Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2791-1035/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: 1-2791-1035/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17439-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Valerij Lauš
Kaltinamasis: M. Š.
Advokatai: Mindaugas Bliuvas

Kategorijos

1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
1.2.19.3.3Privilegijuotas papirkimas (BK 227 str. 4 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2791-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17439-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.19.3.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir gydytoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2018 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Tolimoji g., ties pastatu Nr. 52, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenimis, vairavo automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 ‰ alkoholio (kraujyje rasta 2,72 ‰ etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, M. Š. 2018 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Tolimoji g., ties pastatu Nr. 52, automobilyje „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 ‰ neblaivumas), siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. R. tiesiogiai žodžiu siūlė susitarti, t. y. prašė netikrinti girtumo alkotesteriu, ir už tai atsiskaityti, tokiais savo veiksmais jis pasiūlė duoti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį minėtam valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, tačiau nepripažino, kad siūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 14 d., šeštadienį, namuose vakarojo su kaimynais, vėliau išsiskirstė, nuėjo miegoti. Dieną prieš tai, balandžio 13 d., jam buvo atlikta operacija, po kurios jį paleido namo. Išsiskirstęs su kaimynais, negalėjo miegoti, kadangi skaudėjo šoną. Atsikėlė ir apie 06.30 val. išėjo į kiemą, jame darbavosi, išgėrė alaus. Su kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau negali pasakyti, kiek išgėrė. Buvo pavasaris, darbavosi kieme, apie 11.00 val. užsisakė picos. Miegojo mažai, bet jautėsi normaliai, tad išvažiavo automobiliu parsivežti picos. Automobilis yra registruotas įmonės, kurioje dirba, vardu. Automobilis stovėjo jo kieme, kadangi reikėjo keisti padangas. Išvažiavo pasiimti picos, reikėjo važiuoti apie 2 km, į Tolimąją g. Nuvažiavo į piceriją, nepamena, ar pasiėmė picą, ar nepasiėmė, tik išvažiavus iš picerijos jį sustabdė policijos pareigūnai. Kas vyko toliau, negali pasakyti, nes jam buvo stresas. Negali pasakyti, ar tikrai viską pamena, pamena tik tiek, kad matė per galinį veidrodėlį, kad mirksi lempos. Negali pasakyti, ar pamena, kad prie jo priėjo policijos pareigūnas. Pamena, kad stovėjo lauke ir į kažką pūtė, nes niekad nėra to daręs. Dar pamena, kad buvo areštinėje ir kad jam pradėjo skaudėti šoną. Tada policijos pareigūnas surašė jam protokolą ir dukra atvyko jo pasiimti. Negali tiksliai pasakyti, ar pūtė į alkotesterį, pamena, kad buvo lauke. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Kitos inkriminuotos veikos nepripažįsta, nes to nepamena dėl girtumo, promilių. Jis yra gydytojas, žino, kaip būna, tad negali prisiminti, ką sakė ar darė. Yra kategoriškai nusiteikęs prieš kyšio davimą, todėl tikrai negalėjo to padaryti. Nemano, kad policijos pareigūnai jį apkalba. Tiesiog mano, kad tai, kas ten užfiksuota, yra neadekvačios kalbos. Neneigia to, kas parašyta kaltinamajame akte, tiesiog tai yra žmogaus, kuris nežino, ką kalba, pasisakymai. Be to, dieną prieš buvo keičiamos padangos, tad banko kortelėje pinigų tikrai nebuvo. Jis turi tik dvi banko korteles, yra pateikęs banko išrašus. Kiek grynųjų pinigų turėjo piniginėje, nepamena. Negali pasakyti, ar dažniau atsiskaito banko kortele arba grynaisiais pinigais, apmokėjimas vyksta pagal situaciją. Už įvairias paslaugas moka bankiniais pavedimais, o ne kortele. Kai jį išleido iš areštinės, paskambino sutuoktinei ir pasakė, kad automobilis stovi stotelėje netoli picerijos. Sutuoktinė pasiėmė automobilio raktelius ir jį perstatė į saugią vietą. Sutuoktinė sakė, kad automobilis buvo neužrakintas, kad nuleista viena padanga. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo nuleista padanga. Negali pasakyti, iki kada vakarojo su kaimynais, gal iki 04.00 val. ryto. Tai nebuvo tokia operacija, kad negalėtų vartoti alkoholio. Tą dieną jie pasveikino sūnų su gimtadieniu. Išgėrė nepilną butelį alaus, kitą dieną rado jį pastatytą terasoje. Kai vartoji alkoholį, nesijauti išgėręs, tas neblaivumas ateina vėliau, ypatingai, kai vartoji lauke, ten, kur nėra šilta. Automobilis, kurį vairavo, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra lizinguojamas automobilis. Negali pasakyti, kiek lizingo šiuo metu nėra išmokėta. Įsivaizduoja, kad yra neišmokėta apie 40 000 Eur. Įmonė automobilį nusipirko 2017 m. rugsėjo mėnesį. Lizingą moka įmonė. Jo šeima turi kitą automobilį „Toyota Yaris“. Šiuo automobiliu naudojasi pagal poreikį, t. y. tiek jis, tiek sutuoktinė. Praktiškai gyvena taip, kad gaunamos pajamos labai nedaug viršija išlaidas, nes dabartine sutuoktine turi po kelis vaikus iš ankstesnių santuokų, t. y. jis turi tris, o sutuoktinė – du, kuriems padeda finansiškai. Taip pat padeda dukros šeimai, kadangi jie turi mažą vaiką. Bendrų vaikų su sutuoktine neturi. Gailisi ir smerkia savo tokį poelgį. Automobilio techninės apžiūros neatliko, nes nusipirko jį su atlikta techninė apžiūra. Automobilis naudojamas darbo reikalais, kadangi turi tiekėjus, laboratorijas, tenka pirkti įvairias priemones. Automobilį vairuoja jis arba jo sutuoktinė. Įmonėje iš viso dirba 13 žmonių, tačiau jis vienintelis dirba pilnu etatu. Jų verslas yra banguojantis, kadangi viskas priklauso nuo pacientų srauto. Gali pasakyti tik tiek, kad rezultatai nėra džiuginantys. Niekam ne paslaptis, kad svarbu, kaip atrodo įmonė. Automobilis yra ne tik įvaizdžio, bet ir reklamos dalis. Savaitgaliais automobilis nenaudojamas, jis stovi įmonės aikštelėje. Oficialios jo pajamos – 1 200 Eur per mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. 19.00 val. vakarojo namuose, vartojo alkoholį – degtinę. Kiek išgėrė, negali pasakyti. Vakarojo maždaug iki 2018 m. balandžio 15 d. 04.00 val. ryto. Atsikėlęs 2018 m. balandžio 15 d. ryte, apie 06.30 val., dirbo kieme ir gurkšnojo „Švyturio ekstra“ alų, kurio išgėrė nepilną 0,5 l talpos butelį. Užsakęs telefonu picos, apie 11.00 val. sėdo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo jų parvežti. Automobilis yra pirktas naudotis darbo tikslais, įmonės darbuotojams darbo metu ir paprastai laikomas prie įmonės parkavimo vietoje. Tačiau tą savaitgalį automobilis „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pas jį, nes reikėjo keisti žiemines padangas, o vasarinės automobilio padangos yra sandėliuojamos jo garaže, nes kitos sandėliavimo vietos nėra. Picerija, kurioje buvo užsakytos picos, buvo Tolimojoje g. Kada ir kaip pradūrė automobilio padangą, neatsimena. Kai pasiėmė picas ir išvažinėjo iš picerijos į Tolimąją g., jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį sustabdė autobusų stotelėje. Prie jo, sėdinčio automobilyje „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo policijos pareigūnas. Ką šis jam sakė, neatsimena, nes jautė stresą. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko dalies įvykių nepamena, tik tam tikrus fragmentus. Atsimena, kad stovėdamas prie automobilio (kokio, pasakyti negali), pūtė į alkotesterį, vėliau buvo nuvežtas į „narkologinį“, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Vėliau buvo nuvežtas, kaip suprato, į areštinę (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. papildomai parodė, kad prisipažįsta padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kategoriškai neigia padaręs BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prašo prijungti prie bylos jo parodymus, savarankiškai surašytus ant atskiro lapo, ir išrašus iš „SEB“ ir „Swedbank“ bankų (b. l. 35).

Minėtuose rašytiniuose M. Š. parodymuose nurodyta, kad su jam inkriminuojama įtarimo dalimi, kad tariamai padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka, nes šiuo atveju nepadarė jokių nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų. Nori pastebėti, jog sutinka su įtarime nurodytu teiginiu, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, šiuos savo veiksmus pripažįsta, dėl jų labai gailisi, kas atsispindi ir jo, kaip įtariamojo, 2018 m. balandžio 18 d. apklausos protokole bei jame užfiksuotuose jo parodymuose. 2018 m. balandžio 14 d. vakare jis namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vakarojo, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Kiek šio alkoholinio gėrimo išgėrė, tiksliai negali pasakyti. Vakarojo maždaug iki kitos dienos, t. y. 2018 m. balandžio 15 d., apie 04.00 val. ryto. Šiek tiek numigo, tačiau nedaug. Atsikėlė 2018 m. balandžio 15 d., apie 06.30 val., nuo ryto dirbo kieme ir gurkšnojo alų „Švyturio ekstra“. Alaus išgėrė nepilną 0,5 l talpos butelį, maždaug 3/4 butelio. Vėliau nusprendė užsisakyti picos. Užsakęs picų, apie 11.00 val. sėdo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo jų parsivežti į netoliese namų esančią piceriją. Pažymi, kad minėtas automobilis yra registruotas įmonės vardu, įgytas naudotis darbo tikslais įmonės darbuotojams. Automobilis darbo metu paprastai yra laikomas prie įmonės esančioje parkavimo vietoje. Tą savaitgalį automobilis buvo pas jį tik todėl, kad reikėjo pakeisti automobilio žiemines padangas į vasarines. Vasarinės padangos yra sandėliuojamos jo garaže, kadangi kitos sandėliavimo vietos įmonė neturi. Picerija, kurioje buvo užsakytos picos ir į kurią jis važiavo, buvo Tolimojoje gatvėje. Neprisimena nei kada, nei kaip pradūrė automobilio priekinę padangą. Kai pasiėmė užsakytas picas ir važiavo iš picerijos į Tolimąją g., jį pradėjo stabdyti policijos automobilis. Sustojo autobusų stotelėje. Prie jo, sėdinčio automobilyje, priėjo policijos pareigūnas. Jis neatsimena, ką jam sakė prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas, taip pat neprisimena ir ką jis pats tuo metu sakė policijos pareigūnui. Tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, buvo susijaudinęs, jautė didelį stresą dėl to, kad jį neblaivų ir vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl savo būsenos ir didelio streso neatsimena dalies įvykių po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, atsimena tik tam tikrus fragmentus. Pamena, kad stovėdamas prie automobilio, kaip dabar jau žino, prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, pūtė į alkotesterį. Vėliau buvo nuvežtas į „narkologinį“, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys, alkoholio koncentracijai jo kraujyje nustatyti. Po to, buvo nuvežtas į policijos areštinę. Nors jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodoma, kad jis jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams siūlė duoti kyšį, tačiau jis kategoriškai nesutinka su tokiu įtarime nurodytu teiginiu. Nepamena, kad būtų siūlęs policijos pareigūnams kaip nors susitarti, kad būtų kalbėjęs apie kokį nors pareigūnų papirkimą. Apskritai nepamena ką nors kalbėjęs su jį sustabdžiusiais policijos pareigūnais šių tarnybiniame automobilyje. Buvo apsvaigęs, jautė didelį stresą, todėl galėjo elgtis neadekvačiai. Tuo metu nesuvokė savo veiksmų, dalies jų apskritai neatsimena. Tikrai nenorėjo, neketino ir nesiekė papirkti policijos pareigūnų. Yra doras ir sąžiningas pilietis, neigiamai žiūri į valstybės pareigūnų papirkinėjimą, yra kategoriškai prieš kyšių davimą ir jų ėmimą. Jeigu ir siūlė jį sustabdžiusiems pareigūnams sustoti prie bankomato, tai tikrai ne dėl kokių nors nusikalstamų ketinimų. Jei ir siūlė policijos pareigūnams privažiuoti ir sustoti prie bankomato, tokie jo siūlymai niekaip negalėjo būti ir nebuvo susiję su noru ar siekiu duoti kyšį pareigūnams ir šiuos papirkti, kaip nors neteisėtu būdu susitarti. Net ir teoriškai nebūtų galėjęs papirkti policijos pareigūnų, kadangi nebūtų galėjęs išsiimti grynųjų pinigų iš bankomato. Nori atkreipti dėmesį, jog tuo metu nei vienoje iš jo banko sąskaitų praktiškai nebuvo pinigų. Prie šių savo paaiškinimų taip pat prideda ir jo turimų banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad AB „SEB“ banko sąskaitoje tuo metu turėjo 17,44 Eur, o AB „Swedbank“ banko sąskaitoje turėjo 6,86 Eur. Tai, kad jo tuometinė sveikatos būsena dėl alkoholio vartojimo, apsvaigimo ir patirto streso turėjo įtakos jo neadekvačiam elgesiui, neadekvatiems veiksmams bei jų vertinimui, patvirtina ir viešai prieinama informacija, iš kurios matyti, jog esant sunkiam girtumui, t. y. dideliam alkoholio kiekiui kraujyje (>2,5 prom.), atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė, po tokio girtumo žmogus nieko neprisimena. Dar kartą pažymi, kad neketino, nesiekė ir nenorėjo papirkti policijos pareigūnų. Todėl jo veiksmai, bekalbant su prie jo priėjusiu policijos pareigūnu, taip pat siūlymas policijos pareigūnams privažiuoti, sustoti prie bankomato turi būti vertinami tik kaip išgėrusio, apsvaigusio asmens neadekvačios kalbos, o ne noras ir siekis papirkti policijos pareigūnus, o ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 227 straipsnio 4 dalies jo atžvilgiu turi būti nutrauktas (b. l. 36–38).

