Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) 2012 m. gegužės 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 25 paroms, bausmę atliko 2012 m. spalio 16 d., teistumas išnykęs;

2) 2019 m. spalio 22 d. Vokietijos AG Frankenthal sprendimu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų 40 baudų po 30 eurų, atimant teisę vairuoti iki 2020 m. birželio 21 d.;

3) 2025 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams (nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.) ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio turto vertę – 3520 Eur valstybės naudai, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:

jis 2025 m. birželio 29 d. apie 14.50 val. Vilniuje, Gariūnų g., kryptimi link Gariūnų turgaus, šalia Dubliškių g. 4A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „LEXUS IS 220 d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2025 m. birželio 29 d. 14.59 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat P. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis:

jis, žinodamas, kad 2025 m. balandžio 24 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. priimtu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. birželio 29 d. apie 14.50 val. Vilniuje, Gariūnų g., kryptimi link Gariūnų turgaus, šalia Dubliškių g. 4A, vairavo automobilį „LEXUS IS 220 d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 2,41 promilės neblaivumui.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. K. parodė, kad savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų pripažįsta visiškai. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi, turi priklausomybę alkoholiui, gulėjo ligoninėje Naujojoje Vilnioje, gydėsi nuo alkoholizmo, kiek pamena – užpernai. Garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jis kartais padeda, pašlifuoja automobilius be atlygio. Ten dirba meistras vardu J., jo duomenų jis nežino. 2025 m. birželio 29 d. J., kuris tą garažą nuomojasi, buvo jame, ir jis apie 10.00 val. atėjo į garažą. Garaže su J. vartojo alkoholinius gėrimus, maždaug nuo 11.00 val. gėrė degtinę „Karvedys“, 0,7 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo. Jis išgėrė apie 400 mililitrų degtinės. J. išėjo iš garažo apie 14.00 val. ir išeidamas paprašė, kad jis, prieš išeidamas namo, patrauktų nuo garažo vartų automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Jis buvo vienas, J. paliko jam raktus nuo garažo ir išėjo namo. Automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi prie to garažo berods nuo pernai metų lapkričio mėnesio. Jis lankosi J. garaže maždaug nuo šių metų kovo mėnesio. Automobilį reikėjo remontuoti, jis buvo baigtas remontuoti šį penktadienį. Kas to automobilio savininkas, jam nėra žinoma. Kadangi automobilį reikėjo patraukti ir raktai nuo minėto automobilio „Lexus“ visada būna garaže, jis juos paėmė, užrakino garažą ir apie 14.30 val., jau J. išėjus, su „Lexus“ išvažiavo. Išvažiavo savavališkai, jo paprašė tik patraukti automobilį nuo vartų. Jis išvažiavo automobiliu iš Ozo gatvės, Vilniuje, link Maxima bazės, važiuodamas Gariūnų gatve, vairuodamas automobilį neblaivus reguliavo radiją ir nespėjo pamatyti, kad prieš jį kamštis, todėl stoja automobiliai, dėl ko atsitrenkė į kitą automobilį, sukeldamas eismo įvykį. Trenkėsi, atrodo, į Nissan ar Toyota, kiek pamena, tai buvo pilkos spalvos džipas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Iš karto prisipažino, kad vairavo neblaivus jam nepriklausantį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam buvo patikrintas girtumas, sutiko su alkoholio kiekio parodymais. Dėl savo veikos gailisi. Jis žino, kad jam yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendis, jis dalyvavo teisme. Buvo įspėtas apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes ir atsakomybę. Jis žino, kad jam yra uždrausta naudotis specialiąja teise 2 metams. Dėl to, kad buvo girtas, jis mąstė neblaiviai, todėl nesilaikė įsiteisėjusio nuosprendžio ir sėdo už automobilio vairo. Girtam atrodė, kad pavažiuos iki „Maxima“ bazės ir viskas, o dabar, kai yra blaivus, tai labai stipriai gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be P. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas Č. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 29 d. apie 14.45 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės „Depo“, esančios Maksimiškių gatvėje, link Gariūnų turgavietės. Jam važiuojant automobiliu trečia eismo juosta, matė, kad toliau stovi pareigūnų automobilis su įjungtais šviesos signalais. Prisistabdė, pradėjo rodyti dešinį posūkio signalą ir rikiuotis į antrą eismo juostą. Pamatęs, kad jo automobilį praleidžia kitas vairuotojas, atleido stabdį ir ruošėsi rikiuotis į antrą eismo juostą. Bandydamas rikiuotis, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Sustojo trečioje eismo juostoje, išlipo iš automobilio ir pamatė už jo automobilio stovintį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudaužytu priekiu. Automobilyje „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo vienas vairuotojas vyras, daugiau asmenų nebuvo. Iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris nerišliai kalbėjo, tačiau pagalvojo, kad šis taip pat išsigando. Pasakė jam, kad pastatytų ženklą – įspėjamąjį trikampį. Šis kažką sumurmėjo, o jis nuėjo prie savo automobilio paskambinti sūnui, nes nežinojo, ką daryti tokioje situacijoje. Po minutės grįžo prie automobilio, tačiau vairuotojo jame nebuvo, pamatė, kad labai panašus vyras eina link Maksimiškių gatvės pėsčiųjų ir dviračiu taku. Tada pamatė, kaip du policijos pareigūnai perėjo kelią ir nubėgo link minėto vyro. Kai pareigūnai sulaikė vyrą ir atvedė prie automobilio, pamatė, kad pareigūnų sulaikytas vyras yra tas pats automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Jo akivaizdoje „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas alkoholio nevartojo.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2025 m. birželio 29 d. jo darbo pamaina prasidėjo 06.00 val., pamainos pabaiga buvo numatyta tos pačios dienos 18.00 val. Dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu V. L., apie 14.50 val., būnant įvykyje ROIK: 0125000368812 ir užtikrinant eismo saugumą Gariūnų gatvėje, kadangi ten buvo sugedęs „VOLVO“ automobilis bei užtvėręs trečią eismo juostą, prie jų privažiavo automobilis, kurio vairuotojas M. S., kuris paaiškino, kad maždaug 100-200 m iki jų įvyko stiprus eismo įvykis. Nusprendė palikti tarnybinį automobilį ir nueiti pėsti iki eismo įvykio vietos. Eidamas pastebėjo, kad nuo automobilio „LEXUS IS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėjo šalintis vyras, kuris perėjo iš trečios eismo juostos į pirmą eismo juostą, perlipo atitvarus ir sparčiu žingsniu pradėjo šalintis kryptimi link miesto. Asmuo ėjo netiesiai, svirduliavo, todėl iš karto sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus. Pasivijus asmenį ir sustabdžius, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, iš kur jis eina, šis teigė, kad eina namo ir apie jokį eismo įvykį nieko nežino. Nuvedus asmenį atgal į eismo įvykio vietą, kito automobilio „LEXUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojo Č. R. paklausė, ar šis asmuo vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą „LEXUS“. Pastarasis nurodė, kad šis asmuo vairavo automobilį. Dar kartą paklausus asmens, ar jis nevairavo automobilio, jis atsakė, kad taip, vairavo ir padarė eismo įvykį. Asmens buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis atsakė, kad šis jau yra atimtas ir teisės vairuoti automobilį jis neturi, todėl pateikė tik asmens tapatybės dokumentą. Patikrinus pagal nuotrauką, ar asmuo tikrai padavė savo dokumentą, dokumento nuotrauka ir asmens veido bruožai atitiko, todėl buvo nustatyta, kad automobilį vairavo P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmens paklausus, kada jis vartojo alkoholį, atsakė, kad maždaug prieš valandą. Pirmuoju tikrinimu 14.59 val. P. K. nustatytas 2,41 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 15.17 val. nustatytas 2,54 promilės neblaivumas. P. K. paklausus, ar automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, pastarasis nurodė, kad nežino, kam jis priklauso, kadangi jį į autoservisą jam atvarė vyras taisymui, o jis automobilį pasiėmė ir juo važiavo. Eismo įvykio užregistravimui ir procesinių veiksmų atlikimui į vietą atvyko ekipažas V1770, P. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 15.20 val. Automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra automobilio „Lexus IS 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Maždaug 2024 metų lapkričio mėnesį jis paliko minėtą automobilį savo giminaičiui J. P. prie garažo, adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir iki šios dienos ji buvo palikta minėtam žmogui minėtu adresu. Nuo to laiko, kai automobilį paliko 2024 m. lapkritį, jis jo nebuvo pasiėmęs iš ten, paliko ten ir automobilio raktelius. Ar tuo laikotarpiu kas nors naudojosi automobiliu, jis nežino. 2025 m. birželio 30 d. apie 13.00 val. jis sužinojo iš minėto J., kad jam priklausanti transporto priemonė yra sulaikyta. Taip pat J. paaiškino, kad jo pažįstamas, kurio duomenų jis nežino, automobiliu važiavo išgėręs ir kad prie Gariūnų jį sustabdė policija. Daugiau įvykio aplinkybių nežino. Nori atsiimti jam priklausantį automobilį iš stovėjimo aikštelės, nes tai yra jo nuosavybė.

2025 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta adresu Vilniuje, Gariūnų gatvėje, kryptimi link Gariūnų turgaus, šalimais Dubliškių g. 4A, Vilnius. Įvykio vietoje matomi stovintys du automobiliai. Matomas stovintis tamsios spalvos, sedano tipo, keturių durų lengvasis automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Gariūnų gatvėje, priekis kryptimi link Gariūnų turgaus. Automobilio išorinė dalis matomai apgadinta. Apgadintas priekinis bamperis, priekinės grotelės, priekiniai žibintai, automobilio variklio dangtis, kairės ir dešinės pusės priekinis sparnas. Visa priekinė automobilio dalis yra apgadinta. Automobilio priekyje ant žemės matoma daugybė subyrėjusių automobilio dalių. Daugiau kitų matomų kėbulo apgadinimų nėra. Apžiūrint automobilio saloną matoma mechaninė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į 1 pavarą bei užtrauktas rankinis stabdis. Automobilio salone, priekinėje dalyje daiktų nesimato. Atidarius daiktadėžę, matomi įvairūs dokumentai. Apžiūrint salono galą, jokių daiktų nėra. Apžiūros metu atidaryti automobilio bagažinės nepavyko. Kitų gedimų apžiūros metu nenustatyta. Iš įvykio vietos automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtas ir perduotas spec. tarnyboms, kurios nuvežė automobilį į policijos saugojimo aikštelę. Priešais automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už maždaug 50 metrų stovi automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis.

2025 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu transporto priemonė „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinta savininkui S. G. Tos pačios dienos pakvitavimu S. G. patvirtino, kad automobilį atsiėmė.

2025 m. birželio 29 d. P. K. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., pirmojo tikrinimo metu 14.59 val. nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 15.17 val. užfiksuota 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Alkotesterio rodmenimis P. K. 2025 m. birželio 29 d. 14.59 val. nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 2025 m. birželio 29 d. 15.17 val. užfiksuota 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d.

AB Regitra duomenimis, automobilio „Lexus IS 220d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra S. G.

VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio „Lexus IS 220d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 3340 Eur su PVM.

Lietuvos probacijos tarnybos pranešime nurodoma, kad į Lietuvos probacijos tarnybos registrą 2025 m. balandžio 29 d. įrašytas P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris 2025 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. Planuojama baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 4 d. Asmens priežiūra vykdoma vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašu), patvirtintu Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 6 dienos įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo“. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 93.1 punktu, P. K. 2025 m. balandžio 30 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (pridedama), kadangi asmenys, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (atimta teisė vairuoti), į Probacijos tarnybą supažindinimui pasirašytinai nekviečiami. Su raštu pateikti aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2025 m. birželio 29 d. nuo maždaug 11.00 val. su savo pažįstamu J., pastarojo nuomojamame garaže, vartojo alkoholį – degtinę, jis pats asmeniškai jos išgėrė apie 400 g. Išeidamas J. jo apie 14.00 val. paprašė perstatyti (patraukti nuo garažo vartų) remontuojamą automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paėmęs garaže buvusius automobilio raktus, vietoj to, kad tiesiog perstatytų automobilį, kaip jo buvo prašyta, jis savavališkai juo išvažiavo lik „Maksima“ bazių. Vairavimo metu reguliuodamas radiją, laiku nespėjo pamatyti susidariusio kamščio, pristabdyti vairuojamą automobilį ir Gariūnų gatvėje atsitrenkė į kitą automobilį, sukeldamas eismo įvykį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jo girtumą, kurio jis neginčija. P. K. kaltę taip pat įrodo bei jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų Č. R. ir R. S. parodymai, iš kurių matyti, kad automobilyje „Lexus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis asmuo, kaip vėliau nustatyta – P. K., kuris po eismo įvykio mėgino pasišalinti nuo minėto automobilio, bet buvo pastebėtas ir sulaikytas netoliese kitą įvykį fiksavusių policijos pareigūnų; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451“ rodmenys. Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje P. K. vairavo automobilį „LEXUS IS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Teismas vertina, jog kaltinamasis sėsdamas vairuoti sąmoningai ignoravo faktą, kad yra neblaivus, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), arba tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, P. K. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltę pripažįstantis, transporto priemonę vairavo nepaisydamas to, kad jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones. Nurodo žinojęs apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir atsakomybę dėl jos nevykdymo. Darytina išvada, kad P. K. suvokė, jog transporto priemonės vairavimas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu bus įvertintas kaip atskira nusikalstama veika, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Pažymėtina, kad toks P. K. elgesys neatsitiktinis. P. K. tyčinį abejingumą teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui parodo ir jo panašaus pobūdžio elgesys iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jam už šiurkščius KET pažeidimus dar 2023-2024 m. keturis kartus administracine tvarka buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, bet jis vis tiek darydavo naujus teisės pažeidimus valdydamas transporto priemones ir visiškai ignoruodamas faktą, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi. Nagrinėjama veika padaryta nepaisant to, kad teisės vairuoti transporto priemones jam atimta tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. Aptartos aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, jog kaltinamojo veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška.

Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad P. K., žinodamas apie jam teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus vairuoti transporto priemones bei atsakomybę už jos nevykdymą, sąmoningai ignoravo ją sėsdamas vairuoti pažįstamam patikėto automobilio, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

P. K. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. P. K. nagrinėjamą nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarė neatlikęs bausmės už kitą tokį pat tyčinį nusikaltimą. Paprastai teismas nelinkęs nusikaltimų eismo saugumui vertinti kaip sudarančių pagrindą pripažinti asmenį recidyvistu, tačiau nagrinėjamu atveju P. K. padarė tyčinį nusikaltimą, sistemingai ir nuosekliai ignoruoja specialiosios teisės atėmimo ar uždraudimo ja naudotis faktus, vairuodamas transporto priemones nuolat daro šiurkščius KET pažeidimus, kas rodo itin cinišką asmens požiūrį į teisės aktų reikalavimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti jį recidyvistu.

P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas P. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, dėl jų padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog P. K. praeityje teistas vieną kartą už tos pačios rūšies nusikaltimą (numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta. Per pastaruosius trejus metus mažiausiai šešis kartus buvo baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus: greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis), smulkią vagystę (ANK 108 straipsnio 1 dalis), vairavimą neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis), transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė sustabdyta (ANK 424 straipsnio 3 dalis), transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint tokios teisės, nes ši sustabdyta, nepaklusimą policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ANK 424 straipsnio 6 dalis, 426 straipsnio 5 dalis), transporto priemonės vairavimą, neturint tokios teisės, nes ši sustabdyta, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis, 424 straipsnio 5 dalis). Duomenų apie daugumos (sumokėta tik bauda už vagystę) paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Už šiuos nusižengimus minėtų trejų metų laikotarpiu P. K. net 4 kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones administracine tvarka, ką jis akivaizdžiai ignoruoja. Be to, baustas už vairavimą neblaiviam Vokietijoje 2019 m., LITEKO duomenimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimu (byla Nr. A2.6.-1151-840/2011) baustas už eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones (ATPK 127 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant visus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis matyti, kad P. K. atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam traukiamas mažiausiai šeštą kartą savo gyvenime. Jokių išvadų nedaro. Nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje šiuo metu neregistruotas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Pats kaltinamasis nurodo, kad gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta P. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi akivaizdu, jog praeityje už tokį pat nusikaltimą skirta švelnesnė baudos bausmė savo prevencinės paskirties neatliko ir tinkamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta už vairavimą neblaiviam paskyrus prokuroro siūlomą areštą, nesiekiantį šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio. Atitinkamai arešto bausmė, nesiekianti šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio, skirtina ir už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei arešto bausmei apimant švelnesnę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, P. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 29 d. 15.20 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 13.59 val., t. y. viena diena.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, P. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus tai, kad P. K. jau antrą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, kai jam jau yra baudžiamojo įstatymo numatyta tvarka uždrausta vairuoti transporto priemones, taip pat yra ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, praeityje taikytos bausmės, nuobaudos, baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonės teigiamo poveikio jam nedaro, savo požiūrio į eismo saugumą ir elgesio jis nekoreguoja, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas artimas maksimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui – šešeriems metams. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas tokiam terminui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Byloje 2025 m. birželio 30 d. P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemones ir taip neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat P. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad P. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – S. G. Automobilio savininkas savo automobilį remontuoti buvo patikėjęs ne kaltinamajam, o savo giminaičiui J. P. Apie tai, kad šis leis jį vairuoti neblaiviam savo sugėrovui, numatyti negalėjo. Todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas nežinojo, kad transporto priemonė perduota vairuoti neblaiviam asmeniui, ir neturi būti laikomas atsakingu už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą nusikalstamai veikai daryti bei patirti nuostolių dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Lexus“ vidutinė vertė su PVM yra 3340 eurų. Atsižvelgus į P. K. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

P. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne 30 parų arešto bausme apimant švelnesnę 15 parų arešto bausmę, ir P. K. skirti subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 29 d. 15.20 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 13.59 val., t. y. vieną dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3340 (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad P. K. yra recidyvistas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB Regitra.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu, iš anksto suderinus atvykimo datą telefonu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių raj., tel. +37034656442) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriškai turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB bankas Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Artea bankas; LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.