Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Margūnas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui J. J. (toliau – ir atsakovas) dėl žalos atlyginimo.

3. Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriame prašoma Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinį skundą turėtų sumokėti 4 971 Eur žyminį mokestį, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra bloga, todėl yra pagrindas atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2025 m. kovo 6 d. išrašą iš atsakovo banko sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateikto įrodymo turiniu, nusprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovo kartu su atskiruoju skundu teikiamo naujo įrodymo, kuris jau yra byloje (pateiktas kartu su apeliaciniu skundu), nes jo priėmimas būtų perteklinis, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktą naują įrodymą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.

13. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Žyminio mokesčio dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, numatyti CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

14. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

15. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažinta, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį ir poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą asmens turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).

16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo (išrašo iš banko sąskaitos), kuris patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nes atsakovas daugiau jokio turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

17. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, būtent prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti žyminio mokesčio mokėjimo.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto ir kitų registrų duomenys, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

19. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

20. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 532 801,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 166,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas, siekdamas pagrįsti blogą turtinę padėtį, kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš atsakovo banko sąskaitos, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2025 m. kovo 6 d. banko sąskaitoje turėjo 321,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atsakovas nepagrindė aktualiais duomenimis apie (ne)turimas pingines lėšas. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas (be istorijos apie pinigų judėjimą sąskaitoje atitinkamu laikotarpiu) neturi teisinės reikšmės ta prasme, kad jis neįrodo šiuo metu esančios atsakovo turtinės padėties, nes į bylą nėra pateikta visumos aktualių duomenų apie atsakovo valdomas pinigines lėšas, gaunamas pajamas, turimas banko sąskaitas, jose esančias lėšas (išrašus iš banko sąskaitų su istorija), taip pat viešų registrų duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą turimą turtą. Vien formalus nurodymas, jog atsakovas neturi jokio kito turto, nesudaro pagrindo atsakovo nurodomos aplinkybės dėl turtinės padėties vertinti kitaip negu įvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, o duomenys apie netektą darbingumą taip pat nebuvo pateikti. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis. To paties advokato paslaugomis atsakovas naudojasi ir teikdamas apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jo sunkios turtinės padėties.

22. Nagrinėjamu atveju atleisti atsakovą nuo visos žyminio mokesčio mokėtinos sumos leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024). Atsakovas nepateikė visų duomenų apie jo realią turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui ir nenurodo aplinkybių, kodėl ir apeliacinės instancijos teismui neteikia (negali pateikti) tokių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo turtinę padėtį esant tokia sudėtinga, kad jis negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams – žyminiam mokesčiu sumokėti – pašalinti yra pasibaigęs, todėl atsakovui nustatytinas naujas procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

25. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaidas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl to apeliacinės instancijos teismui šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai ir jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimui įsiteisėjus, ieškovė turės teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl išlaidų atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti paskirstymo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui J. J. terminą iki 2025 m. liepos 7 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 4 971 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir pateikti Kauno apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.