Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant atsakovui R. B. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, trečiajam asmeniui (atsakovui pagal priešieškinį) A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims A. I. ir A. S. dėl draudiminės išmokos grąžinimo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovams AAS Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ir A. S., tretiesiems asmenims A. I. ir K. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 130 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos jo išmokėtas sumas, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodyta įstatymo nuostata suteikia draudikui galimo elgesio pasirinkimo galimybę, t. y. draudikas, esant nurodytoms sąlygomis visada turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiama draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusia rizika, kad. įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

Byloje nustatyta, kad autoįvykio dieną, t.y. 2015-10-18, automobilis BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Mogo LT", kuri šį automobilį 2014-07-23 sudarytos Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FLG23072014/0010 pagrindu perdavė lizingo gavėjui R. B., o pastarasis priėmė automobilį valdyti ir naudotis su visomis iš nurodytos sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų kylančiomis teisėmis ir pareigomis (e.b.l. 177-189, t. 1). Atsakovas R. B. nurodo, kad draudimo sutarties Nr.12 6305570 su ieškovu jis nesudarė, automobilį buvo perdavęs A. S., todėl autoįvykio metu jis nebuvo nei automobilio valdytoju, nei draudėju, be to, įvykio kaltininkas yra A. I., todėl R. B. manymu, jis negali būti atsakingas dėl įvykio padarinių ir jam nekyla pareiga grąžinti ieškovui dėl autoįvykio išmokėtą draudimo išmoką. Tokie atsakovo R. B. nurodyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad ieškovas, atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją - atsakovą R. B. realizuoja ne todėl, kad R. B. neteisėtai perdavė automobilį A. S., o pastarasis A. I. (autoįvykio kaltininkui), o todėl, kad draudėjas R. B., sudarytos ir galiojančios lizingo sutarties pagrindu (CK 6.189 str. 1 d.), būdamas atsakingu už draudimo sutarties sudarymą, savalaikį draudimo įmokos sumokėjimą, šios savo pareigos neįvykdė ir draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir būtent per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo eigoje abi sąlygos, kurioms esant ieškovas turi teisę reikalauti susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovo – savalaikis įmokos nesumokėjimas ir 2015-10-18 įvykęs eismo įvykis - buvo nustatytos. Taip pat, kaip jau buvo minėta, įvykio metu padarytas žalos faktas taip pat yra nustatytas, o prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dydis taip pat yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir sudaro 21170,83 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas šios sumos dydžio bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad esant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 str. 7 d. nustatytoms sąlygoms ir rašytiniais įrodymais pagrįstam prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dydžiui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 21170,83 Eur ieškovo dėl eismo įvykio išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl 21170,83 Eur priteisimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 21170,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Priešieškiniu R. B. prašo teismo pripažinti, kad remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, 2015-10-16 draudimo sutartis Nr. 126305570 buvo sudaryta tarp draudiko A AS „BTA Baltic Insurance Company“ ir draudėjo A. S.. R. B. teigia, kad jo ir A. S. santykius, kuomet jis 2015 metų rugsėjo mėnesį perdavė A. S. automobilį BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini), galima laikyti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir kad nuo šios sutarties sudarymo A. S. tapo faktiniu ir teisėtu transporto priemonės valdytoju.

Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl sekančių priežasčių. Pažymėtina, kad minėtas automobilis pagal 2014-07-23 sudarytos Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FLG23072014/0010 nuostatas, nuosavybės teise priklausė UAB „Mogo LT", o R. B. buvo perduotas tik faktiniam valdymui ir naudojimui (sutarties 4.1; 4.4 punktai). Pagal minėtos sutarties 9.4 punktą atsakovas neturėjo teisės be „Mogo LT“ Patvarioje laikmenoje pateikto sutikimo perduoti transporto priemonę tretiesiems asmenims. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tokio sutikimo R. B. neturėjo, todėl perduodamas automobilį A. S., pažeidė sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad tarp A. S. ir R. B. negalėjo būti ir nebuvo sudaryta preliminarioji automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi R. B. nebuvo šio turto savininkas. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį, jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (Civilinio kodekso 6.165 str. 2 d.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje, šiuo konkrečiu atveju tarp A. S. ir R. B. buvo tik žodinis susitarimas dėl automobilio BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo, po to, kai lizingo gavėjas R. B. pilnai atsiskaitys su lizingo davėju UAB „Mogo LT", nes R. B., nebūdamas automobilio savininku, negalėjo šiuo automobiliu disponuoti kitaip, nei buvo numatyta Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje. Taip pat, kaip jau buvo minėta, R. B. neturėjo ir „Mogo LT“ nustatytos formos sutikimo perleisti automobilį tretiesiems asmenims. Šie faktiniai bylos duomenys ne tik paneigia R. B. argumentus apie automobilio preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, bet ir paneigia pastarojo argumentus apie tai, kad nuo šios sutarties sudarymo A. S. tapo faktiniu ir teisėtu transporto priemonės valdytoju ir, kad tuo pagrindu įgijo įstatyme numatytas teises, tame tarpe teisę savo vardu sudaryti automobilio draudimo sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas R. B. automobilį Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu perėmė iš lizingo davėjo su visomis iš išperkamosios nuomos sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymu kylančiomis teisėmis ir pareigomis, tame tarpe ir pareiga sudaryti draudimo sutartį (sutarties 10 p.). Atsakovas remiasi TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies norma, numatančia transporto priemonės savininko pareigą sudaryti draudimo sutartį, tačiau sutiktina su A. S. argumentu, kad ši norma ginčo teisiniam santykiui netaikytina. Šiuo atveju, faktines ginčo teisinio santykio aplinkybes visa apimtimi atitinka kita to paties TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies normą, aiškiai numatančią imperatyvią lizingo gavėjo atsakovo R. B. pareigą jam pačiam ar per kitą asmeni, sudaryti draudimo sutarti. Joje nurodoma, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos. Už draudimo sutarties sudarymą atsako savininkas. Šioje teisės normoje numatyta ir išimtis dėl lizingo sutarčių, bei įtvirtinta nuostata, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. B. buvo transporto priemonės BMW (duomenys neskelbtini) naudotoju pagal Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį ir tuo pačiu atsakingu už draudimo sutarties sudarymą bei draudiminės įmokos savalaikį sumokėjimą. Taip pat byloje surinkti duomenys – 2016-01-25 išankstinio grąžinimo aktas - patvirtina, kad nuo 2016-01-25 dienos transporto priemonės nuosavybės teisės perėjo R. B., jam pilnai atsiskaičius su „Mogo LT“ (e.b.l. 154-155, t. 2). Būdamas savininku, 2016-02-03 atsakovas R. B. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (e.b.l. 140, t. 2) pardavė automobilį A. S. už 7500 Eur. Todėl priešieškinio motyvai, jog dar iki 2015-10-16 draudimo sutarties sudarymo automobilis buvo perduotas A. S. faktiniam valdymui yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip buvo minėta, pagal išperkamosios nuomos sutarties 9.4 punktą, lizingo gavėjas R. B. neturėjo teisės nusavinti, įkeisti, ar kitokiais būdais apriboti ar perduoti automobilį tretiesiems asmenims be lizingo davėjo - UAB „Mogo LT" sutikimo, o tai padaręs - neteisėtai perdavęs transporto priemone, lizingo gavėjas tapo visiškai atsakingas už sutarties sąlygų nevykdymą ir to pasėkoje atsiradusias pasekmes. Papildomai pažymėtina ir tai, jog atsakovo R. B. pareiga sudaryti draudimo sutartį ne tik imperatyviai įtvirtinta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies normoje, bet ir išreikšta Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties sąlygose. Šios sutarties Bendrųjų nuostatų 10.1.2 punkte įtvirtinta lizingo gavėjo pareiga užtikrinti, kad per visa sutarties galiojimo laikotarpį galiotu automobilio TPVCAP draudimo sutartis. Sutarties Pagrindiniu nuostatu 13 punkte įtvirtinta individualiai šalių aptarta sąlyga, pagal kuria papildomi mokėjimai, kuriuos turi mokėti lizingo gavėjas - yra ir TPVCAP draudimo įmokos. Todėl akivaizdu, jog Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties nuostatos taip pat patvirtina, kad šios sutarties galiojimo metu tik lizingo gavėjas R. B., o ne automobilio savininkas UAB „Mogo LT" ir ne A. S. turėjo pareigą sudaryti draudimo sutartį bei savalaikiai sumokėti draudiminę įmoką. Šios Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi prisiimtos pareigos atsakovui R. B. neįvykdžius, būtent jam tenka rizika ir tuo pačiu atsakomybė dėl padarinių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 519-313/2016 yra nurodęs, kad įstatymas draudžia naudoti neapdraustas transporto priemones. Transporto priemonės savininkas ar už ją atsakingas asmuo privalo apdrausti naudojamą transporto priemonę ir yra už tai atsakingas, tačiau esamas teisinis reguliavimas nenustato pareigos už draudimo sutarties sudarymą atsakingam asmeniui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaryti išimtinai asmeniškai, - ši sutartis gali būti sudaryta per atstovą, kuris laikomas už draudimo sutarties sudarymą atsakingų asmenų atstovu pagal įstatymą. Atstovo atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam ir jam tiesiogiai sukuria teises ir pareigas. Todėl remiantis TPVCAPDĮ įtvirtinta draudimo sutarties sudarymo tvarka, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su už draudimo sutarties sudarymą atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Šiuo atveju sutiktina su A. S. argumentu, kad priešingai, nei nurodo atsakovas R. B., 2015-10-16 draudimo sutartis Nr. 126305570 tarp draudėjo R. B. ir draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ buvo sudaryta paties R. B. iniciatyva ir jo prašymu, nes tokia pareigą atsakovui numatė lizingo sutarties 10.1.2 punktas, o minėtos draudimo sutarties sudarymas tiek A. S., tiek kito asmens vardu, teisiškai buvo neįmanomas, nes tokia teisė lizingo gavėjui R. B. nebuvo numatyta lizingo sutartimi. Šiuo atveju A. S., lizingo gavėjo R. B. prašymu sudarė draudimo sutartį, gavo iš R. B. būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, todėl sudarant draudimo sutartį buvo šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (t.y. atsakovo R. B.) atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Ši įstatyminė nuostata paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad jis nesuteikė įgaliojimų sudaryti jo vardu sutartį, taip pat jo teiginius, kad draudimo sutartis jo vardu buvo sudaryta neteisėtai.

Taigi, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei argumentai, paneigia atsakovo R. B. nurodytus teiginius, kad jis TPVCAP draudimo sutarties nesudarė ir kad jam neturi kilti atsakomybė pagal TPVCAPD įstatymą, dėl ko priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, 2015-10-16 draudimo sutartis Nr. 126305570 buvo sudaryta tarp draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir draudėjo A. S. yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 878,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (527,11 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 350,90 Eur advokato atstovavimo išlaidų), kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e.b.l. 2, 20, t. 1; e.b.l. 7, t. 3; e.b.l. 36-37, t. 7), atsakovas R. B. dėl jų dydžio nepasisakė, todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai. Atsakovas pagal priešieškinį A. S. bylos nagrinėjimo metu patyrė 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e.b.l. 46-47, t. 7), atsakovas R. B. dėl jų dydžio taip pat nepasisakė, todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo R. B., A. S. naudai.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 50,12 Eur, todėl šį suma yra priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 93 str., str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, naudai 21170,83 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 83 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 21170,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 878,01 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens (atsakovo pagal priešieškinį) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,12 Eur (penkiasdešimt eurų 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.