Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2S-876-538/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2S-876-538/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03128-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Megaplantas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-876-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03128-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Megaplantas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, juo prašė priteisti iš skolininkės 4337,96 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms atsikaitomosiose sąskaitose, o jų nesant skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą pareikštų reikalavimų ribose. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkė skolos nemoka ilgą laiką, į kreditorės raginimus nereaguoja. Viešai prieinamais duomenimis skolininkė turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Mano, kad skolininkė visais įmanomais būdais vengs įvykdyti prievolę, galimai slėps savo turtą, dėl ko teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymas tenkintas. Teismas nutarė kreditorės UAB „Megaplantas“, įmonės kodas 302582495, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei UAB „Inkomsta“, įmonės kodas 141774897, buveinė (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, o šio turto neradus ar esant nepakankamai, – skolininkei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 4337,96 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų devyniasdešimt šešių centų) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su kreditore, darbo užmokesčio mokėjimu. Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedė kreditorės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, kreditorei pateikus nutartį. Išaiškino kreditorei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Skolininkei išaiškino, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Nutartį nutarė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, pripažino, kad skolininkė galimai vengia įvykdyti prievolę, skolos sumą pripažino didele, kreipimosi į teismą dieną nebuvo žinoma skolininkės turtinė padėtis. Iš kreditorės pateiktų duomenų nustatė, kad skolininkė turi 13321,94 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skolos negražina jau ilgą laiką, į kreditorės raginimus nereaguoja,

2.2. Teismas nustatė, kad skolininkės atžvilgiu yra užvesta civilinių bylų dėl skolos iš skolininkės priteisimo kitų kreditorių atžvilgiu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskiruoju skundu skolininkė / apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad skolininkė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

3.2. Pridedami apeliantės teismui dokumentai yra pakankami, kad įrodyti jog skolininkei kreditorės reikalavimo suma nėra didelė.

3.3. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo.

3.4. Nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantės įmonės finansinė padėtis savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime kreditorė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Skolininkės skola VSDFV patvirtina, kad areštas būtinas.

4.2. Skolininkės pateikti duomenys (balansas, kt.) neįrodo, kad pareiškimo pateikimo dieną skolininkė yra moki.

4.3. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės atsiskaitymai yra sutrikę, įmonės turimas turtas neįrodo jos geros padėties, nes neaišku, koks yra bendras skolų dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliantės nuomone, jos pateikti duomenys patvirtina jos gerą finansinę padėtį, be to, kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Kreditorės nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad skolininkės finansinė situacija nėra gera, ji turi finansinių problemų, dėl to areštas būtinas.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

10. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

11. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

12. Pažymėtina, nors teismas ir kreditorė itin akcentuoja skolininkės sunkią turtinę padėtį (skola VSDFV, skolininkei inicijuotos bylos, jos atžvilgiu taikomi areštai, kt.) ir iš dalies ieškinio dydį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

13. Kitas aspektas tas, kad skolininkės turtui skundžiama 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi taikant areštą yra nurodoma, kad skolininkė skolinga 13321,94 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir VSDFV), tačiau viešoje erdvėje esančiais duomenimis matyti, kad skolininkė nuo 2020 m. balandžio 16 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Taigi, argumentai, kad tuo metu skolininkė buvo skolinga VSDFV, buvo nepagrįsti ir nepatikrinti. Be to, apeliantė pateikė duomenis (prideda 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus), iš jų matyti, kad UAB „Inkomsta“ veikia pelningai: ji turi 1 717 346 Eur vertės turto, iš jų 1 430 841 Eur vertės ilgalaikio turto (žemės sklypai, automobiliai, kt.), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 395 032 Eur, 2019 m grynasis įmonės pelnas sudarė 31 096 Eur sumą. Minėti 2019 m. gruodžio 31 d. duomenys patvirtina, kad skolininkei nebūtų sunku įvykdyti prievolė kreditorei. Suprantama, kad skundžiama nutartimi atsakovės turtui taikant areštą skolininkės finansinė padėtis galėjo būti pasikeitusi, tačiau pabrėžtina tai, kad vadovaujantis naujausia teismų praktika, bloga įmonės finansinė padėtis savaime nėra pagrindas turto areštui, nes jis nesukuria pridėtinės vertės (nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi), įmonės gera turtinė padėtis vėlgi nėra savarankiškas pagrindas skolininko turto areštui, nes jis prievolę gali įvykdyti.

14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodo kreditorė, ieškinio sumos ir / ar skolininkės finansinės padėties kriterijai gali būti vertinami tik kaip papildomas argumentas, esant skolininkės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

15. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

16. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą grindė tik bloga įmonės finansine situacija.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir kreditorės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė skolininkės nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą, siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad apeliantė turi kitų kreditorių, kurie aktyviais veiksmais siekia savo teisių įgyvendinimo, taip pat nepatvirtina įmonės nesąžiningumo. Kreditorė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad apeliantė būtų siekusi nuslėpti savo turtą, jį perleisti ir pan. Pažymėtina, kad spėjimai, jog skolininkė gali imtis nesąžiningų veiksmų, nesudaro pagrindo skolininkę vertinti kitaip, kadangi teismas negali priimti skolininkės interesus itin varžančio procesinio sprendimo, vadovaudamasis bylos šalies nepagrįstomis abejonėmis ir prielaidomis.

18. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog apeliantė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti kreditorei galbūt palankų teismo sprendimą, kreditorė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo apeliantės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Įvertinus visą duomenų visetą bei nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas CPK normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės– kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi 38 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Kaip žinoma, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik byloje priėmus galutinį procesinį sprendimą. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų klausimas šiuo metu, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Megaplantas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėjas Almantas Padvelskis