Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jo elgesį galima keisti teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir jis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, ir toliau taisomas probacijos metu. Todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai ir ją sudaro 20 balų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato nustatytų 20 balų, 2 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksmai, taigi, dinaminių svertinių taškų suma sudaro didžiąją dalį nustatytų balų (18 balų). Iš tiesų, iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatytas žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sudarė 26 balus. Taigi akivaizdu, kad per gana trumpą laiko tarpą nuteistasis I. B. savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sumažino 6 balais. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo pastangas ir daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks didelis dinaminių balų egzistavimas rodo, jog nuteistojo I. B. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – finansiniai įsiskolinimai, prognostinių įgūdžių stoka, savitvardos problemos, pasireiškiančios apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje.

11. Analizuojant nuteistajam I. B. nustatytus kriminogeninius veiksnius teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai, kurių pagrindu iš nuteistojo I. B. išieškotina suma yra 8488,58 eurų. Šiuo metu yra išieškota 555,85 eurų, kuriuos išmokėjo ne pats nuteistasis, o tretieji asmenys. Iš tiesų, sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad pataisos įstaigoje jis nedirba ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad darbas jam nebuvo pasiūlytas. Visgi, nors nuteistasis teigia, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad I. B. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., o prašymą būti įdarbintam pateikė tik 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. po to, kai pirmą kartą buvo pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendyje nurodyta, jog duomenys apie nuteistojo I. B. darbinę patirtį fiksuojami itin trumpu laikotarpiu, t. y. nuo 1983 m. vasario 10 d. iki 1999 m. sausio 20 d., tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis turi finansinių sunkumų ir nuteistojo skunde nurodomus argumentus dėl jo darbinės motyvacijos laikyti deklaratyviais.

12. Be jau aptarto kriminogeninio veiksnio, nuteistajam nustatytas ir kriminogeniniai veiksniai, susiję su prognostinių įgūdžių stoka ir savitvardos problemomis, pasireiškiančiomis apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės bausmę, nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, smurtinis nuteistojo elgesys siejamas su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis, kurie pasireiškia nuteistajam esant apsvaigus. I. B. lankė korekcinę programą „Padėk sau“, susijusią su alkoholio vartojimu, tačiau jau aptarto kriminogeninio veiksnio, susijusio su savitvardos problemomis, nustatymas leidžia spręsti, kad minėtos programos lankymas vis tik nebuvo pakankamai reikšmingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis ir suvokia savo probleminis sritis, geba jas įvardinti, tačiau problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, kaltę perkelia kitiems asmenims ar aplinkybėms, yra linkęs sumenkinti savo poelgius nusikalstamose situacijose. Visa tai leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pasirengęs išeiti į laisvę bei turės pakankami motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo arba vengs situacijų, kurios gali paskatinti jį nusikalstamai pasielgti. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad I. B. bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirti – padarymą. Be to, šis teistumas I. B. nėra pirmas. Nors Lietuvoje jis neteistas, tačiau praeityje teistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje už chuliganizmą, nužudymą dėl neatsargumo, kyšio davimą. Visgi ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad priešingai nei mano nuteistasis, minėtų aplinkybių vertinimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos ir lygybės principų.

13. Abejonių dėl tam tikrų I. B. pokyčių teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis mokėsi lietuvių kalbos, galimo lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo 4 kartus skatintas. Tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės jau pasiekti. Be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikta pažyma „Apie nutiestojo nuobaudas ir paskatinimus“, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis I. B. 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors šios nuobaudos jau nebegalioja, šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kadangi jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog šie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje, kuomet jis dar adaptavosi, kadangi bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2016 m. liepos 28 d., o vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo padaryti praėjus beveik dviem metams – 2018 m. sausio 14 d. ir 2018 m. liepos 4 d.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Žemesnės instancijos teismas nesureikšmino jo padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis gali būti paleistas lygtinai, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.