Liudytojas M. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad negali pasakyti, kada tai buvo, jam atrodo, jog praėjo apie pusę metų. Buvo neblaivus vairuotojas, kuris vairavo automobilį „Porsche“, buvo sustabdytas Pavilnyje. Gavo pranešimą, kad pradurta automobilio padanga ir vairuotojas yra galimai neblaivus. Jie važiavo ieškoti minėto automobilio. Važiuojant pro „Orlean“ degalinę, pamatė, kad važiuoja „Porsche“ automobilis, jo padanga buvo pilnai nuleista. Suprato, kad tai tas automobilis. Automobilis išvažiavo iš picerijos. Automobilį sustabdė. Jis buvo su porininku A. B., bet su asmeniu bendravo jis, o porininkas stovėjo už jo. Jie dviese priėjo prie automobilio, porininkas stovėjo automobilio gale, tokia yra taktika. Jo bendravimas buvo įrašytas vaizdo registratoriumi. Vaizdo registratorius turi ir tarnybinius, ir savo, jie reikalingi dėl saugumo ir pan. Automobilyje taip pat yra vaizdo registratorius. Prieš pradedant tarnybą, naudojasi savo vaizdo registratoriumi, nes turi asmeninį, jis yra kokybiškesnis. Vaizdo registratorius įrašinėja į vidinę atmintį, kuri yra 64 GB. Stengiasi visada viską filmuoti, bet jei įrašo nereikia, nebuvo incidento, tai įrašą ištrina. Vaizdo registratorius filmuoja su garsu. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio, vaizdo registratorius iškart buvo įjungtas. Turi asmeninį vaizdo registratorių dėl įrodymų, dėl savo saugumo. Turėti tarnybinį registratorių, sakytų, yra teisė, kadangi jų neužtenka visiems patruliams. Priėjo prie automobilio, vaizdo registratorius buvo įjungtas. Toliau vyko bendravimas, t. y. pareikalavo dokumento, paklausė dėl padangos, asmuo atsakė, kad žino, kad iki namų netoli, važiavo tik dėl picos. Pasiūlė asmeniui prieiti iki tarnybinio automobilio, vairuotojas pasakė, kad jei ten prieis, tai „viskas“. Iš piniginės žmogus išėmė kažkiek pinigų, jam pasirodė, kad išėmė 60 Eur. Asmuo buvo įspėtas dėl policijos pareigūno papirkimo, jam buvo paaiškinta nesunkinti situacijos. Tada asmuo parodė pinigus ir paprašė susitarti. Tiek pamena. Tuo metu asmuo buvo savo automobilyje. Asmuo pasiūlė pinigų, jis pasakė, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, kad nereiktų sunkinti savo situacijos. Tada priėjo prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad reikia patikrinti dėl neblaivumo, nes buvo toks pranešimas. Iš antro karto asmuo papūtė į alkotesterį. Viskas vyko prie tarnybinio automobilio bagažinės. Nepamena, kiek parodė alkotesteris, bet buvo virš 1,5 promilės. Tada paaiškino, kad reiks vykti į Priklausomybės ligų centrą duoti kraujo. Asmuo su tuo sutiko ir nuvažiavo. Važiavo ten tarnybiniu automobiliu. Nuosavą automobilį asmuo užrakino, rakteliai buvo pas juos. Asmuo norėjo paskambinti sutuoktinei, bet atsakė, kad dėl automobilio spręs tyrėjas. Automobilis stovėjo saugiai, netrukdė eismui. Artėjant prie žiedinės Tūkstantmečio sankryžos, automobilio viduje yra įspėjamieji ženklai, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, asmuo trečią kartą pasiūlė nuvykti prie bankomato. Kai jis (M. R.) buvo automobilyje, savo registratorių buvo išjungęs, viską filmavo tarnybinis vaizdo registratorius. Jis filmuoja automobilio priekį ir galą, o garsą įrašo iš vidaus. Jam atrodo, kad vežamas asmuo yra filmuojamas. Jam atrodo, kad tame automobilyje filmuojamas ir vidus, tačiau tiksliai nepasakys. Yra galimybė išjungti vaizdo registratoriaus garsą, bet kuomet automobilyje yra sulaikytas asmuo, privalo įrašinėti su garsu. Taip buvo prieš pusmetį, o šiuo metu garsas įrašinėjamas visą laiką. Tas vaizdo registratorius turėjo microSD kortelę. Po pamainos tą kortelę turėdavo atiduoti, kad įrašytų. Buvo paklausta, kam reikalingas bankomatas, asmuo pasakė, kad atiduoti jiems pinigus. Vėl paaiškino situaciją dėl papirkimo, bet žmogus vis sakydavo, kad supranta. Siūlymas buvo tam, kad išvengtų atsakomybės, tai savaime aišku. Kai pasakoma, kad žmogus prieitų iki tarnybinio automobilio, jis pasako taip, supranta, kad jis nori išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kalbant teoriškai, jei policijos pareigūnas imtų kyšį, tai netikrintų neblaivumo alkotesteriu. Pagal praktiką žmogus siūlo vieną sumą, paaiškėjus, kad atsakomybė neišvengiama, pradeda siūlyti didesnę sumą, tai žmogiškas faktorius. Galų gale, atvyko į Priklausomybės ligų centrą. Ten asmuo pasikeitė, kaip supranta, jis gydytojas, pats taip pasakė, aiškino centre, kad jam turi duoti pasirašyti sutikimą, kad galėtų paimti kraujo ir kt. Jie aiškino, kad asmuo privalo duoti kraujo, kad tam nereikalingas sutikimas, bet jis aiškino atvirkščiai. Nepamena, ar asmuo davė kraujo, nes atsikalbinėjimas vyko ilgai. Tokių įvykių turi daug, todėl tiksliai negali pasakyti. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Prieš tikrinant alkotesteriu, klausė, kada vartojo, sakė, kad prieš valandą. Manytų, kad asmuo bendravo neadekvačiai, nes ne kartą aiškino visą procedūrą, kad tai yra baudžiamoji atsakomybė, bet jis vis sakydavo, kad yra medikas ir viską žino. Asmuo aiškino savo teoriją, o jie sakė, kaip turi būti. Asmuo nesuvokė savo poelgių ir aplinkos dėl savo neblaivumo. Tuo metu vaizdo įrašas turėjo būti saugomas 2 mėnesius. Jie atiduoda vaizdo registratoriaus kortelę budėtojams ir nieko neaiškina. Tuo metu jie bendravo su tyrėja, todėl viskas turi būti prie bylos. Po Priklausomybės ligų centro nuvyko į Kelių policiją, bendravo su tyrėja ir viską iš kortelės įrašė tyrėjai. Įrašė vaizdo įrašą ir iš jo (M. R.) vaizdo registratoriaus. Perkėlė visus vaizdo įrašus, jis ir šiai dienai turi vaizdo įrašus iš savo vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašus reikia žiūrėti VLC player programa. Neturi nuosavo vaizdo registratoriaus įsigijimo dokumentų. Jį įsigijo šiais metais, tikslaus mėnesio negali pasakyti. Vaizdo registratorių įsigijo šių metų kovo 17 d. internetinėje parduotuvėje. Už jį atsiskaitė asmeniškai iš savo banko kortelės. Vaizdo registratorių įsigijo darbo tikslais. Per tą laiką jo nenaudojo asmeniniams tikslams. Vaizdo registratorius nėra apskaitytas policijos priemonių apskaitoje. Tą dieną vaizdo registratorių naudojo kaip pilietis ir policijos pareigūnas, t. y. savo ir kitų asmenų saugumui. Į įvykį vyko kaip policijos pareigūnas. Dirbdamas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o tada – policijos pareigūnas. Žinoma, vadovaujasi policijos patrulio veiklos instrukcija. Instrukcijoje nėra nuostatos, kuri leistų savo priemones naudoti tarnybos tikslams. Gali naudoti ne tik spec. priemones, bet ir kitas priemones, gindamas save. Dažnai tenka gintis nuo šmeižto, būna ir pasipriešinimų ir reikalavimų nevykdymo. Jam yra tekę naudoti spec. priemones. Jam žinoma jų naudojimo tvarka. Kaip ir sakė, vaizdo registratorių neužtenka visiems policijos pareigūnams. Vaizdo registratorių pirko savo iniciatyva. Negali pasakyti, ar šiuo metu vaizdo registratoriuje yra vaizdo įrašas. Jis gali būti atmintinėje. Vaizdo įrašą iš savo vaizdo registratoriaus, prijungę laidą, perkėlė į tyrėjos kompiuterį. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuris liko įrenginyje. Policijos sistemoje nebuvo užregistruota, kad tą dieną naudos vaizdo registratorių. Juk aiškino, kad jis yra nuosavas. Alkotesterio parodymai lieka atmintyje, iš karto parodymų neištrinsi, bet galima tai padaryti prijungus prie kompiuterio. Automobiliuose visada būna kompiuteris. Asmuo neprašė ištrinti duomenų, pastarasis tik prašė jį suprasti. Jis (M. R.) nenurodė, kad matė 10 Eur kupiūrą, nurodė, kad matė kupiūras po 10 ir 20 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė liudytojo M. R. 2018 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 17), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. B.. Iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tolimoji g., važinėja automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galimai atsitrenkė į kelkraštį ir todėl yra įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Atvyko į vietą apie 12.10 val. ir minėtą automobilį pamatė važiuojantį. Sustabdė automobilį su garso signalu ir švyturėliais. Priėjus prie vairuotojo, kuris buvo vienas, šis kalbėjo nerišliai, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas ir matėsi, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Asmuo prisipažino, kad vartojo alkoholinį ir pasiūlė susitarti, kad jie pastarąjį paleistų ir šis važiuos namo. Jis įspėjo asmenį, kad šis nesiūlytų kyšio, bet į įspėjimus vairuotojas nereagavo ir, paėmęs piniginę, ištraukė pinigus (kelias kupiūras, iš kurių tikrai matė 10 Eur kupiūrą), kuriuos pradėjo tiesti į jo pusę. Jis pasakė, kad asmuo pasidėtų pinigus ir nesunkintų savo padėties. Jis šalia automobilio nustatė vairuotojo girtumą, kuris buvo 2,50 promilių. Asmuo buvo pristatytas į narkologinį ir į 2 PK, o automobilis paliktas saugioje, eismui netrukdančioje vietoje. Įvykis filmuotas ir vaizdo įrašas saugomas Patrulių rinktinėje.

Teismui paskelbus liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas papildomai paaiškino, kad gali būti, jog matė vieną 10 Eur kupiūrą. Kolega neturėjo nei tarnybinio, nei savo vaizdo registratoriaus. Jis buvo vienintelis, kuris galėjo tai fiksuoti, taip pat vaizdas buvo fiksuojamas ir automobilio vaizdo registratoriumi. Negali tiksliai pasakyti, nepamena, bet greičiausiai, kad vaizdo įrašus iš savo ir tarnybinio vaizdo registratorių perkėlė tą pačią dieną. Iš viso, jam atrodo, buvo 5 failai, o iš jo (M. R.) – 2 failai. Jo vaizdo registratorius užfiksavo, kaip prieina prie automobilio ir kaip asmuo pučia į alkotesterį prie automobilio bagažinės.

Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo šiais metais balandžio mėnesį, dienos nepamena. Dirbo su kolega M. R.. Gavo pranešimą, kad „Porsche“ automobilio vairuotojas galimai neblaivus ir kad nuleista automobilio padanga. Pamatė automobilį išvažinėjant iš picerijos. Suprato, kad tai tas automobilis, nes buvo nuleista padanga. Sustabdė automobilį, porininkas nuėjo bendrauti su asmeniu, o jis stovėjo tarp automobilių. Stovėjo ten, kad matytų, kas vyksta, jei būtų koks konfliktas ar pan., tai taktinis išsidėstymas. Jie bendravo per langą, kuris buvo atviras. Negali pasakyti, kiek laiko bendravo, bet praėjus 3–4 minutėms girdėjo, kad porininkas įspėjinėjo asmenį dėl papirkimo. Ką sakė vairuotojas, negirdėjo, nes pastarasis sėdėjo automobilyje, o jis stovėjo ne taip arti, kad girdėtų. Porininkas sakė, kad asmuo nesunkintų savo padėties. Tada asmuo išlipo iš automobilio. Suprato, kad bus einama pūsti į alkotesterį. Priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės, nes ten buvo alkotesteris. Nepamena, kiek tiksliai asmuo pripūtė, bet suprato, kad daugiau nei 1,5 promilės. Tuomet sprendė, ką daryti dėl automobilio. Nusprendė palikti jį vietoje, važiavo visi į narkologinį. Privažiavus žiedą, asmuo pradėjo siūlyti, kad privežtų prie bankomato. Porininkas vėl įspėjo dėl papirkimo. Asmuo dar kažkaip sakė, kad „jums ką, ar pinigų nereikia“. Vaizdo registratorius buvo įjungtas, šiaip įrašinėjama visada su garsu. Vaizdas turi būti į priekį ir į galą, į salono vidų. Nuvažiavo į narkologinį, ten buvo visokie nesusipratimai, asmuo nenorėjo duoti kraujo. Asmuo reikalavo kažkokių dokumentų ar blanko pasirašyti, bet pastarajam buvo aiškinama, kad tai neprivaloma. Kai sustojo prie narkologinio, pradėjo eiti, asmuo dar kartą pasiūlė, sakė, kad „jūsų vaikams, į darželį saldainių nupirksite“ ir pan., o tada buvo pristatytas į narkologinį. Vaizdo registratoriaus, išskyrus tą, kuris būna automobilyje, neturi. Jeigu prireiktų, naudotų telefoną. Porininkas turėjo vaizdo registratorių, pastarasis visą laiką jį turi. Pastebėjo, kad porininkas turi vaizdo registratorių, kai pradėjo dirbti. Vaizdo registratorius pakabintas ant jo (porininko) rūbo. Jie nekalbėjo apie tai, kam jam (porininkui) vaizdo registratorius reikalingas, tai ir taip aišku. Jis džiaugiasi, kad jis (porininkas) turi vaizdo registratorių, kadangi yra poroje. Jam tai teigiamas dalykas. Yra keli tarnybiniai vaizdo registratoriai, jų visiems neužtenka. Tuo metu jis vairavo tarnybinį automobilį. Jis nesikreipė, kad gautų tarnybinį registratorių. Pas juos yra pasiskirstymas, kas turi kreiptis dėl atitinkamų daiktų. Nurodymo naudoti asmeninį vaizdo registratorių negirdėjo, bet patarimų naudoti telefoną ar pan. buvo. Nemano, kad instrukcijoje yra nurodyta galimybė naudotis asmenine priemone. Nebent tuo atveju, kuomet galima naudotis priemonėmis dėl saugumo. Galėtų naudoti telefoną bet kada, pavyzdžiui, kai vyksta kažkas, dėl ko, numanoma, kils konfliktas ir kt. Jis suprato, ko asmuo siekia. Jei jis taip suprato, reiškia, kad asmuo aiškiai nurodė, ko siekia. Suprato, kad asmuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Asmeniškai, teoriškai kalbant, galėtų asmenį paleisti. Gal gautų už tai nuobaudą, gal išsisuktų, nežino. Jie visada prašo paleisti. Jie galvoja, kad viską ištrinti, panaikinti yra paprasta. Nežino, ar tai paprasta, nes to nebandė. Asmuo neprašė ištrinti duomenų. Vaizdo įrašai įrašomi į kortelę. Kortelę pamainos pabaigoje paima jis ir atiduoda jis, kadangi yra vairuotojas. Visą laiką stengiasi paimti kortelę ir atiduoti. Tyrėjai kortelę atidavė beveik iš karto, t. y. pamainos metu. Šiuo atveju viską reguliavo porininkas. Vaizdo įrašus perkelia ne jie, o budėtojai. Galėjo būti taip, kad tyrėja padarė vaizdo įrašų kopijas, o pamainos gale kortelę atidavė budėtojams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. R., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tolimojoje g., važinėja automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, įtariama, neblaivus. Atvykus į vietą pastebėjo minėtą automobilį, kuris važiavo Tolimąja g. link Garsiosios g. Minėto automobilio dešinys priekinis ratas buvo nuleistas. Automobilį sustabdė Tolimojoje g. ties 52 pastatu. Vyriausiasis patrulis M. R. nuėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo ir bendravo su šiuo apie 5 minutes. Po to, kartu su vairuotoju priėjo prie tarnybinio automobilio girtumo nustatymui. Vairuotojas, kaip buvo nustatyta M. Š., paklaustas, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, atsakė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesteriu nustatytas 2,50 promilių girtumas. Apie 12.40 val. M. Š. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Automobilis buvo saugiai paliktas sustabdymo vietoje. Vežant M. Š. tarnybiniu automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, šis siūlė jiems privažiuoti prie bankomato, kur pastarasis galėtų nuimti pinigų tam, kad susitartų su jais neįforminti minėto pažeidimo, t. y. vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio. M. Š. buvo ne vieną kartą įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, bet į įspėjimus nereagavo, tęsė savo nusikalstamą veiką. Vilniaus priklausomybės ligų centre, paėmus vairuotojo kraujo mėginį, šis buvo pristatytas į 2 PK. Minėto įvykio vaizdo ir garso įrašas yra saugomas Patrulių rinktinėje (b. l. 19).

Liudytojas N. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad vardas M. Š. jam negirdėtas. Pamena, kad pateikė R. R. kompaktinį diską su vaizdo įrašu. Kadangi jų darbai panašūs, tai susiję įvykiai, tačiau ne kartą yra taip pateikęs vaizdo įrašą. Tiesiog pačiam yra paprasčiau paimti vaizdo įrašą iš automobilio ir juos įrašyti nei tą padaryti per budėtoją. Kaip buvo anksčiau, iki tol, kol pakeitė vaizdo stebėjimo sistemą, kas buvo padaryta vasaros pradžioje, tačiau tiksliai nepasakys, būdavo galima paimti atminties kortelę, išimti tą vaizdo įrašą ir įrašyti į kompaktinį diską. Tą atminties kortelę reikdavo išimti ir vaizdo įrašą įrašyti į kompaktinį diską. Kiekvienas vaizdo įrašas, bent anksčiau, būdavo saugomas 3 mėnesius budėtojų dalyje. Atnešdavo atminties korteles budėtojams ir budėtojai įrašydavo į bendrą sistemą, kur ta informacija buvo saugoma kažkurį laiką. Anksčiau tą informaciją būdavo galima paimti iš budėtojo, t. y. nueiti ir paprašyti, kad tą vaizdo įrašą įrašytų. Greičiausiai, kad balandžio 16 d. buvo pasielgta taip pat, t. y. nueita ir paprašyta, kad įrašytų vaizdo įrašą. Kai atvažiuodavo į apklausą pas tyrėją, perduodavo vaizdo įrašą pasirašytinai. Vaizdo įrašai galėdavo ir nebūti susiję su jo darbu. Kai kurie policijos pareigūnai turi asmeninius vaizdo registratorius, tačiau tie vaizdo įrašai saugomi jų nuožiūra. Gal ir teko įrašyti vaizdo įrašus iš asmeninių vaizdo registratorių. Jei žmogus atostogauja ir serga, jis gali paskambinti ir paprašyti, kad įrašytų ir perduotų, kadangi persirengimo kambaryje turi savo kompiuterį. Teismui leidus liudytojui N. R. susipažinti su byloje esančiu apžiūros protokolu (b. l. 21–23), liudytojas paaiškino, kad pamena, jog vaizdo įrašai buvo dėl papirkimo. Tai pamena iš turinio. Kiek pamena, kolega iš kitos kuopos paprašė įrašyti vaizdo įrašus ir juos perduoti. Šis įrašas buvo paimtas iš budėtojo, gal ta „F“ raidė reiškia „front“ – liet. priekis. Viena kamera tarnybiniame automobilyje galėjo filmuoti iš priekio, o kita – iš galo, tačiau ne visuose automobiliuose taip būna. Pamena, kad visą tą vaizdo medžiagą paėmė iš budėtojo. Įtaria, kad budėtojai, jog nereiktų įrašyti visos pamainos, išrenka tai, kas reikalinga. Tikrai ne jam reikėjo viską peržiūrėti ir įrašyti, tą daro budėtojai. Jei kalba apie šį įvykį, tai visus vaizdo įrašus paėmė iš budėtojo. Tuo metu buvo galima policijos pareigūnams perduoti vaizdo įrašus, kurie, jų manymu, yra reikšmingi. Tiesiog tyrėja paprašė, kad jis atvežtų tuos vaizdo įrašus ir viskas. Tyrėja R. R. yra jo sutuoktinė. Pats vaizdo įrašų neįrašinėjo, tiesiog juos paėmė iš budėtojų ir atvežė. Tiesiog jo paprašė, kad atvežtų, kad nereiktų papildomai važinėti. Vaizdo įrašus atvežė darbo metu, galėjo būti rytas. Jis dirba S. Dariaus ir S. (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė – (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, budėtojas jam padavė vaizdo įrašus ir jis juos perdavė. Budėtojas peržiūrėjo vaizdo įrašus ir juos atrinko. Nežino, kas davė nurodymą budėtojui tai padaryti, toks yra budėtojo darbas. Su policijos pareigūnu M. R. nėra kalbėję apie M. Š. sulaikymą. M. R. dirba kitoje kuopoje. Nežino, ar šis policijos pareigūnas turėjo asmeninį vaizdo registratorių.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. 12.11 val. įregistruotas įvykis, jog automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodamas per šaligatvius prasidūrė padangą. Sustojo prie Pikolono picerijos (b. l. 4).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad lengvojo automobilio „Porsche Macan“, 2017 m. gamybos, vidutinė kaina 2018 m. balandžio mėn. Lietuvoje su PVM buvo 46 980 Eur (b. l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Vilniaus aps. VPK PR vyriausiasis patrulis N. R. pateikė CD su vaizdo įrašu (b. l. 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas N. R. pateiktas vaizdo įrašas, kurį sudaro 6 dalys: alwa_20180415_121757_F, alwa_20180415_122057_F, alwa_20180415_122357_F, alwa_20180415_123613_F, 04151222_0012 ir 0415226_0013.

Alwa_20180415_121757_F vaizdo įrašas trunka 3 minutes. Įrašas be garso. Paleidus vaizdo įrašą, apatinėje ekrano dalyje matyti užrašas „2018/04/15 12:17:56/ 49km/h/ 147.1km/A/ 13.3V Busy /BlackSys /MicOff CA15“. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Vaizdo filmavimo įranga juda kartu su automobiliu. Filmuojama važiuojamoji Juodojo kelio dalis ir šalia kelio esantys objektai, kurie nesusiję su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. 01:11 vaizdo filmavimo įranga kartu su automobiliu įsuka į „Orlen“ degalinės teritoriją ir sustoja. Nejuda iki 02:00, tuomet juda degalinės teritorija ir sustoja 02:11. Tolumoje prie kiosko, ekrano kairėje pusėje matomas stovintis juodos spalvos automobilis, visureigis. 02:16 minėtas automobilis pradeda judėti atbuline eiga. 02:27 pradeda judėti vaizdo filmavimo įranga kartu su automobiliu link išvažiavimo iš degalinės į Tolimąją gatvę. Tuo pat metu matoma, kai minėtas juodos spalvos automobilis, visureigis stovi priešingoj kelio pusėje su įjungtu kairiu posūkio žibintu. 02:37 jis įsuka į Tolimąją gatvę sukdamas į kairę. Matosi, kad automobilio priekinė dešinės pusės padanga nuleista. Vaizdo įrašymo įranga juda kartu su automobiliu paskui minėtą juodos spalvos visureigį sukdama į dešinę į Tolimąją gatvę. 02:39 matomas juodos spalvos visureigio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliai važiuoja Tolimąja gatve ir sustoja maršrutinio transporto sustojimo vietoje pavadinimu „Guriai“. Aiškiai matomas juodos spalvos visureigio valst. Nr. ir užrašas ant kėbulo „Porsche Macan“. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Alwa_20180415_122057_F vaizdo įrašas trunka 3 minutes. Paleidus vaizdo įrašą apatinėje ekrano dalyje matyti užrašas „2018/04/15 12:21:03/ 0km/h/ 148.6km/A/ 13.2V Busy /BlackSys /MicOff CA15“. Įrašas be garso. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Filmuojama važiuojamoji Tolimosios gatvės dalis, kuria juda automobiliai, priešais stovintis automobilis „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia kelio esantys objektai, kurie nesusiję su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. 00:05 ekrano dešinėje pusėje matomas policijos pareigūnas, kuris prieina prie automobilio „Porsche Macan“ iš kairės pusės. Iš policijos kūno judesių – rankų gestikuliavimo, lūpų judėjimo – galima spręsti, kad jis bendrauja su žmogumi, sėdinčiu automobilyje.

Alwa_20180415_122357_F vaizdo įrašas trunka 3 minutes. Paleidus vaizdo įrašą, apatinėje ekrano dalyje matyti užrašas „2018/04/15 12:23:56/ 0km/h/ 148.6km/A/ 13.2V Busy /BlackSys /MicOff CA15“. Įrašas be garso. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Filmuojama važiuojamoji Tolimosios gatvės dalis, kuria juda automobiliai, priešais stovintis automobilis „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo iš kairės pusės stovintis policijos pareigūnas ir šalia kelio esantys objektai, nesusiję su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. 00:43 atsidaro automobilio „Porsche Macan“ kairės pusės priekinės durelės ir iš automobilio išlipa vyras, kuris eina link automobilio su filmavimo įranga. 00:51 vyras dešinėje ekrano pusėje dingsta iš vaizdo įrangos matomumo zonos. Tolesnis įrašas nereikšmingas.

Alwa_20180415_123613_F vaizdo įrašas trunka 3 minutes. Paleidus vaizdo įrašą, apatinėje ekrano dalyje matyti užrašas „2018/04/15 12:35:44/ 0km/h/ 148.6km/A/ 13.2V Busy /BlackSys /MicOff CA15“. Įrašas su garsu. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Vaizdo filmavimo įranga juda kartu su automobiliu. Filmuojama važiuojamoji Žirnių gatvės dalis, kuria juda automobilis, ir šalia kelio esantys objektai, nesusiję su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Girdimi pokalbiai per raciją. 1:49 pasigirsta policijos pareigūno balsas (toliau žymimas raide P), kuris sako: adresą skaži, kur gyvenat, M. Neaiškiai girdisi ne pareigūno (toliau žymimas raide M) pasakyti žodžiai: ...1-oji..... aštuoni. 02:11 pasigirsta M kalba: O ten negalima kažkur nuvažiuoti, vat kažkur. P: Kur? M: Prie bankomato. P: nu tu juokauji. Būk gerutis, nereikia. M... M: Aš suprantu... P: ...pažiūrėkit, paskutinįkart kartoju, nesunkink situacijos, nes čia yra baudžiamoji atsakomybė. M. Aš žinau... P: Aš suprantu, dėl to ir įspėju... M. Ne, tik yra blogiausia... P: Sakykit telefoną savo.. M: ....kai tu vat pavyzdingas žmogus, ir faktas visiškas šūdas bus.. P: ir būkit tada iki galo pavyzdingas. M: (nesuprantama, ką sako). Vaizdo įrašas pasibaigia.

04151222_0012 vaizdo įrašas trunka 5 minutes. Paleidus vaizdo įrašą, apatinėje ekrano dalyje, dešiniame kampe matyti užrašas „DSI_-REIS-/2018/04/15 12:21:56“. Įrašas su garsu. Vaizdo filmavimo įranga juda kartu su policijos pareigūnu. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Filmuojamas automobilio salonas pro nuleistą priekinį vairuotojo durelių stiklą. Matomas automobilyje, vairuotojo vietoje sėdintis vyras. Paleidus vaizdo įrašą, iškart pasigirsta automobilyje grojanti muzika ir policijos pareigūno (toliau žymimas raide P) balsas. Pokalbis vyksta su automobilyje sėdinčiu ir vaizdo įraše matomu vyru (toliau žymimas raide M). P: išjunkite. Negirdžiu labai. Tuo metu matoma, kad vyras sėdintis automobilyje, laiko rankose piniginę ir kažko ieško. Ištraukia iš jos keletą kortelių ir vieną jų ištiesia policijos pareigūnui, į tai policijos pareigūnas pasako: ne, čia... Tuomet vyriškis, laikydamas rankoje ištiesia kitą kortelę, kurią policijos pareigūnas paima į rankas ir matoma, kad tai yra vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. Š.. P: sakykit, o kiti dokumentai? Techninis pasas... Vyras, sėdintis automobilyje, pasilenkia prie daiktadėžės, ją atidaręs ištraukia pluoštą popieriaus lapų ir paduoda policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas paima lapus į rankas ir matoma, kad tai yra „Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“, draudimo bendrovė ERGO, poliso Nr. ACA8113733. P: Kam priklauso automobiliukas? M: Firmai. P: Firmai priklauso... M., jūs šiaip matėt, kad... M: Mačiau padanga, taip, taip... Aš skambinau jau. Jo, jo. P: O kaip sveikata pačio, M.? M: Blogai. P: Bloga sveikata... Nu, ateikit pas mus. Užgesinkit automobilį. M: Žiūrėkit... P: Jūs patildykit muziką. Aš negirdžiu labai. M: Mmm, atsiprašau labai, aš tik picos. P: Ką? M: Tik picos. P: Na aš supratau, kad tik picos, bet vairuoti negalima. M: Taip, taip aš suprantu. P: Nu, praeikit pas mus, patikrinsim. M: Aš žinau... P: Kaip? M: Aš žinau, kad jei ten praeisiu, tai bus blogai. P: Tai ir čia bus blogai. M: Tai ką aš ten kažkoks... Aš šalia gyvenu. P: Aš supratau, bet negalima. M: Nu, prašom, pareigūne. P: Ne, ne. M. Atsiprašau labai. P: M., viskas rimta čia, patikrinsim... M: Aš suprantu... P: ...žiūrėsim kiek, o toliau jau matysim, kokia, kokia procedūra toliau bus. M: Žiūrėkit, koks jūsų vardas? P: M. mano vardas. M: M., žiūrėkit, (sakydamas šiuos žodžius vyras, sėdintis automobilyje, naršo pirštais piniginėje) P: Nesunkinkit situacijos... M: Aš nesunkinu, M. P: ...jo, papirkimai čia – baudžiamoji atsakomybė. M: Aš, M., žinau. Man davažiuoti, vat, yra pora metrų... P: Supratau, supratau, bet kol kas. M: ...ir mano padanga nuleista.. P: Gerai, praeikit. M: M., galima? Jei aš ten nueisiu, man bus.. P: Na, tai ar taip ar taip bus. Ar taip ar taip mes privalėsim patikrint, nes mes gavom pranešimą apie jūsų vairavimą. Dėl to ir reikia patikrinti. M: M., žiūrėkite, jau patikrinot, gerai? P: Mhh? M: Patikrinot. P: Patikrint, patikrint, aišku, kad patikrint. M: M., žiūrėkit eee (sakydamas šiuos žodžius vyras, sėdintis automobilyje, ištraukia iš piniginės keletą piniginių banknotų, sugniaužia šiuos delne ir baigia sakiny), nu patikrinot. Ir ta prasme, aš ta prasme saugiai nuvažiuosiu. Sutariam? (sakydamas paskutinį žodį vyras, sėdintis automobilyje, ištiesia link policijos pareigūno ranką su popieriniais banknotais) P: Ne, ne, ne. Nu ką reiškia sutariam ar nesutariam? Mum reikia patikrinti jūsų... M: Tai vat ir patikrinam... P: ... tai vat ir sakau. M: ...atvažiavo vairuotojas, nuleido padangą (sakydamas paskutinį žodį vyras, sėdintis automobilyje, ištiesia link policijos pareigūno ranką su popieriniais banknotais. Viršutinis banknotas yra rausvos spalvos, ant jo užrašyti skaičiai 10). P: Nesunkinkit situacijos sau. Nu sunkinat, sunkinat. M: Nu bliamba, jeigu aš ten įlipsiu... P: Nu aš gi įspėjau, nu... Praeinam pas mus, praeinam. M: Oi, bliamba..., kad tą padangą nuleido... ir taip... P: Taip, taip. Ateikit. M: Paskambinsiu? P: Mhh? M: Paskambinsiu? P: Nu paskui paskambinsit. Dabar, dabar praeinam. M: Tai jei aš dabar paskambinsiu, tai atvažiuos pasiims mašiną. P: Tai mašiną pasiims. O gal nereikės pasiimti. Čia paskui spręsim jau. M: A, tai gerai. Atsidaro automobilio, kuriame sėdėjo vyras, durelės. Vaizdo filmavimo įranga juda kartu su policijos pareigūnu pro kairę pusę link tarnybinio automobilio (vaizdo įraše matomas numeris ant tarnybinio automobilio kėbulo (duomenys neskelbtini)), link galinės dalies. Iš dešinės tarnybinio automobilio pusės prieina ir vyras, sėdėjęs automobilyje. Atidaromas tarnybinio automobilio bagažinės dangtis. M: Tai jau (nesuprantami žodžiai) geriau nesisėst. P: Nu čia nesvarbu, žinokit, nesvarbu, čia (išimamas alkotesteris, paruošiamas naudojimui). O kada vartojot alkoholį paskutinį kartą? M: Nu, važiavau picos ir pavartojau. P: Nu kada? M: Nu, prieš valandą. P: Prieš valandą kažkur? M: Nu tai taip. P: Daug vartojot? M: Nu ką aš žinau... O kaip pūst? Niekada nepūtęs. P: Tiesiog lengvai pūsti apie penkias sekundes. Neimkit į rankas, nes aš palaikysiu. Pūskit, pūskit, pūskit, pūskit... Viskas. Ne, reikia pūsti kol aš pats nepasakysiu. Pačiam nereikia sustot. Dar kartą. Įkvėpkit ir laisvai pūskit. Pučiam, pučiam... dar, dar... Gerai. O kam mašina priklauso šita? M: Firmai. P: Firmai. Vaizdo įrašas pasibaigia.

