Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2321-779/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
e2S-2321-779/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12645-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Meno skersvėjis“
Atsakovas
UAB „Statgama“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2321-779/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12645-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statgama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Meno skersvėjis“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Statgama“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Meno skersvėjis“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Statgama“ 8 040 Eur skolą, 7 218,56 Eur nuostolių, 12,5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 15 258,56 Eur (8 040 Eur + 7 218,56 Eur) sumos ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

3. Nurodė, jog yra sprendimo neįvykdymo grėsmė. Reikalaujama suma (15 258,56 Eur) atsakovei yra didelė, jos išieškojimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Be to, „CreditInfo“ duomenimis, atsakovei priskirtas aukštesnis nei aukščiausias rizikos vėlavimo atsiskaityti reitingas, dėl ko mano, jog atsakovė galimai yra nepakankamai moki ir / arba nesąžininga. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro informacija, atsakovė prisiėmė įsipareigojimus ieškovei pristatyti prekes jau turėdama finansinių sunkumų, o antrąją išankstinio mokėjimo, avanso, dalį pareikalavo sumokėti jau gerai žinodama, kad neįvykdys prievolių pagal sąmatą, kas parodo, jog atsakovė pasielgė neatsakingai ir nesąžiningai. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra akivaizdžiai nesąžininga, piktybiškai vengia prievolės atsiskaityti. Atsakovė taip pat nesureagavo į ieškovės pretenziją, iki nurodytų terminų pabaigos skolos nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei UAB „Statgama“ nuosavybės teise priklausančias lėšas 15 258,56 Eur sumai, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus, bei atsiskaityti su ieškove.

5. Teismas nustatė, kad pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Nurodė, jog atsakovės turtinė padėtis, sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas arešto forma apriboti jos padėtį, pagal Lietuvos apeliacinio teismo teisminę praktiką, neturi teisinės reikšmės.

6. Teismas, įvertinęs bylos šalių veiksmų intensyvumą, aprašytą ieškinyje, sprendė, kad atsakovė gali siekti apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, iš pateiktų priedų prie ieškinio nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, vėluoja atsiskaityti, areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad per 2023 m. atsakovė dalyvavo 12 teisminiuose nagrinėjimuose, kurių pagrindų iš jos priteistos skolos. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti sklandų teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, vykdymą.

7. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą, taip pat ginčo pobūdį, sprendė, kad turto arešto suma neturi turi varžyti atsakovės padėtį tik tiek, kiek tai yra būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

8. Kadangi ieškovė prašė ieškinio ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ir atsakovės lėšas ieškinio ribose, teismas, papildomai įvertinęs atsakovės turimo turto sudėtį, kaip laikinąją apsaugos priemonę pirmiausia taikė areštą atsakovės lėšoms 15 258,56 Eur sumai, esančioms bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, ir tik šio turto (lėšų) nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, reiškiamo reikalavimo sumai (15 258,56 Eur), uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė UAB „Statgama“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir ieškovės UAB „Meno skersvėjis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

9.1. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovės nuomone, teismas atsižvelgė tik į ieškovės pateiktos informacijos kontekstą, neįvertinęs realios atsakovės galimybės grąžinti ieškinyje nurodytą sumą. Teismas formaliai atkreipė dėmesį tik į ieškovės argumentus dėl galimai sunkios finansinės situacijos, kad atsakovė galimai turi skolų ir sunkumų, tačiau šios informacijos nepatikrino ir neįvertino to fakto, kad teismui buvo pateikta per mažai įrodymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Viešai prieinami duomenys nurodo teigiamą atsakovės padėtį. Teismas neįvertino fakto, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta jokios sutarties, todėl teismas iš anksto įvertino neva galimą ieškovės teiginių pagrįstumą ir išsprendė ginčą anksčiau laiko, nesuteikęs galimybės atsikirsti atsakovei.

9.3. Liteko informacija dėl nepasibaigusių bylų, kuriose nėra galutinio sprendimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė turi ir daugiau skolų, todėl galutinio teismo sprendimo neegzistavimas šio fakto neįrodo ir negali teismo būti kvalifikuojamas kaip tinkamas įrodymas apie sunkią atsakovės finansinę padėtį. Atsakovės finansinė padėtis yra gera, o teismas šios informacijos nepatikrino.

9.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, t. y. nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškinio deklaratyviais teiginiais, kas patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tame tarpe ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.5. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti itin griežtą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų jo teiginius, kad atsakovė gali perleisti savo turtą, kad geranoriškai negrąžina dalies pinigų.

2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl prekių pirkimo–pardavimo ir jų sumontavimo, kurios atsakovė neįvykdė išimtinai dėl atsakovės kaltės ir nuo jos priklausančių aplinkybių. Šalys sudarė sutartį 2023 m. balandžio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasitvirtintos sąmatos forma, kurioje be kita ko, susitarė dėl esminės sutarties sąlygos – gaminių, priešgaisrinių bei priešdūminių užuolaidų, detalizuotų sąmatoje (prekės) pirkimo–pardavimo. Nors sąmata ginčo šalių ir nebuvo pasirašyta, tęstinė 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. birželio 27 d. ir t.t. komunikacija tarp šalių dėl prekių pristatymo ir sumontavimo, atsakovo pasiteisinimai dėl vėlavimo pristatyti prekes ir jas sumontuoti bei pažadai tą padaryti, patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė pasiekė susitarimą dėl prekių pirkimo–pardavimo bei jų sumontavimo sąmatoje įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė, lygiai taip pat kaip ir ieškovė, traktavo, kad sutartis yra sudaryta, ir sąmatos pagrindu bei sutinkamai su joje nurodytais terminais ieškovė ir atsakovė privalėjo atlikti tolimesnius veiksmus, t. y. ieškovė atlikti išankstinius mokėjimus pagal sąmatą, o atsakovė pristatyti prekes ir jas sumontuoti per sąmatoje įtvirtintus terminus.

10.2. Atskirajame skunde nurodoma, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovės turtinė padėtis yra stabili ir gera. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas arešto forma apriboti atsakovės padėtį, remdamasis ne jos turtine padėtimi, bet galimu nesąžiningumu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų dydis bei atsakovės turtinė padėtis taip pat yra reikšmingi, sprendžiant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Atsakovės pateikiami melagingi teiginiai apie neva gerą jos finansinę padėtį bei aktualius deklaruotus finansinius duomenis rodo atsakovės nesąžiningumą bei neatskleidžia realios atsakovės finansinės padėties, kas sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Į byl1 pateikti antstolio R. V. atsakovės turto aprašai paneigia atsakovės teiginius, kad ji turi realią galimybę grąžinti ieškinyje nurodytą sumą. Be to, atsakovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovės reikalavimas.

10.3. Atsakovė savo teiginius apie teigiamą jos padėtį grindžia neva tai aktualiais viešai prieinamais duomenimis, tačiau nutyli, kad nesilaiko įstatymų dėl finansinės atskaitomybės pateikimo ir jau dvejus metus nėra pateikusi Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

10.4. Iš šalių susirašinėjimo „Viber“ programėle matyti, kad: 2023 m. birželio 8 d. atsakovė sąmatos pagrindu pareikalavo, kad ieškovė pervestų antrąją pirkimo–pardavimo kainos dalį už prekes; 2023 m. birželio 21 d. pamelavo, kad prekės yra gautos; 2023 m. birželio 27 d. prisipažino ieškovei, kad jos sumokėta pirkimo–pardavimo kainos dalis – 8 040 Eur, buvo panaudota kito atsakovės vykdomo projekto užbaigimui ir dėl atsakovės turimų finansinių sunkumų prekės nėra užsakytos, kas patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi ir apgaulingi nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pradžios ir atsakovė prisiėmė įsipareigojimus ieškovei pristatyti prekes jau turėdama rimtų finansinių sunkumų, o antrąją išankstinio mokėjimo, avanso, dalį pareikalavo sumokėti jau gerai žinodama, kad nevykdys prievolių pagal sąmatą taip, kaip šalys buvo susitarusios.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

4. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: išrašą iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.lt apie atsakovės skolas, darbuotojų skaičių, duomenis apie bylų skaičių atsakovės atžvilgiu, 2019 – 2020 m. finansinius rodiklius, duomenis apie dalyvavimą 2021 – 2022 m. viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: šalių susirašinėjimus elektroniniu paštu bei per „Viber“ programą, VĮ Registrų centro pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (atsakovės), antstolio elektroninį laišką, paklausimus tiekėjams. Kiekviena iš šalių teikiamais naujais įrodymais siekia pagrįsti savo procesinių dokumentų argumentus ir motyvus.

