Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-171-651/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-26
Bylos Nr.: AN2-171-651/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-43-3-00018-2023-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Dalia Kursevičienė (pirm.)
Institucija: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Saulius Tamošaitis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-651/2023Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00018-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 7.3; 21.11.10; 21.13.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriaus skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas A. B. 2023 m. sausio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. D. už tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. privačios nuosavybės teise valdomas kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,2899 ha, yra naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nustatyta valstybinės žemės užėmimo požymių – šiaurinėje sklypo pusėje užtverta tvora (apie 0,108 ha), kurios dalis yra valstybinėje žemėje. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 11 dalį, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, kadangi sklypas tikrintas pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patarėjos D. O. Š. 2023 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-337- 2023 A. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 550 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. II-62-351/2023 pareiškėjos A. D. skundą tenkino, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patarėjos D. O. Š. 2023 m. vasario 2 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriaus (toliau - Institucija) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

4.1. Skunde teigiama, kad nekilo ginčo dėl pačio valstybinės žemės užėmimo fakto, t. y. pastatyta tvora neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Pažymima, kad pirmą kartą, 2021 m. lapkričio 10 d. A. D. Tarnybos paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad 2022 m. gegužės 10 d. atlikus sklypo žemės naudojimo kontrolę Institucijos specialistai nustatė, kad A. D. pastatė sklype tvorą ir užėmė apie 0,0108 ha valstybinės žemės. A. D. tuo metu su priimtu sprendimu sutiko ir jo neskundė. Vadinasi, jau nuo 2021 m. lapkričio 10 d. A. D. suvokė, kad sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę suprasdama, kad ne ji, o Lietuvos Respublika yra užimtos žemės savininkė. Nagrinėjant bylą teismas nustatė, kad sodybą A. D. paveldėjo 1993 metais su sena medine tvora, o naują mūrinę tvora D. pastatė pagal 1998 metais atliktus sklypo preliminarius matavimus. Taigi, A. D. jau nuo 1993 metų buvo sklypo naudotoja, kuri turėjo teisinį pagrindą įsigyti valstybinę žemę prie nuosavybės teise valdomų statinių. Todėl 2010 metais atlikus sklypo kadastrinius matavimus, Institucija pardavė jai nustatyto 0,2899 ha dydžio žemės sklypą su aiškiomis ribomis. Iš žemės sklypo plano prie pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad A. D. žinojo įsigyjamo žemės sklypo plotą ir jo ribas, todėl teiginiai, kad ji nesuvokė savavališkai užimanti žemę, vertintini kaip prieštaraujantys bylos duomenims. Iš ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už savavališką žemės užėmimą kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ar motyvų. Todėl darytina bendra išvada, kad tarnybos pareigūnai tinkamai nustatė, kad A. D. veika atitinka visus ANK 110 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, pasireiškiančio savavališku žemės užėmimu, sudėties požymius.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatytų aplinkybių visumos nevertino nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo aspektais, tiesiog padarė išvadą, kad A. D. veikloje nėra tyčios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Taigi, jei laikotarpyje nuo 2010 metų A. D. savavališkai buvo užėmusi valstybinę žemę galimai dėl rūpestingumo ar atidumo stokos, tai šiuo metu ji savavališkai žeme naudojasi esant tiesioginei tyčiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. D. nuo pirmo žemės naudojimo patikrinimo, vykdyto 2021 m. lapkričio 10 d. iki antrojo vykdyto 2022 m. gegužės 10 d. nebuvo pakankamai aktyvi siekdama pašalinti pažeidimą. Tai patvirtina faktas, kad planavimo paslaugų sutartis sudaryta 2022 m. 6 d. su A. J. žemės sklypo formavimo projekto atlikimo likus tik 4 dienoms iki žemės naudojimo patikrinimo, nors Šilutės savivaldybės administracija, 2022 m. sausio 14 d. ją informavo apie į žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemą įkeltą jos prašymą. Teismas nutarime nurodo, kad A. D. po paskirtos nuobaudos - įspėjimo jokios valstybinės žemės neužėmė, priešingai dėjo visas pastangas pažeidimą pašalinti. Iš tokios formuluotės darytina išvada, kad Teismas konstatavo, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas ir jis nepašalintas. Tarnybos nuomone taip Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnį neturi. Taigi tai, kad A. D. atliko veiksmus susijusius su žemės sklypo padidinimu, ateityje galbūt jį ir įsigytų savo nuosavybėn, negali turėti teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad nuosavybės įsigijimas ateityje nepašalina jau padaryto teisės pažeidimo ir nesuteikia A. D. teisės naudotis valstybine žeme be teisinio pagrindo.

