- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2244-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21241-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. I.
- Kategorijos
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. I. 140,12 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas išpirkinėjo pagal 2014 m. liepos 23 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Mogo LT“, jis suteikė naudotis A. S., o šis - (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu leido naudotis atsakovui. Būtent (duomenys neskelbtini) Vilniaus g., Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu, minėtam automobiliui įvažiavus į stotelę, buvo sužeisti žmonės, apgadintas turtas. Dėl įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, nes jis tuo metu vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AAS “BTA Baltic Insurance Company“. K. K. (A. S. žmona) draudimo įmoką sumokėjo jau po įvykio ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018 draudimo bendrovei iš ieškovo buvo priteista 21 170,83 EUR draudimo išmoka, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir 878,01 EUR bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, draudimo bendrovei iki ieškinio padavimo dienos ieškovas sumokėjo 140,12 EUR.
3. Ieškovui žala atsirado ne todėl, kad draudimo sutartį sudarė vienas ar kitas asmuo ar, kad draudimo įmoka buvo sumokėta vėliau ar, kad automobilis buvo perleistas naudotis kitam asmeniui. Žala atsirado dėl eismo įvykio, kurį savo kaltais veiksmais padarė atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 atsakovas pripažintas kaltu. Jeigu nebūtų atsakovo sukelto eismo įvykio ir nebūtų atsiradusi žala, ieškovui, kaip automobilio valdytojui, nebūtų prievolės atlyginti eismo metu atsakovo padarytą žalą. Kadangi teismo sprendimu priteistą atlyginti žalą padarė atsakovas, tai draudimo bendrovei sumokėtą sumą ieškovas turi teisę atgauti iš autoįvykio kaltininko – atsakovo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko, tačiau nurodė, kad dėl 2015 m. spalio 18 d. autoįvykio yra pripažintas kaltu, nes jis vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu nežinojo, kad draudimo įmoka nebuvo sumokėta, bet galvojo, kad, jeigu yra draudimo sutartis, tai yra ir draudimo apsauga. Nesant jo (atsakovo) kaltės dėl draudimo įmokos nesumokėjimo, ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovas savo nuosavybėje turimą padidinto pavojaus šaltinį (automobilį) duodamas naudotis kitiems asmenims, turi prisiimti visas tokio savo elgesio pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas, vairuodamas automobilį BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Draudimo bendrovė dėl minėto įvykio nukentėjusiems asmenims išmokėjusi draudimo sumas, kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018 iš R. B. buvo priteista 21 170,83 EUR dydžio išmokėta draudimo išmoka, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Bendrovė (draudikas) atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją (R. B.) realizavo ne todėl, kad jis neteisėtai perdavė automobilį A. S., o pastarasis – A. I. (autoįvykio kaltininkui), bet todėl, kad draudėjas, sudarytos ir galiojančios lizingo sutarties pagrindu, būdamas atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, savalaikį draudimo įmokos sumokėjimą, šios savo pareigos neįvykdė, - draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, o panaudota apdrausta transporto priemone būtent tuo laikotarpiu buvo padaryta žala.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, būtent ieškovas turi grąžinti bendrovei jos išmokėtą išmoką. Konkrečiu atveju paties ieškovo neatsakingas elgesys – netinkamas savo sutartinės prievolės - apdrausti automobilį ir laiku sumokėti draudimo įmoką vykdymas, sudarė sąlygas minėtam ginčui atsirasti.
8. Nepaneigiant to, kad ieškovui, atlyginusiam visą (ar didesnę dalį) žalos, iš esmės atsiranda regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į atsakovą, visgi konkrečioje situacijoje, nustačius, kad realiai ieškovas yra sumokėjęs tik apie 0,4 proc. draudimo išmokos, kiekvieną kartą sumokant panašaus dydžio sumą ir inicijuojant teisminį procesą, su draudimo išmokos sumokėjimu susijusios ieškovo išlaidos, taptų nepagrįstai didesnės (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokėjimo kaštai ir pan.). Tačiau už tokį neprotingą ieškovo elgesį negali būti atsakingas atsakovas. Todėl konkrečiu atveju, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš atsakovo A. I. 140,12 EUR sumą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (920 EUR pirmos instancijos teisme ir 450 EUR apeliacinės instancijos teisme) ieškovo naudai.
10. Apeliantas nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl draudimo santykių, o dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendime nepasisakė dėl regresinio ieškinio – dėl žalos/nuostolių atlyginimo, o sprendime žodis žodin nukopijavo pagrindinius motyvus iš 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018, visiškai nepagrįsdamas, kodėl šie argumentai taikomi kitais teisiniais pagrindais pareikštam ieškiniui. Šios bylos esmė yra ne draudimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, o žalos, kurią sukėlė atsakovas, atlyginimas, nes ieškovas ją atlygino ir dabar regreso ieškiniu prašo priteisti iš žalos sukėlėjo, t. y. atsakovo. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą asmenį, kuris sukėlė žalą. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Apie šį teisinį ieškinio pagrindą teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės.
11. Teismas niekuo nepagrindė išvados, kad žalos atlyginimas pagal ieškinio reikalavimą yra ne atsakovo, nors jis ir yra įvykio kaltininkas, pareiga. Apeliantas vykdo ankstesniu teismo sprendimu priteistą išmokos grąžinimą draudikui, tačiau jis autoavarijos nesukėlė, avariją savo kaltais veiksmais sukėlė atsakovas ir tik jo pareiga atsakyti už tos autoavarijos visas pasekmes bei atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Ieškovas, atlyginęs žalą, turi teisę pasinaudoti regresiniu reikalavimu į autoavarijos kaltininką. Būtų nesąžininga, jei tik teisėtas transporto priemonės valdytojas turėtų prisiimti sau visas pasekmes, nors jų ir nesukėlė, kai yra nustatytas tiesioginis autoavarijos kaltininkas.
12. Pirmos instancijos teismas sprendime pripažindamas, kad ieškovui, atlyginusiam visą (ar didesnę dalį) žalos, iš esmės atsiranda regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į atsakovą, ieškinio atmetimui pasirinko motyvą, jog, kiekvieną kartą sumokant panašaus dydžio sumą ir inicijuojant teisminį procesą, su draudimo išmokos sumokėjimu susijusios ieškovo išlaidos, taptų nepagrįstai didesnės (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokėjimo kaštai ir pan.). Tačiau už tokį neprotingą ieškovo elgesį, negali būti atsakingas atsakovas. Šitoks teismo ieškinio atmetimo motyvas yra akivaizdžiai menamas, įsivaizduojamas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Tokiu teismo pasisakymu akivaizdžiai vienašališkai ginama viena iš šalių - atsakovas, bet neatsižvelgiama į nuostolius, kuriuos kasdien patiria ieškovas dėl kaltų atsakovo veiksmų. Toks tendencingas, šališkas ir teisiškai nepagrįstas sprendimo atmesti ieškinį motyvas yra neparemtas jokia teisės norma, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir teisėtų ieškovo lūkesčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW M3, vairuojamas atsakovo A. I., įvažiavo į stotelę, buvo sužeisti žmonės, sugadintas turtas. Šio įvykio kaltininku įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas atsakovas. Draudimo bendrovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir, remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo nukentėjusiems asmenims bendrą 21 170,83 EUR draudimo išmoką, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu prisiteisė iš ieškovo R. B. kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Vykdydamas šį teismo sprendimą, ieškovas draudimo bendrovei kreipimosi į teismą dieną yra sumokėjęs 140,12 EUR.
15. Ieškovas teigia, kad, sumokėjęs 140,12 EUR draudimo bendrovei, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šios sumos, kaip žalos atlyginimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės remdamasis tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas su tuo nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu.
16. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų turinio, šiuo atveju ieškovas nekvestionuoja savo prievolės atlyginti draudimo kompanijai priteistą draudimo išmoką, kurią jis privalo vykdyti pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį), tačiau reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip tiesioginiam autoįvykio kaltininkui, nes, mokėdamas teismų priteistas sumas draudimo kompanijai, ieškovas dėl kaltų atsakovo veiksmų patiria žalą. Taigi, ginčui nagrinėjamoje byloje spręsti nėra ir nebuvo aktualios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, lizingo sutarties bei draudimo sutarties nuostatos.
17. Ieškinys nagrinėjamoje byloje regreso teise pareikštas atsakovui, kaip žalą sukėlusiam asmeniui ir jo atsakomybei atsirasti ieškovas turėjo įrodyti bendrąsias deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas (CK 6.280, 6.245-6.251 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčas dėl draudiko įgyvendinamos regreso teisės jau yra pasibaigęs ir šiuo atveju be pagrindo pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog ieškovas, laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, būtent ieškovas turi grąžinti bendrovei jos išmokėtą išmoką, nes šiuo atveju tokie argumentai nėra aktualūs ir netgi nėra ginčijami.
18. Taigi, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantas, jis, sumokėjęs draudimo kompanijai dalį draudimo išmokos, įgijo regreso teisę iš atsakovo reikalauti šios sumos atlyginimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios ieškovo teisės iš esmės nepaneigė, priešingai, ją laikė pagrįsta, nepaisant to, ieškinį atmetė vadovaudamasis išskirtinai bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nepasisakant ir netaikant iš esmės jokių materialiosios teisės normų. Tuo tarpu pagal CPK 3 straipsnio nuostatas teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik vadovaudamasis teisės principais, o ne įstatymu, todėl toks sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo argumentai, jog ieškovas draudimo kompanijai yra sumokėjęs tik apie 0,4 proc. draudimo išmokos, kad kiekvieną kartą sumokant panašaus dydžio sumą ir inicijuojant teisminį procesą su draudimo išmokos sumokėjimu susijusios ieškovo išlaidos taptų nepagrįstai didesnės ir kad už tokį neprotingą ieškovo elgesį negali būti atsakingas atsakovas, yra teisiškai nepagrįsti, neatitinka realios situacijos vertinimo ir nėra teisingi.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Taigi, pats ieškovas konkrečiu atveju sprendžia, kokiu būdu ir kaip jis gins savo pažeistas teises, todėl, ieškovui sumokėjus tik dalį draudimo išmokos, teismas neturi pagrindo užkirsti kelio jam atgauti šias sumokėtas sumas, nes pareikštu ieškiniu neprašoma priteisti daugiau nei buvo sumokėta.
21. Tuo tarpu kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai nenumato, kokią dalį žalos atlyginusiam asmeniui atsiranda regreso teisė, todėl akivaizdu, kad ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo santykio tarp padengtos žalos dydžio ir visos žalos dydžio.
22. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
23. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 yra konstatuoti tiek atsakovo A. I. neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas), tiek jo kaltė, tiek padaryta žala, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretus padarytos žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2017.
24. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi, visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir yra laikomos prejudiciniais faktais, kurių papildomai ieškovui įrodinėti nereikia. Pažymėtina, kad atsakovas trečiojo asmens statusu dalyvavo ir civilinės bylos Nr. e2-880-807/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20077-2016-4) nagrinėjime, kadangi sprendimas minėtoje byloje galėjo turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms būtent toje apimtyje, kad ieškovas vėliau gali įgyvendinti savo regreso teisę į atsakovą. Taigi, atsakovas šiuo atveju yra neginčijamai laikytinas padariusiu žalą asmeniu.
25. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos būtinos regreso teisės atsiradimo sąlygos - atsakovas yra žalą padaręs asmuo, ieškovas pateikė įrodymus, kad atlygino 140,12 EUR atsakovo padarytos žalos, įstatymai nenumato kitokio žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas šioje byloje dėl 140,12 EUR sumos turi neginčytiną regreso teisę į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.
26. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu iš esmės ginami tik vienos iš bylos šalies - atsakovo interesai, nes pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad atsakovas neturėtų atsakyti už ieškovo veiksmus, kuomet ieškovas, išmokėjęs draudimo kompanijai nedidelę sumą, kreipiasi į teismą ir dėl to prisideda papildomos išlaidos (žyminis mokestis, advokato pagalbos išlaidos). Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes šiuo atveju nėra ginčo, kad už žalos trečiųjų asmenų turtui kilimą iš esmės yra atsakingas atsakovas, kuris ir sukėlė eismo įvykį. Todėl, nors ieškovas ir pažeidė draudimo ir lizingo sutarties nuostatas, leido tretiesiems asmenims naudotis transporto priemone, už kurią nebuvo sumokėta draudimo įmoka, žalą, dėl kurios atlyginimo dabar yra reiškiami regresiniai reikalavimai atsakovui, savo neteisėtais veiksmais sukėlė būtent atsakovas. Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neteisinga ir nesąžininga situacija būtų tuomet, jei ieškovas galėtų iš atsakovo regreso teise reikalauti žalos atlyginimo tik atlyginęs visą ar didesnę dalį žalos, nes jau šiuo metu ieškovas dėl atsakovo veiksmų patiria atitinkamus nepatogumus - jo sąskaita yra areštuota, patiriamos išieškojimo išlaidos, trikdoma kasdienė ieškovo veikla. Be to, atsižvelgiant į iš ieškovo priteistos sumos dydį, ieškovo galimybes mokėti draudimo kompanijai, visiškas draudimo išmokos atlyginimas gali užsitęsti, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga šią naštą užkrauti vien ieškovui, nesuteikiant jam galimybės išsiieškoti bent dalies sumų iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas išvengti galimai papildomų išlaidų, susijusių su žalos atlyginimo iš jo priteisimu dalimis, turi teisę gera valia atlyginti ieškovui padarytą žalą.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas turi neabejotiną teisę reikalauti atsakovo atlyginti jam 140,12 EUR žalą, todėl ši suma iš atsakovo priteistina. Tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl 140,12 EUR priteisimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo - iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 140,12 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą regreso tvarka. Nurodyti pažeidimai lėmė neteisingą byloje pareikšto ieškinio reikalavimų išsprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.
29. Tenkinus ieškovo ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, remiantis CPK nuostatomis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 920 EUR bylinėjimosi išlaidų (20 EUR žyminio mokesčio ir 900 EUR už advokato teisinę pagalbą). Patenkinus ieškinį pilnai, šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos - 20 EUR žyminis mokestis ir 430 EUR už advokato teisinę pagalbą, viso 450 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. I. 140,12 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 12 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140,12 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 920 EUR (devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. B. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. I. 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. B. naudai.