- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-190-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12288-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- S. S. O.
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., D. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. S. O. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.
3. 2023 m. rugsėjo 4 d. teisme gautas antstolės I. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d.
5. 2023 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas antstolės I. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Antstolė nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidarė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus pažeidžianti situacija, kai yra panaikinti anksčiau priimti patvarkymai, kita vykdomosios bylos šalis tam neprieštaravo, antstolė nevykdys vaiko perdavimo, nepriėmus atitinkamų patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Susiklostė situacija, kai antstolei yra užkertamas kelias pagal galiojančią ir įsiteisėjusią teismo nutartį atlikti procesinius veiksmus skubaus vykdymo byloje, teismui leidus vaiką grąžinti į (duomenys neskelbtini). Šiai dienai nėra galiojančių patvarkymų, kuriuose numatyta vaiko perdavimo tvarka ir data, tačiau naujų procesinių sprendimų antstolė priimti negali. Antstolei, atsižvelgiant į gautas specialistų ir kitų institucijų atstovų rekomendacijas, bus paruoštas naujas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei paskirta nauja vaiko perdavimo data. Šalys, manančios, kad ir naujais patvarkymais yra pažeidžiami įstatymai ir vaiko interesai, gali teikti skundą ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja, pateikusi skundą dėl patvarkymo, kuriuo antstolė tenkino pareiškėjos prašymą pilna apimtimi, antstolės manymu, vilkina sprendimo vykdymo procesą, tuo pačiu, antstolei trukdo vykdyti įsiteisėjusią ir galiojančią Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. eN2-2090-852/2023 dėl vaiko perdavimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis jau pasiektas konkretus tikslas – nevykdyti skundžiamais patvarkymas vaiko perdavimo ir išvengti žalingų padarinių.
Šalies argumentai
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodęs, kad antstolė I. B. pateikė teismui tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės I. B. atskirąjį skundą, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perdavė antstolės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
9. Teismas nurodė, kad aptariamu atveju pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kurio užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas), buvo patenkintas, pačiai antstolei I. B. pasinaikinus 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, panaikinus pareiškėjos ginčytus patvarkymus, byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo pasiektas – vaiko perdavimas ginčytuose patvarkymuose nurodyta tvarka nebuvo įvykdytas.
10. Teismas antstolės I. B. prašymą tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (vykdymo veiksmų antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas) panaikino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užtikrinti pareiškėjos skunde pareikštų reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti antstolės patvarkymus ir išnagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, patenkinimą. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų skundžiamos nutarties priėmimo dienai nebuvo įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-19055-909/2023, pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, tačiau pareiškėja dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą ir klausimas bus nagrinėjamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2S-2703-779/2023). Pareiškėjos vertinimu, teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas susietas su bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimu ir teismo procesinio sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs skundžiamos nutarties priėmimo momentui bei nėra įsiteisėjęs ir atskirojo skundo pateikimo momentui. Tokiu būdu skundžiama nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pažeista CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostata, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiama nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, paneigta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinė dalis.
11.2. Pareiškėja paaiškino, jog antstolė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dar nepasibaigus 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo apskundimo terminui, numatytam CPK 512 straipsnyje. Tokiu būdu minėtoje teismo nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas iš esmės susietas su antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė tenkino pareiškėjos skundą, apskundimu ir skundo dėl minėto patvarkymo išnagrinėjimu. Tuo tarpu pareiškėjos skundas nėra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Akcentavo, jog antstolė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties neskundė ir ji įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d., dėl to sprendė, jog antstolė sutiko bei pritarė teismo nutartyje padarytomis išvadomis, aptartai teisinei situacijai bei konstatuotoms aplinkybėms, o tuo pačiu ir sutiko su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja nesutiks su vaiko perdavimo tvarka, kuri bus nurodyta naujai priimtame patvarkyme, ir manys, kad toks patvarkymas pažeidžia vaiko interesus, pareiškėja turės teisę teikti naują skundą dėl antstolės veiksmų, be kita ko, prašydama taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nesutiko su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, sprendė, kad pareiškėjos galimi ateityje atliktini procesiniai veiksmai, susiję su jos naudojimusi CPK 510 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, nėra ir negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
11.4. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, neįsiteisėjus procesiniam sprendimui dėl apeliantės skundo dėl antstolės veiksmų (nagrinėjimui nesant baigtam), t. y. nesant patvirtintam vykdymo proceso teisėtumui, nėra užtikrinamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo – antstolė I. B., atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Antstolė nurodė, jog teismas tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas, skundas buvo išnagrinėtas pareiškėjos naudai, tačiau pareiškėja paskutinę apskundimo dieną pateikė skundą. Vykdomojoje byloje susidarė situacija, kuomet antstolė nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. negali priimti naujų patvarkymų dėl priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje dėl vaiko paėmimo, priverstinis vykdymas yra sustabdytas.