04151226_0013 vaizdo įrašas trunka 2.25 minutes. Paleidus vaizdo įrašą, apatinėje ekrano dalyje, dešiniame kampe, matyti užrašas „DSI_-REIS-/2018/04/15 12:26:58“. Įrašas su garsu. Vaizdo filmavimo įranga juda kartu su policijos pareigūnu. Laikas, paleidus įrašą, keičiasi. Pasigirsta alkotesterio signalas. M: Geras. P: Nu geras šiaip. M: Normaliai (alkotesterio ekrane matomas užrašas 2,50). Ką daryt? P: Dabar procedūra bus tokia, kad reikės važiuoti su mumis į „narkologinį“ ir duoti kraują. Paskui, paskui nuvažiuoti į komisariatą. M: Tai galim paprasčiau padaryti. P: Paprasčiau negalim. Ne mes sugalvojom, tą procedūrą (Tuo pat metu matoma, kaip policijos pareigūnas atspausdina alkotesterio patikros kvitą, sudeda alkotesterį į lagaminėlį ir padeda į tarnybinio automobilio bagažinę). M: Bliamba...Tik atsigėriau alaus... P: Jūs sakėt prieš valandą. Aš paklausiau prieš tai. Bet nu alus tai... M: tai ką daryti? P: Nu, tai nieko. Dabar reikia paklusti ir važiuot. Dabar automobilį reikia užrakinti, jisai netrukdo eismui kol kas, o paskui jau spręsim. M: Paskambinsiu žmonai, gerai? P: Ne, kol kas nereikia skambinti, čia jau spręs paskui tyrėjas. O kol kas raktukus duokit mum nuo automobilio.. M: Ir... P: Uždarot mašiną. M: Ir... P: Ir važiuojam kartu. Ir viskas. M: Tai paskambint galiu? P: Aišku. Bet galėsite paskambinti iš mūsų automobilio, nes dabar laikas jau valstybinis eina. Tai uždarykit mašiną ir viskas. Kaip? M: O pasiimt mašiną? P: Ne, reikia uždaryt mašiną. Tiesiog. Kol kas. Užrakinti, atiduoti raktus mums, o paskui jau... M: Ją gali pasiimti bele kas? P: Bele kas, bet vėliau. Ne dabar. Kai tyrėjas duos leidimą. M: O tyrėjas tai.... P: O tyrėjas, kai duos leidimą, va tada galės, tada galės ir pasiimti. O dabar, ne. Prisėskit, einam. Prisėskit, prisėskit. Tai gerai ir skambinkit čia, nes vis tiek... M: Aš paimsiu raktelius.. P: Pas mus, pas mus.. M: Ai, pas jus... P: Ateikit. Eik sėsk. Duokit raktuką. M: Tai aš turiu. P: Man, man, man.. M: Užrakinau. P: Gerai, duokit. Vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 21–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3573/2018(01) matyti, kad M. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. 12.26 val. M. Š. nustatytas 2,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 50).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės rašto matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti negali, kadangi, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 9 punktu, vaizdo įrašas yra saugomas 60 parų (b. l. 102).

Iš Vilniaus apskrities VPK rašto matyti, kad policijos tarnybiniuose automobiliuose įrengtų stacionariųjų ir pareigūnų nešiojamųjų tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo policijos veikloje teisinis pagrindas yra reglamentuotas Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte. Vadovaujantis Policijos pareigūno, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standarto, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 5-V-478 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 5-V-723 „Dėl policijos pareigūno, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standarto patvirtinimo“ pakeitimo“, 5 punktu, visi pareigūnai, reaguojantys į įvykius, yra parūpinami vaizdo registratoriais. Policijos įstaigų vidiniai teisės aktai policijos pareigūnų asmeninių (ne tarnybinių) nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo tvarkos nereglamentuoja ir individualusis teisės aktas dėl vyriausiojo patrulio M. R. naudojamo asmeninio nešiojamojo vaizdo registratoriaus priimtas nebuvo (b. l. 107).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0239/18 matyti, kad: 1) asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, konkrečiai, jo kraujyje esant 2,72 promilėms etilo alkoholio tai galimi nesuvokiami savo paties veiksmai, sutrinka reakcijų ir veiksmų adekvatumas, prisitaikymas prie situacijos, apsitarnavimas, socialinių normų laikymasis, neteisingas situacijos vertinimas, minčių eigos sutrikimas, remiantis Burkhard Madea, Reinhard Dettmeyer „Teisės medicinos pagrindai“ ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimu; 2) asmens kraujyje esant 2,72 promilėms etilo alkoholio, asmuo gali nesuprasti savo daromų veiksmų bei nesuvokti sakomų žodžių esmės ir reikšmės, remiantis Burkhard Madea, Reinhard Dettmeyer „Teisės medicinos pagrindai“ (b. l. 125–129).

Po liudytojų apklausų ir rašytinės bylos medžiagos paskelbimo, baigus įrodymų tyrimą, padarius pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalbos, M. Š. gynėjas pateikė V. Š. prašymą perduoti M. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą ir savo ginamojo vardu prašymą dalyje dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad šie prašymai buvo pateikti nesavalaikiai, netinkamoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, jau baigus įrodymų tyrimą, t. y. baigiamųjų kalbų metu, teismas, neprieštaraujant prokurorui, nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą, tokiu būdu suteikdamas galimybę kaltinamajam ir jo gynėjui pateikti į bylą su minėtais prašymais susijusius dokumentus, taip pat sudarydamas sąlygas kaltinamajam pasisakyti dėl laidavimo ir apklausti teisme laiduotoja pageidaujančia būti V. Š..

Dėl kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, M. Š. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir jį sustabdžiusių policijos pareigūnų M. R., A. B. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. Š. kraujyje nustatyta 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl siūlymo duoti kyšį valstybės tarnautojui

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas, be kita ko, tiesiogiai pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už šio pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Teismo vertinimu, M. Š. kaltė padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymo nepripažino. Šią poziciją grindžia iš esmės tuo, kad nepamena, jog būtų siūlęs policijos pareigūnams susitarti ir juos papirkti, išvis nepamena apie ką kalbėjo su pareigūnais, buvo apsvaigęs, jautė didelį stresą, todėl galėjo elgtis neadekvačiai, nesuvokė savo veiksmų, nesiekė papirkti pareigūnų, nes yra doras ir sąžiningas pilietis, neigiamai žiūri į valstybės pareigūnų papirkinėjimą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su šia kaltinamojo pozicija.

Kaltinamojo teiginius, kad jis nesiekė papirkti policijos pareigūnų, paneigia: 1) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) M. R. ir A. B. parodymai, kuriais nesivadovauti teismas neturi pagrindo (nenustatytas šių liudytojų asmeninis suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį); 2) šiuos parodymus patvirtinantys vaizdo įrašai, kuriais nesivadovauti teismas taip pat neturi pagrindo. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, sustabdžius automobilį „Porsche“ ir priėjus prie vairuotojo, šis atrodė akivaizdžiai neblaivus (kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas), prisipažino vartojęs alkoholį ir pasiūlė susitarti, kad jį paleistų. Liudytojas įspėjo asmenį, kad šis nesiūlytų kyšio, bet vairuotojas į įspėjimus nereagavo, paėmė piniginę ir ištraukė pinigus (kelias kupiūras, iš kurių viena tikrai buvo 10 Eur kupiūra). Liudytojas M. R. apklausiamas teisme parodė, kad buvo sustabdytas automobilis „Porsche“, jis priėjo prie automobilio ir bendravo su vairuotoju, t. y. pareikalavo dokumentų, pasiūlė vairuotojui prieiti prie tarnybinio automobilio, tačiau vairuotojas pasakė, kad jeigu ten prieis, tai bus „viskas“, iš piniginės išėmė kažkiek pinigų (liudytojui pasirodė, kad išėmė 60 Eur, tačiau gali būti, kad matė, kaip pats teigė ikiteisminio tyrimo metu, vieną 10 Eur kupiūrą), asmuo buvo įspėtas dėl policijos pareigūno papirkimo, tačiau asmuo parodė pinigus ir paprašė susitarti. Liudytojas A. B. apklausiamas teisme patvirtino kito liudytojo M. R. nurodytas aplinkybes dėl automobilio „Porsche“ sustabdymo ir M. R. bendravimo su vairuotoju, papildomai parodė, kad girdėjo, jog porininkas (M. R.) bendraudamas su vairuotoju įspėjo pastarąjį dėl papirkimo, prašė nesunkinti savo padėties. Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus, policijos pareigūnams jį sustabdžius, pasiūlė vienam iš jų (M. R.) duoti kyšį už tai, kad nebūtų tikrinamas alkotesteriu.

Minėtus liudytojų parodymus patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad du iš šešių vaizdo įrašų užfiksuoti policijos pareigūno M. R. asmeniniu nešiojamu (pritvirtintu prie uniformos) vaizdo registratoriumi, likę – tarnybiniame automobilyje įrengtu stacionariu vaizdo registratoriumi. Ginčas byloje kilo tik dėl M. R. asmeniniu nešiojamu vaizdo registratoriumi užfiksuotų vaizdo įrašų pripažinimo teisėtais būdais gautais įrodymais ir šių įrašų įrodomosios reikšmės. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. atsakymo į teismo paklausimą matyti, kad Policijos įstaigų vidiniai teisės aktai reglamentuoja tik policijos tarnybiniuose automobiliuose įrengtų stacionariųjų ir pareigūnų nešiojamųjų tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo policijos veikloje tvarką, tačiau nereglamentuoja policijos pareigūnų asmeninių (ne tarnybinių) nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo tvarkos. Be to, šis atsakymas patvirtina, kad individualusis teisės aktas dėl vyriausiojo patrulio M. R. naudojamo asmeninio nešiojamojo vaizdo registratoriaus nebuvo priimtas. Kita vertus, aplinkybė dėl policijos pareigūnų asmeninių nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo jų tiesioginių pareigų atlikimo metu tvarkos nebuvimas savaime nereiškia, kad šiais registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai yra gauti neteisėtais būdais ir pripažintini neleistinais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš minėto atsakymo, policijos pareigūnai visgi yra aprūpinami tarnybiniais nešiojamaisiais vaizdo registratoriais, kurių naudojimo policijos veikloje teisinis pagrindas yra reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais (žr. atsakymo priedus). Sutiktina su liudytojo M. R. teisme nurodyta aplinkybe, kad tarnybinių nešiojamųjų vaizdo registratorių neužtenka visiems policijos pareigūnams. Teismas neabejoja tokių vaizdo registratorių nauda policijos pareigūno veikloje fiksuojant įvairius teisės pažeidimus, ginantis nuo asmenų, su kuriais kiekvieną dieną pareigūnams tenka kontaktuoti, nepagrįstų pretenzijų ir pan. Taigi nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnas M. R. įsigijo ir naudojo asmeninį nešiojamąjį vaizdo registratorių turėdamas neteisėtų ketinimų.

Spręsdamas klausimą, ar M. R. asmeniniu nešiojamu vaizdo registratoriumi užfiksuotus įrašus šioje byloje laikyti gautais teisėtais būdais ir leistinais įrodymais, teismas, be abejo, turi omeny, kad jų (būtent asmeninių) naudojimo tvarka nėra reglamentuota policijos įstaigų vidiniais teisės aktais, priešingai nei tarnybinių nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo tvarka. Kita vertus, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. VIĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus. Nagrinėjamai bylai aktualiausias yra VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Nepaisant to, pagal VIĮ 13 straipsnio 2 dalį nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Taigi, teismo įsitikinimu, policijos pareigūno M. R. asmeninio nešiojamojo vaizdo registratoriaus panaudojimo teisinis pagrindas susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje, t. y. pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją sustabdžius automobilį, yra numatytas VIĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje.

Grįžtant prie asmeninių nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo policijos veikloje pažymėtina, kad, konstatavus, jog tokia naudojimo tvarka nėra nustatyta, būtina įvertinti, ar ši aplinkybė turi įtakos gautų duomenų (vaizdo įrašų) patikimumui ir ar dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės. Teismo vertinimu, vien tik minėta aplinkybė, turint omeny VIĮ nuostatas, leidžiančias kiekvienam asmeniui filmuoti teisės pažeidimus, taip pat tai, kad šiuos gautus duomenis galima patikrinti (pašalinti abejones) BPK nustatyta tvarka (pavyzdžiui, apklausiant liudytoju vaizdo įrašą padariusį policijos pareigūną), savaime nepaneigia šių duomenų patikimumo. Šiuo atveju teismas atitinkamas išvadas daro remdamasis ne išskirtinai policijos pareigūno M. R. asmeniniu vaizdo registratoriumi užfiksuotais vaizdo įrašais, tačiau ir paties M. R. duotais parodymais, juos patvirtinančiais kito policijos pareigūno A. B. parodymais.

Nagrinėjamu atveju svarbiausia yra tai, kad tarnybinių nešiojamųjų vaizdo registratorių naudojimo policijos veikloje tvarka yra teisiškai reglamentuota ir toks naudojimas yra leistinas, o vien ta aplinkybė, kad minėti du vaizdo įrašai buvo padaryti ne pareigūno tarnybiniu, o asmeniniu vaizdo registratoriumi, vėlgi turint omeny minėtas VIĮ nuostatas, nėra pagrindas šiuos vaizdo įrašus laikyti neteisėtu būdu gautais ir dėl to neleistinais įrodymais. Dėl asmens informavimo apie vaizdo įrašo darymą (nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo informuotas apie policijos pareigūno M. R. daromą vaizdo įrašą) akcentuotina pakankami išplėtota ir nuosekli kasacinio teismo praktika, pagal kurią vien tik neperspėjimas apie daromą įrašą nėra pagrindas konstatuoti, jog įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-788/2017).

BK 227 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kurių šis už kyšį turėtų neatlikti paperkamojo naudai. Kaltinamajame akte nurodyta, kad siūlydamas kyšį M. Š. prašė netikrinti jo girtumo alkotesteriu. Nors nei kaltinamasis, nei liudytojas M. R. nėra nurodę, kad būtent tokius žodžius M. Š. buvo pavartojęs, teismo vertinimu, būtent to kaltinamasis siūlydamas kyšį ir siekė. Tai matyti iš kaltinamojo ir policijos pareigūno M. R. pokalbio turinio, nustatyto pagal vaizdo įrašą „04151222_0012“: pareigūnui priėjus prie vairuotojo ir pasiteiravus dėl sveikatos, pastarasis atsako, kad sveikata bloga; pareigūnas nurodo užgesinti automobilį ir prieiti prie jų (teismo pastaba – pareigūnų automobilio); vairuotojas atsako, kad jis tik picos (teismo pastaba – važiavo); pareigūnas sako, kad suprato, bet vairuoti negalima; vairuotojas atsako, kad supranta; pareigūnas dar kartą nurodo ateiti pas juos patikrinimui; vairuotojas atsako, kad jeigu nueis, tai bus blogai, akcentuodamas, jog šalia gyvena, ir pavartodamas žodžius „prašome, pareigūne“; pareigūnas atsako „ne, ne“, vėl atkreipia vairuotojo dėmesį, kad reikia tikrintis, tada žiūrės kiek, nuo ko priklausys tolesnė procedūra; vairuotojas, sakydamas žodžius „M., žiūrėkit“, naršo pirštais piniginėje; pareigūnas prašo nesunkinti situacijos, kad tai yra papirkimas ir baudžiamoji atsakomybė; vairuotojas atsako, kad žino ir vėl akcentuoja, jog jam tik pora metrų (teismo pastaba – iki namų); pareigūnas dar kartą paprašo praeiti; vairuotojas pakartoja „jeigu ten nueisiu, man bus...“; pareigūnas nurodo, kad bet kuriuo atveju privalo jį patikrinti, nes yra gautas pranešimas apie vairavimą, todėl reikia patikrinti; vairuotojas atsako, kad jau patikrino ir klausia „gerai?“; vairuotojas ištraukia iš piniginės keletą popierinių banknotų ir sako, kad „patikrinot“ ir jis saugiai nuvažiuos, paklausia „sutariam?“, tuo metu laiko rankoje popierinius banknotus; pareigūnas atsako „ne, ne, ne“; pareigūnas dar kartą pakartoja, kad vairuotojas nesunkintų sau situacijos; vairuotojas atsako „bliamba, jeigu aš ten įlipsiu...“. Teismo vertinimu, užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog jo prašoma prieiti prie tarnybinio automobilio tam, kad alkotesteriu būtų patikrintas jo neblaivumas. Kadangi kaltinamasis tuo metu iš tikrųjų buvo neblaivus (jo paties teigimu, jis iki vėlyvos nakties vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte dar ir alų), jis buvo suinteresuotas, kad nebūtų tikrinamas jo neblaivumas, todėl turėjo tikslą papirkti jį sustabdžiusį policijos pareigūną, rodydamas pastarajam piniginėje esančius pinigus ir prašydamas susitarti dėl neblaivumo netikrinimo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad policijos pareigūnų neveikimas, t. y. pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo sukėlusio vairuotojo nepatikrinimas alkotesteriu, laikytinas neteisėtu neveikimu.

Liudytojo M. R. parodymais ir minėtu vaizdo įrašu „04151222_0012“ nustatyta, kad kaltinamasis, pokalbio su policijos pareigūnu rankose turėdamas piniginę, naršė joje pirštais, kiek vėliau sakydamas „jau patikrinot, patikrinot“, ištraukė iš piniginės popierinį banknotą (gal kelis) ir ištiesė jį (juos) link pareigūno. Kadangi pareigūnas nepriėmė kyšio, vien iš vaizdo įrašo ir pareigūnų parodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti siūlomo kyšio dydžio (popierinių banknotų ekvivalento). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas mažiausias iš BK 227 straipsnyje numatytų kyšio dydžių, t. y. iki 1 MGL, ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal šio straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506-788/2015).

