Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-09-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-12426-1230/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
e2YT-12426-1230/2024
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01298-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Pareiškėjas
N. R.
Suinteresuotas asmuo
J. R., J. J., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2YT-12426-1230/2024Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01298-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 26 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. R. (N. R.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. R., J. J. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. R. kreipėsi į teismą prašymas pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti notarui pareiškimą priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, ir atnaujinti šį terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad santuoka su L. R. sudaryta (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine turėjo 2 vaikus: J. R. ir J. J.. Santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena; 0,0593 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė L. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. liepos 31 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus laišką, kuriuo informuojama, kad priimtas sprendimas mokėti jam 651,18 Eur išmoką mirus senatvės pensijos gavėjai. Nuvykęs į VSDFV Vilniaus skyrių (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad privalo priimti palikimą po žmonos mirties pagal įstatymą per 3 mėnesius ir šį terminą jau yra praleidęs. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė M. M. 2024 m. rugpjūčio 13 d. išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad paveldėjimo byla po jo sutuoktinės mirties nėra pradėta ir paaiškino, kad dėl praleisto termino atnaujinimo reikia kreiptis į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir labai nežymiai, kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo praleidęs terminą vos 1 mėnesį ir 4 dienas. Nurodė, kad jo ir sutuoktinės santykiai buvo labai artimi, ji visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini), o pats namuose augino jų vaikus. Po sutuoktinės mirties buvo labai sukrėstas, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikęs dėl rūpesčių apgulties, taikėsi su netektimi. Be to, buvo klaidingai įsitikinęs, kad gali priimti sutuoktinės palikimą per 6 mėnesius. Mano, kad jo veiksmai buvo aktyvūs bei individualiai rūpestingi: iš VSDFV darbuotojų sužinojęs apie 3 mėnesių kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą, nedelsdamas išsiaiškino koks notaras administruoja palikimą pagal žmonos gyvenamąją ir mirties vietą, paskambino notarei, skubiau užsiregistravo vizitui, gavęs liudijimą tą pačią dieną kreipėsi pas advokatę dėl procesinio dokumento teismui paruošimo. Paaiškina, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo. Visa tai sutrukdė tinkamai susižinoti informaciją ir laiku atlikti visus veiksmus po sutuoktinės mirties. Nekilnojamasis turtas įregistruotas sutuoktinės L. R. vardu, pareiškėjo vardu įregistruotas garažas (boksas), tačiau visas turtas įsigytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. R. ir J. J. atsiliepimais su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. R. palikimo perėjimą valstybei, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė L. R.. Santuokos metu įgytas šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)), 0,0593 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)), sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)) (turtas registruotas mirusios vardu); garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)), (įgytas turtas registruotas pareiškėjo vardu).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo sutuoktinės L. R. mirties, priimti.

2024 m. rugpjūčio 13 d. Šalčininkų rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarės liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po L. R. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) šiame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini). iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. užvesta nebuvo. Pagal 2024 m. rugpjūčio 13 d. Testamento registro duomenis palikėjos L. R. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Taigi, pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo sutuoktinės mirties, priimti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad terminas praleistas dėl pareiškėjo senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos. Pareiškėjas manė, kad palikimą turi priimti per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą. Apie tai, kad praleido terminą palikimui priimti sužinojo nuvykęs į VSDFV skyrių dėl išmokų, mirus sutuoktinei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą ir tai, kad šį terminą praleido, nedelsdamas kreipėsi į notarą, taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kreipimosi į teismą. Pareiškėjas neturi teisinių žinių, yra garbaus amžiaus, išgyvena dėl sutuoktinės netekties. Nuo termino palikimui priimti pasibaigimo momento praėjo nedaug laiko, pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties.

Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Palikėjos vaikai su pareiškimu sutiko ir jam neprieštaravo, akcentuodami, kad į palikimą nepretenduoja, pareiškėjo (jų tėvo) pareiškimą prašė tenkinti.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (garbaus amžiaus, teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminas praleistas nežymiai ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui N. R. (N. R.), praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo sutuoktinės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėjas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė