Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. eI-990-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
eI-990-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02320-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
T.K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Edita Bumblienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-990-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02320-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 41; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjos T.K. atstovei advokatei Editai Bumblienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikit veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T.K. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2014 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) ir atsakovę įpareigoti pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra.

Skunde nurodo, jog pareiškėja yra J.K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Teigia, jog dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 13.6-2287 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Klaipėdos mieste“ dėl 0,0645 ha žemės (vertė – 2322.00 Lt), esančios Klaipėdos mieste, iš J.K. išpirkimo, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), pakeistas ginčijamu įsakymu, nėra įgyvendintas, todėl mano, jog yra teisinės prielaidos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo pakeitimui – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra. Nurodo, jog gavusi informaciją apie ginčijamą įsakymą, ji kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją, kokiomis teisės normomis remiantis buvo priimtas sprendimas pakeisti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą į atlyginimą pinigais. Teigia, jog apie tai, kad atitinkamais sprendimais nustatyta, kad išperkamo 0,0645 ha žemės sklypo vertė - 2322,00 Eur, nei J.K., nei ji nežinojo. Nurodo, jog 2017 m. gruodžio 21 d. raštu, 2018 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti atitinkamus sprendimus, pateikti informaciją, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas pakeisti būdą į atlyginimą pinigais, tačiau iki šiol nėra gavusi tinkamų atsakymų. Be kita ko, viename iš prašymų pareiškėjos atstovė nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas laikys, jog pareiškėja yra praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti, prašo jį atnaujinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo skundą patenkinti visiškai jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog J.K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,01268 ha žemės Klaipėdos mieste. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050 buvo atkurtos nuosavybės teisės į J.K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2287 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Klaipėdos mieste“ priimtas sprendimas iš J.K. išpirkti 0,0645 ha žemės (vertė – 2322.00 Lt), esančios Klaipėdos mieste, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) ir J.K. nurodyta kreiptis į Valstybės įmonę Valstybės turto fondą dėl vertybinių popierių (akcijų) išdavimo. Pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) keitėsi ir nuo 2012 m. lapkričio 22 d. buvo panaikinta nuostata, numatanti galimybę už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius atlyginimo būdą vertybiniais popieriais. Nurodo, jog piliečių prašymai dėl priimtų sprendimų pakeitimo turėjo būti pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.. Buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi iki 2013 m. liepos 1 d. J.K. nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, buvo priimtas 2014 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 13VĮ-914.13.2)-472, kuriuo pakeistas nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas atlyginant pinigais.

Pažymima, jog 2019 m. sausio 21 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose iki 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų <..>. Teigiama, jog iki 2019 m. birželio 1 d. pareiškėja valios dėl atlyginimo būdo nepakeitė. Nurodoma, jog dėl to, kad buvusi natūrinė žemė, adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatyta statiniais, ji yra valstybės išperkama, todėl negali būti grąžinama natūra.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus ginčijamą administracinį aktą, prašoma atsakovę įpareigoti pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Bylos dokumentai patvirtina, jog pareiškėja yra J.K. testamentinė įpėdinė, po jo mirties – (duomenys neskelbtini), paveldėjusi jam priklausančią teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.

Pareiškėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“ kyla iš teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013;3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007;Nr.3K-3-420/2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str.2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t.y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, be kita ko, yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai ją valdyti. Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-343/2013;3K-7-468/2009), kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme (1964 m. CK ir 2000 m.CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui J.K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2287 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Klaipėdos mieste“ iš piliečio J.K. išpirkta 0,0645 ha žemės (vertė - 2322.00 Lt), esančios Klaipėdos mieste, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ atkurtos nuosavybės teisės į J.K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0645 ha žemės (vertė – 2322.00 Lt), atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“ pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“.

Nagrinėjamu atveju matyti palikimo atsiradimo momentu galiojo tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“, tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“, pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“, kuriais iš esmės buvo išspręstas nuosavybės teisių į piliečiui J.K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, atkūrimo klausimas.

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (nuo 2012 m. lapkričio 22 d. galiojanti įstatymo redakcija) įtvirtintas nuostatas pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems asmenims atlyginamos pinigais (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Tai reiškia, jog prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas tik iki 2013 m. liepos 1 d.. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimas ir prašymas atlyginti už valstybės išperkamą žemę pinigais yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga.

Iš bylos duomenų matyti, jog J.K. teise iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo.

Jei asmuo iki jo teisių perėjimo kitam asmeniui jau yra praleidęs tam tikrą teisę, ji negali pereiti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šios teisės negali įgyti, t.y. negalima įgyti daugiu teisių, nei jų turi perleidėjas.

Kadangi nustatyta, jog J.K. teise iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo, ši teisė negalėjo pereiti jo palikimą priėmusiai pareiškėjai. Ginčijamu įsakymu pareiškėjos subjektinės teisės negalėjo būti pažeistos, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti netenkintinas.

Įvertinus tai, jog nei 2000 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui J.K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nei Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“, pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J.K.“ pakeitimo“ nėra nuginčyti, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra laikytinas nepagrįstu, todėl ir netenkintinas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš atsakovo priteisti 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė