Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

5. BVK157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis I. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors I. B. gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus gautas raštas, kad nuteistasis Lietuvoje turės gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. I. B. palaiko socialinius ryšius su žmona ir vaikais. Atvykęs į pataisos namus kreipėsi į Vilkaviškio rajono Kybartų suaugusiųjų mokyklą dėl lietuvių kalbos mokymosi, už gerą mokymąsi, taip pat už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. I. B. nusikalto ne pirmą kartą. Nors Lietuvoje jis neteistas, tačiau praeityje teistas Baltarusijos Respublikoje už chuliganizmą, nužudymą dėl neatsargumo, kyšio davimą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą – nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta tik iš dalies. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų nuteistasis savo netinkamą elgesį minimizuoja, kaltę perkelia aplinkiniams ir aplinkai, linkęs pateisinti savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Tuo labiau, kad ankstesni nusikalstami veiksmai Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys, o elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – 2018 m. sausio 14 d. ir 2018 m. liepos 4 d. nuteistajam už padarytus pažeidimus skirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, po to nuteistasis dar tris kartus buvo skatintas, tačiau įvertinus I. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2016 m. liepos 28 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą (nuo 2019 metų pabaigos).

9. Vertinamu atveju svarbu ir tai, kad šioje I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, be jau minėto su ankstesniais nusikalstamais veiksmais susijusio kriminogeninio veiksnio, vis dar nustatomi pakankamai reikšmingi trys kintantys nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniais – finansiniai įsisiskolinimai, prognostinių įgūdžių stoka bei savitvardos problemos, pasireiškiančios apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje duomenų apie efektyvų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymą duomenų nepakanka. Nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Nors iš tikrųjų Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija patvirtina, kad darbas nuteistajam siūlytas nebuvo. Tačiau šiuo atveju nėra duomenų ir apie tai, kad nuteistasis būtų reiškęs iniciatyvą dirbti nemokamus darbus, kas būtų svarbi aplinkybė vertinant nuteistojo turimą darbinę motyvaciją, kuri su finansiniais įsiskolinimais susijusios kriminogeninio veiksnio kontekste yra pakankamai reikšminga. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 6 187,05 Eur sumos išieškojimo ir nors nuteistasis teigia, kad nesusiduria su specifiniais finansiniais sunkumais, su kuriais negalėtų susidoroti, savanoriškai įsiskolinimo nemoka. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis finansiškai remiamas artimųjų, tačiau gautais pinigais turimų finansinių įsipareigojimų savanoriškai nemažina. Nuteistasis lankė korekcinę programą dėl vartojimo „Padėk sau“, tačiau kriminogeninio veiksnio, susijusios su savitvardos problemomis, pasireiškiančiomis apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, nustatymas leidžia spręsti, kad minėtos programos lankymas vis tik nebuvo pakankamai reikšmingas. Aptartų aplinkybių kontekste nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios didžiąją dalį (24 balus iš nustatytų 26 balų) vis tik sudaro dinaminiai veiksniai, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnyje įtvirtintą lygtinio paleidimo institutą nuteistojo pataisos procesą tęsiant laisvėje.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.