Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ atstovams advokatams Pauliui Markovui ir Ievai Strunkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018.).

Atsakovas, remdamasis į bylą pateiktu teismo baudžiamuoju įsakymu, teigia, jog šioje byloje teismas turi pagrindą nagrinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą. Atsakovo teigimu, susidarius tokiai situacijai, kai paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o proceso tokioje byloje nėra galimybės atnaujinti, atsakovas turi teisę gintis, įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priėmė baudžiamąjį įsakymą (e. bylos apyrašas, 5 t., b. l. 54-80), kuriuo nuteisė UAB „Margūnas“ darbuotoją ir akcininką E. D. už tai, kad jis, eidamas UAB „Margūnas“, j. a. k. 135102261, Finansų ir strategijos direktoriaus pareigas, laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 10 d., UAB „Margūnas“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), provokuojamas ir reikalaujamas, pats tiesiogiai susitarė su bendrininkaujančiais valstybės tarnautojams prilygintais nemokumo administratoriais V. K., A. V., administruojančiu BUAB „Baltic foil“, j. a. k. 302559009, bankroto procesą, ir V. Š., administruojančiu BUAB „Litoplast“, j. a. k. 302416349, bankroto procesą, duoti jiems periodiškai, kiekvieną kalendorinį mėnesį, tiksliai neapibrėžtą laikotarpį, 5 000 eurų (su PVM 6 050 eurų) kyšį už nemokumo administratorių A. V. ir V. Š. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (2019-06-13 Nr. XIII-2221) nurodytas funkcijas ir pareigas bei už tai, kad A. V. ir V. Š. bankrutuojančių įmonių kreditoriui UAB „Margūnas“ nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso, nedirbtų atmestinai ar už pinigus netenkintų nesąžiningų interesų BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose. Po ko E. D., tęsdamas nusikalstamą susitarimą, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. sausio 9 d., netiesiogiai, per apie nusikalstamą veiką nežinančią UAB „Margūnas“ ir V. K., A. V. ir V. Š. padedančią UAB „Projektas“, j. a. k. 144147871, davė 60 500 eurų kyšį, kuris per 10 kartų buvo pervestas iš UAB „Margūnas“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „Projektas“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), <...>. Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad paaiškėjusios baudžiamajame įsakyme nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės neabejotinai yra pagrindas (CPK 366 str. 1 d. 2, 3 p.) atnaujinti procesą Bendrovės tyčinio bankroto byloje, ko pasekmėje būtų paneigtas bendrovės tyčinio bankroto požymių egzistavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, atnaujintas tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas nėra galimas, kai pati įmonė, dėl kurios tyčinio bankroto buvo nagrinėjama byla, jau yra likviduota ir nėra jos teisių perėmėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022). Atitinkamai, atsakovas neturi galimybės atnaujinti proceso Bendrovės tyčinio bankroto byloje, tačiau, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, atsakovas gali įrodinėti savo, kaip Bendrovės vadovo, atsakingo už tyčinį bankrotą asmens, civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, kas reiškia, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, Bendrovės vadovo (atsakovo), kaip dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens, neteisėti veiksmai ir bendrovės kreditoriaus žala nebus laikomi neginčijamai nustatytais, o priežastinis ryšys tarp asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą, neteisėtų veiksmų ir bendrovės kreditoriaus žalos nebus preziumuojamas: konstatavimas, jog procesas pagal pareiškėjos prašymą atnaujinti byloje procesą nutrauktinas, nereiškia, kad pareiškėjos interesai negalėtų būti apginti kitomis priemonėmis, pvz., žalos atlyginimo byloje teikiant argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, taip pat teismo sprendimo prejudicialumo savybės netaikymo atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėja ir buvo įtraukta į tyčinio bankroto procesą, tačiau nebuvo apie jį tinkamai informuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022).

Taigi, atsakovas bylos nagrinėjimo metu, teismui sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, dėl įrodymų priėmimo, liudytojų šaukimo, ekspertizės skyrimo, teigė, kad byloje esantys duomenys suponuoja pareigą teismui tirti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika bei nustatytas teisinis reglamentavimas neįpareigoja teismo visais atvejais, šaliai pareiškus, kad yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, netaikyti teismo sprendimo prejudicialumo savybės bei tirti visas žalos nustatymo sąlygas, tame tarpe ir neteisėtus veiksmus bei kaltę. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai bet kuriame ginče, kuomet iš atsakovo – įmonės vadovo, po nustatyto tyčinio bankroto būtų reikalaujama žalos atlyginimo, pastarasis galėtų pareikšti, jog sužinojo naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą, ir tokio pareiškimo pagrindu teismas turėtų vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendžia, kad tokia praktika prieštarautų tiek proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams, tiek kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018.).

Teismo vertinimu, tokia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022) nustato poreikį pirmiausia teismui išspręsti, ar pagal atsakovo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes būtų pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, ir tik tokiu atveju, jei toks pagrindas būtų, byloje dėl žalos atlyginimo netaikyti teismo sprendimo prejudicialumo savybės bei tirti visas žalos nustatymo sąlygas, tame tarpe ir neteisėtus veiksmus bei kaltę.

Šiuo atveju teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimto baudžiamojo įsakymo, kuriuo kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis remiasi atsakovas, turinį. Teismas pažymi, kad E. D. nusikalstamų veiksmų pradžia yra 2022 m. sausio 28 d., tuo tarpu UAB „Baltic foil“ bankroto byla buvo iškelta 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Civilinė byla dėl BUAB „Baltic Foil“ bankroto pripažinimu tyčiniu iškelta 2021 m. rugpjūčio 5 d., Kauno apygardos teismo nutartis, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir J. J. pripažintas atsakingu dėl Bendrovės tyčinio bankroto, priimta 2022 m. sausio 12 d. Taigi, E. D. nusikalstami veiksmai niekaip negalėjo įtakoti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų faktinių aplinkybių, nes jie atsirado vėliau nei buvo išnagrinėta byla dėl tyčinio bankroto. Pažymėtina ir tai, kad byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo vertinti J. J. veiksmai ne bankroto bylos eigos metu, o iki jos iškėlimo, t. y. dar iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Be to, įvertintina ir tai, kad E. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis siekė, jog bendrininkaujantys valstybės tarnautojams prilyginti nemokumo administratoriai bankroto byloje veiktų teisėtai - nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso, nedirbtų atmestinai ar už pinigus netenkintų nesąžiningų interesų.

Kaip matyti iš prašymo, atsakovas, nurodydamas, kad būtų pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, remiasi LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 3 p., kur reglamentuota, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei: 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimtame baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės niekaip negalėjo įtakoti proceso baigties byloje dėl tyčinio bankroto. Be to, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas (LR BK 235 straipsnis) tyčinio bankroto byloje, taip pat dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas (LR BK 300 straipsnis) tyčinio bankroto byloje.

Todėl, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog būtų pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje. Tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo teismas remiasi tyčinio bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais, o ieškovui šioje byloje nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės.

Be to, ne ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei žalos dydį, o atsakovas turi paneigti priežastinio ryšio bei žalos dydžio prezumpcijas.

Kartu pažymėtina, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas įrodinėjo ne šias kasacinio teismo nurodytas aplinkybes, o siekė įrodyti, jog būtent ieškovas atsakingas dėl Bendrovės bankroto, t. y. siekė paneigti teismų kitoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tik baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas aptarė, dėl ko, atsakovo vertinimu, įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Dėl prejudicinių faktų

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507- 254/2022 Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažįstant J. J. ir G. U.. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintais pagrindais.

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507- 254/2022 yra konstatuotos tokios faktinės aplinkybės:

1) Nutarties 75 p. konstatuota, kad „Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, su normalia gamybine rizika nesusijusiomis, ir ją pardavė už kainą, mažesnę nei savikaina, todėl patyrė nepagrįstai didelius nuostolius“;

2) Nutarties 75 p. konstatuota, kad „nuostolinga gamyba buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes neabejotinai įmonės vadovui ir net akcininkui G. U. buvo žinoma, kad gamyba yra labai nuostolinga, tačiau ji buvo tęsiama ir tai sukėlė Bendrovės nemokumą. Išaugusią produkcijos pagaminimo savikainą lėmė ne itin didelė naudotų žaliavų kaina, o nepagrįstai dideli sunaudoti žaliavų kiekiai. Šias aplinkybes patvirtina produkcijos gamybos dokumentai – žaliavų nurašymo ir produkcijos pajamavimo dokumentų palyginimas. Audito ataskaitos (6 psl., 2 lentelė) duomenimis teismas nustatė, kad Bendrovė 2020 m. sausio 31 d. turėjo atsargų 462 568 Eur, o 2020 m. vasario 29 d. – 126 873 Eur, o per tą patį laikotarpį Bendrovės turtas sumažėjo nuo 1 047 613 Eur iki 591 372 Eur. Reikšmingiausi nuostoliai patirti 2020 metų sausio (221 845 Eur) ir 2020 metų vasario (437 645 Eur) mėnesiais (Audito ataskaitos 2 priedas). Bendrovė tapo nemokia ir prarado turtą, iš kurio galėjo būti patenkinami kreditorių kreditoriniai reikalavimus.“;

3) Nutarties 91 p. konstatuota, kad „Bendrovės prievolė apmokėti pirmąsias pareiškėjos sąskaitas už jai parduotas prekes atsirado nuo 2018 m. vasario 22 d., o 2019 m. gegužės 21 d. jos pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas Nr. 4), tačiau ji nebuvo dengiama, nors buvo atsiskaitoma su vėlesniais kreditoriais. Teismas pastebi, kad UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, M. J. įmonės, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir kt. reikalavimai, išskyrus UAB „Mobili baltija“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, atsirado vėliau negu pareiškėjos. Audito ataskaitos 5 priedas patvirtina, kad Bendrovė atliko mokėjimus tam tikriems pasirinktiems kreditoriams – iš viso atlikta mokėjimų už 564 132,81 Eur, pvz. 77 711,17 Eur suma buvo sumokėta vėlesniam kreditoriui UAB „Baltic plastic products“. Audito ataskaitos 6 priedas (sudengimai) patvirtina, kad buvo sudenginėjami vėliau atsiradę UAB „Litoplast“ ir UAB „Baltic plastic products“ reikalavimai net ir 2020 m. 01 – 05 mėn., kai Bendrovė buvo nemoki.“;

4) Nutarties 93 p. konstatuota, kad „tai kad suteikiant pirmenybę buvo perleista esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su pareiškėja, teikia pagrindą pripažinti aptariamą tyčinio bankroto požymį nustatytu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).“;

5) Nutarties 99 p. konstatuota, kad „Bendrovė perdavė UAB „Plasteks“ savo veiklai vykdyti reikalingą įrangą – 3 sluoksnių polietileno plėvelės gamybos liniją MACCHI, pagal 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartį Nr. BF20/3/1 (2021 m. rugpjūčio 31 d. G. U. atsiliepimo priedas Nr. 44). Teismas negali vertinti tokio sprendimo kaip ekonomiškai pagrįsto įmonės veiklos optimizavimo, kuomet perdavus šią Bendrovės veikloje naudojamą įrangą, ji neteko gamybos priemonių ir prarado galimybę vystyti savo pagrindinę veiklą“;

6) Nutarties 100 p. konstatuota, kad „grupinis darbuotojų išėjimas iš Bendrovės ir įsidarbinimas UAB „Plasteks“ gali būti paaiškinamas kaip iš anksto suplanuoti veiksmai, kurių tikslas – perketi Bendrovės veiklą.“;

7) Nutarties 100 p. konstatuota, kad „toks Bendrovės veiklos organizavimas, kai vienintelės gamybos priemonės išnuomojamos kitai tose pačiose patalpose veikiančiai įmonei UAB „Plasteks“, kuri iki Bendrovės įrangos perėmimo nevykdė tapačios veiklos, o ją pradėjo vykdyti nuomojama įranga, priėmusi į darbą Bendrovėje dirbusius darbuotojus, net į tas pačias pareigas, kurias jie vykdė Bendrovėje (pvz. liudytojas G. S., sandėlininkas), o Bendrovė baigė gamybinę veiklą, teismui teikia pagrindą priimti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja įrodė egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį – Bendrovės veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį, kai Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, t. t. ir pareiškėjai, liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.“;

8) Nutarties 100 p. konstatuota, kad „Bendrovės vadovas vystė nuostolingą gamybą, Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, atsiskaitymus vykdė pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą, Bendrovės veiklą perkėlė į kitą juridinį asmenį, kas sukėlė Bendrovės bankrotą.“;

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-254- 450/2022, kuria nutarė Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pripažinti BUAB „Baltic foil“ bankrotą tyčiniu. Dėl BUAB „Baltic foil“ tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti J. J..<...>“. Minėtos nutarties 87 punkte teismas konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl BUAB „Baltic foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau neteisingai nusprendė dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kad analizavo tik vieną iš tyčinio bankroto pagrindų, nepanaikino ir nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl kitų nustatytų tyčinio bankroto pagrindų, o pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė tik dalyje dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą, pašalindamas G. U. atsakomybę už BUAB „Baltic Foil“ tyčinį bankrotą.

Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 ta dalimi, kuri yra nepakeista - yra nepanaikinta, įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią šioje byloje.

Dėl sąlygų pareikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinio delikto doktrina). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrovės vadovas taip pat turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos bendrovės kreditoriams, kurie, susiklosčius tam tikroms specifinėms aplinkybėms, gali pareikšti reikalavimus bendrovės vadovui dėl jiems individualiai padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, tačiau juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių ir negali būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 37 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 53 punktas).

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, bet ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnis), ir tik dviem išimtinais atvejais: 1) kai atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala; bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, neteikia prielaidų kreiptis su tiesioginiu ieškiniu; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 23 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 48 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24 punktas).

Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, ir tik dviem išimtinais atvejais, kurie nėra kumuliatyvūs. Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl tyčinio bankroto, todėl ieškovas gali reikšti jam tiesioginį ieškinį ir nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 nustatyti tokie atsakovo neteisėti veiksmai: 1) netinkami verslo sprendimai Bendrovei gaminant produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, su normalia gamybine rizika nesusijusiomis, ir ją parduodant už kainą, mažesnę nei savikaina; 2) atsiskaitymai su kreditoriais vyko pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir tokiu būdu suteikiant pirmenybę kitiems kreditoriams buvo perleista esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ieškove; 3) bendrovės veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, tame tarpe ir ieškovei, liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Šie neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėdamas šį ginčą teismas jų nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė nustatyta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022. Kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėdamas šį ginčą teismas jos nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra sąsaja tarp neteisėto veikimo ir asmeniui atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos bei nuostolių, kuri rodo, kad žala yra neteisėto veikimo pasekmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

Atsakovas nurodo, kad jo neteisėti veiksmai nelėmė žalos ieškovui atsiradimo.

Atsakovas teigia, kad Bendrovės nemokumo atsiradimo momentu, tiek ir iškėlus Bendrovės bankroto bylą ir vykdant bankroto procedūrą, Bendrovė turėjo pakankamai turto, iš kurio buvo galima padengti UAB „Margūnas“ kreditorinį reikalavimą.

Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 16 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1, teismo patvirtinti Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto procese sudarė 1 226 457,40 Eur (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 35), tuo tarpu Margūno patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 580 769,03 Eur (ieškinio priedas Nr. 1). Atsakovas teigia, kad bendra Bendrovės turto vertė 2020 m. vasario 29 d., t. y. Bendrovės nemokumo momentu sudarė 819 434 Eur, todėl Bendrovės turto turėjo pakakti finansiniam ieškovo reikalavimui padengti.

Teismas atmeta tokį atsakovo argumentą. Visų pirma pažymėtina, kad viena ta aplinkybė, jog juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla, turi apskaitoje daugiau turto nei vieno iš kreditorių kreditorinis reikalavimas, nereiškia, kad bankrutuojantis asmuo su tuo konkrečiu kreditoriumi turi galimybę atsiskaityti, nes, realizavus turtą, iš jo gautos lėšos paskirstomos visiems kreditoriams proporcingai jų reikalavimų daliai.

Be to, nors atsakovas ir nurodo, kad bankroto proceso metu nepagrįstai mažomis kainomis buvo realizuotas Bendrovei priklausantis turtas, tiesiog siekiant asmeniškai pakenkti atsakovui, tokie atsakovo argumentai iš esmės prieštarauja bendrajai logikai ir yra neįtikinami. Visų pirma, pažymėtina, kad Bendrovės nemokumo procesą kontroliavo teismas ir nėra nustatyta nemokumo proceso eigos pažeidimų. Be to, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu išsakytą atsakovo atstovo poziciją, jog atsakovas yra niekuo neišsiskiriantis, vidutinis šalies gyventojas. Taigi, akivaizdžiai neįtikinami jo paaiškinimai, kad pats ieškovas siekė kuo mažesne kaina realizuoti Bendrovės turtą, kad būtų galima vėliau pareikšti tiesioginį reikalavimą atsakovui. Pažymėtina, kad nepatenkinta ieškovo kreditorinių reikalavimų dalis yra 532 801,78 Eur, todėl neįtikinama, kad ieškovas rizikuotų tokia suma, suprasdamas tikimybę, jog iš paties atsakovo tokios sumos gali ir neprisiteisti ar neišsiieškoti.

Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad šalys derėjosi dėl Bendrovės veiklos finansavimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Nors atsakovas ir teigia, kad tai turėtų būti vertinama kaip galiojanti sutartis, tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl iš tokios sutarties vykdymo kilusių pasekmių. Net ir tuo atveju, jei tarp ieškovo ir Bendrovės tikrai vyko derybos dėl bendro verslo, atsakovas, būdamas atsakingas už Bendrovės verslo sprendimus, turėjo pareigą įsivertinti rizikas dėl galimo verslo partnerio pasitraukimo iš bendro projekto pasekmių. Tuo tarpu nėra pripažinta, kad ieškovas kokiais nors savo veiksmais sukėlė žalą Bendrovei.

Atsakovas nurodo, kad jo veiksmai nurašant įmonės sandėlyje buvusias žaliavas nesukėlė žalos ieškovui. Teismas pažymi, kad viso proceso metu atsakovo pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovui teigiant, kad atsakovas iššvaistė žaliavas, kad neaišku, kur jos dingo, atsakovas teigė, kad teismo sprendimu nėra nustatyta, jog atsakovas pasisavino žaliavas. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas, reaguodamas į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad 2020 m. sausio – vasario mėn., kai žaliavos buvo nurašomos iš Bendrovės sandėlio, jų ten jau nebuvo, o žaliavas reikėjo nurašyti tik tam, kad suvesti buhalteriją, atsakovo atstovas teigė, kad tokios aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos, nes bendrovei negalėjo sukelti žalos dingimas žaliavų, kurių jau nebuvo. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Tokiu atveju, jeigu, kaip teigia atsakovas, žaliavų Bendrovės sandėlyje 2020 m. sausio – vasario mėn., tuo metu kai jos buvo nurašomos, jau nebuvo, Bendrovės nemokumo momentą būtų galima nustatyti anksčiau, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Ir tokiu atveju vis tiek yra pagrindas nustatyti priežastinį ryšį tarp Bendrovės neatsiskaitymo su UAB „Margūnas“, t. y. žalos bei atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad teismas, nagrinėjęs bylą dėl tyčinio bankroto, nagrinėjo ir klausimą, ar buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas nelėmė Bendrovės tyčinio bankroto (Nutarties 94-97 p.). Taigi, tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas, o ne produkcijos gaminimas nepagrįstai didelėmis sąnaudomis lėmė 659 490 Eur žalą įmonei, tai irgi būtų pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tik kitu pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas negali kvestionuoti tik jam nenaudingų tyčinio bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., jeigu minėtos teismų nutartys neturėtų prejudicialumo šioje byloje, jos neturėtų prejudicialumo visa apimtimi, tačiau tai lemtų kitų tyčinio bankroto pagrindų nustatymą, o kartu ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei žalos. Akivaizdu, kad būtent dėl atsakovo netinkamų verslo sprendimų atsirado disproporcija tarp įmonės turėtų žaliavų bei pagamintos produkcijos kiekio, kas lėmė Bendrovės turtinės padėties pablogėjimą.

Be to, atsakovas kritikuoja UAB „Bankrotų tyrimų centras“ 2020 m. vasario 25 d. Audito ataskaitą „Dėl UAB „Baltic foil“ bankroto“, pasirašytą A. M.. Atsakovas nurodo, kad ja negalima vadovautis, nes ji pasirašyta neturinčio teisės tokią ataskaitą teikti asmens, joje nesivadovauta pirminiais buhalteriniais dokumentais, ji paneigta kitais atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, sudaryta veikiant korumpuotam bankroto administratoriui. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 52–56 punktuose išsamiai aptarti teismo argumentai, ir pateikta išvada, jog ginčo ataskaita yra patikimas įrodymas ir teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 ginčo ataskaitos įrodomoji reikšmė išsamiai aptarta nutarties 42–46 p. Kartu pažymėtina, kad teismas, nagrinėjęs tyčinio bankroto bylą, sudarė galimybę atsakovams pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus tiek prašymui, tiek atsikirtimui pagrįsti, tiek Audito ataskaitos duomenims ištirti ir įvertinti, ir, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčo ataskaita. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo ginčo ataskaitą vertinti kitaip, o argumentai dėl ataskaitos pateikimo veikiant korumpuotam bankroto administratoriui aptarti šio sprendimo skyriuje „Dėl bylos nagrinėjimo ribų“. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, kad minėta ataskaita vadovautis negalima, iš esmės ginčija jau teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytus faktus, kurie laikytini prejudiciniais šioje byloje ir kurių atsakovas nuginčyti negali. Todėl teismas nesivadovauja ir atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais atsakovas siekia nuginčyti prejudicinius faktus.

2020 m. sausio – vasario mėn. produkcijos gaminimas nepagrįstai didelėmis sąnaudomis lėmė 659 490 Eur žalą Bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto procese sudarė 1 226 457,40 Eur (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 35), tuo tarpu Margūno patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 580 769,03 Eur (ieškinio priedas Nr. 1), proporcingai ieškovo kreditorinio reikalavimo daliai tai lėmė, kad ieškovo atžvilgiu bankroto procese tokie atsakovo veiksmai sukėlė (580 769,03 yra 47,35 proc. nuo 1 226 457,40) 312 268,52 Eur žalą, t. y. jei nebūtų tokių atsakovo veiksmų, bankroto procese būtų buvę patenkinta ieškovo kreditorinių reikalavimų 312 268,52 Eur didesne suma.

Taip pat atsakovas nurodo, kad ta aplinkybė, jog atsiskaitymai su kreditoriais vyko pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nesukėlė žalos ieškovui, nes, Bendrovei atsiskaičius su dalimi kreditorių, sumažėjo ne tik Bendrovės turtas, bet ir prievolės. Teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Tik laikantis nuoseklios bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų eigos ir stadijų, ir tik tada, kai bus sukaupiama bankrutuojančios įmonės viso dalytino turto masė, kreditoriai, tarp jų ir ieškovas, turės galimybę tenkinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintus reikalavimus iš viso bankrutuojančios įmonės dalytino kreditoriams turto. Joks kreditorius kitais, ne bankroto procedūrų pagrindais, neturi privilegijų į ankstyvesnį reikalavimų patenkinimą, kitaip būtų paneigtas bankrutuojančios įmonės kreditorių eiliškumo principas bei pažeistų kreditorių reikalavimų į bankrutuojančios įmonės turtą tenkinimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2005).

Akivaizdu, kad Bendrovei pažeidus kreditorių eiliškumo tvarką, ieškovas neteko galimybių patenkinti dalies savo kreditorinio reikalavimo proporcingai visų kreditorių reikalavimams, nes dalis kreditorių be eilės gavo visą savo reikalavimo patenkinimą.

Pažeidžiant imperatyvų atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, buvo iš viso atlikta mokėjimų už 564 132,81 Eur, taigi, Bendrovės bankroto byloje kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų bendrai 564 132,81 Eur sumai (Audito ataskaitos 5 priedas). Tuo atveju, jei Bendrovė be eilės nebūtų atlikusi mokėjimų už 564 132,81 Eur, bendras kreditorinių reikalavimų dydis būtų buvęs (564 132,81 Eur + 1 226 457,40 Eur) 1 790 590,21 Eur. Tuo pačiu bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais būtų buvusios ne 275 104,18 Eur (iš turto pardavimo ir išieškotų debitorinių įsiskolinimų bankroto proceso metu gauta suma), o 839 236,99 Eur (275 104,18 Eur+564 132,81 Eur). Todėl proporcingai ieškovo kreditorinio reikalavimo daliai ieškovo bankroto proceso metu patenkinta reikalavimo dalis būtų ne 47 967,25 Eur (580 769,03 Eur – 532 801,78 Eur), o (580 769,03 yra 32,43 proc. nuo 1 790 590,21) 272 164,56 Eur. Taigi, ieškovas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 224 197,31 Eur (272 164,56 Eur – 47 967,25 Eur) žalą.

Kartu teismas pažymi, kad, nagrinėdamas tyčinio bankroto požymį - bendrovės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį, tyčinio bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė šio neteisėto veiksmo sukeltos žalos dydžio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis atsakovo neteisėtas veiksmas sukėlė žalą ieškovui. Tuo pačiu įvertintina, kad nustatytas žalos dydis 536 465,83 Eur (312 268,52 Eur + 224 197,31 Eur) yra pakankamas spręsti, jog ieškovo ieškiniu prašomas priteisti 532 801,78 Eur žalos dydis yra pagrįstas.

Teismas sprendžia, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio bei žalos prezumpcijos, todėl ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo 5 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 5386 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patikslintas sumažinus ieškinio sumą, mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 4971 Eur, ieškovui grąžintina 415 Eur žyminio mokesčio permoka. Likusi žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo.

Be to, ieškovas patyrė (DOK-518, pateiktas teismui 2025 m. sausio 8 d.) 4195,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15,86 Eur pašto išlaidos, kurios priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“, j. a. k. 135102261, 532 801,78 Eur (penkis šimtus trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą 78 ct) žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 532 801,78 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 9166,38 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidas iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) pašto išlaidas valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“, j. a. k. 135102261, 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2024 m. liepos 30 d. (sumokėta suma 5386 Eur), permoką.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.