5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

6. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos šalių teikiamus įrodymus, pažymi, kad jie iš dalies yra susiję su sprendžiamo klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tiek atsakovės, tiek ieškovės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, byloje pareikštų reikalavimų pobūdį.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11. Laikinosios apsaugos priemonės byloje taikomos nustačius dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimą: 1) byloje pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, tapti neįmanomu arba netekti prasmės.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, išimtinai rėmėsi tik ieškinio deklaratyviais teiginiais, kas patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas), tame tarpe ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Pastebėtina, kad, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovės pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).

15. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

16. Nustačius, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

18. Pirmosios instancijos teismas , įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas sklandus teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, vykdymas. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju bylos šalių veiksmų intensyvumas, aprašytas ieškinyje, preliminariai suponuoja, kad atsakovė gali siekti apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat įvertino ir atsakovės turtinę padėtį.

19. Nors pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra apie tai, jog teismas atsižvelgė tik į ieškovės pateiktos informacijos kontekstą, neįvertinęs realios atsakovės galimybės grąžinti ieškinyje nurodytą sumą, vertino tik į ieškovės argumentus dėl galimai sunkios finansinės situacijos, tačiau su jais negalima sutikti, kadangi teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės priėmė ne dėl atsakovės turtinės padėties, o dėl jos elgesio iki bylos iškėlimo, kas sudarė pagrindą manyti, jog atsakovė gali siekti išvengti prievolės ieškovės atžvilgiu.

20. Atsakovė nurodo, jog teismas netinkamai vertino jos finansinę padėtį, tačiau atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie atsakovės turtinę padėtį, t. y., jog ji neturi nekilnojamojo turto, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, yra areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas, dalyvauja teisminiuose ginčuose. Kaip jau minėta, teismas sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybės atsiskaityti su ieškove, todėl šie argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

21. Be to, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, aplinkybės, susijusios su atsakovės finansine būkle, finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 ir kt.).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

23. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų su atsakove galima daryti preliminarią išvadą, jog šalys aptarė pagrindines sutarties sąlygas, sutarė dėl dviejų avansinių mokėjimų ir prekių pristatymo termino. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, jog ieškovė atsakovei atliko avansinius mokėjimus pagal išankstines sąskaitas, taip pat, jog ieškovės atstovas nuolat domėjosi dėl prekių ir darbų terminų. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovas nuolat raginamas imtis priemonių vykdyti sutartas atsakovės pareigas, atsiprašinėjo dėl susidariusios situacijos.

24. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė sudarė pakeičiančią sutartį (kitą sutartį) dėl priešgaisrinių bei priešdūminių užuolaidų įsigijimo, jų pristatymo bei sumontavimo mažiau palankiomis sąlygomis, nes atsakovei nepristačius prekių, ieškovė turėjo kreiptis dėl prekių įsigijimo bei darbų atlikimo į kitus tiekėjus. Ieškovė nurodė, jog tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainos buvo didesnės nei atsakovės pasiūlyta kaina, kas kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų galima daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė, sudarydama susitarimą su ieškove, galėjo turėti kitokius tikslus, nei buvo deklaruojama, o tai leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu.

25. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie konkrečius atsakovės veiksmus, kuriais ji mėgintų slėpti, perleisti jai priklausantį turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šioje nutartyje aptarti įrodymai ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą apie ateityje galinčią iškilti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės galimų nesąžiningų veiksmų. Atsakovės atstovo elgesys dalykinio bendravimo su ieškove aspektu sukuria pakankamą atsakovės (jos atstovo) galimo nesąžiningo veikimo ateityje tikimybę, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu mėginant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, arba kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartų rašytinių duomenų pakanka daryti išvadą, kad ieškovės argumentais paneigta atsakovės sąžiningumo prezumpcija, net ir nesant akivaizdžių faktų apie atsakovės atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nukreiptus siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kontekste atsakovės atstovo veikimas iki sutarties nutraukimo laikytinas reikšminga ir atitinkamai vertintina aplinkybe.

26. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi slėpti, perleisti tretiesiems asmenims turtą ar kitaip mažinti jo masę (apimtį), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino analizuojamas aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais pagal šio konkretaus ginčo situaciją, todėl darė pagrįstą išvadą dėl tikėtinos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė įrodė grėsmės jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo tikimybę, todėl buvo pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės UAB „Statgama“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė