- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-8-1079/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02059-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- L. G., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vilius Jonaitis, Mindaugas Klemenis
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms L. G., Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. G. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. V., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. ieškovas Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti natūra jam ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 13 d. ieškovas pakeitė ieškinio dalyko reikalavimą, kuriuo prašė, kad ginčo butas natūra būtų paliktas ieškovui, o atsakovei iš jo būtų priteista pusės šio buto rinkos vertės dydžio, t. y. 2 000,00 Eur piniginė kompensacija (2023 m. vasario 13 d. DOK-3882). 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. birželio 6 d. ieškovas patikslino ieškinį. 2023 m. birželio 6 d. patikslintame ieškinyje prašė atidalinti ieškovui Ž. V. bei atsakovei L. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančio turto, t. y. 25/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalies bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 4 107,78 Eur, minėtas 25/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) natūra priteisti ieškovui Ž. V., o atsakovei L. G. už jos dalis priteisti iš ieškovo Ž. V. 2 053,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją (2023 m. birželio 7 d. DOK-13246). Paskutiniu 2024 m. lapkričio 28 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašo atidalinti atsakovę L. G. iš jai, ieškovui Ž. V. ir atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovei L. G. priklauso 25/200 dalys); taip pat iš jai ir ieškovui Ž. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovei L. G. priklauso 1/2 dalis); be to, iš jai, ieškovui Ž. V. ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovei L. G. priklauso 1/8 dalis arba 0,0522 ha): atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančias 25/200 dalis pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); be to, nuosavybės teise priklausančią 1/8 dalį arba 0,0522 ha bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. matininko P. Š. sudarytame naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500 jos naudojimui priskirtą indeksu B pažymėtą dalį (351 m2) bei indeksu D pažymėtoje dalyje (viso 1364 m2) jos naudojimui priskirtą dalį (171 m2), natūra priteisti ieškovui Ž. V.; už atidalintas aukščiau nurodytas atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškovu Ž. V., Mažeikių rajono savivaldybe ir Lietuvos Respublika iš ieškovo Ž. V. jai priteisti 2 053,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės L. G. ieškovui Ž. V. visas jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės L. G. ieškovui Ž. V. pareikštą priešieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti (2024 m. lapkričio 28 d. DOK-26100).
2. Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodama, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. sausio 20 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 236, bei Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5620-1118/2020 pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo po 25/200 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalims nuosavybės teise priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalys sudaro atskirą patalpą – butą bei iš esmės užima 1/4 dalį viso pastato – gyvenamojo namo. Minėtu teisiniu pagrindu šalims asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ir po 1/2 dalį tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), esančio pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusios 75/100 dalys prieš tai minėto pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tuo pačiu adresu esantys kiti ūkiniai pastatai, Mažeikių rajono savivaldybės valdybos 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 550 bei Mažeikių rajono savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 67 pagrindu nuosavybės teise priklauso Bendraatsakoviui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Šalys yra buvę sutuoktiniai ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei buvo patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl šios santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo šalims palieka po 1/2 dalį 25/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba tiksliau po 25/200 dalis. Po jų santuokos nutraukimo nė viena iš šalių jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – bute negyveno, tuo tarpu nuolat lankydavosi ten abu, nes tai vienintelis jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, ten taip pat liko ir jų abiejų daiktai. Iki santuokos nutraukimo atsakovė su vaikais išsikraustė iš buto pas naują gyvenimo draugą ir ieškovas taip pat po santuokos nutraukimo apsigyveno kitur. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai. Atsakovė dažnai į šią patalpą – butą atsiveža kompanijas, girtauja, todėl atsakovui patekti į butą ir kiemą tapo problematiška, nes atsakovės kompanija jį nuolat provokuoja, dėl bet kokių priežasčių kabinėjasi, taip pat atsakovė ne kartą puolė su kumščiais, dėl ko buvo priverstas iškviesti policiją. Butas yra bendro įėjimo ir vienos virtuvės, todėl ieškovui naudotis šiuo butu yra neįmanoma. Ieškovas kreipėsi į atitinkamus specialistus, buvo parengęs ginčo patalpos – atidalijimo planą, pagal kurį ginčo butas būtų atidalijamas į dvi atskiras ir savarankiškas patalpas su atskirais įėjimais, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise dar praeitais metais yra įsigijusi gyvenamąjį namą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei atsakovė iš valstybės nuomoja tuo pačiu adresu 0,33 ha ploto žemės sklypą. 2023 m. sausio 25 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise ieškovas yra įsigijęs ir 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jeigu atidalintinas ginčo turtas natūra būtų priteistas atsakovei, ieškovas liktų be jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, ir jokio kito turto už iš atsakovės prašomą priteisti 2000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją jis įsigyti negalėtų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuose nurodė, jog ieškovo pateiktas gyvenamojo namo patalpų išskirstymo planas adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl to atidalijimas natūra yra negalimas. 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, šalių nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakove L. G., kuri užtikrina vaikams gyvenamąją vietą. Po šalių santuokos nutraukimo gyventi ginčo objekte tapo neįmanoma dėl ieškovo veiksmų, kadangi ieškovas elgėsi neadekvačiai, atjungė vandens tiekimą, kėlė konfliktus, todėl atsakovė priversta nuomotis butą ir gyventi kitur, kol baigsis šis ginčas ir galės gyventi ginčo patalpoje. Atsakovė nurodė, jog kitas jos įgytas turtas nėra tinkamas gyventi, ir neaišku kada bus sutvarkytas. Atsakovė ketina gyventi ginčo objekte su nepilnamečiais vaikais, todėl ieškovo teiginys, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais neliktų be gyvenamojo būsto neatitinka tikrovės. Atsakovė 2023 m. kovo 1 d. patikslintu priešieškiniu prašo ieškovo Ž. V. ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti bei atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš ieškovo Ž. V. atsakovei L. G. 25/200 pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 2000 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisti iš ieškovo Ž. V. atsakovei L. G. 0,0522 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Iš atsakovės L. G. priteisti ieškovui Ž. V. 2053,89 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei priteistą turtą bei priteisti atsakovei L. G. iš ieškovo Ž. V. visas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. kovo 1 d. DOK-5319).
Šalies argumentai
4. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, kuriuose nurodė, jog Gyvenamajame name faktiškai yra naudojami 4 butai, kurie kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Butams suteikti adresai, kurie įregistruoti valstybinės įmonės „Registrų centras“ Adresų registre. Visi 4 butai turi iš lauko atskirus įėjimus ir naudojamasi atskiromis izoliuotomis buto patalpomis, nėra bendro naudojimo patalpų. Visi keturi butai, pagal 1996 m. lapkričio 4 d. kadastro duomenų matavimo bylą turi savo numeracijas ir indeksuotas patalpas: 1 butas 38,89 kv. m. (patalpų žymėjimai plane nuo I- 1 iki 1-6) <...>, kiekvienas butas sudaro 25/100 dalį Gyvenamojo namo. Ieškovui ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 1, t. y. po 25/200 dalies Gyvenamojo namo. Ginčo byloje tarp Ieškovo ir Savivaldybės dėl butų naudojimo nėra. Faktiškai naudojamas butas Nr. 1 atitinka idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, objektyviai ir techniškai įmanoma suformuoti kaip atskirą butą. Nurodė, jog savivaldybė neprieštarauja dėl buto Nr. 1 atidalinimo. K. B. Nr. 1 patalpos (nuo I-1 iki I-6) bus padalintos tarp ieškovo ir atsakovės, prašo spręsti teismo nuožiūra (2022 m. lapkričio 21 d. DOK-26900; 2023 m. vasario 20 d. DOK-4381).
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui pateikė prašymą dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo. Mažeikių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 35VĮ-1564-(14.35.2 E.) buvo nuspręsta parduoti 0,0522 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį iš bendro 0,4176 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Minėtos žemės sklypo dalies pardavimo procedūra buvo vykdoma vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunkčiu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Parduodant minėto žemės sklypo dalį ieškovui Mažeikių skyrius neturėjo duomenų apie kilusį teisminį ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovo ir atsakovės valdomo nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į byloje pateiktą patikslintą ieškinį, dokumentus ir medžiagą, darytina išvada, kad ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovės dėl statinių naudojimo ir disponavimo juo, o ginčo tarp ieškovo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo dalies nėra. Neprieštarauja, kad teismas tenkintų ieškovo pareiškimą (2023 m. lapkričio 10 d. DOK-25555).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. V. parodė, jog palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus ir nesutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimais. Nurodė, jog su atsakove po skyrybų buvo pasidaliję butą ir ieškovui liko vienas kambarys, o atsakovei – vienas kambarys bei virtuvė. Savo kambarį jis buvo užsirakinęs, kad galėtų pasidėti daiktus, dokumentus. Grįžus iš užsienio nebegalėjo atvažiuoti į kiemą, nes atsakovės vaikai puldavo ant jo. Paskui buvo išlaužtos jo kambario durys ir nebeliko televizoriaus bei čiužinio. Nesant kitos išeities, pasidarė projektą, kad atsidalintų savo kambarį ir pasidarytų atskirą įėjimą, jog galėtų grįžti į savo namus. Nurodė, jog butas buvo abiem dovanotas per pusę. 2020 m. atsakovė gyveno bute iki spalio mėnesio, 2020 m. lapkričio mėnesį po santuokos nutraukimo, jis bute gyveno su sūnumi R. V. iki gruodžio vidurio. Vėliau ieškovas išėjo gyventi į miestą, o sūnus liko bute. Bute nebuvo įmanoma gyventi, kadangi atsakovės vaikai atvažiuodavo ir puldavo, buvo priešiškai nusiteikę. Šią vasarą taip pat negalėjo atvažiuoti į kiemą, nes atsakovės vaikai darbavosi darže, šiltnamyje, naudojasi visu turtu, kaip savo. O atsakovė viską darė savo name Skuodo rajone, augino daržoves, yra išsivežusi gyvulius. Pradiniu ieškiniu buvo pateikęs planą, kaip atidalinti butą natūra, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad jam priklausė pats mažasis kambarys ir jie buvo susitarę virtuve naudotis bendrai. Bute nėra nei nuotekų, nei tualeto, nei dušo, yra įvestas tik šaltas vanduo. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)“. Mažeikiuose. Darbo užmokestis yra 700 – 800 Eur, kuris priklauso nuo mėnesio, bet praktiškai nieko nelieka, nes reikia mokėti 500 Eur išlaikymą vaikams ir pragyvenimui lieka 200-300 Eur. Kompensaciją turėtų iš ko sumokėti, nes turi pasitaupęs. Pagal patikslintą ieškinį prašo jam priteisti visą butą, atsakovei sumokant 2000 Eur kompensaciją. Nurodė, kad nesutiktų su išmokėta 2000 Eur kompensacija už butą, jei teismas nuspręstų patenkinti priešieškinį ir atsakovei priteistų butą, nes kainavo teismo išlaidos. Norėtų turėti nekilnojamąjį turtą, nei kompensaciją, nes šiais laikais už tokią kompensaciją įsigyti nieko neįmanoma. Nelabai sutinka, kad turto vertė yra 4000 Eur. Mano, kad pusė buto turėtų truputį daugiau kainuoti, bet teismui neteiks vertinimo kiek turėtų kainuoti. Kreipėsi į teismą įsigyti nekilnojamąjį turtą, kad galėtų gyventi netrukdomai, nereikėtų mokėti už nuomą. 2022 m. rugsėjo mėnesį pateikė prašymą atjungti vandenį UAB „Mažeikių vandenys“, kad žiemą nesusigadintų skaitikliai ir vanduo buvo atjungtas. Bute tuo metu niekas negyveno, bet atvažiuodavo jo sūnus pakūrenti ugnį, taip pat ir atsakovė pakūrendavo. Per tą laiką, kol vyksta byla, bute nebuvo daromi jokie remontai. Norint bute gyventi, reikia susitvarkyti nuotekas, pečių, vonią ir įrengti tualetą. Butas šildomas malkomis. Nežino ar butas praeitą žiemą buvo šildomas, nes buvo Norvegijoje. Nurodė, jog kiek vaikai pasakojo, kad atsakovė darosi remontus gyvenimui įsigytame name Skuodo rajone, sodinasi daržus, laiko ten gyvūnus. Šių metų birželio – liepos mėnesį buvo nuvažiavęs prie sodybos Skuodo rajone ir matė, kad atsakovė daržus ravėjo, mašina stovėjo, žvyro buvo išpilta. Pasak vaikų, atsakovė ten važinėjasi vos ne kiekvieną dieną ir savaitgaliais būna su vyru, o vaikai būna bute. Nurodė, jog neturi kitos nuosavybės, tik po šiuo butu nusipirko žemės sklypo dalį ir jeigu bus priteista atsakovei, paliktų be jokio turto. Vieną kartą buvo iškeldintas iš buto dėl smurto artimoje aplinkoje. Po mėnesio su atsakove susitaikė ir gyveno toliau. Už šiukšles buvo susikaupęs įsiskolinimas ir jis sumokėjo didžiąją dalį, taip pat susikaupė skolos už vandenį, elektra už įsiskolinimą taip pat atjungta, nes nemokėjo. Visą laiką galėjo patekti į butą, bet nežino ar begalėtų, nes bute paskutinį kartą lankėsi šių metų gegužės – birželio mėnesį. Nurodė, jog S. B. yra atsakovės dukra, o S. P. atsakovės marti.
7. Ieškovo atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu parodė, kad visi reikalavimai, tiek teisiniai argumentai, nurodomos aplinkybės yra procesiniuose dokumentuose, t. y. ieškinyje, patikslintuose dokumentuose. Ginčo dalykas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie šito buto yra nedidelis ūkinis pastatas, kuris taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad taip pat šiuo metu yra išpirkta dalis žemės sklypo, esančio prie šito pastato, t. y. ¼, 41 aro t. y. apie 10 arų žemės sklypo. Abi šalys bylos nagrinėjimo eigoje šitą sklypą išsipirko iš valstybės. Ieškovas iš pradžių pareiškė reikalavimą, jog butas būtų atidalintas natūra, padarant atskirą įėjimą ir tiek ieškovas, tiek atsakovė būtų likę po ½ buto savininkais, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovei pateikus priešieškinį, kad butas būtų priteistas atsakovei, o ieškovui būtų priteista 2000,00 Eur dydžio piniginė kompensacija bei atsakovei įsigijus nekilnojamąjį daiktą Skuodo rajone, ieškovas pakeitė reikalavimą ir patikslintu ieškiniu paprašė atidalijant turtą, jam ginčo turtą priteisti natūra ir kompensaciją tokio pat dydžio iš jo priteisti atsakovei. Atsakovė nesiekia šiame bute gyventi, dėl to, kad butas nėra tinkamas gyventi, nes jame nėra patogumų ir tokiame bute negalėtų gyventi nepilnamečiai vaikai, kuriame nėra nei tualeto, nei vonios, nei nuotekų. Butas šildomas krosnimi ir yra tik vanduo. Atsakovė gyvena 3 kambarių bute su patogumais ir dėl to nesiekia eiti gyventi į ginčo patalpas, kol atsiras būtinybė ar noras susiremontuoti įsigytą gyvenamąjį namą sodyboje. Taip pat, atsakovė siekdama įsigyti sodybą Skuodo rajone, prieš tai norėjo parduoti savo ginčo buto dalį. Tai parodo, kad jeigu žmogui yra reikalingas ginčo butas, tai ji galbūt būtų siūlius nusipirkti iš ieškovo tą jo dalį ir tiesiog ten kurtis ir gyventi. Atsakovės veiksmai, kad ji lankosi toje sodyboje, augina daržoves, persivežė gyvūnus, rodo, kad ji sieja ateitį būtent su ta sodyba. Be to, tikrai buvo galima įsigyti arčiau sodą ar sklypą, kurie be kažkokios ekonominės vertės ir nėra taip, kad viskas brangu ir Skuodo rajone pigu. Jeigu būtų patenkintas priešieškinis, tai ieškovas liktų be jokio nekilnojamojo turto. Nors ieškovas gyvena su kita moterimi, jis gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir šiuo metu turi vienintelę nuosavybę, t. y. ginčo buto dalį. Jeigu jis to netektų, žmogus liktų be nuosavybės. Jeigu būtų patenkintas jo ieškinys, ginčo butas, ūkinis pastatas ir žemės sklypo dalis būtų priteisti jam natūra. Atsakovė ir vaikai neliktų be nekilnojamųjų daiktų, nes yra sodyba ir ją įsirengus, galima joje gyventi. Jei būtų kalbama apie nepilnamečių vaikų interesus, jei vaikai gyventų šitame bute ir po teismo sprendimo jie būtų iškeldinami, jie turėtų išeiti iš to buto, tada jų interesai būtų pažeisti. Šiuo atveju vaikai ginčo bute negyvena ir niekada ieškovė nesiekė šitame bute gyventi. Taip pat ieškovas paskutiniame patikslintame ieškinyje yra nurodęs, kadangi prieš tai savo žemės sklypo dalį įsigijo nuosavybės teise ir atsakovė, ieškovas paprašė, kad jos dalis irgi jam būtų priteista atidalijimo pagrindu kartu su buto dalimi ir ūkinio pastato dalimi. Atsakovės patikslintas priešieškinis buvo pateiktas dar tuo metu kada ji dar nebuvo įgijusi dalies žemės nuosavybės teise ir tame priešieškinyje dėl žemės sklypo yra pareikštas reikalavimas, jeigu ją priteisti natūra visą butą, tai turėtų teismas atimti jo dalį iš ieškovo ir tą dalį priteisti jai. Nėra ten atidalijimo pagrindo reiškiant tokį reikalavimą. 2024 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje papildomai nurodė, jog buvo tikslinami ieškinio reikalavimai, nes buvo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Ieškovas siekė parengti atidalijimo planą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė, kad negali sutikti su atidalijimo planu, todėl turi būti rengiamas naudojimosi tvarkos planas. Po šio plano parengimo atitinkamai buvo tikslinamas ieškinys. Prašo atidalinti pagal paskutinio patikslinto ieškinio reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas yra nekeičiamas, argumentai tie patys, todėl ieškovui priteisti natūra turtą, o atsakovę atidalinti. Dėl buto - gyvenamojo namo atidalijimo dalių reikalavimas išlieka tas pats, atidalinti tas dalis, kurios yra atsakovės nuosavybė. Turto vertė nepasikeitė. Tokių duomenų byloje nėra. Visos galimybės išnaudotos dėl taikaus bylos išsprendimo. Ieškovas nori turto natūra, kad jam atitektų ginčo patalpos, o atsakovė prašo priteisti jai natūra ieškovo turto dalį. Tarp proceso dalyvių yra priešiški santykiai ir ne vienas nesutinka nusileisti. Atsakovė turi kitą gyvenamą patalpą, kitą nekilnojamąjį turtą, o ieškovas neturi kito nekilnojamo turto. Šiuo metu ieškovas gyvena su sugyventine, jos nekilnojamame turte. Bylos eigoje pasitvirtino aplinkybė, kad ir atsakovė neketina gyventi ginčo bute, ji tolimesnį savo gyvenimą projektuoja Skuodo rajone. Šalys susitarė, kaip naudosis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ieškovas siekia, kad atsakovės valdomas žemės sklypas nuosavybės teise būtų priteistas ieškovui. Žemės sklypo vertė 53,89 Eur, byloje kitokių sklypo vertės duomenų nėra. Prašo atsakovės priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovo Ž. V. ieškinį bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė L. G. parodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir palaiko savo patikslinto priešieškinio reikalavimus. Nurodė, jog neturi kur gyventi, o nuomojamame bute su 3 vaikais gyventi brangu. Buvo įvykęs smurtas ir ieškovas buvo mėnesiui iškeldintas, bet po mėnesio jis grįžo, todėl jai teko išeiti. Nutraukiant santuoką, pasidalino butą po ½ dalį todėl, kad butas buvo dovanotas ir advokatas paaiškino, kad dovanotą turtą negalima priteisti vienam ar kitam, tik per pusę. Nutraukdami santuoką, nesitarė kaip naudosis butu. Nurodė, kad prie buto prižiūri aplinką, augino gyvūnus, bet ieškovas atjungė vandenį. Kreipėsi į UAB „Mažeikių vandenys“, kad pajungtų vandenį, bet jie nežinojo, kad yra du savininkai. Iš ginčo būsto išsikraustė į trijų kambarių butą esantį mieste. Ieškovas liko ten, vėliau išėjo pas sugyventinę. Iš pradžių ji gyveno (duomenys neskelbtini) vėliau rado pigesnį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo būste gyveno laikinai. Kai atsakovas išsikraustė, negrįžo į butą gyventi su vaikais, nes ieškovas pastoviai atvažiuodavo, nebuvo ramybės, vyko ištisinis psichologinis smurtas. Po santuokos nutraukimo ieškovas rašo skundus vaiko teisėms, bet pats į posėdžius nevyksta, būna vaikų nuteikinėjimas, vaikams dabartinį vyrą vadina negražiais žodžiais. Skuodo rajone įsigijo turtą dėl žemės, kad galėtų auginti daržoves. Ten namas praktiškai negyvenamas, be grindų, stogas kiauras. Ginčo objekte augino braškes, turėjo daržą, tačiau atvažiavęs ieškovas su drauge reikalavo atiduoti pusę braškių, pusę šiltnamio. Motyvuodamas, kad jiems priklauso pusę derliaus, nors ji tris metus nieko sodino. Pagal pateiktą patikslintą priešieškinį, norėtų įgyti iš atsakovo atidalintą ½ buto dalį. Sutinka su buto verte ir norėtų sumokėti 2000 Eur kompensaciją pagal vertinimą. Jos sutuoktinis dirba užsienyje, todėl dėl kompensacijos sumokėjimo problemų nekiltų. Jeigu teismas nuspręstų priteisti butą ieškovui, o jai 2000 Eur kompensaciją, nežinotų kur eiti toliau su vaikais, o nuomotis galimybės neleidžia, nes nuoma ir mokesčiai sudaro apie 400 Eur. Nurodė, kad tektų sutikti, jeigu teismas nuspręstų priteisti butą ieškovui, o jai 2000 Eur kompensaciją. Šiuo momentu ½ šio buto dalis su ½ ūkiniu pastatu verta 2000 Eur. Neįsivaizduoja kokio dydžio kompensaciją norėtų gauti už butą. Jos pajamos yra 150 Eur neįgalumo pašalpa. Nurodė, jog daugiau nei pusantrų metų gyveno tame bute. Ieškovui įrengti vonią ir tualetą nebuvo laiko. Vyresnieji vaikai padėjo daryti remontus. Po skyrybų ieškovas nieko nepadarė bute, reikėjo malkų ir aplinką tvarkyti. Po skyrybų ieškovas išsivežė malkas. Nurodė, kad ieškovas lankosi ginčo bute kiekvieną savaitę, ten šalia gyvena jo mama. Skuode pagal finansines galimybes nebūtų galima gyventi, nes reikia keisti stogą, kanalizaciją, santechniką ir ten tik yra sienos. Skuode sutiko ieškovą, nors sodyba atokioje vietoje, buvo iškviesta policija, nežino kokiu tikslu ieškovas buvo atvažiavęs. Nurodė, kad pas dabartinį vyrą išėjo po skyrybų, kurios įvyko 2020 m. lapkričio mėnesį, pradėjo gyventi po naujų metų. Santuoka su dabartiniu vyru sudaryta prieš metus. Jos vyras neturi kito nekilnojamojo turto. Būstą nuomojasi, mokesčius moka vyras. Jei būtų ieškoję arčiau gyvenamos sodybos, būtų reikėję labai didelių pinigų, o už tokius pinigus gyvenamo būsto nenupirksi. Mažeikiuose kainos buvo didelės, o be to norėjo, jog nesužinotų ieškovas, tačiau jam sužinojus, jis pradėjo važinėti ir persekioti. Naujoje sodyboje augino bulves, burokėlius, kopūstus. Sodyboje žemės yra 34 arai, kiemo netvarko ir namo neįrenginėja. Į sodybą buvo persivežusi ožką, vėliau ją padovanojo. Skuodo rajone esančiame name nėra patogumų, nėra radiatorių ir vonios, nepajungtas vanduo, yra tik krosnis. Kartą per savaitę nuvažiuoja į sodybą. Žemė neišpirkta, ji priklauso valstybei, sudaryta nuomos sutartis. Bute, kurį siekia atsidalinti, lankosi kas antrą dieną, o žiemą kiekvieną, nes butas yra kūrenamas, šildomas. Šiuo metu važiuoja pagal situaciją, priklauso kiek vaikai padeda, reikia žolę nupjauti, ji pati yra su negalia. Prieš tai ginčo bute gyveno su vaikais, gyventų ir dabar, nes yra galimybė pasistatyti priestatą, įsirengti atskirą patalpą katilinei, iškelti vonią. Kuomet gyveno su ieškovu, buvo nuėję savivaldybę dėl leidimo gavimo, paaiškino, kad leidimus galima gauti. Papildomai 2024 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu ginčo bute gyventi neįmanoma, nes būstas yra apipiltas, būsto draudimo nėra. Butas reikalaujantis kapitalinio remonto. Naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal patvirtintą planą nusistatė, nes to norėjo ieškovas. Planas pasirašytas tam, kad nebūtų trikdžių bylos nagrinėjimo procesui. Dabartiniu metu ji jokių pajamų negauna, ji slaugė mamą, kuri prieš mėnesį mirė, vyras užsienyje dirba. Nori, kad turtas būtų priteistas jai, o ji išmokėtų kompensaciją ieškovui. Kompensacijai išmokėti turi lėšų. Šiuo metu gyvena Skuodo rajone, savo nekilnojamame turte, tačiau ten reikia remontų. Patvirtino, jog dukra lanko gimnaziją Skuodo rajone. Ginčo butas yra reikalingas, nes ten yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, ji norėtų pasidaryti remontą ir ten gyventi. Prašė priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės reikalavimai yra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš ieškovo Ž. V. nurodytas 25/200 dalis pastato – gyvenamojo namo, pusę ūkinio pastato bei 0,0522 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,4186 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovė išsikraustė su vaikais dėl to, kad su smurtaujančiu ieškovu gyventi toliau negalėjo, o iki tol su vaikais gyveno, kaip šeima. Trūkumų ar dalinių komunalinių paslaugų nebuvimas, nebuvo kliūtis jiems gyventi ginčo bute. Atsakovė nesitvarko ir neįsirenginėja ginčo bute vonios, nes neaišku koks bus teismo sprendimas, kuris gali būti vienoks ar kitoks, todėl neinvestuoja pinigų. Ieškovas taip pat nesiekia gyventi ginčo bute, jis gyvena pas sugyventinę. Ieškovas patvirtino, kad moka 200 Eur už nuomą, nors tokių duomenų nepateikė. Ieškovas nesilanko ginčo bute, kaip tai tvirtina, nors atsakovė patvirtino, kad ten užsuka, nes ten šalia gyvena mama. Kad atsakovas apsilanko sklype, o ne siekia ten gyventi ir tvarkytis, parodo įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuomet kreditorius „Ignitis“ prisiteisė iš skolininkės L. G. 212,65 Eur už elektros energiją (duomenys neskelbtini) skolą. Ieškovas tvirtino, kad jis ten gyveno, rūpinosi, kaip ir paskutinis liko gyventi, tačiau už elektrą neapmokėta. Atsakovė negalėjo esant ginčui gyventi, nes būtų nuolatiniai barniai, konfliktai, ieškovo ir jo sugyventinės išsišokimai, filmavimai. Siekiant to išvengti, atsakovė ginčo bute ir negyveno. Bylos įrodymai patvirtina, kad nuomojasi butą, moka už nuomą, mokesčius. O tam, kad galėtų užsiimti daržininkyste, auginti daržoves, iš skolintų lėšų dėl savęs nusipirko sodybą. Jei butas būtų priteistas jai, dėtų visas pastangas, kad susitvarkytų. Atsakovės viena mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos užsiėmimus, nėra galimybių nutraukti ir keisti bei išvažiuoti į Skuodą, toli nuo mokyklų. Atsakovė ketina ginčo bute gyventi toliau, įsirenginėti kitur negalvoja. Prašo ieškinį, patikslintą ieškinį ir reikalavimus atmesti, atsakovės patikslintą priešieškinį, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš ieškovo Ž. V. atsakovei L. G. 25/200 gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato bei 0,0522 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendros 1,476 ha žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti Ž. V. iš atsakovės 2053,89 Eur kompensacijos už priteistą atsakovei turtą. Papildomai 2024 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas jai priteisti natūra ieškovo turto dalis, o atsakovo ieškovui išmokės kompensaciją. Priešieškiniu prašoma tik atidalinti atsakovės turimas turto dalis nuo ieškovo, atsakovė siekia likti bendroje dalinėje nuosavybėje su Mažeikių rajono savivaldybe ir Lietuvos Respublika, to paties iš esmės siekia ir ieškovas. Pabaigus šalių bendrą dalinę pastatų nuosavybę atsakovei priteisti ir ieškovo valdomą žemės sklypo dalį, nes žemės sklypas turi priklausyti patalpų savininkui. Patikslintu ieškinio reikalavimu ieškovas iš esmės siekia neįmanomų reikalavimų iš bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos atidalijimu tiek patalpų, tiek žemės sklypo. Šiuo atveju bendrasavininkais išlikti neįmanoma, klaida buvo turtas skyrybų proceso metu neatsidalinti. Nurodė, jog šiuo metu viso žemės sklypo vertė yra 1340 Eur pagal Registrų centro išrašą. Todėl ieškovo ir atsakovės valdomų žemės sklypų dalių vertė turėtų būti daugiau negu 53 Eur, tačiau apliejus ginčo butą jo vertė turėtų būti sumažėjusi, todėl išmokamos kompensacijos dydžio nekeičia. Prašė priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atstovė Simona Čivinskė teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja nei priešieškiniui, nei patikslintam ieškiniui. Keturbutyje savivaldybė yra išnuomojusi tris butus, kaip nuomininkai jais naudojasi nurodyti negali. Butai kaip atskiri vienetai nėra suformuoti ir savivaldybė kol kas to daryti neplanuoja. Bendrų patalpų, kurios būtų naudojamos bendrai gyventojų nėra, kadangi kiekvienas butas turi atskirą įėjimą. Šiuo atveju nėra ginčo tarp savivaldybės ir ieškovo, todėl sprendimą dėl patikslinto ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir turto priteisimo prašo priimti teismo nuožiūra.
11. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju pasirašė tik naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Teisės aktai neleidžia atidalinti, turi būti rengiamas formavimo pertvarkymo projektas. Mano, jog ieškovas turėtų tikslinti ieškinio reikalavimą. Nurodė, jog jeigu po teismo sprendimo galimai pasikeistų duomenys nekilnojamo turto registre, tada naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta naujai. Dėl statinių atidalijimo palieka spręsti teismui. Žemės sklypų atidalinti nėra galimybių, nes jie nėra suformuoti kaip atskiri vienetai. Visas žemės sklypas apie gyvenamąjį namą yra suformuotas ten esančių statinių eksploatavimui. Perleisti žemės sklypo dalį ne gyvenamojo būsto savininkui, perleisti negali, tik esančiam būsto savininkui. Šioje byloje pirmiausia turėtų būtų išsprendžiamas pastatų klausimas, o tik po to žemės atidalijimo klausimas. Mano, jog turėtų būti tikslinamas ne tik ieškinio reikalavimas, bet ir priešieškinio reikalavimas, nes jie yra analogiški. Nacionalinės žemės tarnybos pozicija yra pateikta ieškovui pateiktame rašte. Jei vyksta žemės sklypo dalinės nuosavybės perleidimas turi būti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Žinant esant ginčui dėl pastatų, Nacionalinė žemės tarnyba galėjo parduoti žemės sklypus pastato eksploatavimui. Dėl žemės sklypo atidalijimo, mano jog šis reikalavimas nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 daliai ir 40 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Žemės įstatymo nuostatas papildo ir įsakymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo, kuriame 4 punkto 2.2. papunktyje nurodyta, kad atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalys suformuojant atskirus žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis atmestini.
Dėl ginčo buto su priklausiniu atidalinimo
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui Ž. V. ir atsakovei L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: po 25/200 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, priedas prie ieškinio CBP-4434).
13. Pagal 1996 m. lapkričio 4 d. kadastro duomenų matavimo bylą gyvenamąjį namą sudaro keturi atskiri butai, kurie turi savo numeracijas ir indeksuotas patalpas: 1 butas 38,89 kv. m. (patalpų žymėjimai plane nuo I- 1 iki 1-6); butas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas nesuformuotas (priedai prie 2022 m. lapkričio 21 d. atsiliepimo DOK-26900).
14. Ieškovui Ž. V. priklauso 1/8 dalis bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, t. y. 0,522 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei L. G. priklauso 1/8 dalis bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, t. y. 0,522 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po 1/8 dalis bendro 0,4176 ha ploto žemės sklypo, t. y. po 0,522 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šalys įgijo valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu, Ž. V. – 2023 m. sausio 25 d.; L. G. – 2023 m. gegužės 24 d.; žemės sklypų įgijimo kaina –53,89 Eur (priedas prie pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2023 m. vasario 13 d. DOK-3882; priedai prie 2023 m. gegužės 31 d. DOK-12642).
15. Iš bylos nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą šalys įgijo 2020 m. sausio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2020 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu ieškovo Ž. V. ir atsakovės L. G. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad ½ dalis 25/100 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct), atitenka L. V., ir ½ dalis 25/100 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct), atitenka Ž. V. Šalys tarpusavyje nesusitarė, kokia bus bendro turto naudojimosi tvarka (2020 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimas, priedas prie ieškinio CBP-4434).
16. Atsakovės pateiktoje 2022 m. gruodžio 8 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ22/12-515, nurodyta, kad 25/200 dalis pastato – gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė vertinimo dienai (2022 m. gruodžio 8 d.) – 4000 Eur. Bute esančios komunikacijos ir inžinerinė įranga – elektros įvadas ir elektros instaliacija, vietinis šildymas (krosnimi) ir vietinis vandentiekis (priešieškinio priedas 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovei L. G. nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d., pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9829 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovė taip pat yra sudariusi žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu valstybinės žemės nuomos sutartį (priedas prie pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2023 m. vasario 13 d. DOK-3882).
18. Naudojimosi tvarkos nustatymo planu ieškovas Ž. V., atsakovė L. G. ir Lietuvos Respublika, nusistatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (priedas prie 2024 m. spalio 9 d. patikslinto ieškinio DOK-21903).
19. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto – 25/100 dalių gyvenamojo namo, kurį sudaro vienas 38,89 m2 ploto butas, nesuformuotas kaip atskira nekilnojamojo turto vienetas, atidalinimo. Buto plotą sudaro 2 – 10,16 m2 ir 17,67 m2 kambariai, 6,38 m2 virtuvė, du koridoriai ir sandėlis. Kiekvienai iš šalių priklauso po 25/200 dalis gyvenamojo namo ir po 1/2 dalį 27 m2 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
22. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019).
23. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
24. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė atidalinti ginčo butą natūra, jam priteisiant dalį gyvenamųjų ir naudingų negyvenamųjų patalpų, taip pat atsakovei priteisiant dalį gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų. Atsakovė su tokiu turto padalinimo būdu nesutiko, nurodydama, jog buto atidalinimas natūra nėra galimas, nes prieštarauja statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 reikalavimams.
25. Kaip minėta, sprendimo 13 punkte šalių valdomas gyvenamojo namo dalis sudaro vienas butas, kurio bendras plotas yra 38,89 m2, butą sudaro du kambariai, virtuvė, du koridoriai ir sandėliukas. Bute įrengtas krosninis šildymas, vietinis vandentiekis, nuotekų sistemos nėra. Pagal Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ įtvirtintus minimalius butų plotams keliamus reikalavimus, numatytus 14 punkte yra reglamentuojami šie minimalūs plotai: 14.1. vonios kartu su tualetu plotas – 4 m2;14.2. buto bent vieno kambario plotas – 16 m2; 14.3. naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m2. Tai iš esmės reiškia, kad butas, kuriame yra tik vonios ir vienas gyvenamasis kambarys, turėtų būti bent 20 m2 ploto. Teismo vertinimu šalių nuosavybės teise valdomo ginčo buto, kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, atidalinti natūra nėra jokių galimybių.
26. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimą ir atsakovei priešieškiniu pareiškus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės abi šalys siekia įgyti priešingos pusės nuosavybės teise valdomas 25/200 gyvenamojo namo dalis ir 1/2 dalį ūkinio pastato, sumokant už įgyjamo nekilnojamojo turto dalis 2000 Eur kompensaciją, pagal atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą.
27. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
29. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
30. Minėta, kad atidalijimas išmokant piniginę kompensaciją taikytinas tik išimtiniais atvejais. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atidalijimas išmokant piniginę kompensaciją, kai bendraturtis su tokiu atidalijimo būdu nesutinka, iš esmės prilygsta turto paėmimui per prievartą. Dėl šios priežasties teismas gali tenkinti tokį reikalavimą tik kai patikimai pagrindžiama ir įrodoma, kad toks atidalijimo būdas aiškiai nusveria savininko konstitucinę teisę į nuosavybės apsaugą.
31. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys reikšdamos vienodus priešpriešinius reikalavimus dėl nekilnojamo turto atsidalinimo vienas nuo kito, nurodyto dydžio kompensacijos gauti nesutinka, kiekvienas iš jų siekia įgyti nekilnojamojo turto dalį. Nesutikimą gauti nurodyto ir kiekvieno prašomo priteisti dydžio kompensaciją šalys motyvuoja tuo, jog kiekvienam iš jų yra reikalingas ginčo nekilnojamasis turtas. Ieškovas nurodo, kad daugiau jokio nekilnojamojo turto jis neturi, o įgijęs atsakovei priklausančias ginčo nekilnojamojo turto dalis gyventų bute. Atsakovė nurodo analogiškas aplinkybes, kad įgijusi nekilnojamojo turto dalis iš ieškovo, atliktų bute būtiną remontą ir gyventų su vaikais bute.
32. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl antrosios sąlygos, nurodytos 29 sprendimo punkte, daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; taip pat žr. 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė valdo vienodas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis. Abu siekia gyventi ginčo bute. Bute yra tik daliniai patogumai –vandentiekis, elektra, krosninis šildymas. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad butas yra tvarkingas, apstatytas baldais. Šiuo metu bute niekas negyvena, butas yra apgadintas dėl apliejimo. Sprendžiant dėl bendraturčių esminio intereso naudotis daiktu, matyti, kad tiek ieškovas turi esminį interesą naudotis nekilnojamuoju daiktu, nes daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi; tiek ir atsakovė, kuri įrodinėjo būtinumą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu, tuo, jog su vaikais gyventų arčiau miesto bute, ji nuolat prižiūri butą, šildo jį, prižiūri aplinką, ūkiniame pastate augino gyvūnus, turėjo daržą, augino braškes. Nors ieškovas teisme įrodinėjo, kad atsakovei nėra būtinas ginčo turtas, dėl to, kad ji turi kitą nekilnojamąjį turtą, teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra įgijusi gyvenamąjį namą su priklausiniais kaime, Skuodo r., nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė neturi intereso naudotis ginčo turtu. Kaip matyti iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovės teiktų nuotraukų (patikslinto priešieškinio priedai 2023 m. kovo 1 d. DOK-5319) ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, gyvenamasis namas yra 1982 metų statybos, turintis tik vietinį krosninį šildymą, name nėra patogumų, įvesto vandens, vonios. Nurodytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi pagrįstą lūkestį gyventi ginčo turte. Pažymėtina tai, kad nei viena iš šalių teisme neįrodinėjo, kad turto paėmimas esmingiau pažeidžia jo kaip būsto savininko interesus.
34. Byloje tarp šalių taip pat yra ir ginčas dėl išmokamos kompensacijos dydžio, nes nei viena iš šalių nesutinka gauti nurodyto dydžio kompensacijos, įvardindami ją kaip per mažą, nesutiko ir mokėti didesnio dydžio kompensacijos, nei nustatyta turto vertė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, ginčo turto vertė yra 4000 Eur. Abi šalys nustatytos turto vertės neginčijo, tačiau už savo turto dalį nesutinka gauti 2000 Eur dydžio kompensacijos, argumentuodami, jog ji per maža. Dėl didesnio dydžio kompensacijos šalys nesitarė, nei viena iš šalių teismui negalėjo įvardyti kokio dydžio piniginė kompensacija būtų tinkama už turimą turto dalį. Įrodymų dėl kitokios ginčo turto vertės teismui neteikė. Teismas ne kartą siūlė šalims spręsti ginčą taikiai, kitokiu būdu nutraukti dalinę ginčo turto nuosavybę ar sutarti dėl kitokios kompensacijos dydžio.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti.
36. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teisme teigė, jog turi galimybes išmokėti 2000 Eur kompensaciją už atidalijamą turtą, tačiau nei viena iš šalių neteikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jų turtinę padėtį ir galimybes išmokėti piniginę kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iš jo gaunamo darbo užmokesčio jam pragyvenimui lieka apie 200-300 Eur, nes jis moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors teigė turintis santaupų, tačiau tokių įrodymų teismui neteikė. Atsakovė nurodė gaunanti 150 Eur pašalpą, paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, jokių pajamų negaunanti, teigė, jog pinigų kompensacijai išmokėti gautų iš savo dabartinio sutuoktinio, kuris dirba užsienyje.
37. Teismas šiuo konkrečiu atveju įvertinęs abiejų bendraturčių poreikį dalijamam turtui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, bet tai pat ir bendraturčio galimybę išmokėti kompensaciją kitam bendraturčiui, sprendžia, jog nei viena iš šalių nepagrindė, jog nuosavybės paėmimas iš kito bendraturčio, priteisiant nurodomą piniginę kompensaciją už turtą, nepažeis bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, nesant byloje jokių patikimų pagrindžiančių įrodymų, kad kiekviena iš šalių gali išmokėti piniginę kompensaciją kitam bendraturčiui ir, kad išmokama piniginė kompensacija atitinka turto vertę, teismas sprendžia, jog abiejų šalių teiktas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas negali sudaryti pagrindo taikyti išimtinį atidalijimo būdą, paimant visą ieškovo ar atsakovės nuosavybę be sutikimo, šį praradimą kompensuojant pinigais. Todėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl ginčo pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestini, konstatuojant, kad toks turto atidalijimas, abiem bendraturčiams prieštaraujant jų nuosavybės paėmimui ir šalims galimai neturint realios galimybės atsiskaityti su kitu bendraturčiu, būtų esminis savininko teisių pažeidimas.
38. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė prašė priteisti jiems kito bendraturčio valdomas žemės sklypo dalis, bendrame su Lietuvos Respublika 0,4176 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė atidalinti jam atsakovės valdomą žemės sklypo dalį, atsakovė prašė priteisti jai ieškovo valdomą žemės sklypo dalį, už priteisiamą žemės sklypo dalį išmokant 53,89 Eur kompensaciją. Šalys asmeninės nuosavybės teise valdo po 1/8 dalį (0,0522 ha) žemės sklypo, bendrame sklype.
39. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo ir atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, žemės sklypas yra suformuotas ant jo esantiems pastatams eksploatuoti, natūra žemės sklypo atidalijamas negalimas. Įvertinus tai, jog šiuo atveju žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, paimti turtą iš savininko ir perduoti jį kitam bendraturčiui, iš esmės prilygtų turto paėmimui per prievartą, taip pat atsižvelgus į tai, jog patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl pastatų atidalinimo atmesti, atmestini ir reikalavimai dėl žemės sklypo dalių priteisimo kitai šaliai.
40. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kito bendraturčio interesų. Kaip jau minėta 34 punkte, teismas ne kartą siūlė šalims spręsti ginčą taikiai, kitokiu būdu nutraukti dalinę ginčo turto nuosavybę ar sutarti dėl kitokios kompensacijos dydžio, ginčo sprendimas buvo perduotas teisminei mediacijai, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, abu bendraturčiai siekia tik patenkinti savo interesus, neatsižvelgdami į kito bendraturčio interesą.
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl ginčo pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestini, konstatuojant, kad toks turto atidalijimas, abiem bendraturčiams prieštaraujant jų nuosavybės paėmimui ir šalims galimai neturint realios galimybės atsiskaityti su kitu bendraturčiu, būtų esminis savininko teisių pažeidimas, o patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo dalių atidalijimo/priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovo ieškinio, patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio, patikslinto priešieškinio reikalavimus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atstovavimo iš priešingos šalies nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.