4.3. Skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas padarytas pakartotinai. A. D. pirmą kartą administracinė nuobauda – įspėjimas paskirta 2021 m. lapkričio 10 d., o 2022 m. gegužės 10 d., Nacionalinės žemės tarnybos specialistams atlikus pakartotinį patikrinimą vėl nustatytas savavališkas valstybinės žemės užėmimas, kas patvirtina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, nepraėjus vienerių metų terminui. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog non bis in idem principas nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas pakartotinumo institutas. Non bis in idem principas negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net, jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio, o, ypač, kai nusižengimas padaromas nesilaikant teisės aktuose nustatytų pareigų, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju. Pažymima, kad ANK 41 straipsnyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

4.4. Taip pat skunde nurodoma, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas arba jos neskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

4.5. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 5 d. priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 punktu, nors minėtas straipsnis neteko galios 2023 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. XIV-1947, kuris galioja nuo 2023 m. birželio 1 d.

Atsiliepimas

5. Pareiškėjos A. D. atstovas advokatės Saulius Tamošaitis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarimą.

5.1. Nurodoma, kad pareiškėjos A. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Institucija pateikė apeliacinį skundą neatsižvelgus į tai, kad nėra pakartotinio nusižengimo, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjos iniciatyva vyksta valstybinio žemės sklypo įteisinimo procesas ir projektui yra pritarta. Pirmos instancijos teismas šią aplinkybę konstatavo. Institucija neatsižvelgė į tai, kad ANK 110 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas valstybinės žemės užėmimas, o A. D. nuo įspėjimo atlieka iš esmės ne savavališkos žemės užėmimo veiksmus, o šios žemės išpirkimo procedūras. Pareiškėja niekada nesiekė savavališkai užimti valstybinio žemės sklypo, todėl Institucijos teiginiai dėl savavališko žemės užėmimo yra nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai, t. y. projekto parengimas ir žemės išpirkimas nukreipti ne į tyčinį pažeidimo darymą, o į jo pašalinimą. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pati pripažino, kad pažeidimo pašalinimas yra galimas dviem būdais, t. y. statinio pašalinimu arba žemės įsisavinimu (išpirkimu) ir kad būtent pastarasis būdas pareiškėjai buvo pasiūlytas. Todėl nėra pagrįsta pareiškėją bausti už tai, kad jis naudodamasi Institucijos pasiūlymu šalina pažeidimą žemės išpirkimo procedūra, kuriai ji yra pritarusi.

Šalies argumentai

5.2. Skunde teigiama, kad Institucija skunde netinkamai nurodo bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma tik tai, jog A. D. 2022 m. gegužės 6 d. sudarė planavimo paslaugų sutartį su A. J. dėl žemės sklypo formavimo projekto atlikimo. Visgi, pareiškėja dar iki minėtos sutarties sudarymo, buvo aktyvi ir dėjo visas pastangas tam, jog būtų pašalintas pažeidimas, t. y. ji ne kartą kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti valstybinės žemės sklypą pardavimui prie jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), tačiau buvo informuota, jog 0,0108 ha sklypo suformavimas nėra racionalus, todėl teko teikti kitą prašymą, kuriame prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu. Tai patvirtina, jog A. D. pakankamai aktyviai siekia pašalinti pažeidimą. Būtina pažymėti, kad pareiškėja tokių veiksmų ėmėsi nedelsiant, praėjus tik kelioms dienoms po įspėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja po paskirtos nuobaudos – įspėjimo jokios valstybinės žemės neužėmė, priešingai dėjo visas pastangas pažeidimą pašalinti, t. y. 2023 m. balandžio 13 d. patvirtintu projektu, siekiama išpirkti valstybinę žemę. Todėl akivaizdu, jog Institucijos argumentai dėl neva savavališko žemės užėmimo yra nepagrįsti.

5.3. Pažymima, kad Institucija neįsigilino į tai, kad tvoros vieta pasikeitė ne dėl pareiškėjas valios, o dėl valstybinės koordinačių sistemos LKS 94 įvedimo Lietuvoje, kuri buvo pradėta taikyti tik nuo 1996 metų. Yra daug atvejų, kuomet iš vietinės koordinačių sistemos (1942 m.) permatavus tuos pačius objektus pagal naujai įvestą valstybinę koordinačių sistemą atsiranda žemės pasislinkimai kitų joje esančių nekilnojamojo turto objektų atžvilgiu. Šiuo atveju lygiai taip pat, nesant pareiškėjos A. D. kaltės, t. y. dėl naujos koordinačių sistemos įvedimo, jai apie tai nieko nežinant dalis nuo egzistavusios tvoros ir vaismedžių pateko į valstybinę žemę. Tai, kad vaismedžiai netikėtai atsidūrė už nuo seno nusistovėjusių namų valdos ribų, tik parodo, kad objektai pasislinko vieni kitų atžvilgiu ne dėl pareiškėjas tyčios, o dėl koordinačių pasikeitimo. Be to pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad jis tvėrė tvorą ne naujoje vietoje, o toje pačioje senos medinės tvoros buvimo vietoje.

5.4. Be to, nurodoma, kad šiuo atveju nusižengime nėra subjektyvaus elemento – tyčios. todėl Institucija nepagrįstai siekia patraukti A. D. administracinėn atsakomybėn. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Pažymima, kad pareiškėja niekada nesiekė tyčia užimti valstybinį žemės sklypą. Priešingai, ji stengiasi visais įmanomais būdais pašalinti formalias, net ne nuo jos valios priklausančio formalaus nusižengimo priežastis, t. y. siekia įteisinti valstybinį žemės sklypą savo vardu. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, tvora užtverta 1993 metais, pakeista kitomis medžiagomis 1998 metais, o kadastriniai matavimai padaryti tik 2010 metais. Pareiškėja paaiškino, kad ji neįsigilino į 2010 metų kadastrinius matavimus ir nesuprato, kad jie yra klaidingi. Nurodė, kad tik po to, kai Institucija skyrė nuobaudą (įspėjimą), paaiškėjo, kad po matavimų ne tik tvora bet ir sodybos senoviniai vaismedžiai atsidūrė už nuo seno valdyto žemės sklypo ribų. Todėl Pirmos instancijos Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. D. niekuomet neturėjo nei tikslo nei valios neteisėtai užvaldyti svetimą žemę.

5.5. Teigiama, kad Institucija remiasi neaktualia teismų praktika, kadangi minėtame 2005 m. lapkričio 10 d. Konstitucinio teismo nutarime kalbama apie tos pačios rūšies teisės pakartotinį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, A. D. iš naujo pažeidimo nepadarė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų. Pažymima, kad A. D. atlieka jai priklausančias pareigas, kurios yra susijusios su pažeidimo pašalinimu, o ne jo padarymu. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs, nes toje nutartyje aiškinama ANK 110 straipsnio 1 dalies sudėtis, o nagrinėjamu atveju taikyta ANK 110 straipsnio 2 dalis, t. y. dėl pakartotinumo, dėl kurio minėtoje nutartyje išaiškinimai nepateikti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtoje LAT nutartyje ir kitose analogiškai yra išaiškinta, kad 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta. kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas. Kaip minėta, pati Institucija pasiūlė šalinti pažeidimą parengiant projektą dėl žemės išpirkimo, ką pareiškėja ir įvykdė. Pažymėtina, kad Institucija projektui pritarė. Todėl akivaizdu, kad nėra administracinio nusižengimo dėl pakartotinio valstybės žemės užėmimo sudėties. Be to, nagrinėjamu atveju nusižengimas nėra pakartotinis, nes nėra pakartotinumui konstatuotinų sąlygų. Todėl apeliantės teiginys, jog nuosavybės įsigijimas ateityje nepašalina jau padaryto teisės pažeidimo ir nesuteikia pareiškėjai teisės naudotis valstybine žeme be teisinio pagrindo yra nepagrįstas.

5.6. Be to, teigiama, kad teismas pagrįstai rėmėsi ANK 591 straipsnio 1 punktu. Pažymima, kad Institucija patikrinimą atliko 2021 m. rugsėjo 15 d., 10.30 val.. Tuo metu dar galiojo ANK 591 straipsnio 1 punktas. Remiantis teismų praktika bei lex retro non agit principu akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 punktu, kadangi įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Lex retro non agit principas būtų pažeistas tais atvejais, kai nustatomu teisiniu reguliavimu yra įsiterpiama į jau susiformavusius ir užbaigtus teisinius santykius, taip pat, kai tam tikros teisės normos taikomos faktams, kurie atsirado iki šių teisės normų įsigaliojimo (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013). Be, to nutarimo priėmimo dieną ir šiuo metu galioja ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta visiškai analogiška nuostata, kaip ir iki tol galiojusiame ANK 591 straipsnio 1 punkte.

6. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. liepos 18 d. buvo gautas pareiškėjos A. D. atstovo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašoma priteisti iš valstybės pareiškėjos A. D. naudai 520 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nesutinka su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį.

8. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).

10. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, tiek Institucija, tiek teismai, spręsdami asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnį klausimą, turi nustatyti visus pirmiau paminėtus būtinuosius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tik juos nustačiusi priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

12. Nagrinėjamu atveju Institucija 2023 m. vasario 2 d. nutarime nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. privačios nuosavybės teise valdomas kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,2899 ha, yra naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nustatyta valstybinės žemės užėmimo požymių – šiaurinėje sklypo pusėje užtverta tvora (apie 0,108 ha), kurios dalis yra valstybinėje žemėje. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 11 dalį, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, kadangi sklypas tikrintas pakartotinai.

13. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjęs skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. D. pakartotinai, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojasi. A. D. veikoje nėra būtinojo ANK straipsnio 110 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANRŽ_N-2758-2021, vadovaudamiesi ANK 110 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai skyrė nuobaudą – įspėjimą. Nors Institucija nurodo, kad A. D. nuo pirmojo patikrinimo, vykdyto 2021 m. lapkričio 10 d., iki antrojo, vykdyto 2022 m. gegužės 10 d. nebuvo pakankamai aktyvi siekdama pašalinti pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutikti negali. Iš prašymo nustatyta, kad 2021 m. spalio 11 d. A. D. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau buvo informuota, kad 0,0108 ha sklypo suformavimas nėra racionalus. Tada pareiškėja 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsisako organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydami, jog įsiterpę valstybės žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha. 2021 m. gruodžio 20 d. A. D. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2022 m. sausio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punkto reikalavimus 2021 m. vasario 15 d. prašymas yra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Institucija 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2899 ha, bus atliekamas neplaninis žemės naudojimo patikrinimas, kuris bus pradėtas 2022 m. gegužės 10 d. 10.30 val. A. D. 2022 m. gegužės 6 d. kartu su matininku A. J. sudarė planavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. J. įsipareigojo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris rengiamas elektroninėmis priemonėmis Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bei įgyvendinti parengtą projektą, tai yra parengti suformuotų sklypų kadastrinių matavimų ataskaitas. Taip pat, iš pateikto žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad projektas patvirtintas 2023 m. balandžio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

15. Be to, liudytojas G. D. teismo posėdyje apylinkės teisme parodė, kad 1993 metais paveldėjo sodybą, kuri buvo aptverta medine tvora. Nugriovus seną tvorą, 1998 metais jos vietoje, pagal preliminarius matavimus pastatė naują mūrinę tvorą. A. D. žemės sklypą įsigijo tik 2010 metais kai tvora jau buvo. Prieš žemės sklypo pirkimą-pardavimą buvo atlikti kadastriniai matavimai, nors ant kadastrinių matavimų pasirašė, tačiau detaliau nesigilino. 2021 metais kai buvo nustatytas pažeidimas, tada iš karto kreipėsi į Savivaldybę, kad būtų galima tą dalį žemės nusipirkti. Tačiau procedūros užtruko, todėl pakartotinai atlikus patikrinimą buvo paskirta nuobauda, nors A. D. po paskirtos nuobaudos - įspėjimo jokios valstybinės žemės neužėmė, priešingai dėjo visas pastangas pažeidimą pašalinti.

16. Apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. D. pakartotinai, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojasi. Institucijai 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skyrus nuobaudą – įspėjimą, A. D. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pažeidimas būtų pašalintas, t. y. ji iš karto kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją su tikslu atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip minėta, projektas patvirtintas 2023 m. balandžio 13 d. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. veikoje nėra būtinojo ANK straipsnio 110 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Todėl administracinio nusižengimo byla A. D. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pagrįstai nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

17. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai nustatytų aplinkybių visumos nevertino nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo aspektais. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

18. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.). Kadangi pareiškėjos A. D. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčios, todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo byla pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nutraukta.

19. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 5 d. priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 punktu, nors minėtas straipsnis neteko galios 2023 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. XIV-1947, kuris galioja nuo 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 21-1, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 422-1, 565-1, 574-1 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1947 ANK 591 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi ANK 591 straipsnis redakcija numatė aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Šio straipsnio 1 punktas numatė, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK buvo papildytas ANK 565¹ straipsniu, kurio 1 punktas, kaip iki 2023 m. birželio 1 d. galiojęs ANK 591 straipsnio 1 punktas, analogiškai numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21. Pareiškėjos A. D. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis pateikė 2023 m. liepos 18 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti iš valstybės pareiškėjos A. D. naudai 520 Eur bylinėjimosi išlaidas.

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkto 6 papunktyje yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju A. D. atstovas prašo priteisti A. D. naudai jos patirtas 520 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi mokėjimai už skundo dėl Institucijos nutarimo parengimą ir atstovavimą teisme bei atsiliepimo parengimą atlikti 2023 m. III ketvirtį, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu taikytinas 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kuris sudaro 1 959,90 Eur. Įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 6 papunktyje nurodytus koeficientus, matyti, kad prašomos priteisti suma atitinka koeficientų ribas, yra artimesnė maksimaliai sumai. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui bylos aplinkybės yra gerai žinomos, kadangi jis A. D. atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažintina iki 260 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas, patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Todėl 260 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai A. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriaus skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. D. 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė