- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-82-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00441-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Mindraja“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Marijampolės savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Mindraja“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Marijampolės savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės A. K. 36 186,26 Eur patirtą žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 41S(41.5)-1401 „Dėl gyvūnų augintinių globos organizavimo“ įpareigojimą, 2021 m. rugsėjo 20 d. paėmė iš atsakovės ir perdavė laikinam globėjui – VšĮ „Mindraja“ 39 gyvūnus. Ieškovė pagal 2021 birželio 1 d. Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. As-214 apmokėdavo VšĮ „Mindraja“ už kas mėnesį atsakovės gyvūnams suteiktas paslaugas – jų karantinavimą, apgyvendinimą, šėrimą, vakcinaciją, veterinarijos gydytojo apžiūrą, gydymą ir kt. Apmokėjusi už atsakovei priklausančių gyvūnų laikinosios globos paslaugas, ieškovė patyrė žalą.
3. Pagal VšĮ „Mindraja“ 2022 m. spalio 12 d. patikslintas sąskaitas faktūras – 2021 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra MND Nr. 21/46 bendrai 2 693,46 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra MND Nr. 21/50 bendrai 6 806,25 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra MND Nr. 21/53 bendrai 6 316,20 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra MND Nr. 21/58 bendrai 6 316,20 Eur sumai, 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra MND Nr. 22/1 bendrai 6 751,80 Eur sumai, 2022 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra MND Nr. 22/7 bendrai 5 801,95 Eur sumai, 2022 m. balandžio 8 d. sąskaita faktūra MND Nr. 22/14 bendrai 1 500,40 Eur sumai – žalos dydis yra 36 186,26 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę susidariusią skolą sumokėti gera valia, tačiau atsakovė sumokėti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti, Tarnybai 2021 m. rugsėjo 20 d. atlikus neplaninį patikrinimą. Jos neteisėti veiksmai ir kaltė pripažinti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-594/2022, kuriame konstatuota, kad A. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse, kas patvirtina faktą, jog gyvūnų paėmimas buvo pagrįstas ir būtinas. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, ieškovės patirta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovė neužtikrino laikomų gyvūnų priežiūros, pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančius teisės aktus, o ieškovė, privalėdama apsaugoti gyvūnų interesus, turėjo pareigą paimti ir perduoti gyvūnus laikinai globėjai VšĮ „Mindraja“, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas gyvūnų išlaikymo išlaidas. Egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Šalies argumentai
5. Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškovė ieškinį nepagrįstai grindžia deliktinės civilinės atsakomybės normomis. Atsakovė neturi pareigos kompensuoti ieškovės išlaidas, patirtas globojant paimtus atsakovės gyvūnus. Ginčo santykiui taikytini bendri principai, numatantys, jog už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti jas užsakęs asmuo. Gyvūnų laikinosios globos paslaugas pagal sutartį užsakė ieškovė, jos buvo teikiamos ieškovei, atsakovė nebuvo šios sutarties šalimi. Atsakovė savo veiksmais ieškovei žalos nepadarė, jos ir ieškovės nesaistė jokie sutartiniai įsipareigojimai dėl paimtų gyvūnų išlaikymo, jie iš atsakovės buvo paimti priverstine tvarka.
7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad iš A. K. paimta 37 gyvūnai augintiniai (šunys – 21 vnt., katės – 16 vnt.). Administracinio nusižengimo byloje (bylos Nr. VMVT-MARI-ANRJN-82-2021) 2021 m. spalio 13 d. nutarime nurodyta, kad taikoma administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas – gyvūnų augintiniai 37 vienetai, todėl ieškovė nepagrįstai yra apmokėjusi VšĮ „Mindraja“ išlaidas pagal 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MND Nr. 21/46 už 39 vnt. gyvūno/šuns, katės paėmimą iš namų, 10 vnt. gyvūno/šuns, katės iki 8 kg karantinavimą ir 29 vnt. gyvūno/šuns, katės virš 8 kg karantinavimą, t. y. 39 vnt. gyvūnų karantinavimą, 39 vnt. veterinarinę pagalbą, apžiūrą. Be to, nei viename iš dokumentų dėl iš atsakovės paimtų gyvūnų nėra nurodytas jų svoris. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis ieškovė grindžia patikslintą ieškinį, visiškai neatitinka esminių jų išrašymui taikytino įstatymo reikalavimų (jose nėra būtinų rekvizitų, nenurodyta data, už kurią suteiktos paslaugos, pažeisti jų išrašymo terminai). Patikslintos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos pačios ieškovės, nėra duomenų, kad ieškovė jas yra priėmusi. Be to, gyvūnų išlaikymo išlaidos galėjo būti mažinamos už parduotus atsakovės gyvūnus gautomis lėšomis. Iš skelbimų matyti, kad laikinas jų globėjas galimai prekiavo jai priklausiusiais gyvūnais ir iš to gavo pajamas. Iš atsakovės paimtų gyvūnų kainos – 450-600 Eur. Ieškovė turi prisiimti atsakomybę už tokias dideles ir nepagrįstas atsakovės gyvūnų augintinių išlaikymo išlaidas, kurių apskaičiavimo bei apmokėjimo, paslaugų teikimo proceso visiškai nekontroliavo.
Šalies argumentai
8. Trečiasis asmuo VšĮ „Mindraja“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad klaidos gyvūnų paėmimo dokumentuose galėjo būti padarytos dėl itin didelio darbo krūvio ir dėl žmogiškojo faktoriaus. Pastebėtos klaidos buvo ištaisytos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės A. K. ieškovei Marijampolės savivaldybės administracijai 36 186,26 Eur patirtą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 085,58 Eur žyminį mokestį, 33,20 Eur teismo pašto išlaidas valstybei.
10. Teismas nurodė, kad organizuoti laikinąją gyvūno globą ir jį perduoti gyvūnų globėjui ieškovę įpareigoja ne sutartiniai santykiai, bet įstatymai. Gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento prašymą organizuoti gyvūnų laikinąją globą, ieškovė privalėjo nedelsiant jį vykdyti. Ieškovė su VšĮ „Mindraja“ 2021 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį, pagal kurią teikiamos gyvūnų gaudymo, karantinavimo, laikymo ir eutanazijos, gaišenų surinkimo ir utilizavimo paslaugos Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Kadangi sutartis sudaryta su VšĮ „Mindraja“, ieškovė būtent šiai įstaigai perdavė globoti atsakovės gyvūnus. Privalėdama užtikrinti šios paslaugos nepertraukiamą teikimą, ieškovė apmokėjo sąskaitas už atsakovę, todėl atsakovės teiginys, kad, jeigu tarp ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ „Mindraja“ nebūtų sudaryta rašytinė paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovės prašoma iš atsakovės priteisti suma būtų nepalyginamai mažesnė, yra neargumentuotas ir nepagrįstas. Ieškovė veikė savivaldybės interesais, įgyvendindama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 3 straipsnio reikalavimus. Gyvūnai iš atsakovės priverstinai paimti ir perduoti laikinai globai GGAĮ 4 straipsnio 4 ir 5 dalių pagrindu. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti kito asmens padarytą žalą regreso teise tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimui. Tai, kad ieškovė, vykdydama pareigą užtikrinti tinkamą gyvūnų, paimtų iš asmens, kuris juos kankino ar žiauriai su jais elgėsi, priežiūrą, perdavė gyvūnus globoti VšĮ „Mindraja“, t. y. asmeniui, galinčiam ir sutinkančiam laikinai laikyti (prižiūrėti) gyvūnus, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovė (gyvūnų savininkė, laikytoja) įvykdytų jai tenkančią įstatyminę pareigą ir atlygintų ieškovės patirtas gyvūnų priežiūros (gydymo, laikymo) išlaidas.
11. Remiantis Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Paimtų laikinajai globai gyvūnų paėmimo – perdavimo aktu Nr. 41GGP-88 patikrinimo metu pas atsakovę buvo rasti 41 vnt. gyvūnų. Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos sprendimu 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo paimti 39 gyvūnai augintiniai. Šis skaičius nurodytas ir Gyvūnų sveikatos patikrinimo apžiūros akte. Konkrečių rašytinių įrodymų / paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškinio neteisėtumą, atsakovė nepateikė, jos pastabos paremtos įtarimais, spėjimais, jos asmenine nuomone.
12. Ieškovė 2022 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Mindraja“, kad ši išaiškintų pateiktas sąskaitas faktūras ir atsakytų, ar jos atitinka faktinę situaciją. VšĮ „Mindraja“ 2022 m. spalio 12 d. patikslino sąskaitas faktūras. Pagal sąskaitas faktūras MND Nr. 21/50, MND Nr. 21/53, MND Nr. 21/58 ir MND Nr. 22/1 patikslintas globojamų gyvūnų kiekis bei parų skaičius, taip pat pašalinta suma už gyvūnų ženklinimą. Iš veterinarijos klinikos UAB „Dalmatinas“ pateiktų Gaišenos, pataloginės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktų matyti, kad 2021 m. spalio 4 d. nugaišo du gyvūnai, 2021 m. spalio 11 d. – vienas gyvūnas, taigi, nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. vasario 9 d. gyvūnų laikinosios globos paslauga buvo teikta 36 gyvūnams. Taip pat, išaiškėjus penkių gyvūnų nugaišimo faktams, patikslinta sąskaita faktūra MND Nr. 22/7, pagal kurią laikinoji globa teikta 31 gyvūnui augintiniui 28 paras, dviem gyvūnams – 9 paras, vienam gyvūnui – 18 parų, vienam gyvūnui – 22 paras bei vienam gyvūnui – 27 paras. Patikslinta ir sąskaita faktūra MND Nr. 22/14, pagal kurią laikinoji globa teikta 31 gyvūnui 8 paras (iki Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo), įkainiu 5 Eur už parą. Pagal pakoreguotas VšĮ „Mindraja“ sąskaitas faktūras ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą. Nėra pagrindo spręsti, kad šių išlaidų ieškovė faktiškai nepatyrė ar jų nepagrindė. Ieškovės patirtos išlaidos, įvertinus faktiškai iš atsakovės GGAĮ pagrindu paimtų gyvūnų skaičių, jų pervežimui ir laikymui reikalingas sąnaudas (tinkamų patalpų užtikrinimas, dezinfekavimas, valymas, gyvūnų maitinimas, higienos užtikrinimas, laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudos) yra protingos, pagrįstos ir racionalios.
13. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir ieškovei padarytos žalos. Gyvūnai iš atsakovės buvo paimti 2021 m. rugsėjo 20 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-594/2022 įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d., todėl atsakovei kyla pareiga ieškovei atlyginti už jos gyvūnų laikymą ir kitų su šių gyvūnų gerovės užtikrinimu susijusių poreikių tenkinimą. Vien tai, jog ieškovė nedetalizavo, o trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurie gyvūnai buvo sveriami ir koks nustatytas tikslus jų svoris, ant pateikto dokumento nėra parašo, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu. Remiantis šalių, liudytojų paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
14. Ieškovė iš esmės prisiėmė tik tarpininko vaidmenį, kad įgyvendintų šio proceso užtikrinimo funkciją, tačiau ji netampa nei gyvūno savininke nei laikytoja, kuriai tektų pareiga prisiimti gyvūnų laikinosios globos išlaidas. Gyvūnų savininkės A. K. pareiga rūpintis jai priklausančiais gyvūnais baigėsi, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai konfiskuoti gyvūnus, todėl įstatyme numatyta pareiga atlyginti iki šio momento susidariusias išlaidas dėl gyvūnų laikinosios globos, gydymo ir laikymo tenka jai. Nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės, neįpareigoja savivaldybės administracijos gyvūnų globą perduoti tik ne pelno siekiančioms organizacijoms. Netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, nustatančias konkrečių paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu abejoti nėra pagrindo. Tuo metu ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ir kilo pareiga atsiskaityti už gyvūnų paėmimą, jų laikinąją globą pagal sudarytas sutartis Nr. S-1165 ir Nr. S-1024. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens sutartų įkainių dydžiai yra per dideli, neatitinka rinkos kainų. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, jas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus perimtų gyvūnų fiziologinę būklę, jų skaičių, karantinavimo ir laikymo laikotarpį, yra protingo dydžio. Gyvūnai buvo perduoti laikinam globėjui, galinčiam ir turinčiam sąlygas užtikrinti tinkamas jų laikymo sąlygas. Ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė, būdama gyvūnų savininke (laikytoja), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl ieškovė, vykdydama įstatymuose nustatytas pareigas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą jų laikinąją globą (laikymą) ir dėl to patyrė nuostolius. Yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
15. Ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 085,58 Eur žyminis mokestis ir 33,20 Eur teismo pašto išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė A. K. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama:
17.1. Teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, nukrypo nuo šiais klausimais formuojamos teismų praktikos.
17.2. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir, priteisdamas ieškovei žalą, nepagrįstai vadovavosi vien patikslintame ieškinyje nurodytomis ir VšĮ „Mindraja“ 2022 m. spalio 12 d. pateiktomis patikslintomis prieštaringomis PVM sąskaitomis faktūromis, ignoravo kitus byloje esančius įrodymus, paneigiančius ieškovės patirtos žalos dydį. Teismas netyrė ir tinkamai neįvertino liudytojų R. B. ir V. S. paaiškinimų. Liudytojai negalėjo tinkamai paaiškinti prieštaringų duomenų žalos dydžio apskaičiavimui, pripažino, kad ieškovės pateiktais dokumentais ieškinys negali būti grindžiamas. Byloje esančių įrodymų visuma, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimai paneigia ieškovės patirtos žalos dydžio pagrįstumą, o teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Esant akivaizdiems neatitikimams, teismas nenustatinėjo teisingo gyvūnų skaičiaus, sprendime nurodė faktinių aplinkybių visiškai neatitinkančius gyvūnų skaičius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė perdavė iš atsakovės paimtus gyvūnus laikinai globėjai VšĮ „Mindraja“, nors byloje nėra pateikta jokių perdavimo faktą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas nevertino ieškovės su trečiuoju asmeniu VšĮ „Mindraja“ 2021 m. birželio 1 d. sudarytos Paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. As-214 sąlygų. Sutartyje numatyti paslaugų – gyvūnų priežiūra ir gaišenos tvarkymas įkainių dydžiai yra nustatyti, atsižvelgiant į gyvūnų svorį. Nei viename byloje pateiktų dokumentų nėra duomenų apie iš atsakovės paimtų gyvūnų svorį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 2021 m. spalio 5 d. Akte paskaičiuotos išlaidos už paėmimą, karantinavimą gyvūno iki 8 kg/virš 8 kg yra pagrįstos ir teisingos. Ieškovė nepagrįstai yra apmokėjusi VšĮ „Mindraja“ atitinkamas išlaidas pagal 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą MND Nr. 21/46. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovei 2022 m. spalio 12 d. VšĮ „Mindraja“ pateiktomis patikslintomis sąskaitomis faktūromis MND Nr. 21/46, MND Nr. 21/50, MND NR. 21/53, MND Nr. 21/58, MND Nr. 22/1, MND Nr. 22/7, MND Nr. 22/14. Teismas nevertino, kad patikslintos PVM sąskaitos faktūros visiškai neatitinka esminių jų išrašymui įstatymo keliamų reikalavimų. Iš patikslintų sąskaitų faktūrų net neaišku, ar jos išrašytos būtent 2021 m. birželio 21 d. Paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. As-214 pagrindu. Atsakovė dėl neatitikimų bei prieštaravimų teismui teikė paaiškinimus raštu ir žodžiu, kurie taip pat yra įrodymai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jos pastabos yra tik įtarimai ir spėjimai.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Marijampolės savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, patirtas vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas. Įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos. Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos sprendimu 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo paimti 39 atsakovės gyvūnai augintiniai. Atsakovė, įrodinėdama mažesnį paimtų gyvūnų augintinių skaičių, nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra pagrindo abejoti, jog gyvūnų išlaikymo išlaidų dydis paskaičiuotas pagal faktinį paimtų gyvūnų skaičių ir yra teisingas. Visos VšĮ „Mindraja“ pateiktos sąskaitos faktūros, kuriomis remiasi ieškovė, išrašytos pagal Pridėtinės vertės įstatymo 80 straipsnio reikalavimus. Atsakovės teiginiai, kad pateiktos sąskaitos neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas ir jų dydžio protingumą. Atsakovės teiginiai, kad gyvūnai nebuvo perduoti VšĮ „Mindraja“ yra deklaratyvūs. Be to, pirmos instancijos teisme atsakovė neginčijo fakto, kad gyvūnai buvo perduoti būtent šiai įstaigai. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos. Vien aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
20. Trečiasis asmuo VšĮ „Mindraja“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
22. GGAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją (be kitų institucijų) vykdo savivaldybių administracijos. GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūno kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo, sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
23. Atsakovė kvestionuoja ieškovės teisę reikalauti gyvūnų gydymo, laikymo ir kitų su laikinąja gyvūnų globa susijusių išlaidų atlyginimo, teigdama, kad išlaidas patyrė trečiasis asmuo VšĮ „Mindraja“, su kuria atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl pareiga jas atlyginti tenka ieškovei, sudariusiai paslaugų sutartį su VšĮ „Mindraja“.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. K. laikė gyvūnus – šunis ir kates – pažeisdama gyvūnų gerovės reikalavimus, bei veisė šunis neturėdama tam leidimo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko neplaninį gyvūnų patikrinimą. Patikrinimo metu atsakovė nepateikė gyvūnų vakcinacijos dokumentų, patikrinimo metu buvo rasta nepaženklintų mikroschemomis bei registre neregistruotų šunų ir kačių, šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis gyvenamosiose patalpose ir ūkiniame pastate - garaže aptvaruose, katės – rūsyje surūdijusiuose, apkibusiuose voratinkliais ir dulkėmis narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, nebuvo įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų), nebuvo sudarytos sąlygos šunims laisvai judėti, prireikus pasislėpti; nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinančios poilsio vietos nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų; kai kurie gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; šunys nebuvo dažnai išleidžiami pasivaikščioti į lauką. Judėjimo laisvė nuolatos ribojama; šunys gyvenamajame name tuštinosi kambariuose, ekskrementai nebuvo nedelsiant pašalinami; patalpos nevalytos, neplautos, ant grindų ekskrementų, šlapimo dėmės, kačių kraiko dėžutės pilnos ekskrementų; gyvenamojo namo kambaryje kabo voratinkliai, guli sulūžusi, apgraužta, išdraskyta lovos dalis, į kurią gyvūnai gali susižeisti, patirti traumą; visose patalpose jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas), kuris tiesiogiai kenksmingas laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinių dirginimo; ūkiniame pastate - garaže grindys betoninės, nenusausintos, įmirkusios šlapimu ir išmatomis, ant kurių gyvūnai priversti gulėti, tupėti, stovėti; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina.
25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
26. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.
27. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarime administracinėje byloje Nr. AN2-63-594/2022. Atsakovė yra pripažinta padariusi ANK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus ir jai paskirtos administracinės nuobaudos su gyvūnų konfiskavimu (CPK 182 str. 3 p.).
28. Ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų byloje nėra, tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista žala bei jos dydžiu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas realios žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi vien VšĮ „Mindraja“ 2022 m. spalio 12 d. pateiktomis patikslintomis prieštaringomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios nėra nei realiai VšĮ „Mindraja“ patirtos žalos įrodymai, nei faktinį paimtų gyvūnų gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Ieškovė privalo tokį reikalavimą pagrįsti realiais dokumentais, patvirtinančiais VšĮ „Mindraja“ patirtas išlaidas.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas, iš atsakovės A. K. 2021 m. rugsėjo 20 d. paėmė 41 netinkamai prižiūrimą gyvūną ir perdavė juos laikinajai globėjai VšĮ „Mindraja“. Gyvūnų perdavimas įformintas 2020 m. rugsėjo 20 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei Paimtų ir laikinai globai gyvūnų paėmimo perdavimo aktu VMVT aktu Nr. 41GGP-88. Akte atsakovė yra pažymėjusi, jog „prievarta atėmė gyvūnus“. Ieškovė pagal 2021 m. birželio 1 d. paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. As-214 paimtus gyvūnus perdavė VšĮ „Mindraja“. Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. Paslaugų atlikimo perdavimo – priėmimo laikinosios globos akto Nr. 34 matyti, jog du gyvūnai (orientalų veislės mišrūnė patelė ir orientalų veislės mišrūnas patinas) nugaišo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis veterinarijos klinikos UAB „Dalmatinas“ pateiktais Gaišenos, pataloginės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktais nustatė, kad 2021 m. spalio 4 d. nugaišo du gyvūnai, 2021 m. spalio 11 d. nugaišo vienas gyvūnas, taigi, nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. vasario 9 d. gyvūnų laikinosios globos paslauga buvo teikta 36 gyvūnams, o pagal patikslintą sąskaitą faktūrą MND Nr. 22/7 laikinoji globa teikta 31 gyvūnui 28 paras, 2 gyvūnams – 9 paras, 1 gyvūnui – 18 parų, 1 gyvūnui – 22 paras bei 1 gyvūnui – 27 paras, pagal patikslintą sąskaitą faktūrą MND Nr. 22/14 laikinoji globa teikta 31 gyvūnui 8 paras, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės teiginius, jog byloje nėra pateikta jokių perdavimo faktą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo teisingo gyvūnų skaičiaus.
30. Ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ „Mindraja“ 2021 m. birželio 1 d. viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties Nr. As-214 dalykas – beglobių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, laikymo ir eutanazijos bei gaišenų surinkimo ir utilizavimo paslaugos (sutarties 1.1 p.). Ieškovė už trečiojo asmens suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti pagal šios sutarties specialiųjų sąlygų priede nurodytus įkainius (sutarties 3.4, 3.10 p.). Sutarties vertė 48 000 Eur (su PVM), sutarčiai taikoma fiksuotų įkainių kainodara (sutarties 3.1-3.2 p.).