Teismas kritiškai vertina ir nesivadovauja kaltinamojo iškelta versija, kad jis pokalbio su policijos pareigūnais metu dėl patirto didelio streso, neblaivumo būsenos elgėsi neadekvačiai, nesuvokė savo veiksmų esmės, dalies jų visai neatsimena. Šios kaltinamojo versijos (dėl savo veiksmų, žodžių esmės ir reikšmės nesuvokimo, esant nustatytam 2,72 promilių neblaivumui laipsniui) nepartvirtina ir byloje pateikta teismo konsultacinė specialisto išvada. Ši išvada nelaikytina patikimu įrodymu, patvirtinančiu kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kadangi ji tik bendro pobūdžio. Tai matyti iš pačios išvados, kurioje nurodyta, kad asmeniui, kuriam nustatytas 2,72 promilių neblaivumo laipsnis, galimi nesuvokiami savo paties veiksmai, jų neadekvatumas, minčių eigos sutrikimai ir pan. Antroje išvados dalyje taip pat nurodyta, kad toks asmuo gali nesuprasti savo daromų veiksmų, nesuvokti sakomų žodžių esmės ir reikmės. Kaip minėta, ši išvada yra bendro pobūdžio, taikytina bet kokiam asmeniui, kuriam nustatomas nurodytas neblaivumo laipsnis, t. y. joje nenurodyta, kad susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje būtent kaltinamajam pasireikė minėti reiškiniai. Be to, teismas nesivadovauja minėta išvada ir dėl to, kad pats kaltinamasis teisme apibūdindamas savo rytinę būseną nutarus vairuoti automobilį parodė, kad miegojo mažai, bet jautėsi normaliai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, nepaisant kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnio, jis sugebėjo užsisakyti picas, nuvažiuoti iki picerijos, pasiimti picas (iš minėto įrašo matyti, kad tikrai buvo pasiėmęs užsisakytas picas, nes jos matomos keleivio sėdynėje), bendrauti su pareigūnais. Kaltinamojo su pareigūnu M. R. pokalbio turinys, minčių dėstymo nuoseklumas, jų kryptingumas (nevienkartinis įkalbinėjimas pareigūno netikrinti jo neblaivumo), elgsena, be to, liudytojų apibūdintas vėlesnis kaltinamojo elgesys jau būnant Respublikinio priklausomybės ligų cento Vilniaus filiale, kaltinamajam aiškinant apie jam kaip medikui žinomą kraujo paėmimo tvarką, tai pat paneigia aptariamą kaltinamojo versiją.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinimo dalies, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis ir tarnybiniame automobilyje siūlė kyšį valstybės tarnautojams, kad jam nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepakankamą konkretumą (kalbant apie kaltinamojo veiksmus), mano, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl nurodyti kaltinamojo veiksmai šalintini iš kaltinimo. Visų pirma, kaltinamojo tarnybiniame automobilyje nurodytas prašymas po to, kai jau buvo užfiksuotas jo neblaivumas, prieš tai jam nesėkmingai bandant įtikinti pareigūną netikrinti jo neblaivumo, privažiuoti prie bankomato, dėl jo nekonkretumo negali būti vertinamas kaip kyšio siūlymas. Antra, kuo remiantis kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis siekė, kad jam nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat neatskleista. Nei kaltinamasis, nei apklausti policijos pareigūnai neparodė, kad kaltinamasis prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Pokalbis su pareigūnais buvo labai trumpas, todėl ir iš pokalbio konteksto negalima daryti tokios išvados. Priešingai, iš vaizdo įrašo „04151226_0013“ matyti, kad po kaltinamojo patikrinimo alkotesteriu ir daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumo laipsnio nustatymo policijos pareigūnas M. R. kelis kartus pakartojo kaltinamajam, kad dėl tolesnių procedūrų spręs tyrėjas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamąjį tarnybiniu automobiliu pristatant į medicinos įstaigą kraujui priduoti šis, prašydamas privažiuoti prie bankomato, nebeturėjo tyčios papirkti pareigūnus. Šiame kontekste nesvarbu, ar kaltinamasis banko sąskaitose turėjo pinigų, todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako. Trečia, byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi fiksuojamas tiek automobilio vidus, tiek automobilio priekyje esantis vaizdas. Tačiau byloje pateikti tik vaizdo įrašai, kuriuose matomas automobilyje esantis vaizdas ir girdimas automobilio viduje esančių žmonių pokalbių turinys, tačiau nepateikti automobilio vidaus vaizdo įrašai. Teismui pareikalavus patekti tokius įrašus, jie nebuvo pateikti, motyvuojant tuo, kad jau panaikinti. Esant tokioms aplinkybėms, vien pareigūnų ir kaltinamojo pokalbio tarnybiniame automobilyje garso įrašas, nesant vaizdo, nėra pakankamas išvadai dėl kaltinamojo tyčios pasiūlyti būtent kyšį buvimo. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas pašalino dalį kaltinamajam inkriminuotų veiksmų, neturi teisinės reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nes teismas jau konstatavo, kad jis kiek anksčiau pasiūlė policijos pareigūnui kyšį už tai, kad nebūtų tikrinamas alkotesteriu.

Dėl galimybės kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Viena iš būtinų laidavimo sąlygų yra tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.). Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nesudaro idealiosios sutapties, nagrinėjamu atveju nėra vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti nurodyto teisės instituto. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, teismas nepasisako dėl kitų laidavimo sąlygų ir laiduotojo tinkamumo, kadangi tai neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę M. Š., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, savanoriškai teikiantis išlaikymą savo ir dabartinės sutuoktinės vaikams, neteistas (b. l. 54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 55).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Š. už BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokuroro siūlomos bausmės, t. y. baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijų minimumui, skirtinas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,72 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 18 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (b. l. 43) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas neturi pagrindo nustatyti trumpesnio už vidurkį šios priemonės termino, nes visgi M. Š. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – net 2,72 promilės. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Palyginimui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už žymiai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo laipsnis) vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas nuo vienų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl mažesnio už vidurkį baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) termino nustatymas šiuo atveju, nesant jokių išimtinių aplinkybių, t. y. švelnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiškiai pavojingesnę veiką, prieštarautų ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-1020/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam M. Š. nustatyta, kad jis, būdama neblaivus, vairavo automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta iš paties kaltinamojo paaiškinimų ir byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 10). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis automobiliu naudojosi sekmadienį ir yra įmonės, kuri yra automobilio valdytoja, vadovas ir akcininkas, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui (faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o teisiškai – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad vienas iš juridinio asmens požymių yra atskiras juridinio asmens turtas. Turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ar steigėjų turto, t. y. negali būti tapatinamas su jų (dalyvių ar steigėjų) turtu. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad automobilis lizingo būdu pirktas įmonės reikmėms, naudojamas tik įmonės veikloje ne tik jo, bet ir kitų darbuotojų, atlieka reprezentacinę funkciją. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis automobiliu naudojosi savaitgalį, nes buvo padangų keitimo metas, o padangos buvo laikomos jo gyvenamojoje vietoje. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju minėto automobilio valdytoja, o ypač savininkė (lizingo bendrovė), turint omeny minėtą turto atskirumo principą, galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką. Todėl, siekiant apsaugoti trečiojo asmens teisėtus interesus, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimo, o ne automobilio konfiskavimo

Minėta, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, yra formavimosi stadijoje (ypač kalbant apie apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), todėl nėra pakankamai nuosekli. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-468/2018, išieškojo visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (40 090 Eur), tačiau kitose bylose (Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018) tas pats teismas priėjo išvados, kad konfiskuotino automobilio visos vertės išieškojimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė, todėl sumos buvo pamažintos. Kasacinis teismas vienoje ir paskutiniųjų savo nutarčių dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinė aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio „Porsche Macan“, 2017 m. gamybos, vertę, t. y. 46 980 Eur (pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateiktų duomenų apie automobilio vidutinę vertę neginčijo ir nepateikė duomenų apie kitokią automobilio vertę), taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis turi didelių finansinių įsipareigojimų (kartu su sutuoktinę pasiėmę 163 056,07 Eur kreditą, finansiškai kas mėnesį padeda savo dabartinės sutuoktinės iš pirmos santuokos dukrai, išlaiko iš pirmos santuokos savo du nepilnamečius vaikus, moka už trečio (vyresniojo) sūnaus mokslus ir pragyvenimą užsienyje, paties M. Š. gaunamas mėnesines pajamas (1 280 Eur), jo sutuoktines mėnesines pajamas (843 Eur), sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų ½ minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 23 490 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ir padarytą veiką, be to, atsižvelgtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis iš karto po šios veikos padarymo padarė kitą veiką (pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už tai, kad išvengtų atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 42) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 6 vaizdo įrašais (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 80 MGL dydžio baudą, t. y. 4 000 Eur, baudą.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio baudą, t. y. 1 500 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir M. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 (penkių tūkstančių) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 18 d.;

– automobilio „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ vertės atitinkančios pinigų sumos – 23 490 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimties) Eur konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Porsche Macan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

M. Š. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 6 vaizdo įrašais (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išaiškinti M. Š., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš