- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eA-478-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02320-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2014 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra. Pareiškėja skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Dėl to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra įgyvendintas, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, yra teisinės prielaidos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo pakeitimui – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra.
3. Gavusi informaciją apie ginčijamą įsakymą, pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, kokiomis teisės normomis remiantis buvo priimtas sprendimas pakeisti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą į atlyginimą pinigais. Apie tai, kad atitinkamais sprendimais nustatyta, kad išperkamo 0,0645 ha žemės sklypo vertė – 2322,00 Lt, nei J. K., nei pareiškėja nežinojo. J. K. nebuvo įteiktas Įsakymas.
4. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 21 d. raštu, 2018 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti atitinkamus sprendimus, pateikti informaciją, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas pakeisti būdą į atlyginimą pinigais, tačiau iki šiol nėra gavusi tinkamų atsakymų. Kartu su 2018 m. balandžio 19 d. raštu atsakovas pateikė tik dalinę informaciją ir 2005–2006 metų dokumentus, tačiau dar 2018 m. vasario 12 d. rašte pats atsakovas nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472, kuriuo pakeistas nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas vietoje „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ nurodant „pinigais“. Šis įsakymas J. K. nebuvo įteiktas, neaišku kokiu adresu jis buvo siųstas. Dėl šių priežasčių pareiškėja savo 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašte paprašė pateikti 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 ir visus kitus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu J. K., nes neturėdama šios informacijos pareiškėja negalėjo tinkamai apginti savo interesų ir teisių. Taip pat pareiškėja nurodė, kad nesutinka su kompensacijos išmokėjimu už
valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, nes ji turi teisę į kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad J. K. Įsakymas, taip pat 2014 m. spalio 22 d. raštas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-1370 (toliau – ir 2014 m. spalio 22 d. Raštas) įteikti nebuvo, tai patvirtino atsakovo į bylą pateikti dokumentų valdymo sistemos duomenys. Taip pat neaišku, kodėl NŽT korespondenciją J. K. siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovui buvo ir turėjo būti žinomi ir kiti J. K. adresai (pvz., dokumentų valdymo sistemos dokumento registracijos kortelėje nurodyta, kad J. K. adresas yra S. (duomenys neskelbtini), Vilnius). Ginčijamas Įsakymas pareiškėjai įteiktas tik 2018 m. rugsėjo 24 d., todėl pareiškėja nepraleido įstatyme nustatyto termino apskųsti šį administracinį aktą. Jei teismas manys kitaip, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. NŽT paaiškino, kad J. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1268 ha žemės Klaipėdos mieste. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050 buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2287 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Klaipėdos mieste“ priimtas sprendimas iš J. K. išpirkti 0,0645 ha žemės (vertė – 2322,00 Lt), esančios Klaipėdos mieste, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) ir J. K. nurodyta kreiptis į Valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybės turto fondą dėl vertybinių popierių (akcijų) išdavimo.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) keitėsi ir nuo 2012 m. lapkričio 22 d. buvo panaikinta nuostata, numatanti galimybę už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius atlyginimo būdą vertybiniais popieriais. Piliečių prašymai dėl priimtų sprendimų pakeitimo turėjo būti pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. Buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi iki 2013 m. liepos 1 d. J. K. nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, buvo priimtas 2014 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2)-472, kuriuo pakeistas nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas atlyginant pinigais. Įsakymas kartu su 2014 m. spalio 22 d. raštu buvo išsiųstas J. K. adresu (duomenys neskelbtini).
9. Nuo 2019 m. sausio 21 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose iki 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų. Pareiškėja iki 2019 m. birželio 1 d. valios dėl atlyginimo būdo nepakeitė. Nurodoma, jog dėl to, kad buvusi natūrinė žemė, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra užstatyta statiniais, ji yra valstybės išperkama, todėl negali būti grąžinama natūra.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“ teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą administracinį aktą, prašoma atsakovą įpareigoti pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra.
12. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėja yra J. K. testamentinė įpėdinė, po jo mirties – (duomenys neskelbtini), paveldėjusi jam priklausančią teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. Įsakymą kyla iš teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
13. Teismas nustatė, kad:
13.1. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ (toliau – ir 2000 m. sausio 14 d. sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui J. K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini).
13.2. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2287 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Klaipėdos mieste“ iš piliečio J. K. išpirkta 0,0645 ha žemės (vertė – 2322,00 Lt), esančios Klaipėdos mieste, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).
13.3. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ (toliau – ir 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas) atkurtos nuosavybės teisės į J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0645 ha žemės (vertė – 2322,00 Lt), atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).
13.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2)-472 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ pakeitimo“ pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“.
2. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu galiojo tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“, tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“, pakeistas NŽT 2014 m. spalio 16 d. Įsakymu, kuriais iš esmės buvo išspręstas nuosavybės teisių į piliečiui J. K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, atkūrimo klausimas.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (nuo 2012 m. lapkričio 22 d. galiojanti įstatymo redakcija) įtvirtintas nuostatas pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems asmenims atlyginamos pinigais (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
4. Teismo vertinimu, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę. Teismas atkreipė dėmesį, kad naikinamieji terminai negali būti atnaujinami, o tai reiškė, jog prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas tik iki 2013 m. liepos 1 d.
5. Nurodęs, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimas ir prašymas atlyginti už valstybės išperkamą žemę pinigais yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga, teismas iš bylos duomenų nustatė, jog J. K. teise iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad jei asmuo iki jo teisių perėjimo kitam asmeniui jau yra praleidęs tam tikrą teisę, ji negali pereiti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šios teisės negali įgyti, t. y. negalima įgyti daugiu teisių, nei jų turi perleidėjas.
6. Kadangi buvo nustatyta, jog J. K. teise iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo, ši teisė negalėjo pereiti jo palikimą priėmusiai pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjos subjektinės teisės negalėjo būti pažeistos, todėl skundo reikalavimo jį panaikinti netenkino.
7. Įvertinęs tai, jog nei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui J. K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), nei Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“, pakeistas NŽT 2014 m. spalio 16 d. Įsakymu, nėra nuginčyti, teismas darė išvadą, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
8. Kadangi pareiškėjos skundas buvo atmestas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą .
III.
9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Sprendimas neatitinka įstatyme nustatytų ir šiuo klausimu gausioje teismų praktikoje išaiškintų sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas savo išvadų nemotyvavo ir teisiškai nepagrindė, tarp šalių kilusio ginčo iš esmės neišsprendė, o toks nemotyvuotas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo išvados, kad J. K. teise iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo ir ši teisė negalėjo pereiti jo palikimą priėmusiai pareiškėjai, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Ginčo dalyku yra NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. Įsakymas, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“. J. K. šie dokumentai – 2014 m. spalio 16 d. Įsakymas ir 2014 m. spalio 22 d. Raštas įteikti nebuvo, todėl jis neturėjo galimybių jų apskųsti. Pareiškėja akcentuoja, kad valstybinės institucijos turi pareigą įsitikinti, kad jų siųsta korespondencija pasiekė gavėją, nes nuo to priklauso asmens teisių realizavimas ir asmeniui kylančios teisinės pasekmės. Kai nuosavybės teisės atkuriamos į miestuose esančius žemės sklypus, NŽT specialistai turi pareigą maksimaliai užtikrinant pretendentų į žemę teisių tinkamą įgyvendinimą.
12. Atsakovas pateikė teismui dokumentų valdymo sistemos dokumento registracijos kortelę, korespondencijos sąrašus ir voką, iš kurių matyti, kad laiškas pareiškėjui įteiktas nebuvo, atsakovui turėjo būti žinomi kiti J. K. adresai. NŽT, būdama valstybine institucija, turi galimybes išsiaiškinti asmens gyvenamosios vietos adresą ir pareigą informuoti asmenis apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti, visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su piliečiais.
13. Tai, kad J. K. iki 2013 m. liepos 1 d. teise pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo, neatima nei iš to asmens, nei iš jo teisių perėmėjo galimybės apskųsti priimtus individualaus pobūdžio administracinius aktus. Dėl NŽT neteisėtų veiksmų (neinformuojant J. K. apie 2014 m. spalio 16 d. Įsakymą ir 2014 m. spalio 22 d. Raštą), J. K. teisės buvo stipriai pažeistos – J. K. priklausiusio viso žemės sklypo (0,1385 ha) vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 72 400 Eur. Tuo tarpu NŽT pasiūlė už šio sklypo dalį (0,0645 ha) išmokėti vos 1 076,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją (beveik 34 kartus mažesnę nei turėtos sklypo dalies vertė), o J. K., nieko nežinodamas apie priimtus šiuo skundu skundžiamus administracinius aktus, neturėjo galimybių savo pažeistų teisių apginti. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti individualaus pobūdžio administracinius aktus, ši teisė perėjo pareiškėjai, J. K. teisių perėmėjai.
14. Tik kartu su NŽT 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu gavus šiuos dokumentus, pareiškėjai, J. K. teisių perėmėjai, atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šie dokumentai pareiškėjos atstovei buvo įteikti 2018 m. rugsėjo 24 d., todėl pareiškėja nepraleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto 1 mėnesio termino jiems apskųsti.
15. Kaip 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu paliudijo I. D., tėvas J. K. visus su jo nuosavybe susijusius klausimus spręsdavo pats, nei sutuoktinei, nei vaikams apie juos nepasakojo, todėl nei pareiškėja, nei vaikai nieko nežinojo apie J. K. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Paveldėjimo teisės liudijime jokių konkrečių duomenų apie J. K. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą nebuvo, nei pareiškėja, nei po J. K. mirties ja nuolatos besirūpinantys jos vaikai, iki pat 2017 m. spalio 26 d., kai buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-1911-(14.13.47.) „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“ nieko nežinojo. Todėl pareiškėja, nieko nežinodama apie J. K. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, pagrindo anksčiau imtis kažkokių veiksmų neturėjo.
16. Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad J. K. sveikatos būklė prieš jo mirtį buvo itin prasta, jis nuolat lankėsi gydymo įstaigose, todėl galbūt dėl šios priežasties jis iki galo taip ir neatkūrė savo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja labai stipriai išgyveno dėl sutuoktinio netekties, pablogėjo sveikata. Atsižvelgiant į šias svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pareiškėja paprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad pareiškėja šį terminą praleido. Tačiau teismas sprendime dėl šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo išvados, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimas ir 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas, kuris pakeistas skundžiamu Įsakymu, nėra nuginčyti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, yra nepagrįstos ir akivaizdžiai rodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
18. Pareiškėja šioje byloje neginčijo Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 0050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui J. K. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 0,1268 ha žemės, esantį Klaipėdos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos skundo esmės, skundu ginčijamų dokumentų turinio, atsakovo atsiliepimo argumentų, bylos nagrinėjimo ribų posėdžių metų akivaizdu, kad pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises į likusią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje dalį ir skundo reikalavimuose nurodytas sklypo adresas – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertintinas tik kaip apsirikimas. Tai buvo paaiškinta ir 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu.
19. Taip pat pareiškėja šioje byloje neginčijo Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“, kuriuo atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas buvo nustatytas vertybiniais popieriais (akcijomis). 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo buvo panaikinta nuostata, numatanti galimybę už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atlyginti vertybiniais popieriais. Todėl nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas be atskiro reikalavimo pareiškimo šioje byloje laikytinas neteisėtu ir prieštaraujančiu teisiniam reglamentavimui.
20. Primindama nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, pareiškėja nurodo, kad ji yra garbingo amžiaus (84 metų), vienintelis jos pragyvenimo šaltinis yra pensija, kuri yra labai maža, todėl žemės sklypo sugrąžinimas natūra (lygiaverčiu turėtam sklypu) labiausiai atitiktų pareiškėjos interesus. Pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, į nuosavybę, kurią jos sutuoktinis prarado Sovietų Sąjungos okupacijos metais, o dabar jos nenori sugrąžinti jau nepriklausomos Lietuvos valstybinės institucijos.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą teisės normas.
23. NŽT pažymi, jog pareiškėjos pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorija užstatyta daugiaaukščiais namais, tai nėra natūrinė žemė. Be to, nuosavybės teisėmis valdytas buvusio žemės savininko M. B. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat užstatytas daugiaaukščiais namais, yra valstybės išperkama žemė ir natūra negrąžinamas. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, jeigu J. K. iki 2013 m. liepos 1 d. teise pakeisti valią dėl atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepasinaudojo, todėl ši teisė išnyko, o kitas asmuo (pastarojo teisių perėmėjas) tokios teisės negali įgyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ pakeitimo“ panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
28. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
32. Pareiškėja ginčija NŽT 2014 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 013 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. K.“ nurodytas atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas „vertybiniais popieriais (akcijomis)“ į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą „pinigais“. Pareiškėja yra J. K. teisių paveldėtoja, po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) testamentu paveldėjusi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1268 ha žemės Klaipėdos mieste. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050, atsižvelgiant į J. K. rašytinį 1999 m. gruodžio 14 d. sutikimą (t. II, b. l. 95), J. K. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko M. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0623 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2287 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 013 buvo nuspręsta iš J. K. išpirkti 0,0645 ha atkurtinos žemės, esančios Klaipėdos mieste ir už išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriais (akcijomis). J. K. apie šį sprendimą informuotas pakartotiniu atsakovo 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštu, atsakant į J. K. 2007 m. liepos 20 d. prašymą (t. II, b. l. 61, 64).
34. 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris panaikino Atkūrimo įstatymo nuostatą, numačiusią galimybę už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atlyginti vertybiniais popieriais. Iki 2012 m. lapkričio 22 d. vertybiniai popieriai (akcijos) J. K. nebuvo perduoti.
35. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 ir 5 dalys numatė, kad tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičią administracine tvarka. Atitinkamą prašymą piliečiai dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai galėjo pateikti iki 2013m. liepos 1d.. Tuo atveju, jei iki įstatymo numatyto termino pabaigos piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
36. J. K. apie pasikeitusias Atkūrimo įstatymo nuostatas bei galimybę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo informuotas atsakovo 2013 m. balandžio 22 d. raštu (t. II, b. l. 60). Tačiau iki Atkūrimo įstatymo numatyto termino pabaigos J. K. nepareiškė savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tik 2014 m. vasario 7 d. J. K. kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti galimybę pasinaudoti teise pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau net ir šiame prašyme jokios savo valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises, nenurodė (t. II, b. l. 57).
37. Atsižvelgiant į tai, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas, per kurį pilietis galėjo pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra naikinamasis ir įstatymas nenumato galimybės šį terminą atnaujinti, darytina išvada, kad J. K. nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo jam būtų atlyginama už valstybės išperkamą 0,0645 ha žemės. Todėl, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-472 pakeitė Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 013 ir parinko kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą, t. y. „pinigais“. Pagrindo naikinti šį atsakovo sprendimą nėra.
38. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas J. K. raštus su aktualia informacija siuntė netinkamais adresais, atmestini kaip nepagrįsti. Pats J. K. savo rašytiniame 1999 m. gruodžio 14 d. sutikime nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (t. II, b. l. 95), šį adresą taip pat nurodė 2002 m. gruodžio 3 d. ir 2003 m. rugpjūčio 14 d. prašymuose (t. II, b. l. 81, 74), vėlesniuose 2007 m. liepos 20 d. ir 2014 m. vasario 7 d. prašymuose nurodė adresą (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 61, 57), o 2014 m. vasario 7 d. prašyme pageidavo, kad korespondencija jam būtų siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 57). Atsakovo susirašinėjimas su J. K. patvirtina, jog jam korespondencija buvo siunčiama jo nurodytais adresais.
39. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 11d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė galimybę, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Tačiau nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog šia įstatymo numatyta galimybe iki įstatyme numatyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., pareiškėja, kaip J. K. teisių paveldėtoja, nepasinaudojo.
40. Vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0623 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), būdą į žemės sklypo grąžinimą natūra, teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip jau minėta anksčiau, nuosavybės teisės J. K. į 0,0623 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 0050. Šis sprendimas yra galiojantis, nei teismine nei administracine tvarka nėra pakeistas, šioje administracinėje byloje jis taip pat nėra ginčijamas, todėl nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.
41. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
42. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.