Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jolantai Voleikienei, Vilmai Žebrauskienei, Kristinai Tabakajevienei, Gabijai Grikainytei,

nukentėjusiajam S. V. (S. V.), jo ir mažametės nukentėjusiosios A. V. įgaliotam atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Latušinskij),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. (M.) P., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo padėjėju, teistas 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 34 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio konfiskavimas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 8.15 val., Vilniaus raj., Rudaminos sen., Baraškos k., krašto kelio Nr. 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai) 18.432 km, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus, nustatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią <...> kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas keliu Nr. 106 ir sukdamas į kairę, link Juodšilių kapinių, nedavė kelio, nuo Baraškos k. link Juodšilių k. priešingos krypties eismo juosta važiavusiam ir eilę automobilių, taip pat ir jį, lenkusiam, S. V. vairuojamam, automobiliui Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su minėtu Škoda Octavia automobiliu, vėliau nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo Volvo FL6 krovininio automobilio keleivis R. Š., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat Škoda Octavia automobilio vairuotojas S. V., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir mažametė keleivė A. V., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3746/2022 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. A. V. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai kaktoje, odos nubrozdinimas pilve, paviršinės pjautinės žaizdos kaktoje, dešinio raktikaulio kūno lūžis, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais (išskyrus paviršinės pjautinės žaizdos kaktoje, kurios padarytos aštriais pjaunančių savybių turinčiais daiktais, galimai stiklo šukėmis), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninę 2022 m. rugsėjo 2 d., 9.21 val. Sužalojimai, dėl dešinio raktikaulio kūno lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui; 2. sužalojimai, nustatyti A. V., galėjo būti padaryti vienmomentiškai; 3. įvertinus medicinos dokumentuose aprašytą A. V. nustatytų sužalojimų lokalizacijas ir pobūdį, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griuvimo metu; 4. tikėtina, kad A. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. t. 2, b. l. 26–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3434/2022 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. S. V. 2022 m. rugsėjo 5 d. Eišiškių pirminės sveikatos priežiūros centre nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Jos padarytos krūtinę ir šlaunį paveikus kietais bukais daiktais, galimai atsimušant juos. Jais galėjo būti ir automobilio salono priešais kūną buvusios dalys, ir pagal pobūdį atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą, nes objektyvių medicininių duomenų, kad dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra; 2. Sužalojimai padaryti dviem vienmomenčiais trauminiais poveikiais; 3–4. sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2022 m. rugsėjo 2 d. neatmetama (b. t. 2, b. l. 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3429/2022 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1. R. Š. kūne nustatytas kairės blauzdos odos nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas neužilgo iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2022 m. rugsėjo 2 d. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2. R. Š. kūne konstatuotas kairės blauzdos odos nubrozdinimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; 3. R. Š. kūne konstatuota kairės blauzdos odos nubrozdinimas galėjo susidaryti pačiam nukentėjusiajam atsitrenkus į kietą buką daiktą; 4. R. Š. kūne nustatyta kairės blauzdos odos nubrozdinimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjus eismo įvykio metu (b. t. 2, b. l. 11–14).

Remiantis eismo įvykio vietos alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 rodmenimis, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 2 d., 8.35 val. S. V. buvo blaivus (b. t. 1, b. l. 85?87).

Nukentėjusiojo S. V. parodymų patikrinimo vietoje metu protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., atvykus į įvykio vietą Vilniaus raj., Rudaminos sen., Baraškos k., krašto kelio Nr. 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai), netoli Juodšilių kapinių, nukentėjusiajam S. V. (dalyvaujant jo įgaliotam atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij) pasiūlius parodyti, kur ir kaip įvyko eismo įvykis, bei šiam sutikus, S. V. nurodė, kad važiavo automobiliu Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Vilniaus r., nuo Rudaminos pusės link Juodšilių k. pusės. S. V. paaiškino, kad važiuojant keliu (Nr. 106) priekyje važiavo automobiliai bei, nedavažiavus iki posūkio į kairę pusę, vedančio link Juodšilių kapinių, pradėjo lenkti priekyje važiavusius automobilius bei parodė vietą, esančią 88 m iki posūkio į Juodšilių kapines, kur išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą lenkimui. Tuo metu važiavo apie 90 km/val. greičiu. Tik išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą lenkimui, matė, kad link Juodšilių k. priekyje ta pačia kryptimi važiavo 2?3 automobiliai ir priekyje jų šiukšliavežė Volvo, valstybinio Nr. nepamena. Priešpriešinės krypties kelyje automobilių nebuvo. S. V. nurodė, kad, jam išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, automobilis Volvo važiavo savo eismo juosta bei parodė kelio vietą, kur automobilis Volvo buvo tuo metu, esančią 27 m atstumu nuo posūkio į Juodšilių kapines. Toliau S. V. parodė kelio vietą, kur jis buvo, kai automobilis Volvo FL 6 pradėjo važiuoti į kairę, išvažiuodamas priekiu į priešpriešinę eismo juostą apie 1 m, esančią 13 m atstumu iki posūkio į Juodšilius, bei parodė, kad Volvo automobilis buvo apie 4,20 m atstumu iki posūkio į Juodšilių kapines. S. V. paaiškino, kad jis iškart pradėjo sukti į kairę ir stabdyti, bandydamas išvengti smūgio, bet įvyko susidūrimas su Volvo automobiliu. S. V. parodė vietą ant kelio, kur įvyko susidūrimas, esančią 1,5 m atstumu nuo kelio krašto ir įvažiavimo linijų susikirtimo ir 0,5 m atstumu iki kraštinės kelio juostos. Automobilis Volvo nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į medį. S. V. parodė į kurį. S. V. paaiškino, kad jo paties automobilis Škoda nuo smūgio apsisuko ir parodė vietą, kur jis sustojo. Po susidūrimo abi transporto priemonės judinamos nebuvo, jų padėtis buvo užfiksuota eismo įvykio plane (b. t. 2, b. l. 89?101).

Liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., atvykus į įvykio vietą Vilniaus raj., Rudaminos sen., netoli Baraškos k., krašto kelio Nr. 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai), prie Juodšilių kapinių, liudytojui A. N. pasiūlius parodyti, kur 2022 m,. rugsėjo 2 d. ir kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė krovininis automobilis Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiam sutikus, A. N. nurodė, kad važiavo automobiliu Mercedez Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kalviškių k., Vilniaus r., link Vilniaus darbo reikalais. A. N. nurodė, kad, važiuojant Vilniaus r. keliu tiesiai link Juodšilių k., pamatė, kad jį lenkia Škoda automobilis, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta. Kurioje tiksliai vietoje tuo metu jis buvo, gerai nepamena, nurodyti negali, bet mano, kad galimai nedavažiavus iki kairio posūkio į Juodšilių kapines, maždaug 300?500 m iki jų. Jis tuo metu važiavo apie 60 km/val. greičiu, ne daugiau, o Škoda automobilis, kai jį lenkė, važiavo gal apie 90 km/val. greičiu. Kai jį aplenkė automobilis Škoda, tuo metu priekyje jo ta pačia juosta ir ta pačia kryptimi važiavo kolona automobilių, gal 4?5 lengvieji automobiliai. Priekyje jų važiavo krovininis automobilis – šiukšliavežė, visi automobiliai važiavo nedideliais atstumais iš paskos krovininio automobilio. A. N. parodė apytikslę vietą kelyje, kad nuo jo iki paskutinio automobilio, važiavusio paskui šiukšliavežę, t. y. iki kolonos pradžios, buvo apie 50?70 m atstumas, o nuo jo (A. N.) iki šiukšliavežės buvo apie 100 m atstumas. Kokiu greičiu važiavo kolona, nurodyti negali, bet, mano, kad daugiau nei 60 km/val. greičiu, nes jų neprisivijo. Matė, kad automobilis Škoda visą laiką važiavo priešpriešine eismo juosta, į jo eismo juostą negrįžo. Tada A. N. parodė vietą kelyje, esančią apie 125 m atstumu iki posūkio į kairę, į Juodšilių kapines ir apie 15 m atstumu iki posūkio į dešinę, kur jis buvo, kai išgirdo stiprų smūgį priekyje, ties posūkiu į kaire, įvažiavimu į Juodšilių kapines, ir pamatė, kad toje vietoje įvyko avarija, t. y. Škoda automobilis, važiuodamas priešpriešiniu keliu, susidūrė su į kairę pusę sukusiu krovininiu automobiliu – šiukšliaveže. A. N. nurodė, kad nematė, nepastebėjo, ar krovininiame automobilyje degė kairio posūkio signalas. A. N. parodė apytikslę vietą priešpriešiniame kelyje (tikslios vietos neprisimena ir iš tolo gerai nematė), esančią 2 m atstumu iki pagrindinio kelio krašto linijos (kairėje pusėje) ir 4 m atstumu iki posūkio į kairę (link Juodšilių kapinių). Po to A. N. parodė, kad, pravažiuodamas pro posūkį į kairę, matė, kad po eismo įvykio nuo smūgio krovininis automobilis nuvažiavo nuo kelio į kairę, parodė medį, į kurį jis buvo atsitrenkęs priekiu. Taip pat parodė apytikslę vietą kelyje, esančią (posūkyje į kairę link Juodšilių kapinių) apie 2,5 m nuo posūkio į kairę krašto ir 4,5 m atstumu nuo pagrindinio kelio krašto linijos, kur stovėjo Škoda automobilis. Kiek pamena, jis nuo smūgio po susidūrimo buvo apsisukęs, stovėjo priekiu į Kalviškių k. pusę ir galu į Juodšilių k. pusę, išilgai kelio (b. t. 1, b. l. 153?163).

