Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M., atsakovo G. M. (G. M.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-383-639/2017 pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo G. M. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal trečiojo asmens O. M. ieškinį dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, UAB „Tele2“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prašo (t. 1, b. l. 130–137):

1) santuoką tarp I. M. ir G. M., (duomenys neskelbtini) sudarytą Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti M. pavardę;

2) nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. (T.) M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

3) nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 190 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į I. M. sąskaitą;

4) priteisti 3 600 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. = 3 600 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31;

5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento G. M. ir jo mamos O. M. sudarytas 2014-10-08 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2014-11-18 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014-11-24 sutartį, taikyti restituciją – grąžinti G. M. ir I. M. transporto priemonę „Mercedes-Benz C200CDI“ (3 200 Eur vertės), vidaus vandenų transporto priemonę „Neman-2“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (300 Eur) ir metalinį garažą GSEB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, stovintį (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės);

6) po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalyti ir ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, iš viso 320 Eur; virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur; dujinę viryklę, vertė 150 Eur; orkaitę, vertė 250 Eur; televizorių „Sony“, vertė 150 Eur; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, iš viso 1 740 Eur;

7) nustatyti, kad prievolės AB DNB bankui, UAB „Tele2“, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ lieka bendros (solidarios), ir nustatyti, kad skolas AB DNB bankui, UAB „Tele2“, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ mokės asmeniškai I. M., o tuo atveju, jei I. M. įsipareigojimų nevykdytų ir kreditoriai pareikalautų bet kokių įmokų iš G. M., tai G. M., įvykdęs prievolę už I. M., turės teisę išsireikalauti iš I. M. visas kreditoriui sumokėtas sumas;

8) priteisti iš I. M. kompensaciją G. M. už jam tenkančią mažesnę turto dalį ir išdėstyti šios kompensacijos mokėjimą dvejiems metams, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento;

9) atsakovui priteisti 3 200 Eur vertės transporto priemonę „Mercedes-Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metalinį garažą GSEB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, stovintį (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės); vidaus vandenų transporto priemonę „Neman-2“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės); koridoriaus komplektą, vertė 500 Eur; skalbimo mašiną, vertė 200 Eur; televizorių „Philips“, vertė 100 Eur; miegamąjį kampą, vertė 300 Eur; šaldytuvą, vertė 200 Eur; pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur; paveikslai, 3 vnt., vertė po 20 Eur, iš viso 60 Eur; kavos servizą, vertė 30 Eur, iš viso 1 470 Eur.

Nurodo, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Teigia, jog atsakovas nebesirūpina šeima, neteikė išlaikymo vaikams nuo 2014-01-01, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 prašė priteisti 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas G. M. su savo motina O. M. prieš jai kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo sudarė turto perleidimo sandorius, todėl prašo pripažinti juos negaliojančiais ir taikyti restituciją. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą turtą jos nurodytu būdu. Prašė priteisti iš I. M. kompensaciją G. M. už jam tenkančią mažesnę turto dalį ir išdėstyti šios kompensacijos mokėjimą dvejiems metams mokant kas mėnesį lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo sutiko, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo eigoje sutiko, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (vaikų motina), sutiko nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Nesutiko, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas prašė teismo padalyti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, iš viso 320 Eur; virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur; dujinę viryklę, vertė 150 Eur; orkaitę, vertė 250 Eur; televizorių „Sony“, vertė 150 Eur; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, iš viso 1 740 Eur. Prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl santuokoje įgytų daiktų: automobilio „Mercedes- Benz C200CDI“, metalinio garažo GSEB (duomenys neskelbtini) ir vidaus vandenų transporto priemonės „Neman-2“ pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o vietoje to atitinkamai sumažinti jo turto dalį bendrame turte paminėtų daiktų verte. Jo asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti koridoriaus komplektą, vertė 500 Eur; skalbimo mašiną, vertė 200 Eur; televizorių „Philips“, vertė 100 Eur; miegamąjį kampą, vertė 300 Eur; šaldytuvą, vertė 200 Eur; pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur; paveikslus, 3 vnt., vertė po 20 Eur, iš viso 60 Eur, kavos servizą, vertė 30 Eur, iš viso 1 470 Eur. Prašė nustatyti, kad prievolės AB DNB bankui, AB „Klaipėdos energija“ lieka bendros (solidarios). Taip pat prašė priteisti iš I. M. kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Nustatyti, kad prievolės grąžinti skolas UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ yra asmeninės I. M. prievolės. Paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau aktyviai ieško darbo. Ieškovės nurodytu laikotarpiu išlaikė šeimą, pirko maistą, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, kredito įmokas ir kt., todėl nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Trečiasis asmuo O. M. (atsakovo G. M. motina) pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir atsakovo G. M. 5037,85 Eur (t. 2, b. l. 42–43). Nurodė, kad ji asmeniškai dengė už sutuoktinius (ieškovę ir atsakovą) jų skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui bei sumokėjo komunalinius mokesčius už butą. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 sumokėjo 1 452,82 Eur. Taip pat bankui už sutuoktinius sumokėjo dalį jų paskolos, t. y. 2008-01-17 – 188,83 Eur ir 2015-12-29 – 500 Eur. Nurodė, kad įvykdė už sutuoktinius jų prievoles, todėl prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 141,65 Eur. Be to, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (būdami santuokoje) paskolos bankui DNB grąžinimui iš jos pasiskolino 2008-05-21 ir 2008-11-19 po 5 000 Lt, iš viso 10 000 Lt / 2 896,20 Eur. Nurodytos paskolos ieškovė ir atsakovas negrąžino. Todėl iš viso prašė priteisti iš šalių 5 037,85 Eur.

Ieškovė I. M. su trečiojo asmens O. M. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji niekada nesiskolino ir nedavė sutikimo savo sutuoktiniui imti paskolą iš O. M. Teigė, kad G. M. galėjo skolintis asmeniškai, o jos sutikimas G. M. skolinantis asmeniškai nėra būtinas. Kreditorė O. M. nepasirūpino gauti ieškovės sutikimo, nors dalis reikalavimų jau kilę iš laikotarpio po ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo. Mano, kad 2008-05-21 ir 2008-11-17 paskolos rašteliai yra fiktyvūs, yra įsitikinusi, kad tai mamos ir sūnaus susitarimai sudaryti siekiant gauti daugiau naudos iš santuokos nutraukimo. Teigė, kad apie šias tariamas paskolas ji nieko nežino, pinigų nesiskolino, sutikimo nebuvo davusi, jiems pinigai nebuvo reikalingi, nes turėjo savo santaupų, todėl tai negali būti pripažinta bendra prievole. Paaiškino, kad pagal 2008-01-17 kasos pajamų orderį 652 Lt (188,83 Eur) ir pagal 2015-12-29 kasos pajamų orderį 500 Eur sumokėjo O. M., tačiau maždaug 2007 m. spalio mėn. I. M. buvo išvykusi pas G. M. į Airiją, o Lietuvoje O. M. buvo palikta G. M. banko kortelė, su kuria ji mokėjo kreditą ir mokesčius, kol jų nebuvo. Pagal 2015-12-29 kasos pajamų orderį 500 Eur yra sumokėti už sūnų G. M., nes ieškovė pati stengėsi mokėti savo dalį kredito, t. y. 2016-08-09 sumokėjo 209 Eur, 2016-09-12 sumokėjo 150 Eur, 2016-10-11 sumokėjo 150 Eur, 2016-11-09 sumokėjo 150 Eur, 2016-12-12 sumokėjo 132,20 Eur, iš viso 791,20 Eur. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 negali būti pripažinti bendra prievole, nes šios įmokos darytos po ieškinio padavimo, todėl O. M. jas mokėjo ne už I. M., o už savo sūnų. Ieškovė nuo 2015-02 mėn. iki 2015-09 mėn. pabaigos negyveno bute, nes dėl nuolatinio G. M. alkoholio vartojimo ir dėl to kylančių konfliktų ji su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš buto, nuomojosi kitą butą, todėl neprivalo šių įmokų kompensuoti. Teigė, kad ji už save pati mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsakovas G. M. trečiojo asmens O. M. ieškinį, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir atsakovo G. M. 5 037,85 Eur, pripažino visiškai ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl nurodyto kreditinių įsipareigojimų bankui vykdymo po I. M. ir G. M. santuokos nutraukimo. Nurodo, kad ieškinyje nėra prašoma pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų, abiejų kredito gavėjų atsakomybė bankui po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka solidari. Pažymėjo, kad bankas neprieštarautų dėl šios solidarios prievolės vykdymo tvarkos, t. y. kad prievolę faktiškai vykdytų I. M.. Pažymėjo, kad tokia sutuoktinių kreditinių įsipareigojimų bankui vykdymo tvarka saistytų tik sutuoktinių tarpusavio santykius, o ne santykius su kreditoriumi banku, kuriam solidarioji sutuoktinių atsakomybė ir po santuokos nutraukimo išlieka.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog nutraukus šalių santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su vaikų motina I. M.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1) nutraukė G. M. ir I. M. santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 986. Kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius;

2) nustatė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „M.“, atsakovui – „M.“;

3) šalių nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ieškove I. M.;

4) priteisė iš atsakovo G. M. nepilnametės dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 170 Eur kiekvienam nuo 2015-01-23 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskyrė vaiko motiną I. M. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai;

5) santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijo: ieškovei I. M. priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baldus ir buitinę techniką – vonios spinteles, 4 vnt., kiekvienos spintelės vertė 80 Eur, iš viso 320 Eur; virtuvinį komplektą, vertė 800 Eur; dujinę viryklę, vertė 150 Eur; orkaitę, vertė 250 Eur; televizorių „Sony“, vertė 150 Eur; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, vertė 70 Eur, iš viso 1 740 Eur;

6) atsakovui G. M. priteisė baldus ir buitinę techniką: koridorinį komplektą, vertė 500 Eur; skalbimo mašiną, vertė 200 Eur; televizorių „Philips“, vertė 100 Eur; miegamąjį kampą, vertė 300 Eur; šaldytuvą, vertė 200 Eur; pakabinamą šviestuvą ir sieninį šviestuvą, vertė 80 Eur; paveikslus, 3 vnt., vertė po 20 Eur, iš viso 60 Eur; kavos servizą, vertė 30 Eur, iš viso 1 470 Eur. Priteisė iš ieškovės I. M. atsakovo G. M. naudai 13 927,54 Eur kompensaciją. Šios kompensacijos mokėjimą išdėstė šešiems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 2 320 Eur ir paskutinį mėnesį sumokant 2 327,54 Eur;

7) nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė I. M. toliau viena vykdys 2004-04-28 kredito sutartį Nr. 1/3522 su banku DNB, tačiau bankui šalys ir toliau lieka solidarūs bendraskoliai iki visiškos prievolės įvykdymo;

8) nustatė, kad prievolės AB „Klaipėdos energija“, susidariusios iki sprendimo paskelbimo, pripažintinos bendromis solidariomis šalių prievolėmis, o nuo 2017-03-22 – asmeninėmis ieškovės I. M. prievolėmis;

9) nustatė, kad prievolė grąžinti paskolą, atsiradusi iš ieškovės I. M. su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. C411559256, ir prievolė UAB „Tele2“ už telefono aparatą, yra asmeninė ieškovės I. M. prievolė;

10) kitą ieškovės I. M. ieškinio dalį ir atsakovo G. M. priešieškinio dalį atmetė;

11) trečiojo asmens O. M. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. M. 5 037,85 Eur skolos ir 151 Eur bylinėjimosi išlaidų O. M. naudai. O. M. ieškinio reikalavimus I. M. atmetė;

12) teismas nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, teismo posėdyje taikytis nesutiko. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl šalių nelikus ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su mama. Vaikų išlaikymui teismas priteisė po 170 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas sutiko mokėti po 150 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams po 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.Dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad komunalinių mokesčių mokėjimas už butą bei kredito, paimto butui pirkti, įmokų atlikimas vertintinas kaip prisidėjimas prie bendrų šeimos poreikių, tarp jų ir vaikų poreikių tenkinimo. Teismas konstatavo, kad byloje ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas neprisidėjo prie šeimos (vaikų) išlaikymo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šalys nepateikė reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką, todėl bendravimo tvarkos teismo sprendimu nenustatė.Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nurodė, kad šis reikalavimas galėtų būti tenkintas, nes akivaizdu, kad šiais veiksmais buvo siekta prieš santuokos nutraukimą sumažinti santuokoje įgyto turto kiekį. Tačiau teismas nustatė, kad šiuo atveju racionaliau ne pripažinti sandorius negaliojančiais, o sumažinti atsakovo turto dalį bendrame turte. Teismas sumažino atsakovo turto dalį bendrame turte už 4 300 Eur. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką nurodė, kad buto vertė yra 45 100 Eur. Neišmokėto kredito dalis 2016-10-31 sudaro 13 444,92 Eur. Atėmus neišmokėto kredito dalį iš buto vertės gaunama 31 655,08 Eur suma (45 100 Eur – 13 444,92 Eur = 31 655,08 Eur). Nustatė, kad šalys santuokoje įgijo registruotino turto (be baldų ir buitinės technikos) už 36 455,08 Eur. Aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes šiuo aspektu teisės yra užtikrinamos gaunant išlaikymą, todėl šalių santuokoje įgyto turto dalys buvo pripažintos lygiomis. Teismas įvertinęs 4 300 Eur sumą, kuria sumažinta atsakovo turto dalis bendrame turte, atsakovui už ieškovės įgytą didesnės vertės turtą priteisė 13 927,54 Eur sumą. Teismo sprendimo vykdymą dėl šios dalies išdėstė šešiems mėnesiams. Kitą kilnojamąjį turtą, kurį sudaro baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai, padalijo atsižvelgdamas į jų vertę ir šalių pageidavimus.Dėl bendrų sutuoktinių prievolių nurodo, kad prievolė AB DNB bankui yra solidari. Teismas patvirtino šalių prašymą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo I. M. toliau viena vykdys minėtą prievolę, tačiau nurodė, jog šis įpareigojimas saisto tik ieškovę ir atsakovą, o bankui šalys toliau lieka solidarūs bendraskoliai iki visiško prievolės įvykdymo.Dėl prievolės AB „Klaipėdos energija“ nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu priteistas ieškovei. Šalių prievoles, susidariusias iki sprendimo paskelbimo, pripažino bendromis solidariomis šalių prievolėmis, o nuo 2017-03-22 – asmeninėmis ieškovės prievolėmis.Dėl prievolės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Tele2“ nurodo, kad ieškovė, prašydama nustatyti, jog jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo pareigą įrodyti, kad šios sutartys buvo sudarytos šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl prievoles, kilusias iš sutarčių, sudarytų su UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Tele2“, laikė asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Dėl trečiojo asmens O. M. reikalavimo nurodo, kad atsakovas G. M. O. M. ieškinį pripažino, todėl jos ieškinį tenkino ir iš G. M. priteisė 5 037,85 Eur. Teismas nustatė, kad O. M. neįrodė, jog I. M. žinojo apie kokias nors jų šeimai teikiamas paskolas. Pateikti paskolos rašteliai pasirašyti tik G. M., todėl jis galėjo skolintis asmeniškai. O. M. reiškia reikalavimą ir toms įmokoms, kurios buvo padarytos po ieškinio teismui padavimo, ir tai akivaizdžiai patvirtina, kad I. M. šių įmokų nepripažins, todėl O. M. turėjo susilaikyti nuo šių išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimą pakeisti ir: 1) priteisti iš G. M. išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. periodinėms išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaiko pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M. periodinėms išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į I. M. sąskaitą. Iki vaikų pilnametystės išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti mamą I. M. bei nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš G. M. 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. M. ir T. M.; 3) nustatyti, kad prievolės UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ lieka bendros (solidarios), ir nustatyti, kad skolas UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ mokės asmeniškai I. M.; 4) priteisti G. M. iš I. M. kompensaciją už 1/3 buto dalį, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad galutinė priteisiama kompensacija G. M. naudai iš I. M. yra 7 562,79 Eur, ir išdėstyti šios kompensacijos mokėjimą 24 mėnesiams, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.Dėl išlaikymo vaikams dydžio nurodo, kad dviejų vaikų poreikiams minimaliai reikia 1 000 Eur sumos. Nurodo, kad pagal paties atsakovo pateiktą (duomenys neskelbtini) 2015-02-10 pažymą apie priskaičiuotą ir sumokėtą darbo užmokestį jo pajamos kas mėnesį buvo nuo 790,78 Eur iki 1 474,39 Eur („ant popieriaus“). Pradėjus išskaitas vaikų išlaikymui iš atsakovo darbo užmokesčio, jam dar likdavo 534,81 Eur „į rankas“, tačiau vengdamas šių išskaitų, G. M. išėjo iš darbo ir pradėjo dirbti Norvegijoje. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti sąskaitos Norvegijoje išrašą, todėl turi būti pripažinta, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas Norvegijoje. Mano, kad išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo 2015-01-23, o nuo 2015-01-01. Mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, nes G. M. jau nuo 2014-01-01 neišlaikė vaikų, ir tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Šalys nuo 2013 m. nebevedė šeiminio gyvenimo ir bendro ūkio. Sutuoktiniai buvo skolingi AB „Klaipėdos energija“ 306 Eur, todėl komunaliniai mokesčiai nebuvo mokami tinkamai, ir G. M. neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, kaip nurodo teismas. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nurodo, kad teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo dalydamas turtą, nes teismas ne tik priteisė iš I. M. 13 927,54 Eur kompensaciją, bet ir kreditą AB DNB bankui bei kitus įsipareigojimus pripažino asmeninėmis I. M. prievolėmis. I. M. gaunamos pajamos yra apie 600 Eur, butas yra įkeistas bankui. I. M. sumokėti tokios didelės kompensacijos iš karto negalės, todėl AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditorius, gali kreiptis dėl buto priverstinio pardavimo, ir tai reikštų vaikų gyvenamosios vietos praradimą. Nurodo, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, todėl ieškovė turi teisę į didesnę turto dalį. Dėl prievolių UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Tele2“ nurodo, kad skolos susidarė šeimos poreikiams tenkinti. Teismui lizingo prievolę pripažinus asmenine I. M. prievole, G. M. nepagrįstai praturtėtų, nes gavo lizingu neapsunkintą kompiuterį. Prievolės UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ turi būti pripažintos bendromis.Dėl kompensacijos dydžio ir išdėstymo nurodo, kad teismui pripažinus ieškovei teisę į 2/3 buto, iš jos atsakovui priteistina kompensacija mažinama iki 6 075,85 Eur. Teismui nusprendus prievoles UAB „Tele2“ (331 Eur) ir UAB „Ūkio banko lizingas“ (289 Eur) pripažinti bendromis, priteista kompensacija mažintina 310 Eur. Nesutinka su teismo nustatytu sprendimo vykdymo išdėstymo terminu, mano, kad jis buvo nepagrįstai sutrumpintas.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimą: priteisti iš atsakovo G. M. nepilnametės dukters G. M. ir nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur nuo 2015-01-23 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną I. M. Trečiojo asmens O. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir G. M. 2 141,65 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nurodo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Abu nepilnamečiai vaikai yra sveiki, neturi jokių didelių sveikatos sutrikimų. Ypatingų vaikų poreikių nėra. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra bedarbis. Vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į prastą šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Byloje nėra nustatyta, kad mažesnis, t. y. po 150 Eur, išlaikymo dydis nepatenkins būtinų abiejų nepilnamečių vaikų poreikių.Dėl trečiojo asmens O. M. ieškinio reikalavimo nurodo, kad O. M. sutuoktiniams nemokant už jų butą komunalinių mokesčių, juos mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 buvo sumokėta 1452,82 Eur. Tai, kad įmokos darytos po ieškinio padavimo, nesudaro pagrindo atleisti I. M. nuo prievolės mokėti komunalinius mokesčius už jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą.Trečiasis asmuo O. M. taip pat už sutuoktinius sumokėjo dalį jų paskolos AB DNB bankui, t. y. 2008-01-17 – 188,83 Eur/652 Lt ir 2015-12-29 – 500 Eur. Priešingai nei teigia I. M., su G. M. Airijoje ji buvo tik mėnesį laiko, t. y. nuo 2007 metų spalio mėnesio iki lapkričio mėnesio.

Atsiliepimu į ieškovės I. M. apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog priteistas išlaikymo dydis būtų padidintas, nes nepilnamečiai vaikai yra sveiki, neturi jokių didelių sveikatos sutrikimų. Ypatingų vaikų poreikių nėra. Ieškovės nurodoma 500 Eur suma, skiriama vaikų išlaikymui, yra neadekvati ir deklaratyvi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna pajamas. Nurodo, kad yra bedarbis. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad šalys laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas rūpinosi finansiškai ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovas, vesdamas bendrą ūkį su ieškove ir gyvendamas šeimoje, neturėjo ir neprivalėjo rinkti įrodymų dėl vaikams teikiamo išlaikymo. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad nenukrypus nuo turto lygių dalių principo bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nepilnamečių vaikų interesai bus užtikrinti bei apsaugoti nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas yra solidariai su ieškove atsakingas bankui už kredito grąžinimą dėl buto įsigijimo. Nesutinka dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo termino pratęsimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad prievolės grąžinti skolas kreditorėms UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Tele2“ yra asmeninės ieškovės prievolės.

Atsiliepimu į ieškovės I. M. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo dėl I. M. apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimo dalis, kuri susijusi su banko interesais, yra pagrįsta ir teisėta.

Atsiliepimu į atsakovo G. M. apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Dėl išlaikymo dydžio nurodo, kad G. M. yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad bando ieškoti darbo užsienyje, tačiau objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė. G. M., siekdamas išvengti didesnio išlaikymo priteisimo, slepia savo pajamas.Dėl O. M. reikalavimo nurodo, kad I. M. nesiskolino ir nedavė sutikimo savo sutuoktiniui G. M. imti paskolą iš jo mamos O. M.. Jei G. M. iš tikrųjų skolinosi iš savo mamos, tai šios prievolės yra asmeninės G. M. prievolės.2007 m. spalio mėn. I. M. buvo išvykusi pas G. M. į Airiją, o Lietuvoje O. M. buvo palikta G. M. banko kortelė, su kuria ji mokėjo kreditą ir mokesčius. I. M. grįžo maždaug 2008 m. vasario mėn., todėl pagal 2008-01-17 kasos pajamų orderį 652 Lt (188,83 Eur) yra sumokėti bendri pinigai, nes G. M. dirbo Airijoje, o I. M. turėjo vaiko priežiūros atostogas ir gaudavo pinigus už vaiką, todėl problemų sumokėti kreditą nebuvo. 2015-12-29 pagal kasos pajamų orderį už 500 Eur po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo yra sumokėti ne už I. M., o už sūnų G. M., nes I. M. pati mokėjo savo dalį kredito. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 negali būti pripažinti bendra prievole, nes šios įmokos darytos po ieškinio padavimo, todėl O. M. jas mokėjo ne už I. M., o už savo sūnų.G. M. ir O. M. pateikė teismui fiktyvius 2008-05-21 ir 2008-11-17 paskolos raštelius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 170 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl prievolių sutuoktinių kreditorėms UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ vykdymo, taip pat kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo termino bei prievolių trečiajam asmeniui O. M. vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įgyto santuokoje turto padalijimo (išskyrus kompensacijos dydį), prievolių kreditorei AB DNB bankui pagal 2004-04-28 kredito sutartį vykdymo ir prievolių AB „Klaipėdos energija“ vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo G. M. nepilnametės dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 170 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2015-01-23 iki jų pilnametystės. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo padidinti priteistą išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 190 Eur kas mėnesį, atsakovas G. M. prašo sumažinti priteistą išlaikymo sumą iki 150 Eur dydžio periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį.Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Dėl tėvų turtinės padėties nustatyta, kad ieškovė I. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 634 Eur (t. 3, b. l. 68), teismo sprendimu, kurio dalies šalys neskundžia, ieškovei yra priteistas šalims nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis baldų ir buitinės technikos, taip pat ieškovė įsipareigojo vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal kredito sutartį (2016-10-31 neišmokėto kredito dalis sudaro 13 444,92 Eur) ir išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nustatyta, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovo darbovietei atlikus 300 Eur dydžio išskaitas vaikams išlaikyti, atsakovui per mėnesį būdavo pervedamas vidutiniškai 615 Eur dydžio atlyginimas (t. 1, b. l. 40). Teismo sprendimu atsakovui priteista dalis baldų ir buitinės technikos ir kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas įrodinėja, kad šiuo metu yra bedarbis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba Norvegijoje ir slepia gaunamas pajamas siekdamas išvengti išlaikymo vaikams pareigos vykdymo. Atsakovas nurodo, kad geriau apmokamo darbo negali susirasti dėl prastos šalies ekonominės situacijos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Apeliantas byloje nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas. Kitų išlaikytinių neturi.Aplinkybė, kad atsakovas neteikia į bylą duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį užsienyje, turimą banko sąskaitą Norvegijoje, sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas galbūt siekia nuslėpti savo gaunamas pajamas, todėl jo turtinė padėtis negali būti pagrindu sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad atsakovas gaus kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį, todėl jo turtinė padėtis nelaikytina sunkia. Dėl vaiko poreikių pažymėtina, kad vadovaudamasis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra 14 ir 10 metų amžiaus moksleiviai. Byloje nėra duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad dviejų vaikų poreikiams minimaliai reikia 1 000 Eur per mėnesį (maistui, buto ir komunaliniams mokesčiams mokėti, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms ir kt.). Atsakovas mano, kad nurodyta suma yra nepagrįstai didelė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, todėl pagrįstai iš atsakovo vaikams išlaikyti priteisė po 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Šalys nepateikė duomenų ir pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti arba padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo vaikams dydį. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo 2015-01-23, o ne nuo 2015-01-01. Išlaikymo priteisimo momentu laikytina ieškovės kreipimosi į teismą diena (2015-01-23), nes šiuo metu buvo atsiradęs teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebesirūpino šeima, neteikė išlaikymo vaikams nuo 2014-01-01, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 prašė priteisti 3 600 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. = 3 600 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutiko ir teigė, kad teikė išlaikymą, nes kartu gyveno.LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-3093-642/2014 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą 2014-02-05, tačiau 2014-02-12 nutartimi buvo tenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, o ieškovės I. M. ieškinys atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės paliktas nenagrinėtas. Ieškovė teismui nurodė, kad nutarė susitaikyti su atsakovu ir atnaujinti santuokinius ryšius. Taigi nurodyta aplinkybė sudaro pagrindo išvadai, kad šalys 2014 m. vasario mėn. nutarė atnaujinti santuokinius ryšius ir vesti bendrą ūkį, todėl nėra pagrindo manyti, jog šiuo laikotarpiu šalys kartu negyveno ir atsakovas neteikė išlaikymo vaikams. Ieškovė nurodo, kad tai, jog G. M. neišlaiko vaikų, įrodo ta aplinkybė, kad buvo netinkamai vykdoma teismo 2015-01-26 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau nurodyta nutartis buvo priimta 2015-01-26, o byloje keliamas klausimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 priteisimo. Ieškovės nurodomu laikotarpiu šalys gyveno kartu, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo nurodytu laikotarpiu.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Nurodo, kad atsakovui sumokėti 13 927,54 Eur kompensacijos iš karto negalės, su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, jog gaunamos pajamos nedidelės, atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, todėl ieškovė turi teisę į didesnę turto dalį.CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas (2 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo šalių vaikams yra priteista po 170 Eur išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Be to, vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaikų interesų užtikrinimo.Apeliantė nurodo, kad teismas iš ieškovės priteisė ne tik 13 927,54 Eur kompensaciją atsakovui, bet ir kreditą DNB bankui, todėl mano esant pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei lieka nekilnojamasis turtas, 2016-10-31 neišmokėto kredito dalis sudaro 13 444,92 Eur, todėl skola sąlyginai nėra didelė. Ieškovė jai priteistą turtą gali realizuoti, grąžinti kreditą bankui ir įsigyti mažesnio ploto ar vertės turtą, nuomotis būstą ar pan. Apeliantė pati pasiūlė tokį santuokinio turto padalijimo būdą, kai nekilnojamasis turtas priteisiamas jai natūra, todėl turėjo suprasti, kad už jai tenkančią didesnę turto dalį turės mokėti kompensaciją atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.

Dėl prievolių UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.Nustatyta, kad 2014-11-16 ieškovė su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C411559256 dėl 998 Eur, už kuriuos buvo įgytas nešiojamasis kompiuteris „Asus“, be to, įsigytas telefono aparatas iš UAB „Tele2“ (t. 1, b. l. 29, 32).Ieškovė mano, kad prievolės UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ turi būti pripažintos bendromis. Ieškovė nurodo, kad kompiuteris reikalingas sekti vaikų pažangumą elektroniniame dienyne ir reikalingas vaikų namų darbams. Paaiškino, kad telefonas buvo nupirktas šalių dukrai G. Atsakovas byloje įrodinėja, kad nurodyti daiktai naudojami išimtinai ieškovės poreikiams tenkinti, ieškovė nepateikė įrodymų, kad daiktai įsigyti šeimos sprendimu šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis), todėl nesant pakankamai įrodymų dėl sandorių sudarymo šeimos interesais, laikytina, kad kompiuteris ir telefonas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas šių daiktų neįtraukė į santuokoje įgytų daiktų sąrašą ir neprašė šio turto padalyti, todėl nėra pagrindo prievolių UAB „Tele2“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisus iš jos kompensaciją G. M. už jam tenkančią mažesnę turto dalį šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams mokant kas mėnesį lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 13 927,54 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstė šešiems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 2 320 Eur ir paskutinį mėnesį sumokant 2 327,54 Eur. Apeliantė prašo išdėstyti kompensacijos mokėjimą 24 mėnesiams mokant lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis).Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Nustatyta, kad civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2015-01-23, todėl ieškovė reikšdama reikalavimą jai priteisti nekilnojamąjį turtą turėjo pakankamai ilgą laiką (daugiau nei 2,5 metų) kaupti reikalingą atsakovui išmokėti pinigų sumą (kompensaciją). Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas dėl kompensacijos išdėstymo išmokėjimo per dvejus metus pažeistų atsakovo, kuris lieka be gyvenamojo būsto, teisę gauti jam priteistą sumą per kuo trumpesnį laiką bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl trečiojo asmens O. M. ieškinio reikalavimo

Trečiasis asmuo O. M. (atsakovo G. M. motina) pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti solidariai iš ieškovės I. M. ir atsakovo G. M. 5 037,85 Eur. Nurodė, kad ji asmeniškai dengė už sutuoktinius (ieškovę ir atsakovą) jų skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui bei sumokėjo komunalinius mokesčius už butą. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 sumokėjo 1 452,82 Eur. Taip pat bankui už sutuoktinius sumokėjo dalį jų paskolos, t. y. 2008-01-17 – 188,83 Eur ir 2015-12-29 – 500 Eur. Nurodė, kad įvykdė už sutuoktinius jų prievoles, todėl prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 141,65 Eur. Be to, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (būdami santuokoje) paskolos bankui DNB grąžinimui iš jos pasiskolino 2008-05-21 ir 2008-11-19 po 5 000 Lt, iš viso 10 000 Lt / 2 896,20 Eur. Nurodytos paskolos ieškovė ir atsakovas negrąžino. Todėl iš viso prašė priteisti iš atsakovų 5 037,85 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas G. M. O. M. ieškinį pripažino, jos ieškinį tenkino ir iš G. M. priteisė 5 037,85 Eur. Trečiojo asmens O. M. ieškinį dėl ieškovės I. M. atmetė.Atsakovas G. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 2 141,65 Eur skolos trečiajam asmeniui O. M. Apeliantas G. M. apeliaciniu skundu neprašo keisti teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas O. M. reikalavimas dėl 2 896,20 Eur paskolos, kuri, anot trečiojo asmens, sutuoktiniams buvo suteikta 2008-05-21 ir 2008-11-19, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo, t. y. 1 452,82 Eur sumos, trečiojo asmens sumokėtos nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18, 188,83 Eur sumos, sumokėtos 2008-01-17, ir 500 Eur sumos, sumokėtos 2015-12-29, iš viso 2 141,65 Eur.Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo O. M. teigia, kad mokėjimais įvykdė prievolę už solidarius skolininkus G. ir I. M. (CK 6.50 straipsnis), tačiau pagrindo priteisti nurodytą sumą solidariai iš ieškovės ir atsakovo nėra, nes po ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo (2015-01-23) esant šalių ginčui dėl turto ir prievolių pobūdžio pagrindo teigti, kad byloje dalyvaujančių asmenų susitarimu trečiasis asmuo nuo 2015-03-06 iki 2016-04-18 ir 2015-12-29 vykdė abiejų šalių prievolės, nėra, todėl pirmosios instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo savo valia ir rizika įvykdė prievolę už savo sūnų (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo apskritai nereiškė reikalavimo, kai teisme buvo nagrinėjama byla N2-3093-642/2014 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Byloje taip pat įrodyta, kad atsakovas buvo palikęs savo banko kortelę trečiajam asmeniui, kad jo pavedimu trečiasis asmuo galėtų vykdyti mokėjimus iš jo sąskaitos, kai 2007 metų pabaigoje ieškovė buvo išvykusi pas atsakovą į Norvegiją, todėl daugiau tikėtina, kad trečiasis asmuo vykdė tik savo sūnaus pavedimus ir 2008-01-17 taip pat įvykdė prievolę už atsakovą.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl trečiojo asmens O. M. reikalavimo ieškovei I. M., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-04 nutartimi ieškovei buvo atidėjęs 87 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą 87 Eur žyminio mokesčio iš ieškovės priteistini į valstybės biudžetą (informacija apie žyminio mokesčio mokėjimą pateikiama: http://www.klat.lt/lt/klaipedos-apygardos-teismas/mokesciai-ir-baudos-klat.html). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos, teismui atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-22 sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės I. M. priteisti valstybei 87 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.