- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- eCIK-857/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02665-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Antanas Simniškis, Algirdas Taminskas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „BM būstas“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus rentinys“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. DOK-4149 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. DOK-4598 atsisakė priimti ieškovės pateiktus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jie neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės kasaciniame skunde įvardijama prievolės nedalumo ir nedalomos prievolės vykdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog statybos proceso dalyvių atsakomybė yra ne solidari, o dalinė, nors nei įstatyme, nei praktikoje nenumatyta, kad sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju negalėtų būti taikoma solidari atsakomybė. Remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, ieškovė teigia, kad teismas nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo iš esmės analogiškoje situacijoje. Nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau vienas nuo kito nesusijusių priežasčių. Be to, teismas turėjo priimti tokį sprendimą, kad ieškovė, gindama teises, galėtų jas realiai įgyvendinti. Teismas įpareigojo ieškovę įrodyti neįmanomas aplinkybes, t. y. įrodinėti dalinę statybos proceso dalyvių atsakomybę, nors teismo ekspertų komisijos konstatuota, kad nėra galimybės atskirti dalinės šių dalyvių atsakomybės.