- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2-1352-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01085-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- R. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. D. 123 020,09 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. D. turto areštą pareikštų reikalavimų ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui R. D. priklausantį turtą, neviršijant 123 020,09 Eur sumos.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu, nes ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
5. Pasisakydamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškinio suma 123 020,09 Eur atsakovui kaip fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele, o didelės sumos reikalavimas teismų praktikoje pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, ieškinys grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais, kas sudaro tikėtiną prielaidą spręsti, jog atsakovas gali imtis veiksmų, siekdamas apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas R. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškinio grindimas galimai atsakovo neteisėtais veiksmais pati savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje duomenų apie atsakovo nesąžiningumą nėra, nes ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas pavėluotai kreipėsi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė taip pat nenurodė jokių duomenų, kad atsakovas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
6.2. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2397-597/2017 pagal BUAB „Energijos taupymo technologijos“ kreditoriaus tiesioginį ieškinį atsakovui buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškinys vėliau atmestas.
6.3. Atsakovas moka paskolą bankui, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis neturi lėšų pragyvenimui bei negali mokėti įmokų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pažeidžiamas proporcingumo principas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
7.1. Bendrovei esant nemokiai atsakovas toliau sudarinėjo sandorius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, todėl elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kontrahentų atžvilgiu.
7.2. Bendrovė pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovės vadovai, tarp jų ir atsakovas, neperdavė visų bendrovės veikloje naudotų dokumentų, atspindinčių jos įsipareigojimus kreditoriams ir skolininkų įsipareigojimus bendrovei, dėl ko bendrovė patyrė papildomas finansines išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, detaliau nepasisako, nes šios aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su galimai neteisėtais atsakovo veiksmais laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo bei su tuo susijusia žala kreditoriams (kuri bus įrodinėjama šią civilinę bylą nagrinėjant iš esmės), nepaneigia preziumuojamo atsakovo sąžiningumo. Pažymėtina, kad konkrečios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovo siekio vengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovo turtui taikyti areštą.
13. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą neviršijant 123 020,09 Eur sumos) atmesti.