- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-52-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 50 000 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas iki pilnos ieškinio sumos išmokėjimo, taip pat priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovo teigimu, jis patyrė žalą dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų (teismo pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininkės ir kitų teisėjų) bei Kauno apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo vilkinta Kauno apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-644-221/2018. Ieškovo nuomone, neteisėtus veiksmus sudaro tokios aplinkybės: 1) 2015 m. ir 2016 m. Kauno apygardos teisme buvo sunaikinti („dingo“) du L. M. ieškiniai; 2) antstolis R. Stanislauskas neteisėtai atliko vykdymo veiksmus išieškodamas iš ieškovo pensijos; 3) ieškovo prašymus ir skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjo vis tie patys teisėjai, kurie po keturis mėnesius vilkino šių priemonių taikymą; 4) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė priėmė tris suklastotas nutartis dėl bylos teismingumo pakeitimo bei proceso atnaujinimo; 5) nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui antstoliui R. Stanislauskui antstolis neatvyko nei į vieną iš šešių teismo posėdžių, tačiau teismas atsisakė priimti sprendimą už akių; 6) Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas gavęs L. M. 2018 m. gegužės 8 d. pareiškimą dėl teismingumo pakeitimo, net neskaitęs šio pareiškimo ir neišsireikalavęs bylos medžiagos, priėmė nutartį, kurioje nurodyti melagingi teiginiai bei išvados; 7) Kauno apygardos teismas, žinodamas apie sunkią L. M. ligą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nepranešęs nei datos nei laiko; 8) Lietuvos apeliacinis teismas nutartis dėl ieškovo atskirųjų skundų priėmė uždelsdamas – po penkių, trijų su puse bei keturių su puse mėnesių.
3. Neturtinę žalą ieškovas kildina iš esą dėl teisėjų veiksmų savo patirtų kančių, dėl to prarastos sveikatos, vėliau patirtos klinikinės mirties, taip pat prarasto tikėjimo ateitimi, Lietuvos teismais, teise bei teisingumu. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro negautos pajamos, vaistų įsigijimo išlaidos, operacijų, reabilitacijų bei banko palūkanų išlaidos.
Šalies argumentai
4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas savo samprotavimų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė pabrėžė, jog bet koks teismo procesas, siekiant teisingo sprendimo priėmimo, reikalauja atitinkamo laiko tarpo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje įvardytos civilinės bylos aplinkybės buvo patikrintos apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo kaltės ar neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovė akcentavo, jog ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio 50 000 Eur dydžio turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos trys sąlygos – neteisėti pareigūnų ar teismo veiksmai (neteisėtas neveikimas), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teiginius apie dingusius ieškovo 2015 m. gruodžio 7 d. bei 2016 m. birželio 20 d. ieškinius, konstatavo, kad ieškovas patikimais duomenimis neįrodė, jog tokius ieškinius buvo pateikęs Kauno apygardos teismui, todėl nėra pagrindo teigti apie kokių nors teismo neteisėtų veiksmų buvimą.
8. Analizuodamas ieškovo paaiškinimus dėl proceso vilkinimo civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas ieškinys antstoliui dėl žalos atlyginimo, teismas akcentavo, kad nagrinėjant šią civilinę bylą šeši teismo posėdžiai buvo paskirti dėl paties L. M. veiksmų – ieškovas nuolatos reikšdavo prašymus dėl teisėjo ar teismo nušalinimo.
9. Teismas pabrėžė, kad ieškovo ieškinyje minėti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėti ir peržiūrėti apeliacine tvarka, todėl negali būti keliamas klausimas dėl priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo. Teismas nustatė, kad ieškovo atskirieji skundai apeliacine tvarka buvo peržiūrėti po penkių ir keturių mėnesių nuo gavimo, o tokie laikotarpiai atitiko įprastinę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjant atskiruosius skundus.
10. Aptardamas ieškovo teiginius dėl Kauno apygardos teismo atmesto prašymo priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas neįpareigoja teismo priimti sprendimą už akių visais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas.
11. Vertindamas ieškovo teiginius, susijusius su antstolio vykdytu išieškojimu, teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 18 d. buvo priimtas ir šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog ta aplinkybė, kad antstoliui pati vykdomoji byla natūroje nebuvo perduota, negali būti pagrindu nevykdyti išieškojimo. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, o teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka.
12. Nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
13. Apskųstu sprendimu teismas taip pat netenkino prašymo priimti atskirąją nutartį pagal Civilinio proceso kodekso 299 straipsnį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas L. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Sprendimas turėtų būti naikinamas, nes jame akivaizdūs proceso teisės normų pažeidimo pagrindai, egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neišpildė nei vieno žodžiu ar raštu ieškovo pateikto prašymo.
14.3. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad buvo pateiktos tik ieškinių kopijos, tačiau pats teismas atmetė prašymą išreikalauti bylos medžiagos įrodymų originalus iš Kauno apygardos teismo.
14.4. Antstolis neteisėtai vykdo išieškojimą iš ieškovo invalidumo ir senatvės pensijos, kadangi ši yra mažesnė nei 245 Eur, todėl ieškovas yra žiauriai kankinamas, bet teismas nesugebėjo įžvelgti esminės sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
14.5. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2018 m. gegužės 9 d. priėmė nutartį nesusipažinęs nei su bylos medžiaga, nei su ieškovo prašymu.
14.6. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes ieškovas žodžiu nušalino pirmosios instancijos teismo teisėją, tačiau ji pati nenusišalino, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkė galimai suklastojo nutartį ir atmetė prašymą dėl teisėjos nušalinimo.
14.7. Apskųstame sprendime nėra motyvų, o visi teismo sprendimo 44 punktai yra tik informacinio pobūdžio.
15. Ieškovas 2020 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu pakartotinai atsiuntė apeliacinį skundą.
16. 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui persiuntė iš ieškovo elektroniniu paštu gautą apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas šiais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Ieškovas pasinaudojo teise apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi šis ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas.
17.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis dėl teisėjos nenušalinimo negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu.
17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti Kauno apygardos teismo civilinę bylą, kadangi ieškovas, teismui paklausus, nedetalizavo savo prašymo teismo posėdžio metu, tai yra nenurodė, kokius konkrečius duomenis nori išreikalauti.
17.4. Ta aplinkybė, kad į bylą nepateikti ieškovo 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2016 m. birželio 20 d. teiktų ieškinių originalai yra neaktuali, nes ieškovas savo teisę į teismą įgyvendino pateikęs 2016 m. gruodžio 15 d. ieškinį, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
17.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atskirojo skundo išnagrinėjimas per 4-5 mėnesius nelaikytinas per ilgai trukusiu.
17.6. Šios bylos atveju nėra pagrindo nustatyti nei vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
18. 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo dokumentas, pavadintas dubliku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl prašymo nagrinėti skundą žodine tvarka
20. Apeliaciniame skunde ieškovas pareiškė prašymą išnagrinėti skundą žodinio posėdžio tvarka.
21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Išreikšdamas prašymą išnagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ieškovas tokio prašymo nemotyvavo, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė išimtinių aplinkybių dėl būtinumo bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka (CPK 322 straipsnio taikymo sąlygos), todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų priėmimo
22. Apeliaciniame teisme po apelianto (ieškovo) L. M. apeliacinio skundo priėmimo gauti dar du L. M. apeliaciniai skundai bei jo procesinis dokumentas, pavadintas dubliku.
23. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
24. Susipažinus su pakartotinai po apeliacinio skundo padavimo termino pasibaigimo apelianto (ieškovo) pateiktų dokumentų turiniu matyti, kad visų pateiktų dokumentų turinys iš esmės yra identiškas (nežymiai skiriasi tik teksto formatavimas) priimtam ir Apeliacinio teismo nagrinėjamam L. M. apeliaciniam skundui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinės prasmės priimti ir pridėti prie bylos po apeliacinio skundo padavimo termino pasibaigimo pateiktų ieškovo apeliacinio skundo kopijų (tame tarpe ir skundo kopijos, pavadintos dubliku).
Dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų
25. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas teiginiais, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo, kad apskųstas sprendimas yra nemotyvuotas, kad teismas išsprendė ne visus reikalavimus.
26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apelianto (ieškovo) nuomone, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi ieškovui pareiškus nušalinimą, bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja pati nenusišalino, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkė taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl teisėjos nušalinimo.
27. Vadovaujantis CPK 64 straipsniu, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pažymėtina, kad vien tai, jog šalis deklaratyviai pareiškia nepasitikėjimą bylą nagrinėjančiu teisėju, nesudaro objektyvaus pagrindo nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Analizuojamu atveju apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, galinčių kelti pagrįstą abejonę dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, nagrinėjusios L. M. ieškinį, suinteresuotumu bylos baigtimi ar kitokio pobūdžio šališkumu. Taigi, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo spręsti, kad byla galėjo būti išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
28. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
29. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad teisės į teisingą teismą reikalavimas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02, 29-30 pastraipas ir jose nurodytą praktiką).
30. Apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime įvardytos teisės normos, kuriomis remdamasis teismas nagrinėjo pareikštus reikalavimus, taip pat analizuotos ieškovo nurodytos aplinkybės, išdėstyti teisiniai argumentai bei padarytos išvados. Susipažinus su apskųsto teismo sprendimo turiniu nėra pagrindo spręsti, kad šis sprendimas nėra motyvuotas.
31. Apeliaciniame skunde paminėta, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, nes atsisakė priimti atskirąją nutartį dėl, ieškovo įsitikinimu, buvusių nusikalstamų veikų. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymas kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimai pažeistų įstatymų ar kitų teisės normų, nėra materialusis ieškinio reikalavimas. Antra, priešingai nei mano apeliantas (ieškovas), pirmosios instancijos teismas tokį prašymą išsprendė – netenkino prašymo priimti atskirąją nutartį (skundžiamo teismo sprendimo 42-44 punktai).
32. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Kitų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Dėl bylos esmės
33. Byloje keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismai ir antstolis padarė ieškovui žalą, atlikdami neteisėtus veiksmus: 1) Kauno apygardos teisme 2015 m. ir 2016 m. „dingo“ du L. M. paduoti ieškiniai; 2) antstolis neteisėtai vykdė išieškojimą iš itin mažos L. M. pensijos; 3) Apeliaciniame teisme keletą mėnesių buvo vilkinamas atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas; 4) Apeliacinio teismo pirmininkas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė L. M. prašymą dėl bylos teismingumo net nesusipažinęs su byla.
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Vadinasi, civilinei atsakomybei dėl teisėjo ar teismo veiksmų kilti turi būti nustatytos visos (keturios) civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys, teisėjo ar teismo pareigūno kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
35. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.
36. Šiame kontekste pabrėžtina, kad civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
37. Teigdamas, kad teisme „dingo“ du jo pateikti ieškiniai, L. M. pateikė ieškinių pirmųjų puslapių su Kauno apygardos teismo gautų dokumentų registracijos spaudais kopijas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad L. M. įvardyti ieškiniai buvo gauti Kauno apygardos teisme ir jų priėmimo klausimas spręstas Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-2720-153/2015 ir Nr. 2-2204-230/2016 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2-2720-153/2015 Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti L. M. ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė L. M. atskirąjį skundą, palikdamas Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Civilinėje byloje Nr. 2-2204-230/2016 ieškinys grąžintas L. M. per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Šios aplinkybės paneigia apelianto (ieškovo) teiginius, kad jo 2015 m. ir 2016 m. pateikti procesiniai dokumentai „pradingo“ teisme.
38. Be kita ko, apeliantas (ieškovas) skunde akcentuoja, kad antstolis neteisėtai vykdė išieškojimą. Šį teiginį L. M. motyvuoja tuo, kad antstolis neteisėtai netaikė išieškojimo ribojimų, apibrėžtų CPK 668 straipsnyje. Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma (toliau – pažyma) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. L. M. buvo paskirta 142,36 Eur dydžio senatvės pensija, iš kurios pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuota 56,94 Eur suma; o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. L. M. apskaičiuota 147,02 Eur dydžio pensija, iš kurios pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuota 58,80 Eur suma (b. l. 44). Pagal antstolių informacinės sistemos registro duomenis iš L. M. buvo vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-5358-521/2006 bei pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-57-638.
39. Pažymoje nurodytu pensijos mokėjimo ieškovui laikotarpiu teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog CPK 668 straipsnis neriboja, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas (senatvės pensiją) (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-203-883/2016). Be to, tuo laikotarpiui aktuali CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu galiojusios CPK nuostatos vykdant išskaitymus iš L. M. senatvės pensijos nebuvo pažeistos, o išskaitymai vykdyti nepažeidžiant buvusių nustatytų apribojimų.
40. Teigdamas, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo vilkinamas pateiktų atskirųjų skundų nagrinėjimas (L. M. teigimu, skundai išnagrinėti per keturis, penkis mėnesius nuo gavimo), apeliantas (ieškovas) įvardijo Apeliacinio teismo teisėjų pavardes, tačiau nenurodė bylų, kuriose atskirieji skundai buvo pateikti, taip pat nedetalizavo, kuriais metais šie skundai buvo nagrinėti. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas identifikavo, kad ieškovas atskirųjų skundų vilkinimo aplinkybe laiko 2017 metais pateiktų dviejų atskirųjų skundų nagrinėjimo laiką Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo darbo krūvį 2017 metais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atskirojo skundo išnagrinėjimas per keturių ar penkių mėnesių laikotarpį nelaikytinas nukrypimu nuo įprastos Apeliacinio teismo procesinės veiklos praktikos tais metais. Nėra aplinkybių, jog ieškovo atskirųjų skundų nagrinėjimas turėjo būti skiriamas prioritetine (skubos) tvarka.
41. Apeliaciniame skunde neteisėtu teisėjo veiksmu įvardijama aplinkybė, kad L. M. prašymas dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo buvo atmestas tuoj pat, net neišsireikalavus tame teisme nagrinėjamos bylos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė L. M. prašymą nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-644-221/2018 nagrinėjimo. Minėtas L. M. prašymas buvo išspręstas operatyviai, tai yra tą pačią dieną, kai buvo gautas pareiškimas su tokiu prašymu. Susipažinus su L. M. pareiškimo dėl visų teismo teisėjų nušalinimo turiniu matyti, kad šiame pareiškime nesiremiama kokia nors Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje esančia medžiaga, kurie nebūtų įtraukta į teismų informacinę sistemą „Liteko“ (pareiškime nėra ir jokių nuorodų, kad kokie nors nušalinimo pareiškimo išsprendimui aktualūs duomenys egzistuoja apygardos teismo nagrinėtos bylos medžiagoje). Kadangi L. M. pareiškimo apimtis buvo nedidelė (trys puslapiai), o prie jo pridėtas vienintelis L. M. sveikatos būklę pagrindžiantis įrodymas (dviejų puslapių medicinos dokumentų išrašas/siuntimas), nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškimas dėl nušalinimo negalėjo būti išspręstas iš karto po gavimo. Be to, pažymėtina, kad savo subjektyvaus įsitikinimo, jog sprendžiant pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, apeliantas (ieškovas) nepagrindė jokiais duomenimis, tik deklaratyviai teigdamas, neva pareiškimas išnagrinėtas veikiant nusikalstamai.
42. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisėjų, kitų teismų pareigūnų ar antstolių veiksmų, kurie turėtų ar galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), nėra teisinio pagrindo tenkinti L. M. ieškinio reikalavimų.
43. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
44. Kadangi ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
45. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.