Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos (skolininkės) S. S. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė I. B., D. P. (išieškotojas), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo tenkinti ir leido grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi išnagrinėjo D. P. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas nutarė išaiškinti, kad: „Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini) yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 straipsnyje“. Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, yra ne tik vykdytinas dokumentas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties pagrindu yra išduotas ir vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, kuris vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad antstolė netinkamai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nutartis nėra skubiai vykdytina, bei tai, jog minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Pabrėžė, kad tiek iš teismui pateiktos vykdomosios bylos, tiek iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų, nenustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis apskųsta ir dar iki šiol neįsiteisėjusi. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir laikytini tik samprotavimais, jog galimai nutartis nėra įsiteisėjusi ir antstolė teismo procesiniu sprendimu neturi vadovautis. Pažymėjo, kaip ir kiekvienas įsiteisėjęs sprendimas, taip ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, yra privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).

13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje, išskyrus pareiškėjos teiginius, nėra jokių patvirtintų duomenų, kad antstolė savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką (žalą) nepilnamečiui, jo interesams, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai, ar, kaip pareiškėja teigė, – pažeidusi įstatymines normas.

14. Teismas, įvertinęs pateiktos vykdomosios bylos medžiagą bei į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra neįvykdžiusi teismo sprendimo bei antstolės įpareigojimų. Akcentavo, kad nuo priimto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties praėjo beveik 5 mėnesiai, nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išaiškinta anksčiau minėta nutartis – daugiau nei 2 mėnesiai, o nuo antstolės vykdomosios bylos užvedimo - 3 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, darė išvadas, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais, t. y. aktyviai skųsdama teismo procesinius dokumentus, antstolės priimtus patvarkymus, galimai siekia užvilkinti vykdomosios bylos eigą bei ją apsunkinti. Teismas konstatavo, kad ginčijamu patvarkymu nebuvo pažeistas CPK 764 straipsnis. Antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes juo nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos pareiškėjos ar trečiųjų asmenų teisės ar pareigos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nesutiko su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo turinys neatitinka CPK reikalavimų ir yra neteisėtas.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad antstolė formaliai tenkino jos skundą ir pasinaikino skundžiamus patvarkymus, neišnagrinėjo pareiškėjos skunde pateiktų argumentų, teigė, kad antstolė nepašalino vykdymo procese esamus trūkumus, kurie nėra pašalinti ir dabartiniu metu. Nurodė, kad antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme nepaminėjo visų pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, nereiškia, kad šis antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

16. Apibendrinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolės atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai) ir nėra teisino pagrindo naikinti antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtą patvarkymą Nr. S-23-11-25943.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Pareiškėja S. S. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėja nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolė neturėjo prievolės siųsti raginimą įvykdyti teismo sprendimą, jog ginčijamu patvarkymu nebuvo pažeistas CPK 764 straipsnis. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas jos įvykdymo terminas. Sistemiškai aiškinant tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, yra akivaizdu, jog raginimas įvykdyti teismo sprendimą, kuriame nustatytas terminas tokiam sprendimui įvykdyti, turi ir privalo būti siunčiamas, kaip tą numato CPK 764 straipsnio 1 dalis. Tokia antstolės pozicija, t. y. raginimo nesurašymas ir neišsiuntimas, pažeidžia CPK 764 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą bei suponuoja antstolės veiksmų vykdomojoje byloje neatlikimą ir paties vykdymo proceso neteisėtumą.

17.2. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad neva antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tačiau tokio patvarkymo priėmimas ir pareiškėjos skundo neišnagrinėjamas iš esmės sąlygoja vykdymo proceso neteisėtumą ir vykdymo proceso dalyvių, šiuo atveju pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

17.3. Antstolė skundžiamame patvarkyme taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 582 straipsnio 11 dalimi, teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Tačiau su tokia 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme antstolės nurodyta išvada pareiškėja nesutinka. CPK 282 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas skubiai teismo vykdytinų sprendimų ir nutarčių. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis dėl leidimo grąžinti vaiką į (duomenys neskelbtini) į minėtą sąrašą nepatenka. Be to, minėta teismo nutartis nėra nukreipta skubiai vykdyti vadovaujantis CPK 283 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktais bei kitais proceso įstatymo straipsniais. Nurodė, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai referuoja į CPK 582 straipsnio 11 dalį, kuri numato, kad teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Akivaizdu, jog minėta įstatymo nuostata taikytina tik supaprastinto proceso tvarka nagrinėtinoms civilinėms byloms, tačiau nėra taikytina nagrinėjamu atveju.

17.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą ir vadovaudamasis negaliojančia teismo nutartimi.

17.5. Pirmosios instancijos teismo išvados, išdėstytos skundžiamos nutarties 44 bei 50 punktuose apie tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo (kuri yra panaikinta) yra vykdytinas dokumentas ir juo turi būti vadovaujamasi vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti, kaip visiškai nepagrįstos, panaikintos.

17.6. CPK 764 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog prieš priimant patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, privalo būti gautos ir įvertintos policijos atstovo bei psichologo rekomendacijos ir tik tuomet priimamas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Nagrinėjamu atveju antstolė iki patvarkymo priėmimo ne tik kad negavo nei policijos atstovo, nei psichologo rekomendacijų, bet dėl tokių rekomendacijų į minėtus subjektus net ir nesikreipė. Tuo labiau, prieš priimdama patvarkymą, tokių rekomendacijų, priešingai negu skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, net nevertino.

17.7. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog tiek skundžiamas patvarkymas, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta CPK 764 straipsnio 1 dalies prasme.

17.8. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, jų nevertindamas tikimybių pusiausvyros principu, nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, dėl ko neteisingai sprendė apeliantės pareikšto skundo patenkinimo klausimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, kuri panaikintina.

2. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti bei pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog antstolė privalėjo pareiškėjai pateikti raginimą, šiame nustačius terminą teismo nutarties įvykdymui. Paaiškino, kad antstolė bendradarbiavo su pareiškėja S. S. O., atitinkamai pareiškėjai buvo siunčiami patvarkymai bei visa informacija kaip galima būtų galima kuo skubiau ir efektyviau įvykdyti teismo nutartį bei grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini).

18.2. 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolė I. B., priėmusi patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. tėvas D. P. kreipėsi į antstolės kontorą dėl vaiko perdavimo. Antstolė pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu laišku išsiuntė dokumentus, susisiekė su pareiškėja ir telefonu, tačiau pareiškėja S. S. O. atsakymo į minėtus dokumentus nepateikė, atsisakė bendradarbiauti su antstole. 2023 m. rugsėjo 7 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pareiškėjos pateikti informaciją, t. y. skubiai nurodyti, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina taikiai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą gražinti nepilnametį M. P. į jo kilmės valstybę. Suinteresuoto asmens D. P. žiniomis, atsakymo nėra sulaukta iki šiol. Antstolė I. B. 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. konsultavosi su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padaliniu – mediacijos centru „In pace“. Pareiškėjai buvo pateiktas pasiūlymas nepilnametį M. P. perduoti minėtame mediacijos centre, dalyvaujant psichologams bei kitiems specialistams, taip išvengiant konfliktų tarp nepilnamečio vaiko tėvų bei taikiai įvykdant 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau pareiškėja su tokiu antstolės pasiūlymu nesutiko.

18.3. Suinteresuoto asmens D. P. nuomone, antstolė I. B. veikė atsižvelgdama į Hagos konvencijos tikslus, geriausius nepilnamečio M. P. interesus, siekė bendradarbiauti su suinteresuotu asmeniu bei pareiškėja.

18.4. Suinteresuoto asmens nuomone, įvertinus ankstesnį pareiškėjos elgesį, svarstytina ko 2023 m. spalio 27 d. atskiruoju skundu siekia pareiškėja S. S. O. – kaip deklaratyviai teigia pareiškėja, apginti savo ir nepilnamečio vaiko teises, ar, kaip mano suinteresuotas asmuo D. P., atitolinti nepilnamečio M. P. grąžinimą į (duomenys neskelbtini) bei susilpninti nepilnamečio vaiko bei tėvo ryšį.

