Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. sausio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. K. ginčija savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusižengimų ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina A. K. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to norėjo administracinėn atsakomybėn patraukta A. K., nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo/traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principas.

8. 2021 m. spalio 13 d. nutarimu A. K. yra patraukta administracinėn atsakomybėn už penkis administracinius nusižengimus, kurie yra numatyti ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse, 343 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, apeliantei paskirta subendrinta 2 050 Eur bauda bei konfiskuoti 37 gyvūnai.

9. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime, tiek ir apylinkės teismo nutartyje yra išsamiai nurodytos bei aptartos konkrečios aktualių teisės aktų (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. BĮ-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“) nuostatos, kurių pažeidimai inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nurodytos aplinkybės pagrindžiančios nustatytus teisės aktų pažeidimus, todėl dar kartą apygardos teismas jų nebekartoja. Nenustatyta, jog A. K. būtų buvusi apribota teisė žinoti kuo ji kaltinama, priešingai, nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo jai buvo žinoma, kokių teisės normų pažeidimai jai inkriminuojami, ji aktyviai naudojosi savo teise į gynybą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje

10. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 13 d. Institucijos nutarimo, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį apeliantė nubausta už tai, kad tęstiniu laikotarpiu vykdė verslinio šunų veisimo veiklą neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, todėl skundo argumentai, susiję su kačių veisimu įregistruotame veislyne „D. P.“, yra neaktualūs, kadangi nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšminga aplinkybė yra ne kačių, o šunų verslinio veisimo veikla.

11. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nebuvo nustatyti ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nes nėra duomenų apie tai, kad ji būtų veisusi ir pardavinėjusi šunis, o buldogo kalytės buvimas su šuniukais nepatvirtina jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Tokie apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

12. ANK 127 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018).

13. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnyje, numatyta, jog verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę, t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.

14. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, patikrinimo vietoje pas A. K. buvo rasti 24 šunys, kurie buvo laikomi trijose skirtingose vietose, tame tarpe 3 bišonų veislės mišrūnai (1 patinas ir 2 patelės), 9 prancūzų buldogų mišrūnai (4 patelės, 2 patinai bei 3 jauni prancūzų buldogų mišrūnų šuniukai), 9 taksų mišrūnai (7 patelės ir 2 patinai), 1 Jorkšyro terjero mišrūnė (kalė) ir 1 toiterjero mišrūnė kalė. Suaugę tos pačios veislės, išvaizdos šunys buvo laikomi kartu mažuose narvuose, gyvūnai laikomi skirtingų lyčių, nekastruoti ir patikrinimo metu prancūzų buldogų mišrūnė patelė turėjo Cezario pjūvio randus pilvo srityje, likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė vykdė gyvūnų veisimą, kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais. Pažymėtina, kad liudytojas D. B. apklausiamas teisme nurodė, jog tą pačią dieną kai jis atvyko apžiūrėti gyvūnų, pas A. K. buvo atvykęs pirkėjas pirkti prancūzų buldogą. Laikytų šunų kiekis ir lyčių proporcijos bei patikrinimo metu užfiksuoti duomenys – rasta prancūzų buldogų kalė su jaunikliais, tik patvirtina aukščiau paminėtas aplinkybes, o nepaneigia, kaip nurodo A. K., jog ji vertėsi sistemingu gyvūnų veisimu, neturėdama tam reikalingų dokumentų.

15. Kaip matyti iš su VMVT atsiliepimu pateiktų priedų, apeliantė neteisėtą gyvūnų veisimo ir pardavimo veiklą vykdė ir ankstesniais metais. Dėl A. K. veiklos buvo atlikti patikrinimai, gavus asmenų skundus dėl gyvūnų pardavimo ir/ar žiauraus elgesio su gyvūnais: 2019 m. vasario 22 d. gautas skundas, kad iš A. K. buvo pirkti 3 prancūzų buldogo mišrūnai, atlikus patikrinimą nustatyta, kad šie 3 mišrūnai parduoti į Olandiją be vidaus prekybos sertifikato, jai buvo taikyta administracine atsakomybė pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 1 dalį (VMVT 2019 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. VMVT-MARI-ANR_N-47-2019). Apeliantė po šio atvejo tyrimo pripažino, kad veisė ir pardavinėjo šuniukus, VMVT 2019 m. kovo 12 d. pateikė raštą, kuriuo įsipareigojo nepardavinėti ir neveisti šuniukų, ir nebevykdyti nelegalios prekybos. 2019 m. lapkričio 27 d. gautas skundas, kad iš apeliantės buvo pirkta bengalų veislės 8 mėnesių amžiaus katė. 2019 m. gruodžio 16 d. atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad veislynas „D. P.“ neregistruotas, neturi veterinarinio patvirtinimo, jokia dokumentacija nevedama, katė parduota be mikroschemos, ji neįregistruota Gyvūnų augintinių registre, A. K. taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 343 straipsnio 2 dalį ir 346 straipsnio 3 dalį (VMVT 2020 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-21-2020). Apeliantė 2019 m. gruodžio 20 d. trūkumų šalinimo plane pripažino, kad kačių veisimo veiklai neturi veterinarinio patvirtinimo.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 343 straipsnio 1 dalyje

17. Pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam kas, pažeidė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą ir kitus veterinarijos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, savivaldybių tarybų sprendimus ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymus gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais.

18. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. BĮ-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 4.1. papunktis numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

19. Byloje nustatyta, kad A. K. 2021 m. rugsėjo 20 d. nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė gyvūnų vakcinacijos dokumentų, todėl ji pagrįstai pripažinta padarius aptariamą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse

20. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 16 dalį atsakomybė kyla už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Pagal minėto straipsnio 18 dalį atsakomybė kyla už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

21. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.

22. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, patikrinimo metu buvo rasta nepaženklintų mikroschemomis bei registre neregistruotų šunų ir kačių (2021-09-20 patikrinimo aktas, b. l. 21-29, Gyvūnų paėmimo perdavimo aktai, b. l. 30-36).

23. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir duomenų visuma įrodyta, jog apeliantė užsiėmė versliniu šunų ir kačių veisimu, todėl jai taikytinas 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-231, 7 straipsnio 2 dalies reikalavimas, t. y. laikomus ir versliniam veisimui naudojamus gyvūnus suženklinti iki 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl ji pagrįstai pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

24. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 11, 14, 15, 16, 18, 24 punktuose numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius.

25. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog auginant gyvūnus patalpose visada jaučiamas silpnesnis ar stipresnis amoniako kvapas, nes gyvūnai žymisi savo teritoriją bei, kad gyvūnai buvo suleisti į ūkinį pastatą–garažą laikinai tik atvykus tikrintojams, kad neišsilakstytų, paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkiniame pastate - garaže gyvūnams laikyti skirtos vietos ir aptvarai įrengti jau seniai, nes sienose matėsi išdaužytos ertmės, grindys išgraužtos, padengtos išmatomis ir šlapimu, ištryptos, šunų laikymo vietose padėti seni medžio plokštės gulteliai, paaukštinimai, jie nešvarūs, nevalyti ir nedezinfekuoti, sutepti šlapimo ir išmatų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. savo 120 kv. m gyvenamosiose patalpose, taip pat ūkiniame pastate - garaže, lauke voljere ir gyvenamojo namo rūsyje laikė 24 šunis ir 17 kačių. VMVT ir apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis gyvenamosiose patalpose ir ūkiniame pastate - garaže aptvaruose, katės rūsyje surūdijusiuose, apkibusiuose voratinkliais ir dulkėmis narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, nebuvo įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų), nebuvo sudarytos sąlygos šunims laisvai judėti, prireikus pasislėpti; nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinančios poilsio vietos nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų; kai kurie gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; šunys nebuvo dažnai išleidžiami pasivaikščioti į lauką. Judėjimo laisvė nuolatos ribojama; šunys gyvenamajame name tuštinosi kambariuose, ekskrementai nebuvo nedelsiant pašalinami; patalpos nevalytos, neplautos, ant grindų ekskrementų, šlapimo dėmės, kačių kraiko dėžutės pilnos ekskrementų; gyvenamojo namo kambaryje kabo voratinkliai, guli sulūžusi, apgraužta, išdraskyta lovos dalis, į kurią gyvūnai gali susižeisti, patirti traumą; visose patalpose jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas), kuris tiesiogiai kenksmingas laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinių dirginimo; ūkiniame pastate - garaže grindys betoninės, nenusausintos, įmirkusios šlapimu ir išmatomis, ant kurių gyvūnai priversti gulėti, tupėti, stovėti; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina. Apeliantė buvo abejinga šunų ir kačių sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti sveikatos sutrikimų rimtumo ir nesiėmė veiksmų gydyti sergančių gyvūnų. Taip pat tyrimo metu surinkti įrodymai – UAB „D“ veterinarijos gydytojo D. A. 2021 m. rugsėjo 21 d. Gyvūnų sveikatos patikrinimo aktas, kuriame buvo konstatuoti realūs gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymiai apie šunų ir kačių sveikatos būklę, vaizdo medžiaga bei liudytojų D. B., R. B., V. S., D. A., I. B. parodymai pagrindžia išvadą, kad gyvūnų laikytoja ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis ir katėmis, dėl gyvūnų laikytojos neveikimo šunų ir kačių laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado įvairaus mąsto gyvūnų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kelia šunims ir katėms nuolatinį nepatogumą. Visa tai, kas išvardinta neabejotinai kėlė šunims nepatogumo jausmą, kančią ir dėl to buvo kilusi reali grėsmė jiems susiluošinti, o ilgainiui tokiai būklei tęsiantis – ir žūti, o gydytojo patikrinimo metu nustatytos akių ir ausų patologijos jau buvo sukėlusios tam tikro lygio akies ir ausų funkcijų sumažėjimą ir pablogėjimą bei dėl negydymo kėlė grėsmę gyvūnams būti suluošintiems dėl negrįžtamai pažeistos klausos ir (ar) regėjimo funkcijos sutrikimų. Vien tai, kad panaudojant prietaisus nebuvo išmatuota amoniako kvapo koncentracija, nesudaro pagrindo netikėti aukščiau aptartais įrodymais, kurių visuma įrodo, jog A. K. padarė ir administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16, 18 dalyse.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir gyvūnų augintinių konfiskavimo

27. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

28. Kaip matyti iš institucijos nutarimo, A. K. už administracinius nusižengimus buvo paskirtos administracinės nuobaudos, numatytos atitinkamų ANK straipsnių sankcijose: pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį – 745 Eur bauda, pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį – 165 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – 75 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį – 1075 Eur bauda, pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį – 2050 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 37 vienetų gyvūnų konfiskavimas.

29. Institucija, skirdama administracines nuobaudas už atskirus nusižengimus, nenustatė atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, ir skyrė baudas atitinkančias sankcijos vidurkį. Įvertinus A. K. poziciją dėl jai inkriminuotų nusižengimų, tai, kad buvo laikomas didelis kiekis augintinių, padarytų nusižengimų aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad už atskirus nusižengimus paskirtos nuobaudos ir subendrinta nuobauda prieštarauja teisingumo, protingumo ar proporcingumo principams.

30. ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, jog nustačius, kad buvo padaryti ANK 346 straipsnio 16, 18 dalyje numatyti nusižengimai, privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Kaip jau minėta, A. K. pagrįstai pripažinta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalyse. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs A. K. veiksmus – oficialiai vykdė verslinę kačių veisimo veiklą, todėl žinojo teisės aktų, susijusių su gyvūnų laikymu, reikalavimus, tačiau jų nesilaikė, neužtikrino tinkamų tiek kačių, tiek šunų laikymo ir priežiūros sąlygų, dėl to jų sveikatos ir apskritai fizinė būklė leido spręsti apie žiaurų elgesį su jais ir jų kankinimą, ir tokie jos veiksmai buvo nutraukti tik patikrinimo metu, pagrįstai sprendė, kad už nusižengimų numatytų ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalyse padarymą skiriamas privalomas gyvūnų konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ir aplinkybė, kad gyvūnai priklausė A. K.. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad ANK 346 straipsnio 20 dalis buvo pritaikyta tinkamai, laikantis ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų bei vadovaujantis proporcingumo principu.

31. Apibendrindamas visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.