Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba nedelsiant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs 2018 m. lapkričio 28 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. C. nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo. Jis, 2021 m. vasario 5 d., apie 14.30 val., ant prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), stogo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju E. R. metu, sudavė nukentėjusiajam ranka kumščiu vieną smūgį į dešinį apatinį žandikaulį, tuo padarydamas E. R. apatinio žandikaulio lūžį su poodine kraujosruva dešiniame žande, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio E. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuvažiavo nukasti sniegą nuo parduotuvės „Maxima“ stogo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad kažkas dirbo, kažkas nedirbo. Atėjo nukentėjusysis su broliu, bandė jiems paaiškinti, kad jie jau dirba 55 min., o dabar stovi rūko. Iš jų vienas draugas gėrė alų, nukentėjusysis su broliu pradėjo sakyti, kad jie jiems neaiškintų. Bandė su jais susitarti gražiuoju. Paskui vėl įvyko toks konfliktas. Buvo šiek tiek išgėręs, priėjo prie nukentėjusiojo ir jo brolio, buvo maždaug minutės susidūrimas. Niekas jų neskyrė, viskas įvyko greitai, susipešė ir tiek. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam ir labai dėl to gailisi, yra emocingas žmogus, pasikarščiavo, alkoholis taip pat turėjo tam įtakos. Tuo metu kažkas dirbo, kažkas ne, galbūt kas nors ir matė įvykį. Jeigu viskas būtų vykę ilgiau, galbūt daugiau žmonių būtų matę. Įvykio metu ant stogo, atrodo, buvo šešiese, pamena, kad buvo A., D., E., S. Labai pergyvena dėl to, kas įvyko, prieš tai neužsiiminėjo jokia sporto šaka ir prieš suduodamas smūgį nukentėjusiajam nepagalvojo apie pasekmes. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo veiksmų. Nori pakeisti gyvenimo būdą ir susitvarkyti savo gyvenimą, prašo patikėti, kad ateityje daugiau nenusikals. Po šių įvykių alkoholio nevartoja ir sau pažadėjo daugiau nevartoti. Anksčiau mokėsi, yra baigęs vidurinę mokyklą, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Planuoja įsidarbinti, nes reikės mokėti skolas. Prieš karantiną dirbo užsienyje, jeigu bus galimybė, nuvyks vėl padirbėti. Ikiteisminio tyrimo metu D. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. vasario 5 d. su draugu E. D. (E. D.) dirbo, valė sniegą nuo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), stogo. Tai buvo vienos dienos trumpalaikis darbas. Su jais ant stogo dirbo dar 5 nepažįstami asmenys. Apie 13.30 val. tarp jo ir nepažįstamo vyro, ikiteisminio tyrimo metu nustatyto kaip E. R., dirbusio ant stogo, kilo žodinis konfliktas dėl to, kad E. R., jo nuomone, mažai dirbo ir dažnai ilsėjosi. Jie susibarė ir jis (D. C.) labai susijaudino, supyko ir vieną kartą trenkė E. R. kumščiu į veidą, po ko šis trenkė jam atgal ir konfliktas pasibaigė, jie išsiskirstė. Baigęs darbą jis su E. D. nusileido nuo stogo, išgėrė butelį degtinės ir nuvažiavo namo. Važiuojant Salotės g. E. D. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio užklimpo sniege, kur juos ir sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, tiesiog supykęs pasielgė labai impulsyviai, nesuvaldė savo emocijų. Norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti (b. l. 131-132). Papildomai apklaustas D. C. parodė, kad 2021 m. vasario 5 d. dirbo ant prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), stogo. Su juo dar buvo E., S., D., A., T. ir dar du asmenys, su kuriais įvyko konfliktas. Tarp jo (D. C.) ir vieno iš tų asmenų (E. R.) kilo konfliktas, dėl to, kad ne kartą sakė, kodėl nedirba, nes jie dirba už juos, porą kartų jiems pasakė, kai matė, kad jie nedirba, tiksliai neprisimena ką, bet E. R. jam (D. C.) kažką atsakė, ir jis, greičiausiai, supyko ir, atrodo, kairės rankos kumščiu, E. R. vieną kartą trenkė į dešinę pusę. Jam (D. C.) kraujavo kairės rankos krumpliai, bet ne nuo smūgio, o dėl to, kad dirbant jis nukrito ir nusibrozdino ranką. E. R. atsitraukė ir bandė jam (D. C.) spirti dešine koja, greičiausiai, į pilvą, tačiau jo koja praslydo ir E. R. silpnai kliudė jo (D. C.) smakrą, dėl ko fizinio skausmo nejautė, jokių pretenzijų dėl šito smūgio neturi. Į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips, jokių pretenzijų E. R. nereikš. Po šio konflikto nukentėjusysis nusileido nuo stogo ir kažkur nuėjo. Ar šitą konfliktą kažkuris iš jo (D. C.) draugų, buvusių ant stogo, matė, neatkreipė dėmesio. Jis (D. C.) su E. išgėrė degtinės, ir nusprendė vykti namo. Prie parduotuvės nuo jų atsiskyrė A. ir T., kurie sakė, kad nevažiuos, nes E. išgėręs. O jis (D. C.), S., E. ir D. nusprendė važiuoti namo su E. Pavažiavus apie 500-600 m. E. vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio ir atsidūrė griovyje. S. ir D. iškart po įvykio nusprendė vykti namo, o jis norėjo likti ir padėti E. ištraukti automobilį, bet neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai pradėjo pildyti protokolą dėl to, kad E. išgėręs. Po kiek laiko atvyko antras ekipažas, kuris jį (D. C.) sulaikė, nes su jais buvo vienas iš tų asmenų, su kuriais jis konfliktavo. Jis (D. C.) nurodė, kad jis trenkė to asmens draugui E. R., ir jį sulaikė. Norėtų E. R. atlyginti žalą, atsiprašyti ir su juo susitaikyti (b. l. 138-139, 145).

Motyvuojamoji dalis

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2021 m. vasario 5 d., apie 14.35 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 1 val. prie „Maxima XX“ dirbantis du jauni vyrai kabinėjosi prie pranešėjo brolio (broliui (duomenys neskelbtini) metai). Konflikto metu broliui sudavė į veidą, dėl ko jam tikriausiai lūžo žandikaulis. Dabar brolį apžiūri Žalgirio klinikoje. Pranešėjas nori kuo greičiau vykti į įvykio vietą, parodyti vyrus ir rašyti pareiškimą (b. l. 8).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_145455_020“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 14:54:26 val.) užfiksuota, kaip policijos pareigūnai yra tarnybiniame automobilyje ir vyksta į įvykio vietą, privažiavus jų laukia du vaikinai, policijos pareigūnai paklausia kas nutiko. Vienas iš vaikinų, kuris prisistatė esantis E. R., paaiškino, kad jie buvo gavę pasiūlymą užsidirbti pinigų, turėjo kasti sniegą nuo pastato stogo, nuvažiavo, ten dirbo dar kiti žmonės, kurie buvo pavartoję arba kažko prigėrę, pradėjo konfliktuoti ir vienas jam (E. R.) trenkė bei sulaužė žandikaulį, dar pradėjo grasinti. Vaikinas policijos pareigūnei davė ligoninės išrašą ir nurodė, kad tie kiti asmenys dar turėtų būti įvykio vietoje. Pareigūnams paprašius važiuoti kartu, parodyti įvykio vietą ir kaltininką, vaikinas (E. R.) nurodė, kad kartu važiuoti negali, nes jį guldo į ligoninę. Jam trenkusio vyro ir darbą pasiūliusios firmos kontaktų neturi. Vaikinas nurodė, kad pretenzijų turi, jautė fizinį skausmą. Policijos pareigūnai sutaria, kad asmuo kuris nukentėjo eina atgal į ligoninę, o liudytojas t. y. jo brolis, kuris visą įvykį matė, važiuoja su policijos pareigūnais į įvykio vietą. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_151726_021“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:17:27 val.), matosi, kaip policijos pareigūnai ir nukentėjusio vaikino brolis yra parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, ieško asmens, kuris trenkė jo broliui, tačiau prie parduotuvės jo nėra. Vaikinas skambina broliui aiškintis kontaktus, kaip surasti minėtus asmenis. Policijos pareigūnai eina pas parduotuvės apsaugą, peržiūrėti kameras ir bandyti surasti asmenis kurie trenkė vaikinui. Policijos pareigūnai paaiškina apsaugos darbuotojams, kas atsitiko, tačiau jie apie šį įvykį nieko negirdėjo, vaizdo kameros automobilių aikštelės nefilmuoja. Policijos pareigūnus apsauga palydi iki priėmimo sužinoti kokia firma buvo samdyta nuvalyti sniegą. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_152226_022“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:22:26 val.), užfiksuota, kad policijos pareigūnai kalba su moterimi, kuri bando surasti firmos kontaktus. Tuo metu policijos pareigūnei paskambina ir praneša, kad žino kur yra jų ieškomi asmenys, nes jie padarė eismo įvykį. Policijos pareigūnai važiuoja į vietą, kur įvyko eismo įvykis, kur stovi policijos pareigūnai ir vienas vaikinas apsirengęs juodą striukę, juodas kelnes. Vaikinas sako, kad nori parašyti pasiaiškinimą dėl to, kas vairavo automobilį ir kitų eismo įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnams liudytojas (nukentėjusiojo brolis) parodo, kad šitas vaikinas ir trenkė jo broliui. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_152725_023“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:27:26 val.), užfiksuota, kaip pareigūnai pasitikslina liudytojo (nukentėjusiojo brolio), ar čia būtent tas asmuo trenkė E. R., liudytojas patvirtina, kad šis asmuo vieną kartą trenkė jo broliui, tada priėjo, norėjo dar kažką daryti, bet liudytojas (nukentusiojo brolis) priėjo ir išskyrė juos, jie su broliu apsisuko ir išvažiavo į Žalgirio kliniką. Pareigūnams pasiteiravus, kodėl liudytojo broliui trenkė, liudytojas A. V. nurodė, kad „mes kaip ir dirbom normaliai, bet jie išgėrę viskas blogai nepatenkinti eina sako triohalos, nesupratau kas jam yra, sakau eik dirbt mes visi lygus, mes toliau vaikštom ..“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_153224_024“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:32:25 val.), toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas. Liudytojas A. V. nurodo, kad jo nurodytas asmuo „susinervavęs priėjo iš nugaros ir trenkė“, taip pat paaiškino, kad broliui buvo trenkta į dešinę pusę, po ko jie su broliu iš karto išvažiavo į Žalgirio kliniką. Policijos pareigūnai nueina pas asmenį kuris trenkė E. R. ir pasiteirauja, kodėl asmens krumpliai yra kruvini, į ką vaikinas atsako, kad „čia mes sniegą kasėm aš ėmiau tą, na bet tai dėl to, kad susimušėm tai aš prisipažįstu normaliai, duosiu parodymus viskas normaliai“. Asmuo sutinka pasitikrinti blaivumą, pareigūnas jam paaiškina, kaip reikia pūsti į alkotesterį. Pareigūnui pasitikslinus, ar vaikinas (D. C.) pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam E. R., vaikinas atsako „kad susimušėm tarpusavį tai jo, ne tai, kad aš jam trenkiau, mes susipešėm ir yra liudininkai viskas tvarkoj, bet pareigūnai aš tikrai nenoriu, noriu važiuoti namo“. Policijos pareigūnas parodo vaikinui kiek įpūtė į alkotesterį. Vaikinas nurodo, kad sutinka duoti paaiškinimus. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_154222_026“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:42:22 val.), užfiksuota, kaip pareigūnas pasitikslina su kuo tarpusavyje asmuo susimušė, į ką vaikinas (D. C.) atsako, kad „sukonfliktavom biški, nu susimušėm, bet aš jūsų labai prašau nu nevežkit aš noriu išsiaiškint viską“. Pareigūnas: „žinai, kur asmuo, kuriam trenkei, jisai ligoninei guli“. Vaikinas „nu baikit (asmuo graudinasi), pradeda verkti. Baikit nu negali būti, jūs mane į KPZ vešit aš tikrai neišeisiu“, „nu jisai gi matė ten tiek daug žmonių buvo nu blemba“. Pareigūnas pasitikslina liudytojo A. V., ar jo broliui darys operaciją, į ką liudytojas nurodo, kad „jo, jį paguldė dabar į Žalgirį, darys sakė ir dantį vieną traukt reikės, skilo, va dabar kaip tik kalbėjau“, „sakė, kad vaistų suleido, tikriausiai nuo skausmo“, „jo žandikaulis ir dantį reikės traukt“. Pareigūnas: „nu tai automatiškai jeigu trauks reikės dėti implantą“. Liudytojas A. V.: „taip, aš jam iš karto sakiau abdukcijai nuvažiuot“. Pareigūnas nurodo, kad „tyrėja duos jums siuntimą, bet šiaip visus išrašus ką gaus tegu brolis laiko prie savęs nieko nepameta žodžiu, gydymo išlaidas viską saugokit. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_154721_027“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:47:21 val.), užfiksuota, kaip policijos pareigūnė paima nukentėjusio brolio kontaktus, kad vėliau tyrėjai galėtų susisiekti. Taip pat nueina pas sulaikytą asmenį, kad patikrinti blaivumą antrą kartą, vaikinas toliau prašo jo niekur nevežti. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0205_155220_028“ (kairiame kampe matoma data 2021-02-05 ir 15:52:20 val.), užfiksuota, kaip vaikinas (D. C.) pučia antrą kartą, jam pavyksta ne iš pirmo karto, įpučia 1,56 promiles (b. l. 97-99).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše, pavadinimu „2021_02_05_14-34-58_(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbis. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas A. V. nurodė, kad maždaug prieš valandą, (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“ teritorijoje įvyko incidentas, jie su broliu dirbo, kasė sniegą nuo parduotuvės stogo, o du jaunuoliai, kurie galimai buvo pavartoję, pradėjo „bušavoti“, rėkauti, staugti ir trenkė, t. y. sudavė smūgį jo (pranešėjo) broliui. Jis atvežė brolį į Žalgirio kliniką, broliui daro žandikaulio rentgeną, tikriausiai bus lūžęs žandikaulis, norėtų parašyti pareiškimą ir vietoje nurodyti kaltininkus. Jo broliui (duomenys neskelbtini) metai. Asmenų, su kuriais kilo konfliktas, nepažįsta. Patys kreipėsi į Žalgirio kliniką, brolis dar laukia, ko pakvies gydytojas, daktarai sakė, kad jam lūžęs arba skilęs žandikaulis. Pats matė visą įvykį, matė, kas trenkė broliui, pats nenukentėjo, tik pamatė, kad prie jo brolio dar vienas jaunuolis atėjo, ėjo išskirinėti. Tie jaunuoliai kabinėjosi prie jų su broliu. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pasiteiravus, ar jaunuoliai, su kuriais kilo konfliktas taip pat darbininkai, pranešėjas nurodė, kad „nu kaip ir skaitos darbininkai, nežinau jie ten legaliai ar nelegaliai dirba“. Papildomai pranešėjas nurodė, kad šiuo metu jis yra prie Žalgirio poliklinikos, kur atvežė savo brolį (b. l. 103-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 366/2021(01) nurodyta, kad E. R. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis 48 danties srityje su poodine kraujosruva dešiniame žande. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kietu, buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendrojo darbingumo netekimas (sužalojimo pasekmės) gali būti vertinami mažiausiai 4 mėn. po įvykio, pilnai užbaigus gydymą (b. l. 89-90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. paaiškinimų dėl specialisto išvados Nr. G366/2021 protokole nurodyta, kad E. R. nustatyto apatinio žandikaulio lūžiui su poodine kraujosruva dešiniame žande padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Smūgis buvo suduotas į E. R. dešinį žandą, tikėtina, į 8 apatinio danties iš dešinės projekciją (b. l. 93-95).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 5 d., 16.20 val. D. C. buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 105).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. C. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo E. R. parodymai apie jam į žandikaulį suduotą smūgį bei dėl to patirtą fizinį skausmą, liudytojų A. V. ir A. Z., kurie tiesiogiai matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, parodymai, taip pat kitų liudytojų E. D., S. J. N., T. R., D. J., M. B., J. G. bei pareigūnės J. Z. parodymai. D. C. kaltę bei smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą patvirtina ir policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas bei jo apžiūros protokolas, taip pat specialisto išvada bei specialistės paaiškinimas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad D. C. 2021 m. vasario 5 d., apie 14.30 val., ant prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), stogo, įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju E. R. metu, sudavė nukentėjusiajam ranka kumščiu vieną smūgį į dešinį apatinį žandikaulį, tuo padarydamas E. R. apatinio žandikaulio lūžį su poodine kraujosruva dešiniame žande, kuris specialisto išvadoje įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio E. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. C. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia (nors kaltinamasis teigė, jog kilusių padarinių jis nesitikėjo, tačiau pats smūgis buvo suduotas tyčia ir padarinių kilimas buvo neišvengiamas, buvo tik klausimas kokio sunkumo padariniai kils), dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis kaltinamojo teistumas nebuvo išnykęs. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kaltinamasis bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendį, kuriuo jis, be kita ko, nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, atliko 2018 m. lapkričio 28 d., o vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkius tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, taigi teistumo terminas šiuo atveju būtų pasibaigęs 2021 m. lapkričio 28 d. Nors recidyvas prokurorės nebuvo nurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. C. teistas vieną kartą, įskaitant ir analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas, kaip minėta, nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 109-110), eilę kartų baustas administracine tvarka, kita vertus, didžioji dalis nuobaudų yra už nusižengimus, kurie nelaikomi itin šiurkščiais, nuobaudos galioja, didžioji dalis skirtų baudų nesumokėtos (b. l. 111-122), jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 124), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 123), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Ankstesniu nuosprendžiu D. C. buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė, kurios sąlygas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, buvo pažeidęs. Kita vertus, būtina atsižvelgti į kaltinamojo jauną amžių ankstesnio nuosprendžio metu bei pakankamai ilgą laiką, praėjusį nuo ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo, kitas aptartas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, todėl spręstina, kad ir šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tokią pačią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau jo dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. C. tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Teismo įsitikinimu šių įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir D. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. C. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. vasario 5 d., 15.40 val. iki 2021 m. vasario 6 d., 11.18 val., t. y. vieną dieną (b. l. 126, 136), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1 911,59 EUR sumai dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 75, 76-77, 78). Byloje neginčytinai nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo E. R. sveikatą. Teisme kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. C. civilinio ieškovo naudai priteisiant 1 911,59 EUR turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys dėl 6 000 EUR žalos priteisimo. Teismo posėdyje nukentėjusysis patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje sumą nurodė bendrai, turėdamas omenyje, tiek patirtą turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Pastebėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu E. R. buvo parodęs, kad patyrė tiek turtinę, tiek moralinę žalą. Nukentėjusiojo teigimu, iš civiliniame ieškinyje nurodytos sumos, turtinę žalą sudaro – 2 000 EUR, o neturtinę žalą – 4 000 EUR, tokį patikslinimą jis teismo posėdžio metu padarė ir raštu anksčiau pateiktame civiliniame ieškinyje (b. l. 31). Galiausiai teisme jis nebepalaikė prašymo dėl turtinės žalos priteisimo ir prašė priteisti tik patirtą neturtinę 4 000 EUR žalą, tačiau nenurodė, kad atsisakymo nuo dalies ieškinio pasekmės jam žinomos ir šios pasekmės nebuvo išaiškintos, todėl teismas pasisako tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos reikalavimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Patirtą turtinę žalą nukentėjusysis E. R. grindė turėtomis gydymosi išlaidomis, pirktais gydytojų išrašytais vaistais, taip pat tuo, kad jam buvo surakintas žandikaulis, dėl ko sugedo daug dantų ir juos reikia tvarkyti, be to, jam yra įdėta plokštelė, kurią reikės išimti, dėl šių priežasčių gali patirti papildomų išlaidų. Jis teigė, kad tyrimo metu turėjo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau šiuo metu jų neturi ir teismui pateikti negali. E. R. taip pat minėjo, kad jam bus atliekama operacija, įstatomi dantys, tada galėtų pateikti įrodymus dėl turtinės žalos. Kita vertus, nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės nepagrindžia ir nepatvirtina patirtos turtinės žalos bei jos dydžio. Jokių įrodymų patvirtinančių, kad patyrė turtinę žalą ir kokio dydžio ta žala, nukentėjusysis teismui nepateikė, tokių įrodymų nėra ir ikiteisminio tyrimo metu surinktoje ir teismo ištirtoje medžiagoje. Nukentėjusysis negalėjo patvirtinti ir to, kad jam greitu metu bus atliekama operacija bei kokio dydžio numatomos galimos išlaidos. Kaip matyti, iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio, pakankamai didelė dalis gydymosi išlaidų buvo kompensuota Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atitinkamai kyla abejonių tiek dėl realiai patirtos turtinės žalos, tiek ir dėl nukentėjusiojo nurodomo jos dydžio, todėl nukentėjusiojo teiginiai dėl patirtos turtinės žalos laikytini deklaratyviais. E. R. patirtą žalą papildomai grindė tuo, kad teko pirkti specifinius maisto produktus. Kita vertus, maisto produktus jam būtų tekę pirkti bet kuriuo atveju, į tai teismas gali atsižvelgti tik spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, su patirtais turtiniais nuostoliais maisto produktų pirkimas tiesiogiai niekaip nėra susijęs. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų. Visgi, šis faktas pats savaime nesuponuoja išvados, jog jis patyrė turtinę žalą negautų pajamų pavidalu. Pastebėtina, kad, pats nukentėjusysis patvirtino, jog įvykio metu jis oficialiai nedirbo, gaudavo tik pašalpą iš Užimtumo tarnybos, po įvykio taip pat gaudavo atitinkamą pašalpą iš Užimtumo tarnybos, taigi, padaryti sužalojimai nesąlygojo jo darbo praradimo, o nurodomos aplinkybės, kad būdamas sveikas jis būtų galėjęs įsidarbinti yra hipotetinės, niekuo neparemtos, todėl taip pat nevertintinos kaip patirta turtinė žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, taip pat įvertinus tai, jog galiausiai teisme nukentėjusysis nebepalaikė prašymo dėl turtinės žalos priteisimo, E. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teisme nukentėjusysis nurodė, kad iš prašomos priteisti 6 000 EUR žalos, neturtinę sudaro 4 000 EUR. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo teiginiais, jog šiuo atveju reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pakankamai aiškus. Akivaizdu, jog neturėdamas specialių teisinių žinių nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nesuprato, kad turėjo atskirai įvardinti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tačiau iš teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo E. R. paaiškinimų matyti, kad jis siekė ir neturtinės žalos priteisimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį stresą bei diskomfortą, nemiegojo naktimis, jautė skausmą žandikaulio srityje, jam buvo surakintas žandikaulis, sugedo daug dantų, dėl ko juos reikia taisyti, be to, jam yra įdėta metalinė plokštelė, kurią su laiku reikės išimti, taip pat reikės atlikti operaciją. Dėl patirtų sužalojimų jam teko pirkti ir specialų maistą, reikėjo viską trinti. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 366/2021(01) matyti, kad E. R. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis 48 danties srityje su poodine kraujosruva dešiniame žande, kuris įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 12 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Pacientas skundėsi skausmu dešinėje apatiniame žandikaulyje, skausmingu išsižiojimu, jam pašalintas 48 dantis, buvęs lūžio linijoje, atlikta apatinio žandikaulio osteosintezė operacija, taikytas medikamentinis gydymas. Išrašius gydytis ambulatoriškai, jam nustatytas gydymosi režimas – rekomenduota įtvarus laikyti dar 4 savaites, kas 4-5 dienas keičiant elastinę fiksaciją, vengti pirčių, kaitinimo procedūrų bei fizinio krūvio 4 savaites, taip pat rekomenduota minkšto maisto dieta 3-4 mėnesius po įtvarų nuėmimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sužalojimą, dėl kurio jautė didelį fizinį skausmą, buvo operuotas ir ilgai gydomas. Be fizinio skausmo E. R. neabejotinai patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus, tiek dėl išorės pokyčių (jo sužalojimas buvo akivaizdus – matėsi veido asimetrija), tiek dėl apribojimų buities srityje bei numatomo tolesnio gydymo. Nukentėjusysis turėjo gydytis ne tik ligoninės stacionare, bet ir po jo išrašymo laikytis jam nustatyto ambulatorinio gydymo režimo, įskaitant ir specialaus maisto pirkimą bei tam tikrus veiklos apribojimus.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 EUR iki 7 240,50 EUR (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1 500 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2 200 EUR). Kitų teismų analogiško pobūdžio bylose, kai be kita ko, nukentėjusiajam yra padaromas ir žandikaulio, nosikaulio arba skruostikaulio lūžis, įprastai priteisiamos sumos iki 3 000 EUR (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021 – 3 000 EUR, šioje byloje nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019 – 3 000 EUR, šioje byloje buvo du kaltinamieji, iš kurių kiekvienas sudavė po vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydami apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – 1 487 EUR, šioje byloje buvo suduoti daugybiniai smūgiai ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019 – 1 400 EUR, šioje byloje buvo suduotas vienas smūgis ir nustatytas nosikaulio lūžis). Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė nors ir stiprų, tačiau tik vieną smūgį, kuris buvo suduotas ranka, t. y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis, taip pat nebuvo nustatyti daugybiniai sužalojimai. Taigi, įvertinus sužalojimo padarymo aplinkybes, taip pat visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 1 300 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. C. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 5 d., 15.40 val. iki 2021 m. vasario 6 d., 11.18 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti D. C.: 1) pradėti dirbti arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 911,59 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš D. C. nukentėjusiojo naudai priteisti 1 300 EUR neturtinę žalą, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.