Liudytojo J. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., atvykus į įvykio vietą Vilniaus raj., Rudaminos sen., netoli Baraškos k., krašto kelio Nr. 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai), netoli Juodšilių kapinių, liudytojui J. V. pasiūlius parodyti, kur ir kaip 2022 m. rugsėjo 2 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė krovininis automobilis Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiam sutikus, J. V. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d., jam važiuojant minėtu keliu automobiliu Audi Allroad, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nuo Kalviškių k. pusės link Juodšilių k. pamatė, kad jį lenkia Škoda automobilis, kuris važiavo priešpriešinėje juostoje bei parodė apytikslę vietą kelyje, kur vyko lenkimas, esančią 78 metrų atstumu iki posūkio į kairę (vedančio link Juodšilių kapinių). Jis važiavo apie 60 km/val. greičiu, o Škoda automobilis, mano, važiavo gal apie 80-90 km/val. greičiu, kokiu tiksliai, nežino. Škoda automobilis po to važiavo visą laiką tiesiai priešpriešiniu keliu link Juodšilių kapinių ir toliau lenkė priekyje jo važiavusius automobilius, į jo (J. V.) juostą nesirikiavo. Tuo metu priekyje jo (J. V.) ta pačia kryptimi link Juodšilių k. važiavo krovininis automobilis ? šiukšliavežė. Tarp jo automobilio ir šiukšliavežės buvo gal 2 ar 3 automobiliai, kiek tiksliai, nepamena. Prieš jį važiavęs raudonos spalvos automobilis (lygtai Nissan, gerai markės neprisimena) nuo jo buvo apie 5 metrų atstumu. Visi automobiliai priekyje važiavo nedideliais atstumais vienas nuo kito, gal apie 50?60 km/val. greičiu, kokiu tiksliai, nežino. Po to J. V. parodė apytikslę vietą kelyje, esančią 44 m atstumu iki posūkio į kairę (į Juodšilių kapines) ir apie 34 m atstumu iki jo, kur buvo šiukšliavežė, kai jo automobilį lenkė automobilis Škoda. Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje, J. V. parodė apytikslę vietą kelyje, esančią 52,5 m atstumu nuo posūkio į kairę, kur jis buvo, kai šiukšliavežė staiga pasuko į kairę pusę ? į šalutinį kelią, vedantį link Juodšilių kapinių. Kurioje vietoje priešpriešiniame kelyje tuo metu buvo automobilis Škoda, parodyti negali, neprisimena, bet ji jau buvo pralenkusi J. V. vairuotą automobilį. Jis pats ir priekyje jo važiavęs raudonos spalvos automobilis važiavo apie 60 km/val. greičiu, nei jis, nei priekyje jo važiavęs automobilis greičio nemažino, nestabdė automobilio. Ar šiukšliavežė ir kiti už jo važiavę automobiliai ar automobilis (kiek tiksliai jų važiavo 1 ar 2, neprisimena), stabdė ar lėtino greitį, nežino, nurodyti negali, to nematė. Kokiu greičiu važiavo šiukšliavežė, nežino, galimai panašiu greičiu, kaip ir jis pats. Ar šiukšliavežė rodė kairio posūkio signalą, taip pat nurodyti negali, to nematė. Matė, kad automobilis Škoda prieš pat susidūrimą pabandė sukti į kairę pusę, bet nespėjo to padaryti, trenkėsi į šiukšliavežę (kairę jos pusę) savo automobilio priekiu ? dešine puse. Smūgis buvo labai stiprus. Šiukšliavežės kairė pusė pakilo nuo žemės ir ji nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi priekiu į medį. Automobilis Škoda nuo smūgio apsisuko į kitą pusę (180 laipsnių), sustojo šalutiniame kelyje, galu į Juodšilių k. pusę, išilgai pagrindinio kelio. J. V. parodė apytikslę vietą kelyje, esančią 40 m atstumu iki posūkio į kairę, kur jis buvo, kai įvyko susidūrimas tarp šiukšliavežės ir automobilio Škoda. Tada parodė apytikslę jų susidūrimo vietą, esančią priešpriešiniame kelyje prie posūkio į kairę (link Juodšilių kapinių), kuri yra 2 m atstumu nuo kelio (pagrindinio) krašto linijos (kairės pusės) ir 1,2 m atstumu nuo šalutinio kelio krašto (kairės pusės) (b. t. 1, b. l. 169?176).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Vilniaus raj., Rudaminos sen., Baraškos k., krašto kelio Nr. 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai) 18.432 km. Kelyje yra dvipusis eismas, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Krovininio automobilio Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis – link Juodšilių k. pusės. Abiejų transporto priemonių važiavimo kryptimi leistinas važiavimo greitis yra 90 km/val. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Automobilių važiavimo kryptimi įvažiavimas į Juodšilių kapines yra kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 432 m nuo kelio kilometražo 18 km žymeklio ir nutiestas palei kairįjį kelio važiuojamosios dalies kraštą (automobilių važiavimo kryptimi). Bazinės linijos ilgis – 25 m. Eismo reguliavimo būdas: eismo tvarka nustatyta horizontaliojo kelio ženklinimo linijomis. Kelio dangos būklė, tipas: asfaltas, sausas. Duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis – 7 m. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: Nr. 1.5 siaura brūkšninė linija. Kelio aplinka: miškas. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: krovininis automobilis Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje kelio pusėje, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir priekine dalimi atsirėmęs į šalikelėje esantį medį. Automobilio priekinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta 2.2, galinė – 2.1. Automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant įvažiavimo į Juodšilių kapines. Automobilio priekinė kairės pusės ašis eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta 1.1, galinė – 1.2. Padangų pėdsakai: nėra. Stabdymo žymės: nėra. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: ties įvažiavimu į Juodšilių kapines už kelio ženklinimo Nr. 1.5 „Siaura brūkšninė linija“, žyminčio kelio važiuojamosios dalies ribą, arčiau įvažiavimo, ant kelio dangos matomos smulkios šukės, kurių koncentracija eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta Nr. 3; 3.1; 3.2; 3.3; 3.4 (b. t. 1, b. l. 89–100).

Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis, stovi ant asfaltuotos dangos, stovint priešais automobilį, matomi priekinės dalies pažeidimai, priekinio bamperio, priekinės grotelės sulaužytos, priekiniai žibintai ir dešinysis priešrūkinis žibintas sudaužyti, radiatorius pažeistas, variklio dangtis, dešinės ir kairės pusės sparnai, priekinis langas sudaužytas, dešinės pusės veidrodėlis nulaužtas, dešinės ir kairės pusės priekiniai ratai išlūžę, kairės pusės automobilio langai sveiki, nesudaužyti, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis nepažeistas, kairės pusės galinis statramstis pažeistas, galinė automobilio dalis sveika, lempos nesudaužytos, galinis langas nesudaužytas, dešinės pusės galinis statramstis pažeistas, dešinės pusės galinės durys nepažeistos, langas nesudaužytas, priekinės dešinės pusės durys pažeistos, durų langas sudaužytas, automobilio stogas pažeistas, deformuotas. Automobilio viduje matomos iššovusios vairuotojo ir keleivio saugos pagalvės, priekinėje automobilio dalyje matoma sulūžusi daiktadėžė bei plastmasinės dalys aplink, vairuotojo saugos diržai ištraukti ir užsikirtę, ant priekinės keleivio sėdynės matoma vaikiškos kėdutės apatinė dalis bei sėdynės atlošas, atloštas iki galo (t. y. remiasi į galines sėdynes), galvos atrama nuimta ir matoma ant galinės sėdynės. Automobilyje mechaninė pavarų dėžė, matomas įjungtas ketvirtas bėgis, sudaužytas automobilio skydelis su greičio rodmenimis. Spaudžiant stabdžius, gale esantys žibinai veikia, automobilio užvedimo rakteliai spynoje (b. t. 1, b. l. 101–107).

Apžiūros protokole su priedais užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtas krovininis automobilis Volvo FL6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis, stovi šalia asfaltuoto kelio ant žalios vejos, priekine dalimi įsirėmęs į augantį medį. Priekinėje dalyje matomi automobilio pažeidimai, skilęs priekinis automobilio langas, variklio dangtis sulaužytas, priekiniai žibinai po pažeidimo yra ne savo vietoje, viršutinėje dalyje matomas sulūžęs plastikinis korpusas, automobilio abiejų pusių durys su stiklais nepažeisti, iš dešinės automobilio pusės matomų pažeidimų nėra, galinė automobilio dalis sveika, žibintai nepažeisti, kairėje automobilio pusėje matomų pažeidimų nėra. Automobilio viduje ant vairuotojo durų matomi raudonos spalvos lašai bei dėmės, matomas pažeistas automobilio prietaisų skydelis. Automobilis su mechanine pavarų dėže, matomas įjungtas neutralus bėgis, saugos diržai veikiantys, nepažeisti, saugos oro pagalvių automobilyje nėra, spaudžiant stabdžių pedalą juntamas pasipriešinimas, padangų protektorius tinkamas (b. t. 1, b. l. 108–115).

Perklausius BPC pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad į BPC paskambina vyras, kuris nurodo, kad prie Juodšilių kapinių važiuojant nuo Lydos plento, sunki avarija, vaikas sužeistas sunkiai, be sąmonės. Susidūrė šiukšliavežė ir lengvasis automobilis. Vėliau į BPC paskambina vyras, prisistato kaip A. N., praneša, kad įvyko avarija prie kapinių Juodšiliuose, Vilniaus rajone, arčiau įvykio vietos prieiti negali. Perklausius paskutinį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, kuris nurodo, kad papuolė į avariją, netoli Juodšilių, kur yra kapinės, reikia skubiai greitosios, šešių metų mergaitė mašinoje, verkia (b. t. 1, b. l. 127, 132–135).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-716 (23) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. pagal pateiktus tyrimui duomenis nustatyti, kokia buvo sunkvežimio Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija ir greitis iki susidūrimo su automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negalima; 2. nustatyti, kokia buvo automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija ir greitis iki susidūrimo su krovininiu automobiliu Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrimo metu, negalima; 3. automobilis Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su sunkvežimiu Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė stiklo ir plastiko šukių išsibarstymo zonos pradžioje, kelio Rudamina?Juodšiliai kairėje pusėje, ties įvažiavimu į kapinių teritoriją; 4. jeigu sunkvežimio Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo laiku įjungęs kairiojo posūkio signalą, automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sulėtinęs greitį ir apvažiuodamas sukusio į kairę vairuotojo sunkvežimį Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Sunkvežimio Volvo FL6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, prieš pasukdamas į kairę, praleidęs lenkusio vairuotojo automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo; 5. atkurti šio eismo įvykio eigą (mechanizmą), nustatant transporto priemonių judėjimo trajektorijas prieš eismo įvykį, jų tarpusavio padėtis ir judėjimo greičius susidūrimo metu, judėjimo trajektorijas po susidūrimo, negalima; 6. nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima (b. t. 2, b. l. 67–71).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad pareigūnas bendrauja su šiukšliavežės vairuotoju. Vairuotojas sako, kad yra blaivus ir kas viskas įvyko akimirksniu. Jis vairavo šiukšliavežį ir nepastebėjo, iš kur atsirado automobilis, minėtas automobilis lenkė šiukšliavežę, tuo metu kai šiukšliavežės vairuotojas darė posūkį į kairę ir įvyko smūgis. Vaizdo įraše matoma, kaip vairuotojas pučia į alkotesterį, nustatyta 0 promilių. Vairuotojas sako, kad sunkvežimyje važiavo trise. Sunkvežimio vairuotojas pasakoja, kad važiavo lėtai, iki posūkio nematė, kad važiuotų koks automobilis, pradėjo sukti ir staiga pajuto stiprų smūgį, jis važiavo iš dešinės pusės, o lengvasis automobilis važiavo iš kairės pusės. Vėliau pareigūnas bendrauja su lengvojo automobilio vairuotoju, šis pasakoja, kad jis važiavo 80 km/val. greičiu. Jis nematė ar šiukšliavežės vairuotojas rodė posūkio signalą, važiavo savo juosta kada sunkvežimis pradėjo sukti, jis lenkė jį. Dešiniąja ranka rodo, kad jis važiavo iš dešinės pusės ir šiukšliavežė taip pat važiavo iš tos pusės, šiukšliavežė tuo metu įsukinėjo į kapines, nematė kad šiukšliavežė įsukinėja į posūkį. Vyrui alkotesteriu patikrinimas girtumas, nustatoma 0 promilių. Atvažiavusi GMP suteikia mergaitei pagalbą. Medikai nurodo, kad pas vaiką yra sužalojimai kaktos srityje, yra stiklo traiškanos, pilvas nuo diržo sužeistas. Šiukšliavežio vairuotojas dar laukia medikų apžiūros, tačiau skundžiasi galvos skausmu (b. t. 1, b. l. 139–140,143–144). Šios aplinkybės peržiūrėjus pirmiau nurodytus vaizdo įrašus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat papildomai nustatė, kad eismo įvykio vietoje buvo Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, kurie filmavo abi transporto priemones, taip pat kelio ruožą, tačiau šių asmenų apklaustinų asmenų sąraše nebuvo, jų galbūt turima bylai reikšminga vaizdo medžiaga taip pat nebuvo išreikalauta. Vaizdo įrašų apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad prie nukentėjusiojo transporto priemonės, be byloje apklaustų asmenų, buvo dar trys asmenys, kurie, remiantis vaizdo medžiaga išlipo iš priešpriešine eismo juosta link eismo įvykio vietos važiavusio automobilio (b. t. 3, b. l. 161).

2024 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, išklausus specialisto paaiškinimus ir gavus byloje duomenų, kad sunkvežimis Volvo FL6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio nebuvo remontuotas (b. t. 3, b. l. 153), buvo nutarta atlikti pakartotinę sunkvežimio Volvo FL6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, dalyvaujant specialių žinių šioje srityje turinčiam asmeniui – Lietuvos teismų ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistui, taip pat atlikti byloje esančių vaizdo įrašų Nr. 2022_0902_083007_002_, 2022_0902_082506_001, 2022_0902_082531_001 tyrimą, siekiant nustatyti juose užfiksuoto automobilio Mazda (važiavusio link eismo įvykio vietos priešpriešine eismo juosta) valstybinius numerius, jo savininką-valdytoją ir įvykio dieną juo važiavusius asmenis. Šių proceso veiksmų atlikimo organizavimas pavestas valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiai prokurorei (b. t. 3, b. l. 170–173).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobiliu Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 2 d. vyko trys asmenys, t. y. E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), V. A. gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 182).