18.5. Taip pat suinteresuotas asmuo D. P. nesutinka su pareiškėjos S. S. O. teiginiais, kad pareiškėjos skundo neišnagrinėjamas iš esmės sąlygoja vykdymo proceso neteisėtumą ir vykdymo proceso dalyvių, šiuo atveju pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kadangi atskirajame skunde nėra konkrečiai nurodomi, kokios pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. To pareiškėja nenurodė ir 2023 m. rugsėjo 18 d. skunde dėl antstolės veiksmų.

18.6. Pažymėjo, kad pareiškėja iki šiol geranoriškai nevykdo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dėl nepilnamečio vaiko M. P. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), nors minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d. Šiais veiksmais pati pareiškėja pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nepilnametį vaiką neteisėtai laikant Lietuvos Respublikoje, visais įmanomais būdais inicijuojant vis naujus teisminius ginčus, vilkinant vaiko grąžinimą bei atimant iš vaiko galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), į kurią M. P. turėjo pradėti eiti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 dienos.

18.7. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis buvo panaikinta ne siekiant pakeisti nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini) tvarką, bet Lietuvos apeliaciniam teismui padarius išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis yra perteklinė bei nebūtina vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį.

18.8. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, suinteresuoto asmens D. P. nuomone, antstolė I. B. tinkamai įvykdė CPK 764 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

5. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad būtinybė pateikti papildomą įrodymą iškilo vėliau, o naujai teikiamas įrodymas patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų neteisėtumą.

6. Suinteresuotas asmuo D. P. taip pat su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. P. susirašinėjimus trumposiomis žinutėmis; pareiškėjos atstovo laišką suinteresuoto asmens D. P. atstovei; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad būtinybė pateikti su atsiliepimu teikiamus duomenis iškilo tik pareiškėjai pateikus 2023 m. spalio 27 d. atskirąjį skundą, šiuo atveju duomenys teikiami siekiant paneigti pareiškėjos nurodomas aplinkybes.

7. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

8. Nagrinėjamu atveju dalis pateiktų įrodymų (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimas, pareiškėjos atstovo laiškas, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis) buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl kiti šalių pateikti įrodymai, sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nepriimami ir nevertinami, nes nėra tiesiogiai susiję su apeliacijos dalyku.

Dėl ginčo esmės

9. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė I. B. atlieka pareiškėjos atžvilgiu vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta leisti grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini) bei priteistos iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

10. 2023 m. rugpjūčio 3 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo.

11. 2023 m. rugpjūčio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. tėvas D. P. kreipėsi į antstolės kontorą dėl vaiko perdavimo, skolininkei išsiuntė deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu laišku minėtus dokumentus, susisiekė ir telefonu, tačiau atsakymo į siųstus dokumentus skolininkė nepateikė. Antstolė patvarkyme prašė nurodyti Vaiko teisių tarnybos atstovo kontaktus, kuris dalyvaus vaiko perdavime, įvertinti visas žinomas aplinkybes, kuo skubiau pateikti nuomonę ir rekomendacijas, kokiu būdu ir priemonėmis būtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, jog būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

12. 2023 m. rugpjūčio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, jog priverstinis vaiko perdavimas planuojamas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir prašė per vieną darbo dieną pateikti informaciją dėl konkretaus laiko, kuriuo antstolė galėtų atvykti adresu (duomenys neskelbtini).

13. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolė nutarė dalyvaujant išieškotojui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, policijos atstovui, vaiko perdavimą vykdyti priverstinai 2023 m. rugpjūčio 31 d.

14. Pareiškėja antstolei pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą, kuriuo pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas.

15. 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla sustabdyta iki kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 ž d. nutartimi sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, todėl vaiko perdavimas, kuris paskirtas 2023 m. rugpjūčio 31 d., buvo atšauktas.

16. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino skundą dėl antstolės veiksmų. Patvarkyme nurodoma, kad bylos dėl priverstinio vaiko perdavimo vykdomos vadovaujantis CPK 764 straipsnio nuostatomis. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo rekomendacijas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Nurodė, jog raginimas vykdomojoje byloje nebuvo išsiųstas, nes buvo vadovautasi Hagos konvencijos tikslais ir CPK 582 straipsniu, o būtent, Hagos tikslai yra apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų susigrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, užtikrinti teisės matytis su vaiku apsaugą. Patvarkyme paaiškina, kad nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų susigrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes tai turi užtikrinti, jog vaikai būtų apsaugomi nuo žalingų padarinių. Patvarkymu antstolė tenkino pareiškėjos skundą, panaikino patvarkymus 2023 m. rugpjūčio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas 2023 m rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

17. 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į teismą, jog šis išaiškintų vykdymo tvarką pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kokiu būdu vaikas turi būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. tokio antstolės prašymo netenkino.

18. Antstolė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. rugsėjo 4 d. teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės antstolė nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir šį tenkino, panaikino patvarkymus ir tuo pagrindu išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tokį antstolės prašymą atmetė.

19. 2023 m. rugsėjo 7 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pateikti informaciją, t. y. prašė skubiai pateikti informaciją, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina įvykdyti sprendimą.

20. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2023 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

21. Antstolė 2023 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir prašė institucijų, policijos, įvertint visas žinomas aplinkybes, kuo skubiau pateikti rekomendacijas dėl ateityje vyksiančio vaiko perdavimo, kad būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

22. 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta, vaiko perdavimas atšauktas. Atsižvelgdama į tai, kad vaiko perdavimą atšaukė, 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas yra negaliojantis ir naikintinas. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą antstolė panaikino 2023 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Antstolė 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. konsultavosi su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padaliniu – mediacijos centru „In pace“. Paaiškino, jog vaiko perdavimas gali įvykti tik tada, kai abi šalys bendradarbiautų ir neprieštarautų tokiam veiksmui. Pažymėjo, kad kitu atveju, toks vaiko perdavimas centruose neįmanomas ir prašė pateikti sutikimą/nesutikimą.

24. Pareiškėja antstolei pateikė 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo apskundė antstolės priimtą 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą ir prašė šį išnagrinėti iš esmės.

25. Antstolė 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašė teismo panaikinti 2023 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme iš esmės nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą panaikinti patvarkymai, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d. dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminas, numatytas CPK 512 straipsnyje yra pasibaigęs, skundų antstolė negavo, todėl yra pagrindas pilna apimtimi naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

26. 2023 m. rugsėjo 19 d. antstolė teikė teismui prašymą, kuriuo prašė teismo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliko nenagrinėtą.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. antstolė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės prašymą, nurodydamas, kad iš esmės tapatus antstolės I. B. prašymas jau išnagrinėtas įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi.

28. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės I. B. atskirąjį skundą, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perdavė antstolės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

30. Nors iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundas buvo patenkintas bei panaikinti patvarkymai 2023 m. rugpjūčio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nesutinka su tokiu patvarkymu, atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir skundas dėl antstolės veiksmų, kurį išsamiai įvertino ir išnagrinėjo pirmos instancijos teismas. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, jog antstolės patvarkymas nemotyvuotas, antstolė neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skunde pateiktų argumentų, formaliai tenkino skundą, neargumentuodama 2023 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymo, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai bei, kad antstolė neturėjo prievolės siųsti raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat vertina, jog antstolės patvarkymas pažeidžia jos ir jos nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo.

32. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).

34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi leido grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į (duomenys neskelbtini) pagal suinteresuoto asmens D. P. prašymą. 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Toks teismo sprendimas reiškia pripažinimą, kad šalių nepilnametis vaikas turi būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jis sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas.

35. Teismas pažymi, kad Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo, kuri buvo taikoma vaiko grobimo byloje, yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku. Hagos konvencijos taikymą papildančios 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 nuostatos numato, jog teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl vaiko grąžinimo, tokį prašymą turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Tiek Hagos konvencijoje, tiek Reglamente nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Taigi, nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes tai turi užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugomi nuo žalingų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

36. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles, tiek kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

37. CPK 584 straipsnyje numatyta, kokie dokumentai pagal Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles yra laikomi vykdytinais, o CPK 586 straipsnio nuostatos nustato vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą yra ne tik vykdytinas dokumentas, tačiau jos pagrindu yra išduotas ir vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, kuris vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus.

38. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados, išdėstytos skundžiamos nutarties 44 bei 50 punktuose, apie tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo (kuri yra panaikinta) yra vykdytinas dokumentas ir juo turi būti vadovaujamasi vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintos kaip visiškai nepagrįstos. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo buvo panaikinta tuo pagrindu, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis dėl vaiko grąžinimo yra aiški ir jos aiškinti nebuvo pagrindo ir tai nepanaikinta teisinio išaiškinimo, jog įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis yra vykdytinas dokumentas.

39. Reglamento 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Vykdomasis raštas yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali/turi būti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones (CPK 624 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK nėra specialios teisės normos, reglamentuojančios vaikų grąžinimą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagos konvencijos taikymo prasme, todėl turi būti taikomos CPK 764 straipsnio nuostatos, tačiau, įvertinus vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą bylų ypatumus, jos turi būti taikomos su tam tikromis išimtimis.

41. CPK 764 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tuo atveju, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

42. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad, teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

43. Be to, vykdant teismo įpareigojimą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, netaikomas CPK 764 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas antstoliui kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo. Kadangi toks antstolio kreipimasis į apylinkės teismą yra nesuderinamas su Hagos konvencijoje įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami bei Reglamento nuostatomis, numatančiomis, jog teismas prašymą dėl vaiko grąžinimo turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Be to, jeigu antstoliui kiltų pareiga papildomai kreiptis į apylinkės teismą dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo, būtų paneigiamas teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas imperatyvus reikalavimas „leisti grąžinti vaiką“. Teismo procesinis sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta grąžinti vaiką, yra savaime laikomas imperatyviu įpareigojimu, kurio nevykdymas susijęs su priverstinių priemonių panaudojimu, nereikalaujant papildomai kreiptis į apylinkės teismą leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

44. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą bei ginčui aktualią teismų praktiką, pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, jog teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnio 11 dalis) bei turi būti taikomos CPK 764 straipsnio nuostatos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija nenustato kitaip.

45. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju, antstolė neturėjo prievolės siųsti raginimo, kaip teigiama atskirajame skunde.

46. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai procesinis įstatymas numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ar kitus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų.

47. CPK 661 straipsnyje įtvirtinti du atvejai, kuomet raginimas skolininkui nėra siunčiamas: 1) jeigu yra pasibaigę įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti sprendimo įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnio 1 dalis); 2) skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis).

48. Kaip nustatyta anksčiau nagrinėjamu atveju nutartis grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamosios vietos valstybę yra vykdoma skubiai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolė pagrįstai nesiuntė raginimo pareiškėjai, nes buvo priimta vykdyti skubiai vykdytina nutartis (CPK 661 straipsnio 2 dalis).

49. Be to, papildomo raginimo vykdyti priimtą nutartį siuntimas šiuo atveju nebūtų atitikęs raginimo įvykdyti sprendimą tikslų – informuoti pareiškėją apie pradėtą vykdymo procesą ir suteikti pareiškėjai galimybę per nustatytą terminą geranoriškai įvykdyti reikalavimą. Pareiškėja žinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. priimtą nutartį, jos vykdymo privalomumą bei antstolės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-23-11-23571 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl turėjo suprasti, kad jei tinkamai nevykdys šios nutarties, t. y. neatliks joje nurodytų veiksmų, priverstinio vykdymo veiksmai bus atliekami. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė raginimo pareiškėjai siųsti neturėjo ir jo nesiųsdama įstatymo nepažeidė.

50. Nors pareiškėja nurodo, kad antstolės patvarkymai panaikinti, tačiau skundžiamu patvarkymu antstolė taip ir neišnagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog antstolei 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme nepaminėjus visų pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. skunde išdėstytų argumentų, tai nereiškia, kad šis antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliacinės teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, jog antstolė, įvertinusi skundo argumentus, nusprendė pasinaikinti skundžiamus patvarkymus. Taigi, rezultatas, kurio siekė pareiškėja, buvo pasiektas. Pažymėtina, kad antstolė neturi pateikti motyvų, atmesdama kiekvieną šalies argumentą, ji turi pareigą tinkamai įvertinti ir atsakyti į pagrindinius skundo argumentus bei argumentus, kurių pagrindu priima atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta: buvo nurodyti tiek skundžiamo patvarkymo priėmimo argumentai, tiek nurodyti teisės aktai, kuriais remdamasi antstolė padarė atitinkamas išvadas.

51. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog antstolė iki patvarkymo priėmimo ne tik kad negavo nei policijos atstovo, nei psichologo rekomendacijų, bet dėl tokių rekomendacijų į minėtus subjektus net ir nesikreipė, apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo.

52. Vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimus, valstybinės centrinės institucijos turi bendradarbiauti ir imtis tokių administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos bei tinkamos užtikrinant saugų vaiko grąžinimą į (duomenys neskelbtini) (Hagos konvencijos 7 straipsnio h punktas).

53. Antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi įvertinti rekomendacijas, gautas iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo bei psichologo, ir priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas, o patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

54. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

55. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog antstolė būtų netinkamai atlikusi vykdymo veiksmus ar jais pažeidusi nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu pareiškėja nėra įvykdžiusi teismo nutarties bei antstolės įpareigojimų, nors antstolė ne kartą kreipėsi į pareiškėją, siekdama, jog ši pareikštų savo nuomonę dėl konkretaus sprendimo vykdymo įgyvendinimo, tačiau duomenų, jog pareiškėja būtų bendradarbiavusi - nėra. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė priėmė teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Patvarkyme antstolė, vadovaudamasi CPK 764 straipsniu, nutarė vaiko perdavimą, dalyvaujant išieškotojui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, policijos atstovui, vykdyti priverstinai 2023 m. rugpjūčio 31 d. 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos panaikintas 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolė, laikydamasi nacionalinių ir tarptautinių teisės normų, kurios įtvirtina teismo sprendimo vykdymo taisykles, susijusias su nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš priimdama patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ((duomenys neskelbtini)), įvertino rekomendacijas, gautas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė ne kartą papildomai kreipėsi į pareiškėją, jog ši pareikštų savo nuomonę dėl konkretaus sprendimo vykdymo įgyvendinimo, kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinį „In pace“, teikė tokią informaciją pareiškėjai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė, gavusi pareiškėjos prašymus, pakartotinai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

56. Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad antstolė iki šiol nėra ištaisiusi vykdymo proceso trūkumų, kadangi skundžiamų patvarkymų bei nutarties priėmimo metu galiojo teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi pačios pareiškėjos prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, todėl antstolė neturėjo teisės galimai esančius vykdymo proceso trūkumus ištaisyti, priimti tolimesnius patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, todėl tik panaikinus minėtas laikinąsias apsaugos priemones, antstolė galės atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus.

57. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolės atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą.

58. Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamu patvarkymu yra pažeidžiamos pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, tačiau pareiškėja nepateikė jokių argumentų tokiam savo teiginiui pagrįsti, nenurodė kaip priimtas patvarkymas, kuriuo buvo tenkintas pačios pareiškėjos skundas, pažeidė jos ir jos nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką pareiškėjai ar jos nepilnamečiui vaikui, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai, ar pažeidusi teisės normas, todėl šie atskirojo skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

59. Nors pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nurodytų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, jų patikimumo ir pakankamumo aspektu, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, t. y. nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, jų nevertindamas tikimybių pusiausvyros principu, nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, kuriuos vertino kartu, nesuteikdamas nė vienam didesnės įrodomosios galios, todėl remdamasis įrodymų visuma, padarė pagrįstas išvadas.

60. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė objektyviai, išsamiai ir visapusiškai, įvertino tinkamai, nepažeisdamas CPK ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą sprendimą. Vien aplinkybė, jog teismas netenkino pareiškėjos skundo ir padarė priešingas išvadas nei pareiškėja, nepagrindžia pareiškėjos argumentų, jog buvo tinkamai neįvertinti įrodymai dėl ko priimtas neteisėtas procesinis sprendimas.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Dėl kitų pareiškėjos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Suinteresuotas asmuo D. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 242 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šios išlaidos jam priteistinos iš pareiškėjos S. S. O. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktas).

65. Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos S. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui D. P., asmens kodas 3(duomenys neskelbtini), 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.