12.2. Pastebėjo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka šalių procesinio lygiateisiškumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas buvo pasiektas, vaiko perdavimas priimtais antstolės sprendimais neįvyko, patvarkymai panaikinti. Būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnykęs, tačiau antstolei yra užkertamas kelias vykdyti vykdomąją bylą pagal įsiteisėjusią teismo nutartį dėl vaiko perdavimo. Pažymėjo, jog antstolės įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra nepagrįstai vilkinamas, pažeidžiamos kitos proceso šalies teisėti interesai, vaikas neteisėtai laikomas Lietuvoje dar labiau adaptuojasi aplinkoje. Antstolės nuomone, pareiškėja stengiasi visais įmanomais būdais sustabdyti vaiko perdavimą į (duomenys neskelbtini). Vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti užtikrinami pirmiausia, tačiau pareiškėja savo veiksmais apsunkina teismo sprendimo vykdymą, tokiu būdu bylos vilkinimas gali sukelti dar daugiau neigiamų padarinių vaikui, jo emocinei ir psichinei būklei.
13. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį; priimti įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis; priteisti iš pareiškėjos S. S. O. suinteresuoto asmens D. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrandiniais argumentais:
13.1. Suinteresuoto asmens D. P. nuomone, pareiškėja klaidingai išimtinai sieja teismo procesinį sprendimą tenkinti/atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nėra detalizuojama, koks procesinis sprendimas turi būti įsiteisėjęs – t. y. teismo procesinis sprendimas, tenkinant/atmetant pareiškėjos skundą ar teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pagrįstas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Pastaruoju atveju teismo nutartis yra vykdytina skubiai.
13.2. Suinteresuoto asmens nuomone, antstolės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas – antstolė tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino skundžiamus patvarkymus, taigi išnyko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išimtinai siejant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties įsiteisėjimu, būtų nepagrįstai ribojamas įsiteisėjusios ir skubiai vykdytinos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko M. P. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), vykdymas.
13.3. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja bet kuriuo metu gali įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį grąžinti nepilnametį M. P. į (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, kuris, pareiškėjos nuomone, nepažeistų pareiškėjos ar nepilnamečio M. P. teisių bei teisėtų interesų, tačiau iki šiol pareiškėja tik deklaratyviai nurodo siekianti nepilnametį M. P. grąžinti į (duomenys neskelbtini) taikiai, bet nesiimdama jokių konkrečių veiksmų, neteikia pasiūlymų suinteresuotam asmeniui D. P. ar antstolei, kokiu būdu mažametis M. P. galėtų būti grąžinamas į (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis pareiškėja galimai siekia išimtinai atidėti nepilnamečio grąžinimą į (duomenys neskelbtini), palikimas galioti prieštarautų ne tik Hagos konvencijos esmei bei tikslams, bet taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
15. Kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo D. P. į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis. Nurodė, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo vėliau, nei priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
17. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumo, kurios yra susijusios su nepilnamečio vaiko teisėmis, t. y. viešojo intereso dalykas, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos S. S. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Pareiškėja nurodytu skundu prašė panaikinti antstolės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. S(duomenys neskelbtini).
20. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolė I. B. 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjos skundą – pasinaikino 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Antstolė 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog antstolė išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir jį tenkino. Antstolė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų išnagrinėtas ir patenkintas, išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolės prašymo netenkino, nurodęs, jog antstolė I. B. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dar nepasibaigus 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo apskundimo terminui, todėl sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs.