31. Šios sutarties pagrindu trečiasis asmuo išrašė, o ieškovė apmokėjo šias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. spalio 5 d. MND Nr. 21/46 bendrai 2 693,46 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 3 d. MND Nr. 21/50 bendrai 6 806,25 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 2 d. MND Nr. 21/53 bendrai 6 316,20 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 28 d. MND Nr. 21/58 bendrai 6 316,20 Eur, 2022 m. sausio 31 d. MND Nr. 22/1 bendrai 6 751,80 Eur sumai, 2022 m. vasario 28 d. MND Nr. 22/7 bendrai 5 801,95 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. MND Nr. 22/14 bendrai 1 500,40 Eur sumai. Ieškovės reikalavimu kai kurios sąskaitos faktūros (2021 m. lapkričio 3 d. MND Nr. 21/50, 2021 m. gruodžio 2 d. MND Nr. 21/53, 2021 m. gruodžio 28 d. MND Nr. 21/58, 2022 m. sausio 31 d. MND Nr. 22/1) buvo patikslintos – patikslintas globojamų gyvūnų kiekis bei parų skaičius, taip pat išminusuota suma už gyvūnų ženklinimą. Sutarties šalys taip pat pasirašė suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 34, 36-39, 41-42.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 20 d. paimtas 41 gyvūnas buvo perduotas trečiajam asmeniui VšĮ „Mindraja“ ir iki teismo nutarimo konfiskuoti gyvūnus įsiteisėjimo dienos (2022 m. kovo 8 d.) visi gyvūnai, išskyrus nugaišusius po paėmimo, buvo karantinuojami, laikomi ir laikinai globojami VšĮ „Mindraja“ beveik septynis mėnesius. Priešingai, nei teigia apeliantė, paslaugos pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo sutartį buvo apmokamos ne už gyvūnų svorį, bet pagal nustatytus įkainius: pvz., už vieno gyvūno laikymą vieną parą (vienos paros gyvūno laikymo ir šėrimo kaina 5 Eur be PVM), arba už vieno gyvūno karantinavimo iki 14 parų laiką – 20 Eur už vienetą ir pan. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvūnai nebuvo faktiškai pervežti, karantinuoti ir laikyti trečiojo asmens VšĮ „Mindraja“ žinioje, o ieškovė nėra sumokėjusi už trečiojo asmens teikiamas paslaugas. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad šių išlaidų ieškovė faktiškai nepatyrė ir (ar) jų nepagrindė.
33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad gyvūnų savininkas neprivalo sumokėti tokios išlaidų sumos, pažymi, kad nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės. Nagrinėjamu atveju netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, nustatančią konkrečių paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu abejoti nėra pagrindo. Sudarytos sutarties Nr. As-214 pagrindu, ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių ir kilo pareiga atsiskaityti už gyvūnų paėmimą bei jų laikinąją globą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens sutartų įkainių dydžiai būtų per dideli ar neatitiktų rinkos kainų (CPK 178 str.).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą, šias išlaidas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus perimtų gyvūnų fiziologinę būklę, jų skaičių, karatinavimo ir laikymo laikotarpį yra protingo dydžio. Gyvūnai buvo perduoti laikinajam globėjui, galinčiam ir turinčiam sąlygas užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė, būdama gyvūnų savininke (laikytoja), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikinąją globą (laikymą) bei dėl to patyrė nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir padarytos žalos ieškovei ir yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas (CK 6.246-6.249 str.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos ieškovės patirtos išlaidos, įvertinus faktiškai iš atsakovės GGAĮ pagrindu paimtų gyvūnų skaičių, jų pervežimui ir laikymui reikalingas sąnaudas (tinkamų patalpų užtikrinimas, dezinfekavimas, valymas, gyvūnų maitinimas, higienos užtikrinimas, laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudos) yra protingos, pagrįstos ir racionalios, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės su apeliacinio skundo argumentais dėl suteiktų paslaugų ir išlaidų nepagrįstumo.
36. Apeliantė skunde teigė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
37. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
38. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis apeliantės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
39. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020).
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
43. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi 730 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 730 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (žyminio mokesčio mokėjimo pavedime nurodyti Valstybinės mokesčių inspekcija Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660 ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Marijampolės apylinkės teismui).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.