Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-798-579/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-19
Bylos Nr.: 1A-798-579/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19699-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
Advokatai: Gintaras Platūkis

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.5.3Kai pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-798-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19699-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.5.3 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. V. S. perduotas laiduotojos E. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. S. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus; konfiskuota automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalinę vertę atitinkanti pinigų suma – 2000 eurų (du tūkstančiai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2018 m. balandžio 27 d. apie 18.45 val. važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, nes vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,50 promilės etilo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija – 2,35 promilės etilo alkoholio).

Šalies argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta; už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. S. paskirti 90 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro, vandens transporto priemones 3 metams. V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2.1. Skunde nurodoma, kad išanalizavus nustatytas faktines aplinkybes, V. S. charakterizuojančius duomenis, laiduotojo galimybes įtakoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens sprendimus, matyti, kad nepagrįstai pritaikytas laidavimo institutas. Byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o konkrečiai – visiško kaltės pripažinimo.

2.2. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai pripažino V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis geranoriškai padėjo nustatyti objektyvią tiesą. V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. ir 8 d. apklausiamas kaip įtariamasis, kaltės nepripažino, teigė, kad vairavo blaivus. Tik 2018 m. birželio 15 d. paskutinės apklausos metu bei teismo posėdyje kaltu prisipažino. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir tik bylos nagrinėjimo metu išreikštu kaltinamojo prisipažinimu ir tokios nustatytos aplinkybės nesudaro galimybės nustatyti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nesant paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, negalimas ir BK 40 straipsnio taikymas.

2.3. Skunde pabrėžiama, kad vien tik aplinkybė, jog V. S. teisiamas pirmą kartą, nesudaro besąlygiško pagrindo išvadai, kad ateityje asmuo nenusikals. Nors atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas yra labai pavojingas ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes. V. S. apsvaigęs nuo alkoholio važiavo kelias dešimtis kilometrų ypač gausiai važiuojamais keliais, tame tarpe ir autostrada, kur yra nustatytas labai didelis – 130 km/h greitis, ir toks jo elgesys galėjo sukelti itin skaudžias, negrįžtamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Be to, V. S. yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos piniginės baudos jam jokios įtakos neturėjo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. administracine tvarka baustas 7 kartus. Visi administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Viena administracinė nuobauda galioja. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo baustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš to, matyti, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, tarp jų – ir itin šiurkščius. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nesilaiko įstatymų, dėl savo elgesio išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti. Dėl to laikytina, kad V. S. teismo pasitikėjimo nėra vertas, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2.4. Apelianto nuomone, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltininkui reikėtų skirti švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatyti mažesnį nei sankcijos vidurkis (90 MGL). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudos dydį mažinti vienu trečdaliu.

2.5. Skunde nurodoma, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. S.. Ši transporto priemonė atitinka BK 72 straipsnio požymius, todėl iš kaltininko šis turtas turi būti konfiskuotas. Nors atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai ir turto konfiskavimas visais atvejais nėra privalomas, tačiau baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį pripažinus kaltu jo teisinis statutas pasunkėja, lyginant su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama, o kaltininką pripažinus kaltu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kuris imperatyviai reikalauja nusikalstamos veikos padarymo priemonių konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taigi, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti automobilio, su kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, nėra įstatyminio pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018 ir kt.)

2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai kraujyje yra mažiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, yra taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur bei yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. BK 68 straipsnio nuostatos, palyginus su ANK, numato švelnią baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Prokuroro įsitikinimu, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų būti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panašius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis. Dėl to, individualizavus šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą atvejį, atsižvelgus į tai, kad V. S. anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, šios nusikalstamos veikos padarymo metu apgadino svetimą turtą bei važiavo gana ilgą atstumą labai intensyvaus eismo kelyje, būtina skirti maksimalų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą - 3 metams.

Atsiliepimas

3. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį.

3.1. Atsiliepime tvirtinama, kad prokuroras apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad nėra V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokie argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Be to, prokuroras, prieštaraudamas savo apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, kad nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės – visiško kaltės pripažinimo, skiriant bausmę prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį yra galimas tik kai kaltininkas teisme visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad prokuroro argumentai dėl BK 40 straipsnio taikymo negalimumo yra abstraktūs, neužsiminta apie laiduotoją E. P., kuri yra neteista ir administracine tvarka nebausta, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

3.3. Atsiliepime sutinkama su tuo, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau nurodo, kad ji nėra paskirta už labai šiurkštų ir pavojingą nusižengimą. Visos kitos administracinės nuobaudos negaliojančios. Be to, BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui.

Šalies argumentai

3.4. V. S. nurodo, kad yra neteistas, gyvena partnerystės pagrindais su E. P. jau dvejus metus. Pastaroji yra tvarkinga moteris, neigiamai nusistačiusi prieš vartojančius alkoholį asmenis, jis vertina sugyventinės nuomonę ir į ją atsižvelgia. Todėl teismas teisingai nuosprendyje pasisakė, kad E. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką. Be to, teismas, taikydamas laidavimo institutą, įvertino ir tai, kad V. S. 60% nedarbingas, jo sveikatos būklė yra bloga. Kiek sveikata leidžia, jis padeda tėvams ūkininkauti. Rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ateityje jis nenusikals, laikysis įstatymų ir pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

3.5. Atsiliepime nesutinkama su prokuroro prašymu konfiskuoti transporto priemonę. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. 2K-34-699/2018 pasisakė, jog sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą, turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju būtų pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat suformuluotos nuostatos, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šioje byloje automobilio „Audi A6 Avant“, nors jis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, teismas nekonfiskavo, atsižvelgęs į eilę aplinkybių, t. y., tai, kad automobilis buvo pirktas paėmus paskolą, jo vertė 17250 eurų, transporto priemonė reikalinga darbui, šeimos poreikiams – bendravimui su nepilnamečiais vaikais, kurie gyvena Šiaulių rajone, taip pat važinėjimui pas gydytojus. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuomone, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

3.6. Atsiliepime taip pat nesutinkama su prokuroro prašymu maksimaliam įstatyme numatytam terminui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija V. S. kaltės ir juridinio veiksmų kvalifikavimo, dėl to šie klausimai išsamiau nevertinami. Iš skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti – taikymo termino bei transporto priemonės nekonfiskavimo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, ir nepagrįstai šiuo pagrindu V. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylą nutraukė, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą paskyrė per trumpam laikotarpiui, pažeidė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai V. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra šio instituto taikymui būtinų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintų sąlygų.

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

10. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2015).

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: V. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat nustatė, kad prašymą leisti laiduoti už V. S. pateikusi E. P. gali pastarajam daryti teigiamą poveikį ir yra verta teismo pasitikėjimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka tik iš dalies.

12. V. S. išties anksčiau neteistas, tad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Įvykdytu nusikaltimu žala niekam nebuvo padaryta. Tačiau, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, byloje nėra kitų dviejų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o būtent: prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio bei pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog egzistuoja viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Tokia išvada daroma įvertinus V. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo pirmų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu neigė vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tik paskutinės apklausos metu tokią aplinkybę pripažino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis taip pat kaltu prisipažino, tačiau išsamių parodymų nedavė. Apeliacinės instancijos teisme vengė nuoširdžiai atsakyti į klausimus tiek dėl alkoholio vartojimo laiko, tiek dėl priežasties, siekė sumenkinti savo veiksmus tvirtindamas, kad alkoholinius gėrimus vartojo ryte, prieš važiuojant, apie 18.45 val., jautėsi gerai (atsižvelgus į jo pavojingą manevravimą kelyje, atsitrenkimą į kelio atitvarus, tokie teiginiai yra visiškai neįtikinami), todėl vairavo automobilį, kad grįžęs namo, prieš patikrinant jo neblaivumą, dar pavartojo alkoholinių gėrimų. Įvertinus tokius jo parodymus viso proceso metu, negalima daryti išvados, jog šis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

14. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant šiai sąlygai. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, neatsižvelgė į kaltininko parodymų kaitą, jo atsisakymą teisme pateikti išsamius paaiškinimus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, patikėjo deklaratyviais pareiškimais dėl gailesčio, ir nepagrįstai konstatavo, kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad prokuroro prašymas nepripažinti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra prieštaringas, kadangi viena vertus jis prašo nepripažinti prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kita vertus prašo, atsižvelgus į tai, jog buvo vadovaujamasi BPK 273 straipsniu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 273 straipsnyje įtvirtintos sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos – jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. BPK 273 straipsnyje ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra tapataus turinio. Baudžiamojo proceso įstatymas numato prisipažinimą kaltu, o BK – prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Todėl prisipažinimo kaltu aplinkybės nustatymas, pakankamas procesiniams bylos nagrinėjimo sprendimams daryti, nebūtinai reiškia, jog tokia situacija visiškai atitinka ir baudžiamojo įstatymo taikymui keliamą sąlygą – visišką prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. BPK 273 straipsnio taikymas nėra siejamas su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi. Iš tiesų, BPK 273 straipsnyje įtvirtinta sąlyga siejama tik su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, o BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlyga kelia didesnius reikalavimus, todėl BPK 273 straipsnio taikymas atitikus visas sąlygas, nesuponuoja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atitikimo. BK 40 straipsnis be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką reikalauja nustatyti ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2018), o būtent ši aplinkybė aptariamu atveju nenustatyta.

16. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo 2,35 promilės alkoholio. Dar daugiau, automobilį vairavo autostradoje, toje kelio atkarpoje, kur yra itin intensyvus eismas. Liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo važiuota dideliu greičiu, pavojingai manevruojant, atsitrenkta į kelio atitvarus (ką patvirtina ir ant automobilio užfiksuoti apgadinimai). Minėti V. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam vairuotojui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Tokiais savo veiksmais V. S. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, sėsdamas už vairo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teisėjų kolegijos manymu, rodo asmens neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Kad šis poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina duomenys apie ankstesnius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės baustumus. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. yra neteistas, tačiau nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 7 kartus, kas rodo, kad jis nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Paskutinis nusižengimas – nustatyto greičio viršijimas 27 km/h – padarytas 2017 m. rugpjūčio 26 d. Ypatingą reikšmę sprendžiant dėl asmens polinkio nusikalsti turi tai, kad V. S. 2016 m. lapkričio 9 d. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Už šiuos veiksmus jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį. Praėjus neilgam laiko tarpui, mažiau nei pusantrų metų, nuo minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo V. S. ir vėl transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šį kartą jam nustatytas daug didesnis apsvaigimas nuo alkoholio ir tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ne visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sąmoningai ignoruoja, nevertina galimų sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejingas. Tokios aplinkybės, kuomet asmuo prie automobilio vairo sėdo neblaivus jau puikiai suvokdamas visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, rodo, kad švelnesnės atsakomybės taikymas neužkirto kelio naujų teisės pažeidimų darymui, pastarojo padaryti pažeidimai sunkėja, kas leidžia teigti, kad asmuo kritiškai savo elgesio visgi neįvertino, atsainiai žiūri į savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant V. S. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl paminėtos aplinkybės vis dėlto nesudaro pagrindo manyti, kad atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, abejotina, ar V. S. elgesį teigiamai gali įtakoti jo partnerė. Nors E. P. iš esmės charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau pastebėtina, kad ji nesugebėjo užkardyti tiek ankstesnio savo draugo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kuomet jis už šiuos veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka, tiek dabartinės nusikalstamos veikos. Byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad ji galės daryti teigiamą įtaką bei auklėjamąjį poveikį sugyventiniui viso laidavimo laikotarpiu (BK 40 straipsnio 4 dalis), o laiduotojo teigiama įtaka bei auklėjamasis poveikis viso laidavimo laikotarpiu turi būti ne formalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad E. P. galės tinkamai vykdyti laiduotojo funkcijas.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, kuriuo V. S. dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant pagal laidavimą E. P. atsakomybei, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. S. pripažįstamas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

20. Konstatavus, kad V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinus jį kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

21. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės skyrimą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

22. V. S. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Paskirtos baudos sumokėtos. Nusikaltimas padarytas itin judriame kelyje, pavojingai manevruojant ir tuo keliant pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,35 promilės). V. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus, turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į apeliacinio skundo ribas, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 90 MGL. Kaip minėta, V. S. kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovavosi BPK 273 straipsnio nuostatomis, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

23. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, V. S. pripažįstant kaltu ir skiriant jam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę, iš naujo svarstytinas ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas.

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju V. S., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikaltimą – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgta į ankstesnes vairuotojui skirtas nuobaudas, jo polinkį pažeidinėti kelių eismo taisykles, nevertintos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Kaip ir minėta, V. S. transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 2,35 promilės. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad V. S. jau anksčiau yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (pažeidimas padarytas 2016 m. lapkričio 9 d.). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jam buvo skirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t. y., trumpesniam nei sankcijoje numatyta laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau kaip matyti švelnesnio poveikio priemonių taikymas V. S. jokio auklėjamojo poveikio nepadarė, nepraėjus net metams po to, kai jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, šis asmuo ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą asmuo padaro jau ne pirmą kartą, į jam nustatytą girtumo laipsnį, į tai, kad transporto priemonę vairavo kelyje, kur labai intensyvus eismas, kėlė pavojų aplinkiniams, nustatytinas ilgesnis už vidurkį specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. 2 metams 6 mėnesiams.

26. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018).

27. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog V. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padaryta kaltininkui vairuojant automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

29. Pirmosios instancijos teismas V. S. vairuojamą automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, tačiau spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo padarė išvadą, jog turto (šio automobilio) konfiskavimas, įvertinus, kad kaltininkas yra neįgalus ir kad jam reikia vykti į gydymo įstaigas, kad jo ir sugyventinės pajamos yra mažos, kad turi finansinių įsipareigojimų, visa apimtimi būtų neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui, todėl nutarė išieškoti dalį automobilio vertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos argumentais nesutinka. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui skirti mažesnį baudos dydį ar baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Šiuo atveju asmenybė, asmens sveikatos būklė, ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Tuo pačiu pažymėtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-34/2018 aptariamu atveju nesivadovaujama, kadangi toje byloje kaltininko socialinę padėtį apibūdinančios aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių. Be to, minėtoje nutartyje automobilis, kurį vairuojant buvo padarytas nusikaltimas, yra įgytas ir priklauso ne vairuotojui, o jo sugyventinei. Todėl minėtas sprendimas precedento galios šioje byloje neturi.

30. Taigi atsižvelgiant į tai, kad V. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui; ją naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausti V. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti V. S. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje, perduoti prie konfiskuojamo automobilio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė