Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑9879‑650/2015 pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, UAB „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. K. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., kuriuo prašė grąžinti išskaičiuotas lėšas iš vienintelių pajamų 1002,15 Eur, nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyriaus) praktiką nepagrįstai nuskaičiuoti antstoliams lėšas skurstančiųjų sąskaita, kurių vienintelės pajamos neviršija MMA (325 Eur) ir yra vienintelis pajamų šaltinis, būtiniausiems asmens poreikiams, nedaryti naujų išskaitymų iš vienintelių gaunamų pajamų neviršijančių, 1 MMA.Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolės V. Š. patvarkymą Nr.0071/14/01428 buvo atliktas išskaitymas iš jo gaunamos pensijos, kurios yra vienintelės pareiškėjo pajamos. 2015-09-01 yra atliktas išskaičiavimas iš kompensacijos, skirtos už negautą pensiją, kuri buvo sumažinta visiems pensininkams nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tai yra laikotarpis, kai jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Lėšos, kurios yra tikslinė kompensacija, nepatenka į leidžiamus išskaitymus.Antstolė V. Š. 2015-10-19 patvarkymu skundo netenkino. Antstolė nurodė, kad patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyti išskaitytini dydžiai neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, t.y. nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginti pajamų kas mėnesį išskaičiuoti 20 procentų nuo dalies neviršijančios MMA, ir 70 proc. nuo dalies, viršijančios MMA, o išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-02 nutartimi pareiškėjo K. K. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad 2014-06-19 patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyti išskaitytini dydžiai neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl antstolė, nustačiusi, kad skolininkas K. K. gauna pastovių pajamų (pensiją) pagrįstai ir nepažeisdama civilinio proceso nuostatų, nukreipė išieškojimą į šias skolininko pajamas.Teismas pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimą nukreipti į fizinių asmenų atitinkamą turtą, netaikoma išmokoms, gaunamoms kaip darbo užmokestis, ar kitoms pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, nes tokį išieškojimą reglamentuoja kitos nuostatos (CPK 733-736 str.). Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog gaunama pensija yra vienintelės jo pajamos, ir jam būnant pensinio amžiaus, turint specialiuosius poreikius yra būtinos lėšos, nėra pagrindas teismui neleisti nukreipti išieškojimo į šias pareiškėjo pajamas, nes vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų pusiausvyra. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teikė skundą, nesilaikydamas CPK 512 straipsnyje reglamentuotų terminų, per kuriuos galima apskųsti antstolės veiksmus ir priimtą 2014-06-19 patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-02 nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą, t.y. neleisti nukreipti išieškojimo į pareiškėjo gaunamą senatvės pensiją ir sugrąžinti pagal patvarkymus anksčiau išieškotus 1000,15 Eur. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nepagrįstai atliekamos išskaitos iš apelianto gaunamos senatvės pensijos, nes šios lėšos yra vienintelės apelianto pajamos, būtinos patenkinti būtiniausius poreikius. Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo taikymo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutampa šios bylos ir apelianto nurodytos bylos nei faktinės, nei teisinės aplinkybės. Be to, apeliantas neįrodė, kad jo gaunama išmoka iš VSDFV Šiaulių skyriaus yra vienintelis jo pajamų šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-07-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-961-262/2013 dėl 114590,83 Eur (395659,22 Lt) sumos išieškojimo iš skolininko K. K., išieškotojui – UAB „Swedbank lizingas“. 2014-05-26 priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą. Raginimas skolininkui įteiktas 2014-06-02. Taip pat 2014-06-19 buvo išsiųstas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo VSDFV Šiaulių miesto skyrius buvo įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkui geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui, 2014-06-19 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į VSDFV Šiaulių skyrių, nustačius, kad skolininkas gauna senatvės pensiją. VSDFV Šiaulių skyrius minėtu patvarkymu buvo įpareigotas atskaityti dalį K. K. priklausančių išmokų. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus visų kitų išieškoms išskaitoma ne daugiau kaip 20 %, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 %, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas (senatvės pensiją). Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Nagrinėjamu atveju apeliantas itin akcentuoja Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-730-656/2015, kurioje išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas į skolininko sąskaitą banke ir nuo skolininko sąskaitos buvo nuskaityta visa skolos suma, kurios dalį jis prašė grąžinti jam ir panaikinti sąskaitai areštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas antstolio patvarkymu yra nukreiptas į skolininko pensiją ir išieškotojo naudai iš jos yra išskaitoma po 20 % nuo dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (CPK 736 str. pagrindu), taigi faktinė situacija šioje byloje skiriasi iš esmės. Tai reiškia, kad apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, nesudaro pagrindo ja remtis, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios panašios.Atkreiptinas dėmesys, kad jei pareiškėjas mano, jog antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, tai pareiškėjas, nurodydamas konkrečius faktinius antstolio pažeidimus, teismui turėtų pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 – 516 straipsniai) kuriame turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, koks konkrečiai, kada ir kokioje vykdomojoje byloje atliktas procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą yra skundžiamas CPK 510 str. numatyta tvarka. Skunde turi būti aiškiai suformuluotas skundo dalykas (prašymas teismui) (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. K. skundžia ne antstolio 2014-06-19 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, o patvarkymą vykdančios institucijos veiksmus. Pažymėtina, kad ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia, iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio neaišku, kokius konkrečius antstolio veiksmus ar patvarkymus jis skundžia, t. y. neaiškus jo pateikto procesinio dokumento dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo iš esmės teisingai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ginčijamą nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-02 nutartį palikti nepakeistą.