Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. papildomą ieškinį atsakovui G. M. (G. M.), tretieji asmenys AB DnB bankas, UAB „Tele 2“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir pareigų padalijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė 2015-01-23 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto ir pareigų padalijimo. 2015-07-20 ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį.2015-10-15 nutartimi sustabdytas bylos nagrinėjimas ir nustatytas 6 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti. 2016-05-05 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismo posėdis paskirtas 2016-06-01 9.30 val.2016-05-31 atsakovo atstovė advokatė K. P. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Prašė atidėti teismo posėdį dėl jos užimtumo paskirtą bylos nagrinėjimo dieną (Telšių rajono apylinkės teisme 2016-06-01 10.30 val. civilinėje byloje Nr. e2-1101-304/2016 paskirtas teismo posėdis anksčiau nei nagrinėjamoje byloje).2016-06-01 ieškovės atstovas advokatas S. Č. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jame nurodė, kad atsakovo atstovės prašymui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo neprieštarauja, nes 2016-06-01 9 val. turi dalyvauti teismo posėdyje, kuris vyks Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-462-965/2016.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-01 nutartimi ieškinį dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad į teismo posėdį šalys neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiko buvo informuotos tinkamai, neatvykimo priežasčių nepateikė. Nurodė ir tai, kad šalių atstovai pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose. Konstatavo, kad pagal CPK 246 str. atstovo neatvykimas dėl užimtumo kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Be to, nurodė, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys į bylos nagrinėjimą taip pat neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir nenurodė neatvykimo į posėdį priežasčių.Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutartį, nes teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.Apeliantė nurodė, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tokiu atveju, kada ieškovas piktnaudžiauja procesine teise atidėti bylos nagrinėjimą bei nepagrįstai vilkina procesą. Tokių aplinkybių (piktnaudžiavimo procesu ar šalių pasyvumo) nagrinėjamoje byloje nėra.Apeliantė nurodė, kad bylą šalys vedė per atstovus, abu atstovai negalėjo dalyvauti 2016-06-01 paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo kitose bylose. Apie tai atstovai iš anksto raštu informavo teismą ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo pasyvios. Nurodė ir tai, kad teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą posėdį skyrė neatsižvelgdamas į šalių atstovų užimtumą.Apeliantė nurodė, kad į 2016-06-01 teismo posėdį neatvyko, nes buvo informuota, jog šalių atstovai negalės dalyvauti teismo posėdyje, apie atstovų prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kad atsakovas taip pat neatvyks į teismo posėdį, nes tuo metu buvo išvykęs dirbti į užsienį, dėl to pagrįstai tikėjosi, kad bylos nagrinėjimas bus atidėtas. Nurodė, kad bylą veda per atstovą ir be jo net ir atvykusi į teismo posėdį nebūtų sutikusi nagrinėti bylos.Apeliantė nurodė, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovės teisė į jos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė dėl apeliantės atskirojo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliantė nurodė, kad piktnaudžiavimo procesu ar šalių pasyvumo nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka, tokių duomenų byloje nėra.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad šalių dalyvavimas teismo posėdyje būtinu nebuvo pripažintas, šalys turi vesti bylą per atstovą, byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas, po bylos nagrinėjimo atnaujinimo skirdamas teismo posėdį, 2016-06-01 teismo posėdžio datą būtų suderinęs su šalių atstovais ar 2016-06-01 teismo posėdžio datą būtų skyręs atsižvelgdamas į šalių atstovų užimtumą, suvestą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinęs procesinę situaciją, kuri yra nagrinėjamoje byloje (joje atliktus procesinius veiksmus), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, kadangi teismas civilinio proceso normų neturi taikyti pernelyg formaliai. CPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-348/2010).Pagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nagrinėjamu atveju neužkerta kelio jai ateityje kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas bylos nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso teisingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos tesimas konstatuoja, kad esant sąlygoms bei pagrindams išnagrinėti bylą iš esmės, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams paneigia esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, todėl tokia teismo nutartis nepripažintina teisėta. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.