- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-427-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00419-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Jadvyga Mardosevič, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margūnas“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovo J. J. 532 801,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltic foil“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d. Bendrovės bankroto byloje 2021 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir antrosios eilės kreditorės UAB „Margūnas“ 580 769,03 Eur finansinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė likviduoti bendrovę dėl bankroto, o 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu pripažino bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Baltic foil“, veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Likvidavus bendrovę liko nepatenkinta kreditorės UAB „Margūnas“ 532 801,78 Eur finansinių reikalavimų dalis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažįstant bendrovės vadovą J. J. ir akcininką G. U.. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 bei 5 punktuose įtvirtintais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl pripažinimo, kad už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra J. J., paliko nepakeistą.
5. Ieškovės teigimu, tyčinio bankroto byloje buvo nustatyta, kad J. J., būdamas bendrovės vadovu, yra atsakingas už verslo sprendimus, susijusius su nuostolingos gamybos vystymu, kurie iš esmės ir lėmė bendrovės bankrotą. Toks atsakovo elgesys laikytinas neteisėtu neveikimu, kuris sukėlė kreditorei žalą. Ieškovės nuomone, yra visos būtinos sąlygos atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas J. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio, nes ieškovės nepatenkintų finansinių reikalavimų suma nėra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovo teigimu, bankroto metu bendrovės turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą ir tai lėmė neatsiskaitymą su kreditoriais. Ieškovė, kaip didžiausia kreditorė, sprendė dėl turto pardavimo tvarkos.
7. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės atstovai darė nusikaltimus bendrovės bankroto metu, o tai paneigia sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės taikymui egzistavimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo nuteisė UAB „Margūnas“ darbuotoją ir akcininką E. D. už tai, kad jis, eidamas UAB „Margūnas“ finansų ir strategijos direktoriaus pareigas, nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 10 d., provokuojamas ir reikalaujamas, susitarė su bendrininkavusiais valstybės tarnautojams prilygintais nemokumo administratoriais V. K., A. V., administravusiais BUAB „Baltic foil“ bankroto procesą, ir V. Š., administravusiu BUAB „Litoplast“ bankroto procesą, duoti jiems periodiškai, kiekvieną kalendorinį mėnesį, tiksliai neapibrėžtą laikotarpį, 5 000 Eur kyšį už nemokumo administratorių teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose bei už tai, kad jie bankrutuojančių bendrovių kreditorei UAB „Margūnas“ nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso, nedirbtų atmestinai ar už pinigus netenkintų nesąžiningų interesų BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose. E. D., tęsdamas nusikalstamą susitarimą, nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. sausio 9 d. netiesiogiai, per apie nusikalstamą veiką nežinančią UAB „Margūnas“ ir V. K., A. V. ir V. Š. padedančią UAB „Projektas“, davė 60 500 Eur kyšį, kuris per 10 kartų buvo pervestas iš UAB „Margūnas“ banko sąskaitos. Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Margūnas“ iš atsakovo J. J. 532 801,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 532 801,78 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o dėl tyčinio bankroto kaltu pripažintas atsakovas. Teismas nusprendė, kad ieškovė gali reikšti atsakovui tiesioginį ieškinį ir nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę.
10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas, remdamasis į bylą pateiktu teismo baudžiamuoju įsakymu, teigia, jog šioje byloje teismas turi pagrindą nagrinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo teigimu, susidarius tokiai situacijai, kai paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o proceso tokioje byloje nėra galimybės atnaujinti, atsakovas turi teisę gintis, įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.
12. Teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimto baudžiamojo įsakymo turinį, konstatavo, kad baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės negalėjo lemti proceso baigties byloje dėl tyčinio bankroto. Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, rėmėsi tyčinio bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais bei konstatavo, kad ieškovei šioje byloje nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismas, nagrinėjęs tyčinio bankroto bylą, sudarė galimybę atsakovui pateikti įrodymus tiek prašymui, tiek atsikirtimui pagrįsti, tiek audito ataskaitos duomenims ištirti ir įvertinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog minėta ataskaita vadovautis negalima, iš esmės ginčija teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytus faktus, kurie laikytini prejudiciniais šioje byloje ir kurių atsakovas nuginčyti negali. Teismas nutarė nesivadovauti atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais atsakovas siekia nuginčyti prejudicinius faktus.
14. Teismas nurodė, kad, remiantis tyčinio bankroto byloje konstatuotais faktais, nustatyta, jog būtent dėl atsakovo netinkamų verslo sprendimų atsirado disproporcija tarp bendrovės turėtų žaliavų bei pagamintos produkcijos kiekio, ir tai lėmė bendrovės turtinės padėties pablogėjimą. Bendrovei pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, ieškovė neteko galimybių patenkinti dalies savo finansinio reikalavimo proporcingai visų kreditorių reikalavimams, nes dalies kreditorių reikalavimai buvo patenkinti be eilės. Teismas nusprendė, kad yra įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, o atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio bei žalos prezumpcijos, todėl ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos bei ieškinyje nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. sprendime nėra nurodyta, kokie konkretūs neteisėti veiksmai lėmė ieškovės finansinio reikalavimo nepatenkinimą. Taip pat nėra pagrindžiama, kad civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai iš viso sukėlė žalą ieškovei, todėl laikytina, jog teismas, patenkindamas ieškinį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos, numatančios pareigą prašomą priteisti žalą susieti su neteisėtais veiksmais.
15.2. Ieškovė neįrodė būtinos kreditoriaus tiesioginio ieškinio sąlygos – atsakovo išimtinio nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
15.3. Baudžiamajame įsakyme konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrovės bankrotą lėmė ne tyčiniai apelianto veiksmai, o tyčiniai ir nusikalstami ieškovės veiksmai.
15.4. Ieškovė turėjo pagrįsti, kad atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, jog bendrovės bankroto procedūros metu nebuvo patenkintas jos 532 801,78 Eur finansinis reikalavimas. Tačiau ieškovė to iš viso neįrodinėjo, o teismas nevertino atsakovo pateiktų argumentų, kodėl civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuoti neteisėti veiksmai nesąlygojo žalos atsiradimo ieškovei ir neturėjo įtakos tam, kad jos reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto proceso metu.
15.5. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę neatsirado žala ieškovei, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su nurodytų veiksmų atlikimu ir kurią atsakovas turėtų atlyginti, tačiau pirmos instancijos teismas dėl šio motyvo nepasisakė.
15.6. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bendrovei padarytos žalos vykdant nuostolingą gamybą, rėmėsi išimtinai civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikta audito ataskaita, kurios išvados padarytos ieškovei naudinga linkme, siekiant jos interesų (tai patvirtina E. D. paliudytos aplinkybės baudžiamajame įsakyme). Būtent baudžiamajame įsakyme atskleistos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti audito ataskaitos objektyvumu ir jos teiginių pagrįstumu. Teismas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė, rėmėsi audito ataskaita bei ignoravo kitus apelianto pateiktus įrodymus.
15.7. Sprendime nurodyta, kad bendrovei pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ieškovei buvo padaryta žala, kadangi ji kitų kreditorių sąskaita prarado galimybę gauti proporcingą skolos sumažinimą. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi atsiskaitant su kreditoriais sumažėja ne tik bendrovės turtas, bet ir įsipareigojimai, o tai iš esmės nekeičia bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio.
15.8. Teismas iš esmės nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, o rėmėsi neva prejudiciniais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, kurios atsakovo procesiniais dokumentais ir prie jų pridėtais rašytiniais įrodymais buvo paneigtos. Atsakovas paneigė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių buvo priimtas neteisėtas ir naikintinas sprendimas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Margūnas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:
16.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kuri nustato, kad ieškovei, reikalaujančiai žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėti veiksmai ir kaltė laikytini nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
16.2. Šiuo atveju prejudiciniais sprendimais civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra patvirtinti atsakovo neteisėti žalingi veiksmai, dėl kurių bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovas – už tai atsakingu asmeniu. Faktas, kad ieškovė patyrė žalą dėl bendrovės bankroto taip pat patvirtintas prejudiciniais sprendimais civilinėje byloje dėl bankroto. Atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos paneigti prejudicijos dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
16.3. Nagrinėjamu atveju UAB „Baltic foil“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl tyčinio bankroto, todėl ieškovė gali reikšti jam tiesioginį ieškinį ir nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę.
16.4. Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamojoje byloje priimto baudžiamojo įsakymo turinį ir pagrįstai nusprendė, kad šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja pagrindas atsakovo veiksmus, jų (ne)teisėtumą, vertinti kitaip nei nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
16.5. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo neturėjo iš naujo nagrinėti ir vertinti bendrovės bankroto priežasčių, kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytos bendrovės nemokumo priežastys ir atsakingi dėl to asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Baltic foil“, kurios vadovu buvo atsakovas J. J., iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažinti J. J. (vadovas) ir G. U. (akcininkas). Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 bei 5 punktuose įtvirtintais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą: dėl bendrovės tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažino J. J..
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė likviduoti bendrovę dėl bankroto, o 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu pripažino BUAB „Baltic foil“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
6. Ieškovė, kurios 580 769,03 Eur finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje ir likvidavus bendrovę liko iš dalies nepatenkintas (nepatenkintas ieškovės finansinis reikalavimas sudaro 532 801,78 Eur), byloje pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, žalos, kurią sudaro bankroto procese nepatenkinti jos finansiniai reikalavimai, atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę reikšti tiesioginį ieškinį bei vadovaudamasis byloje, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, patenkino ieškinį, nusprendęs, kad byloje yra įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.
8. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė neįrodė sąlygų reikšti tiesioginį ieškinį egzistavimo; nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomos atlyginti žalos ir įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų; teismas pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisykles. Visa tai, apelianto vertinimu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
9. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakys dėl apelianto keliamo klausimo, ar nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė sąlygų, reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, egzistavimą.
Dėl bendrovės kreditorius teisės pareikšti tiesioginį ieškinį
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovams yra išplėtota ir nuosekli. Pagal šią praktiką kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai.
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 38 punktas).
12. Pirmuoju atveju turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 43 punktas). Tuo tarpu pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 42 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina nemokumo administratorius. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 34 punktas).
14. Teismų praktikoje juridinio asmens kreditoriui pripažįstama teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui esant šioms sąlygoms: 1) pasibaigus juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto procesui (likvidavus šį asmenį dėl bankroto) ir 2) likus bankroto proceso metu nepatenkintam kreditoriaus reikalavimui (jo daliai). Įrodyti, kad atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių (ieškovą), šiuo atveju nėra reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 24 punktas).
15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 21 d., t. y. bendrovei jau esant likviduotai dėl bankroto (sprendimas dėl bendrovės pabaigos priimtas 2024 m. gegužės 15 d. ir įsiteisėjo 2024 m. birželio 15 d.). Ginčas dėl to, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas visiškai, byloje nekilo. Atsižvelgdama į pirmiau aptartą teismų praktiką bei nustatytas ieškinio pareiškimo teismui faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju ieškovei nebuvo nustatyta pareiga, reiškiant tiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vadovui, įrodinėti neteisėtus jo veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į ieškovę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja sąlygos ieškovei reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama priešingai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodinėtinų aplinkybių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose pagal kreditoriaus ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo
16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, rėmėsi byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuotomis aplinkybėmis ir savarankiškai nevertino atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, ir tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.
17. Byloje keliamas vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 41 punktas). Tačiau šiuo atveju vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimas keliamas esant konstatuotai aplinkybei, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčiniais vadovo (atsakovo J. J.) veiksmais, o tai lemia įrodinėjimo taisyklių ypatumus.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 22 punktas).
19. Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, kad buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 32 punktas).
20. Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 33 punktas).
Dėl sąlygų taikyti atsakovo civilinę atsakomybę egzistavimo
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės bankrotą buvo prašoma pripažinti tyčiniu šiais pagrindais: dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo; dėl akivaizdžiai bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo; dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų; dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo; dėl bendrovės veiklos perkėlimo į susijusią įmonę.
22. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė, kad bendrovės vadovas vystė nuostolingą gamybą, bendrovė produkciją gamino nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, atsiskaitymus vykdė pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą, bendrovės veiklą perkėlė į kitą juridinį asmenį; tai sukėlė bendrovės bankrotą, t. y. BUAB „Baltic foil“ bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintais pagrindais. Taip pat konstatavo, kad dėl bendrovės tyčinio bankroto yra atsakingi: vadovas J. J. ir akcininkas G. U..
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, dėl bendrovės tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažino atsakovą J. J.. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nes bylos duomenys pagrindžia, jog bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, kuri buvo nuostolinga bendrovei bei vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad esant įrodytam JANĮ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam tyčinio bankroto požymiui, neegzistuoja poreikis pasisakyti dėl kitų tyčinio bankroto požymių egzistavimo, kadangi bent vieno tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas konstatuoti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinių veiksmų pasekmė.
24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Margūnas“ patvirtintas ir nepadengtas finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje sudaro 532 801,78 Eur. Jis atsirado UAB „Margūnas“ ir atsakovės UAB „Baltic foil“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytos sutarties Nr. 2017/MS-090 dėl prekių pirkimo–pardavimo pagrindu. Nustatyta, kad nurodyta sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. spalio 21 d. Bendrovei nevykdant ja prisiimtų įsipareigojimų, kreditorė 2020 m. balandžio 29 d. teismui pateikė ieškinį dėl 478 566,93 Eur skolos ir 72 023,11 Eur palūkanų priteisimo iš bendrovės. Ieškinys 2020 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo patenkintas visiškai.
25. Todėl esant įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotoms aplinkybėms (prejudiciniai faktai), kad bendrovės bankrotą sukėlė atsakovo kalti, neteisėti veiksmai, bei, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, preziumuojant, jog atsakovo neteisėti veiksmai lėmė prašomos atlyginti žalos atsiradimą, būtent apeliantui, siekiančiam paneigti šią prezumpciją kilo pareiga įrodyti, kad ieškovės patirta žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su veiksmais, lėmusiais bankroto pripažinimą tyčiniu, t. y. kad šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas šios prezumpcijos nepaneigė, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.
27. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu atsakovas, siekdamas paneigti aptartą prezumpciją teikė įrodymus ir kėlė klausimus dėl aplinkybių (atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių bendrovės bankrotą) pakartotinio vertinimo. Apeliantas nurodė, kad bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė patyrė žalą dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitą įmonę (apelianto teigimu, bendrovės įrangos perleidimas kitai įmonei buvo finansiškai naudingas bendrovei); atsiskaitydama su kitais kreditoriais bendrovė sumažino finansinių įsipareigojimų kiekį, o žalos, patirtos dėl bendrovės turto nurašymo, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo dydis nustatytas remiantis audito išvados, kuri parengta ieškovės interesais, duomenimis.
28. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Todėl civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 31 punktas). Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo neturėjo iš naujo nagrinėti ir vertinti atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, nes priešingu atveju tai būtų laikoma įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadų kvestionavimu.
29. Antra, atsakovas pateikė įrodymus, kuriais ginčijo audito išvadų pagrįstumą (jomis rėmėsi bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėję teismai). Tačiau dėl audito išvados įrodomosios reikšmės yra detaliai pasisakyta įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria buvo palikta iš esmės nepakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Todėl apelianto teiginiai, jog bylos nagrinėjimo metu pakartotinai keltos abejonės dėl audito išvados duomenų teisingumo nebuvo vertintos ir jos nesudarė pagrindo prezumpcijai, kad ieškovės prašomą priteisti žalą sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai, paneigti.
30. Nesutikdamas su pareikštu ieškiniu apeliantas taip pat teigė, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra ne tiesioginė atsakovo veiksmų pasekmė, o ieškovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimtas baudžiamasis įsakymas įrodo UAB „Margūnas“ darbuotojo (finansų ir strategijos direktoriaus) veiksmų neteisėtumą – buvo susitarta ir duotas kyšį už UAB „Margūnas“ palankius veiksmus (dirbtinių kliūčių nesudarymą bendrovės bankroto byloje). Ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, paneigia bendrovės tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir paneigia atsakovo veiksmų bei tariamai ieškovės patirtos žalos priežastinį ryšį.
31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs apelianto nurodomą baudžiamąjį įsakymą ir jame nustatytus nusikalstamus asmenų veiksmus bei jų atlikimo laikotarpį, nustatė, kad jie nesusiję su bendrovės tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo aplinkybėmis ir negalėjo joms padaryti įtaką: UAB „Margūnas“ darbuotojo nusikalstamų veiksmų pradžia yra 2022 m. sausio 28 d., o UAB „Baltic foil“ bankroto byla buvo iškelta 2020 m. rugsėjo 7 d., civilinė byla dėl BUAB „Baltic Foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu iškelta 2021 m. rugpjūčio 5 d., bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir J. J. pripažintas atsakingu dėl bendrovės tyčinio bankroto 2022 m. sausio 12 d. nutartimi. Taigi, E. D. nusikalstami veiksmai negalėjo nulemti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų faktinių aplinkybių, nes jie atsirado vėliau nei buvo išnagrinėta byla dėl tyčinio bankroto. Nors apeliantas teigia, kad baudžiamuoju įsakymu nuteistų asmenų veiksmai buvo atliekami anksčiau nei konstatuota įsakymu, pažymėtina ir tai, jog byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo vertinti J. J. veiksmai ne bankroto bylos eigos metu, o iki jos iškėlimo, t. y. dar iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Be to, baudžiamuoju įsakymu, kuriuo remiasi apeliantas, nenustatyta, kad nuteisti asmenys atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į siekį apsunkinti bankroto procedūras, jas padaryti neefektyviomis, nuostolingomis.
32. Išdėstytos aplinkybės ne tik paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamojo įsakymo ir juo nustatytų aplinkybių, bet ir neįrodo, jog ieškiniu prašoma priteisti žala yra nulemta kitų, ne atsakovo, neteisėtų veiksmų.
33. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašoma atlyginti žala yra atsakovo konstatuotų neteisėtų veiksmų pasekmė. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
34. Nustatyta, kad iš viso bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti 1 226 457,40 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, iš jų 580 769,03 Eur UAB „Margūnas“ finansinis reikalavimas. Pardavus bendrovės turtą ir išieškojus skolas iš debitorių, bankroto procese buvo gauta 275 104,18 Eur suma. Tai lėmė, kad likvidavus bendrovę, liko nepatenkintas 532 801,78 Eur UAB „Margūnas“ finansinis reikalavimas. Šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo.
35. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertinęs byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytas aplinkybes, įvertinęs ieškovės reikalavimo dydį bendrame bendrovės finansinių reikalavimų kontekste, likusią nepatenkintą jos finansinio reikalavimo dalį, nusprendė, kad ieškovės nepatenkintų reikalavimų dalis, t. y. žala, buvo patirta dėl konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių tyčinį bendrovės bankrotą (dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bendrovės gaunamos pajamos bei turto masė sumažėjo tiek, kad nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; atsakovo sprendimu atsiskaičius tik su tam tikrais bendrovės kreditoriais, tuo metu esant jau vykdytinam įsipareigojimui UAB „Margūnas“, skola šiai kreditorei liko nepadengta).
36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai (žr. šios nutarties 49 punktą), kadangi ją paneigiančių argumentų ir įrodymų apeliantas nepateikė (kaip minėta, visi apelianto argumentai buvo nukreipti į siekį paneigti teismo konstatuotus jo neteisėtus veiksmus, lėmusius bankrotą).
37. Bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjęs teismas konstatavo, kad bendrovė po 2019 m. liepos mėnesio atliko 564 132,81 Eur dydžio mokėjimus kreditoriams, kuriems mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, nors nuo 2019 m. gegužės mėnesio pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo 478 566,93 Eur. Vien šios aplinkybės įrodo, kad tuo atveju, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų (sprendimo atsiskaityti su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, neatsiskaitant su ieškove, kurios reikalavimas jau buvo vykdytinas), su ieškove būtų atsiskaityta ir žalos ji nebūtų patyrusi.
38. Nors apeliantas įrodinėja, kad, nepadengus įsiskolinimų kitiems kreditoriams, bendras bendrovės kreditorių reikalavimas bankroto procese būtų ne 1 226 457,40 Eur, o 1 790 590,21 Eur ir, įvertinus bankroto procese gautas lėšas pardavus bendrovės turtą, būtų nepadengtas dar didesnis ieškovės finansinis reikalavimas, tačiau šiuos teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo pagrįsti skaičiavimai. Jų pagrindu nustatyta, kad, bendrovei neatsiskaičius su kreditoriais, bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais būtų buvusios ne 275 104,18 Eur (iš turto pardavimo ir išieškotų debitorinių įsiskolinimų bankroto proceso metu gauta suma), o 839 236,99 Eur (275 104,18 Eur + 564 132,81 Eur). Todėl proporcingai ieškovės finansinio reikalavimo daliai ieškovo bankroto proceso metu jos patenkinta reikalavimo dalis būtų ne 47 967,25 Eur (580 769,03 Eur – 532 801,78 Eur), o 272 164,56 Eur (580 769,03 yra 32,43 proc. nuo 1 790 590,21).
39. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad dėl nuostolingų sandorių sudarymo ir produkcijos gaminimo nepagrįstai didelėmis sąnaudomis bendrovė patyrė 672 420,64 Eur nuostolį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinus ieškovės finansinio reikalavimo bendrame kreditorių sąraše dydį, laikytina, kad atsakovui tinkamai vadovavus bendrovės veiklai, būtų padengta didesnė ieškovės finansinio reikalavimo dalis (312 268,52 Eur didesne suma).
40. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nenustatė, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė dėl bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Plasteks“. Nurodo, kad realiai bendrovės turtas buvo ne neatlygintinai perleistas, bet išnuomotas, bendrovė gavo pajamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei atsakovo veiksmų neteisėtumą, nei dėl jų patirtą žalą. Teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisakydama (kadangi skundo argumentais kvestionuojamos bylą nagrinėjusių teismų išvados, kuriomis bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o tai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką), nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčijamai nustatyta, kad bendrovės veikla, t. y. ne tik turtas, bet ir darbuotojai, sąmoningais ir tyčiniais atsakovo veiksmais buvo perkelta į kitą įmonę. Šios įmonės, naudojant bendrovės resursus, gautos pajamos nebuvo bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas, todėl konkreti iš šių neteisėtų veiksmų ieškovės patirta žala nebuvo nustatyta, tačiau nepaisant to, pirmiau konstatuotų veiksmų neteisėtumas ir jais sukelta žala įrodo reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (visa apimtimi), jiems paneigti apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo naštą ir, nustatęs, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos dėl priežastinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
42. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
43. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).
45. UAB „Margūnas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš apelianto 11 432,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės teigimu jas sudaro: atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties parengimo išlaidos (1 177,60 Eur); susipažinimo su Kauno apygardos teismo sprendimu, atsakovo apeliacinio skundu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos (10 130,12 Eur) bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo išlaidos (125 Eur).
46. Spręsdama dėl nurodyto dydžio išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija, visų pirma, išaiškina, kad bylos medžiagos, rengiant procesinį dokumentą, analizė, strategijos aptarimas bei susitikimas su klientu dėl pozicijos aptarimo vertintini kaip procesinio dokumento rengimo stadijos sudėtiniai elementai, nes tokio procesinio dokumento neįmanoma parengti nesusipažinus su šalies pateiktu procesiniu dokumentu bei neaptarus pozicijos su klientu, todėl visi šie darbai Rekomendacijų kontekste vertinti kaip procesinio dokumento rengimas, už kuriuos atskirai neatlyginama. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgė pagrindo viršyti Rekomendacijoje nustatyto už atitinkamas suteiktas teisines paslaugas priteistino užmokesčių dydžio.
47. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nutaria sumažinti ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki faktiškai pagrįsto ir advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir Rekomendacijose nustatyto atlyginimo už konkrečias suteiktas paslaugas dydžio bei nustato, kad ieškovei iš atsakovo priteistina atlyginti 4 099,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 934,36 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dydis pagal Rekomendacijų 8.16 punktą), 3 039,01 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydis pagal Rekomendacijų 8.11 punktą), 125 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą (ieškovės prašoma atlyginti patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“, juridinio asmens kodas 135102261, 4 099,21 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.