23. Antstolė 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašymą grindė tuo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pasiektas tikslas, vaiko perdavimas nebuvo įvykdytas, patvarkymai yra panaikinti, vaiko teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Nurodė, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, vykdymo proceso šalių lygiateisiškumas nėra užtikrintas, taip pat varžomi antstolės veiksmai priimti procesinius dokumentus ir vykdyti galiojančią įsiteisėjusią teismo nutartį dėl vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini)
24. Teismas, įvertinęs, jog panaikinus pareiškėjos ginčytus patvarkymus, byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo pasiektas – vaiko perdavimas ginčytuose patvarkymuose nurodyta tvarka nebuvo įvykdytas, o galiojančių patvarkymų, kuriais būtų paskirta vaiko paėmimo data ir detalizuota sprendimo vykdymo tvarka nėra, antstolės I. B. prašymą tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
25. Nors pareiškėja teigia, kad teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų galiojimas susietas su bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimu ir teismo procesinio sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimu, o nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs skundžiamos nutarties priėmimo momentui, apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka.
26. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
27. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pati antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo pasinaikino antstolės 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymus. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, patenkinus pareiškėjos skundą, kurio vykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo pasiektas – vaiko perdavimas ginčytuose patvarkymuose nurodyta tvarka nebuvo įvykdytas, taigi išnyko ir pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
29. Pastebėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-795-464/2010). Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2-8411-823/2010).
30. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė dėl to, jog antstolė I. B. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dar nepasibaigus 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo apskundimo terminui, todėl sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs, tačiau ši nutartis neužkirto kelio pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ką ir padarė nagrinėjamu atveju antstolė. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, 202 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesusiejo su bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimu ir teismo procesinio sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimu, o būtent su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimu.
31. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo pritaikytos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų). Taigi teismui skundžiamoje nutartyje nustačius, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo įgyvendintas ir šiuo metu nėra jų taikymo būtinybės, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos pagrįstai.
32. Nors vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti vertinama situacija, buvusi skundžiamos nutarties priėmimo metu, tačiau pastebėtina, jog šios nutarties priėmimo metu antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), su kurio apskundimu ir skundo išnagrinėjimu pareiškėja sieja laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą, yra galiojantis. Nors pareiškėja teikė skundą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos S. S. O. 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi teismo nutartys pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, o būtent dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo, yra įsiteisėjusios. Tokia situacija rodo, jog bet kokiu atveju nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nes pareiškėjos skundas, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išnagrinėtas ir dėl jo yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai.
33. Pastebėtina, jog antstolė I. B. atlieka pareiškėjos atžvilgiu vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta leisti grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini).
34. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku. Hagos konvencijos taikymą papildančios 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas), nuostatos numato, jog teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl vaiko grąžinimo, tokį prašymą turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Tiek Hagos konvencijoje, tiek Reglamente nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Taigi, nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes tai turi užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugomi nuo žalingų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).
35. Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl vaiko grąžinimo, jis turėtų kuo greičiau grąžinamas į pradinę gyvenamosios vietos valstybę. Šiuo atveju išnykus pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tolimesnis jų taikymas prieštarautų ne tik bendriesiems teisės principams, CPK nuostatoms, laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, bet ir Hagos konvencijos bei Reglamento esmei bei tikslams. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis) bei paties nepilnamečio vaiko interesai būti grąžintam į (duomenys neskelbtini).
36. Nors atskirąją skundą pareiškėja taip pat grindžia argumentu, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nėra užtikrinamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, o pareiškėjos teisė teikti naują skundą dėl antstolės I. B. veiksmų nėra pakankama pareiškėjos teisių gynimo priemonė, tačiau nėra jokių konkrečių duomenų, kaip laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali pažeisti pareiškėjos ar jos nepilnamečio vaiko interesus. Kaip jau minėta, palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi antstolė negalėtų vykdyti įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) ir priimti patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, jog pareiškėja, siekdama palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai gina ne vaiko, o savo interesą, grindžiamą nenoru vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria teismas nutarė D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo tenkinti ir leido grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini).
37. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Suinteresuotas asmuo D. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 242 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šios išlaidos jam priteistinos iš pareiškėjos S. S. O. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos S. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.