2024 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – transporto priemonė Volvo FL6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu Vilniaus r., Skaidiškių k., Sodų g. 2M, (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Aikštelės kairėje, prie tolimiausio kampo stovi transporto priemonė Volvo FL6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė nenaudojama. Apžiūros metu nustatyta, kad yra sulaužytos kabinos priekinės grotelės, sudaužytas priekinis stiklas. Kairėje pusėje deformuota bamperio sija galo kryptimi (ženkliai deformuota). Taip pat deformuota bamperio sija dešiniame krašte. Automobilio priekiniai ratai susukti į kairę, priekinio kairiojo rato padanga pilnai nuleista. Apžiūrint automobilio dešinį šoną matomų sugadinimų požymių nepastebima. Apžiūrint automobilio kairįjį šoną, buvo nustatyta, kad daiktų dėžės priekinio krašto yra dažų dangos pažeidimas, dangčio vieta padengta rūdimis. Priekio kryptimi palenkta hidraulinio stabdžio sistemos skirstytuvas, sulenkti oro resyverio tvirtinimo kronšteinai. Resyveris pastumtas priekio kryptimi. Sulaužyta priekinio kairiojo rato urvasaugio galinė dalis, taip pat deformuotas rato disko gaubtas. Pagrindiniai sugadinimai lokalizuoti tarp daiktadėžės priekinio krašto ir priekinio rato gaubto (b. t. 3, b. l. 192).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio normas būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tokio KET pažeidimo, kurio metu padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti KET. Vadovaujantis KET 109 punktu, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ištyrus joje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis pažeidė pirmiau nurodytą KET reikalavimą, t. y. M. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio, nuo Baraškos k. link Juodšilių k. priešingos krypties eismo juosta važiavusiam ir eilę automobilių, taip pat ir jį, lenkusiam, S. V. vairuojamam automobiliui Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su minėtu Škoda Octavia automobiliu, vėliau nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Byloje atlikus įrodymų tyrimą taip pat nustatyta, kad šio eismo įvykio metu kilę padariniai, t. y. R. Š. ir S. V. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai bei mažametė nukentėjusiajai A. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu yra susiję su M. P. padarytu KET pažeidimu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje M. P. savo kaltės neneigė, tačiau įrodymų tyrimas buvo atliktas teismo iniciatyva, įvertinus tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-716 (23) buvo pažymėta, jog nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gavus tokią specialisto išvadą byloje, 2023 m. gegužės 22 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas M. P., buvo nutrauktas (b. t. 1, b. l. 21?28). 2023 m. rugpjūčio 22 d. skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu, tenkinus advokato V. Latušinskio skundą, pirmiau nurodytas prokurorės nutarimas buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant, kad šiuo atveju papildomai tikslinga atlikti eismo įvykio dalyvių ir liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, vėliau, esant būtinumui, skirti eismo įvykio ekspertizę, atlikti kitus būtinus veiksmus (b. t. 1, b. l. 69). Atlikus kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikrinimus vietoje, taip pat M. P. pripažinus savo kaltę, byloje 2023 m. spalio 18 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-716 (23) byloje pateikusį ekspertą V. Šakėną ir pastarajam nurodžius, kad vienintelis šioje baudžiamojo proceso stadijoje objektyvus duomuo, galintis pakeisti jo pateiktas išvadas dėl pagrindinės sąlygos byloje tiriamam eismo įvykiui kilti nustatymo, galėtų būti tinkamas sunkvežimiui Volvo eismo įvykio metu padarytų sugadinimų nustatymas, remiantis teismo nutartimi, šis proceso veiksmas byloje buvo atliktas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekiant gauti papildomų duomenų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat buvo nustatyti ir kaip liudytojai apklausti E. I., R. Bučys, V. A., gauta ir peržiūrėta (b.t. 4, b. l. 5) Lietuvos transporto saugos administracijos pateikta vaizdo medžiaga. Atlikus šiuos proceso veiksmus ir gavus byloje papildomų duomenų, specialistas V. Šakėnas pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą, nurodydamas, kad, įvertinus 2024 m. balandžio 29 d. sunkvežimio apžiūros protokole šiai transporto priemonei nustatytus kairės pusės apgadinimus, tai, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. V. lenkė transporto priemonių koloną, susidėjusią iš 4?5 automobilių, sunkvežimio buvimo vietą po eismo įvykio (atsitrenkė į medį, buvusį už įvažiavimo į kapinių teritoriją ribos), galima teigti, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo M. P. veiksmai, o būtent tai, kad jis, atlikdamas kairio posūkio manevrą, nepraleido anksčiau lenkimo manevrą pradėjusios daryti nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės. Specialistas nurodė, kad kiti baudžiamojo proceso metu gauti duomenys (liudytojų nurodytos aplinkybės, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys) neįtakotų jo pateiktų išvadų, nes šie duomenys nelaikytini objektyviais, tiksliais duomenimis, remiantis kuriais galėtų būti modeliuojamas eismo įvykio kilimo mechanizmas. Specialistas nurodė, kad šiuo atveju reikšmingiausi duomenys, tai duomenys gauti tinkamai atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą iš karto po įvykio (stabdymo, slydimo pėdsakų žymių fiksavimas; tinkamas transporto priemonių buvimo vietos po eismo įvykio nustatytas ir aprašymas ir kt.). Tačiau tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.

Įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas sprendžia, kad M. P. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuoto BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. byloje nustatyta pavojinga veika (KET 109 p. nustatytų reikalavimų pažeidimas), padariniai (nukentėjusiajai A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems S. V. ir R. Š. nežymūs sveikatos sutrikdymai), priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir minėtų kilusių padarinių bei neatsargi M. P. kaltė, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Darydamas tokią išvadą teismas, be paties kaltinamojo parodymų, kuris savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, pirmiau aptartų specialisto duotų paaiškinimų, vadovaujasi kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo S. V., liudytojų J. V., A. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. P. atliko posūkio manevrą, kai nukentėjusysis jau atlikinėjo lenkimo manevrą, šiais ir nukentėjusiojo R. Š. bei liudytojo R. D. parodymais byloje nustatyta, kad susidūrimas įvykio tuo metu, kai jau kaltinamojo buvo pradėtas posūkio manevras; specialisto išvadomis, kuriomis nustatytas kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastas; policijos kūno kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis; eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis; automobilio Škoda apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (duomenimis dėl po eismo įvykio šiam automobiliui nustatytų apgadinimų); kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis; taip pat papildomai teismo pavedimu atliktos sunkvežimio apžiūros duomenimis, teismo nustatytų ir apklaustų liudytojų R. Bučio, V. A., E. I. parodymais. Pastarieji apklausti teisme patvirtino, kad tuo metu, kai kaltinamojo vairuotas sunkvežimis pradėjo sukti į kairę nukentėjusiojo S. V. vairuota transporto priemonė jau buvo jų (priešpriešinio) važiavimo eismo juostoje ir važiavo į liudytojo E. I. vairuotą automobilį. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio nustatymo šioje byloje teismas vadovaujasi pirmiau aptartais specialisto V. Šakėno duotais paaiškinimais dėl techniniu požiūriu pagrindinės sąlygos eismo įvykio kilimui, kuomet specialistas motyvuotai, remdamasis papildomai byloje gautais duomenimis, nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo M. P. veiksmai. Pažymėtina, kad specialistas nurodė, kad pakartotinai atliktos sunkvežimio apžiūros metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog susidūrimo metu, pamatęs S. V. vairuotą automobilį, kaltinamasis bandė tiesinti vairą, keitė važiavimo trajektoriją, bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau jam to padaryti nepavyko.

Teismui nustačius kaltinamojo veiksmuose visus BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, darytina išvada, kad jis įvykdė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo advokatė Egidija Belevičienė, prašė atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo sutuoktinės D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme tiek kaltinamasis, tiek kaip galima laiduotoja apklausta D. S. palaikė šį prašymą. Nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. atstovas advokatas V. Latušinskis neprieštaravo šiam byloje pareikštam prašymui, nurodė, kad nukentėjusieji neprieštarauja dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė teigė, kad BK 40 straipsnio nuostatos M. P. negali būti taikomos, nes jis praeityje vieną kartą buvo teistas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-449-806/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Minėta, kad nesutikdama su laidavimo instituto taikymu kaltinamajam, valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė akcentavo, kad praeityje M. P. jau buvo vieną kartą teistas, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Šiam prokurorės argumentui negalima pritarti. Sutiktina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. P. 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo vieną kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (vairavimas esant neblaiviam) (galiojusi įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jam paskirtą baudą M. P. sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 15 d. (b. t. 3, b. l. 33–36). Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. buvo nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, praėjus trims metams po jam paskirtos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo), šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistu, t. y. išnykus ankstesniam teistumui. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis pirmiau aptarta teismų praktika, teismas daro išvadą, kad šioje byloje M. P. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, t. y. jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, nes dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo dieną jau buvo visiškai pasibaigęs.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus. Labai apgailestavo, kad eismo įvykio metu nukentėjo mažametė mergaitė. Minėta, kad įrodymų tyrimas šioje byloje buvo atliktas teismo iniciatyva. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje taip pat nustatyta, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šios veikos padarytą žalą nukentėjusiesiems S. V. ir A. V. atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ (b. t. 3, b. l. 103), nukentėjusiesiems S. V. ir A. V. išmokėta atitinkamai 843,99 Eur ir 2 947,10 Eur. Šią aplinkybę baigiamosios kalbos metu patvirtino ir nukentėjusiųjų atstovas V. Latušinskis, kartu patvirtindamas, kad kaltinamasis šią dieną jau yra atlyginęs nukentėjusiajam S. V. iš viso 800 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. t. 3, b. l. 102). Nukentėjusysis R. Š. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė ir nurodė, kad jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius vienerius metus M. P. administracine tvarka baustas nebuvo (b. t. 3, b. l. 37–38).

M. P. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre nesigydė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė (b. t. 3, b. l. 44–46). Neigiamai M. P. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Teismo jau buvo minėta, kad praeityje M. P. buvo vieną kartą teistas, tačiau įvertinus šią aplinkybę kartu su kitomis pirmiau aptartomis teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojo R. D. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis M. P. kaip pareigingą ir drausmingą vairuotoją, atsižvelgiant į tai, kad nei po 2018 m., nei po 2022 m. rugsėjo 2 d., kuomet buvo įvykdyta šioje byloje tirta neatsargi nusikalstama veika, M. P. nebuvo daugiau pažeidęs įstatymo reikalavimų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje M. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti D. S., teisme paaiškino, kad ji su kaltinamuoju jau yra santuokoje nuo 2013 m. Sprendimus priima kartu, palaiko vienas kitą, M. P. atsižvelgia į jos nuomonę. Apie įvykusį įvykį nuolat kalba namuose, M. P. labai gailisi ir pergyvena, kad taip įvyko, ypač kad mašinoje buvo mergaitė. Jis pats nukentėjo šio eismo įvykio metu, buvo išvežtas į ligoninę. Jos vertinimu, jų santykiai yra geri, ji negali atskirti, kuris iš jų abiejų šeimoje yra svarbesnis. Ji šiuo metu yra pensininkė, niekur nedirba. Šeimos pajamos šiuo metu siekia per mėnesį 1 030?1 040 eurų.

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. anksčiau neteista (b. t. 3, b. l. 99–100). Pateiktoje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos charakteristikoje, nurodyta, kad D. S. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų neužregistruota (b. t. 3, b. l. 101).

Įvertinus M. P. ir D. S. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja šilti, nuoširdūs, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Pora gyvena santuokoje jau vienuolika metų (b. t. 3, b. l. 95), sprendimus priima kartu. D. S. nurodė, kad nepritaria M. P. padarytai nusikalstamai veikai ir tokius jo veiksmus vertina kritiškai. Šios byloje nustatytos aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. S. yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad D. S. yra tinkama būti laiduotoja. D. S. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už M. P., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Be pirmiau aptartų duomenų, atsižvelgiant ir į šio baudžiamojo proceso trukmę, kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjusį laiko tarpą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė M. P.. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis įvykdė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį dėl neatsargumo, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, M. P. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, laikomas nusikaltęs pirmą kartą, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Jokių kitų duomenų apie sistemingai ir (ar) šiurkščiai kaltinamojo daromus KET pažeidimus byloje nėra. Dėl M. P. neteisėtų veiksmų nukentėjo trys asmenys, tačiau be minėto nuoširdaus kaltinamojo gailėjimosi, teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia ir į nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog prieš pat eismo įvykį nukentėjusysis S. V., važiuodamas automobiliu su mažamečiu vaiku, lenkė kolonoje važiavusius automobilius (4?5 automobilius) nė karto nesugrįždamas į savo eismo juostą. Šie nukentėjusiojo veiksmai neturi teisinės reikšmės sprendžiant M. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau teismas atsižvelgia į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumo ir būtinumo jam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, siekiant koreguoti jo elgesį.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas ir jo metu kilę neigiami išgyvenimai, padarė pakankamą poveikį kaltinamajam ir konstatuoja, kad šiuo atveju, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo skirti M. P. vieną iš griežčiausių baudžiamojo poveikio priemonių – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės, prašydama pripažinti kaltinamąjį kaltu ir skirti jam bausmę, neprašė skirti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė.

Dėl kitų proceso klausimų

Nukentėjusiųjų S. V. ir A. V. įgaliotas atstovas advokatas V. Latušinskis, neprieštaraudamas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė teismo priteisti iš M. P. nukentėjusiojo S. V. patirtas atstovavimo išlaidas, kurios iš viso sudarė 1 600 Eur. Kartu advokatas nurodė, kad šią dieną kaltinamasis yra atlyginęs S. V. 800 Eur. Taigi neatlyginta dalis sudaro 800 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis S. V., kuris palaikė savo įgalioto atstovo pareikštą prašymą. Pastarąsias aplinkybes taip pat patvirtina teismui pateikti dokumentai (b. t. 3, b. l. 102, 104–107).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos, remiantis teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeidžiami nukentėjusio asmens teisės ir teisėti interesai, taikomos ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-1100/2023; Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-646-1109/2023, 1-62-903/2023; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-993/2024). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso trukmę, tai, kad advokatas proceso metu atstovavo tiek nukentėjusiojo S. V., tiek jo mažametės dukros interesus, iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiojo S. V. naudai išieškotinos pastarojo turėtos ir šią dieną neatlygintos 800 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 3, b. l. 1– 2), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai, su juose įrašytais garso ir vaizdo įrašais, keturi vokai su keturiais kompaktiniais diskais su medicininiais duomenimis – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. (M.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. (M.) P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš M. (M.) P. nukentėjusiojo S. V. (S. V.) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) jo patirtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus, su juose esančiais garso ir vaizdo įrašais, keturis vokus su keturiais kompaktiniais diskais su medicininiais dokumentais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti D. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.