- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1389-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21241-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. I.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti civilinėje byloje ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. I. 140,12 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio nuostatas ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje atsakovo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas A. I. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), priklausančioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Atsižvelgdamas į tai, jog duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio bylos teismingumo, byloje nėra, teismas sprendė, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškinį priimti bei nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
6. Nurodo, kad tikroji faktinė ir paskutinė ieškovui žinoma atsakovo A. I. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovas A. I. buvo oficialiai nurodęs dvejose jam iškeltose ir išnagrinėtose bylose, kurios buvo nagrinėjamos tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 ir civilinėje byloje Nr. e2-1363-807/2017.
7. Pažymi, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su tikrąją faktine gyvenamąja vieta. Oficialiai deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas negyvena nuo 2015 metų (eismo įvykį taip pat padarė nuolat gyvendamas Vilniuje). Visi dokumentai kitoje teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo siunčiami paties atsakovo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo ir 2018 m. spalio 28 d. A. I. atsiliepime į apeliacinį skundą toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-1363-807/2017, nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas –(duomenys neskelbtini).
8. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad ankstesnėse bylose jau buvo nustatyta atsakovo A. I. kita gyvenamoji vieta Vilniuje. Be to, ekonomiškumo ir teisėtų lūkesčių principai užtikrina tai, kad Vilniuje bylos nagrinėjimas sukels bylos dalyviams mažesnes išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
10. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.
11. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CK nuostatas, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015; Kauno apygardos teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-878-230/2016).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Taigi, byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktos įrodymų visumos matyti, jog atsakovo A. I. socialiniai ir asmeniniai ryšiai yra susiję su Vilniaus miestu. Pavyzdžiui, 2018 m. spalio 28 d. A. I. atsiliepime į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1363-807/2017 nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), be to, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2-1363-807/2017 buvo nurodytas minėtas atsakovo adresas Vilniuje.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra paneigtas kitais objektyviais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (CK 2.16 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl to ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d nutartį panaikinti ir ieškovo R. B. ieškinio atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.