- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11144-294/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Rytis Paukštė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad notarų biure iškilo klausimas dėl netikslaus nuosavybės teisės į butą registravimo, kadangi Nekilnojamojo turto registre nepažymėta, jog butas A. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Dėl minėtų aplinkybių notarė nurodė kreiptis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo, kad butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priklausė A. M. asmeninės nuosavybės teise ir vėliau tai užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nenustačius juridinio fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise, negalima užbaigti paveldėjimo bylos Nr. 17/2021 ir, atitinkamai įforminti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į paveldėtą butą.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo pašalinti Registrų centrą iš šios civilinės bylos, o netenkinus šio prašymo – dėl pareiškėjos V. M. pareiškimu reiškiamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Registrų centro atstovui.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdami iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Nemenčinės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Vilniaus rajono Bezdonių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonduose esančių (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-1950 m., 1952-1954 m., 1952-1954 m., 1958-1960 m., 1964-1966 m., 1967-1969 m. ūkinių knygų įrašais, V. M. su šeima, įskaitant sūnų A. M., turėjo bendrą ūkį, tame tarpe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name yra 51,15 kv. m butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise A. M.. Nekilnojamojo turto registre A. M. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos Teismo 1987 m. gegužės 11 d. sprendimo, LDT vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 6, 2003 m. birželio 16 d. susitarimo Nr. 1-5948 ir 2006 m. rugsėjo 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1974 pagrindu. 2003 m. birželio 16 d. Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės susitarimu namo bendraturčiai atidalino, kad gyvenamojo namo 51,15 kv.m patalpos (duomenys neskelbtini), absoliuti valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybės teisė suteikiama A. M.. A. M. (duomenys neskelbtini) mirus, palikimą priėmė pareiškėja V. M. ir Vilniaus miesto 20-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 17/2021 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo A. M. palikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). O teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasisakymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. asmeninės nuosavybės teise. Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. asmeninės nuosavybės teise, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.