Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5649-752/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. F., trečiajam asmeniui N. E. F., dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė teritorinio teismingumo taisyklių, numatytų CPK 29 straipsnyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad jeigu byla teismui neteisminga, teismas atsisako ieškinį priimti. Bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą numatančioje CPK 29 straipsnio nuostatoje reglamentuota, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2007-04-07 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 1864 esančius duomenis, kad A. J. T. tėvas yra A. P., ieškinyje nurodydamas atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Ieškovas tokį atsakovės adresą ieškinyje nurodė remdamasis pačios atsakovės viešais pareiškimais kitose civilinėse bylose, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) bei tai, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-14067-429/2015 yra nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės V. F. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir nustatęs, kad ji yra ne Kauno rajone, o Vilniaus mieste, nepagrįstai sprendė, kad nustatant atsakovės gyvenamąją vietą lemiamą reikšmę turi šio asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kuri pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registrų centro duomenis yra kitokia, negu nurodyta ieškovo ieškinyje.

Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Taigi byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais papildomais įrodymais, kurie priimami, kadangi ieškovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314, 338 straipsniai), o taip pat informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, sutinka su apeliantu, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, o jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą suponuoja tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis atsakovė V. F. yra pradėjusi civilinius ir administracinius ginčus Jonavos rajono apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-713-737/2016), Šakių rajono apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-277-630/2016), Vilniaus miesto apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-19274-905/2016), Kauno apylinkės teisme (c. b. Nr. A2-2444-375/2016), Vilniaus apygardos teisme (c. b. Nr. e2-4394-560/2016), Kauno apygardos teisme (c. b. Nr. e2-1793-173/2016), Vilniaus apygardos administraciniame teisme (a. b. Nr. eI-5514-142/2016, Nr. eI-5009-643/2016, Nr. eI-4366-561/2016), taip pat yra nagrinėjami ginčai Vilniaus apygardos teisme (c. b. Nr. e2S-1271-345/2016, Nr. e2S-973-803/2016, Nr. e2S-932-656/2016), Kauno apygardos teisme (c. b. Nr. e2S-1063-601/2016, Nr. e2S-987-324/2016, e2S-916-436/2016, Nr. e2S-816-153/2016), Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal atsakovės pateiktus skundus. Minėtuose teismuose atsakovės pradėtuose civiliniuose ir administraciniuose ginčuose, taip pat ginčuose, nagrinėjamuose apeliacine tvarka, atsakovė V. F. savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad atsakovė V. F. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2444-375/2016 teikiamame procesiniame dokumente (2015-10-30 prašyme) yra nurodžiusi, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pati atsakovė V. F. ne vienoje civilinėje byloje ir ne kartą yra paskelbusi/deklaravusi faktinę aplinkybę, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Be to, civilinėje byloje Nr. 2-14067-429/2015 yra nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės V. F. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu nutarė iškeldinti atsakovę V. F. iš ieškovui G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas yra apskųstas atsakovės V. F. apeliacine tvarka. Taigi akivaizdu, kad atsakovė minėtoje civilinėje byloje nesutinka su jos iškeldinimu, iš esmės pripažindama tą faktą, kad gyvena tuo adresu. Be to, toje pačioje civilinėje byloje atsakovė V. F. teismui yra pateikusi Kauno r. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2015-09-07 pažymą Nr. 1-7-11, kurioje nurodyta, kad A. M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. J. T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje nuo 2015-09-01. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nurodoma aplinkybė apie atsakovės viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir vienareikšmiškai lemiančiu atsakovės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva nuspręsti dėl atsakovės gyvenamosios vietos vien tik patikrinęs viešus duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, o turėjo vadovautis faktinių duomenų, susijusių su atsakovės gyvenamąja vieta, visuma.

Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Šis pagrindas skirtas apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad tariamai yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl nurodytos priežasties atsakovas, kurio gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma, sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovės V. F. gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o kitame mieste (pvz., jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), civilinė byla gali būti perduodama gyvenamosios vietos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. F. dėl tėvystės nuginčijimo, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.