Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-11-287/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-16
Bylos Nr.
2-11-287/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00500-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
notarei Nijolei Daubarienei, Pakruojo rajono notarų biuro
Advokatai
Irma Bekerė, Ričardas Ralys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-11-287/2016m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00500-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2; 2.1.2.4; 2.1.2.4.2; 2.1.2.4.2.3; 2.2.6; 2.5.15; 3.1.7; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 16 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant ieškovui R. Š.,jo atstovui advokatui Ričardui Raliui,atsakovui R. Š.,jo atstovei advokatei Irmai Bekerei,trečiajam asmeniui notarei Nijolei Daubarienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. su trečiuoju asmeniu Pakruojo rajono notarų biuro notare Nijole Daubariene dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. Š., galutinai suformulavęs savo reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) A. B. Dovanojimo sutartį, sudarytą Pakruojo rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neatlygintinio perleidimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. Š., taikyti vienašalę restituciją ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise perduoti ieškovui R. Š. paveldėjimo pagal įstatymą teisės pagrindu, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog A. B. yra jo motina, kuriai dėl amžiaus, patirtų traumų, sveikatos sutrikimo buvo nustatytas neįgalumas, specialioji nuolatinė slauga bei priežiūra, t. y., jai tapus nesavarankiška ir negalinčia įgyvendinti jokių savo teisių ir atlikti pareigų, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi buvo nustatyta rūpyba ir rūpintoju paskirtas ieškovas. Kadangi A. B. turėjo nekilnojamojo turto, 2008 m. gruodžio 3 d. buvo sudarytas įgaliojimas, paskiriant ieškovą įgaliotiniu. A. B. 2015 m. rugsėjo 16 d. mirė. Ieškovas yra vienintelis įstatyminis A. B. įpėdinis ir jam 2015 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Iki pat mirties ieškovas buvo motinos A. B. rūpintojas, ja rūpinosi, prižiūrėjo, santykiai buvo artimi, šilti ir draugiški, gyveno kartu. 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje pas ieškovą ir A. B. pradėjo lankytis ieškovo sūnus ir A. B. anūkas atsakovas R. Š., kurį A. B. mylėjo, duodavo jam pinigų, kitaip remdavo. 2014 m. rudenį ieškovas, pasidomėjęs pas notarą A. B. turtu, sužinojo, kad jam 2008 m. gruodžio 3 d. išduotas įgaliojimas panaikintas A. B. 2014 m. spalio 10 d. pareiškimu, taip pat 2014 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi A. B. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), anūkui atsakovui R. Š., bei išdavė 2014 m. spalio 10 d. įgaliojimą, kuriuo paskyrė savo įgaliotiniu atsakovą. Ieškovui aiškinantis su A. B. dėl pastarųjų sandorių sudarymo, ji teigė nieko apie sandorių sudarymą nežinanti. Todėl ieškovui iškilo pagrįstos abejonės, jog ji dėl amžiaus, sveikatos būklės bei neadekvačios orientacijos laike ir erdvėje, nesuvokė ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, nesugebėjo jų valdyti, ja buvo pasinaudota ir tokiu būdu apgaule sudaryti sandoriai: panaikintas vienas įgaliojimas, išduotas kitas, dovanotas turtas. Be to, ieškinyje nurodė, kad A. B. dėl didelės silpnaregystės daugiau kaip du metus niekur nepasirašinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo įvertinti situacijos, savarankiškai išdėstyti minčių, išreikšti norų, pageidavimų. Be to, ji buvo nuo 2010 m. ambulatoriškai stebima, gydoma Radviliškio ligoninėje, vėliau šios ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, taip pat buvo bandoma kreiptis į Pakruojo ligoninę dėl A. B. pasireiškiančių vaizdinių haliucinacijų. Atsakovui apie A. B. sveikatos būklę, jos psichinę būklę buvo gerai žinoma. Ieškovas prašo pripažinti dovanojimo sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo negaliojančiu, kaip sudarytą A. B. nesuvokiant savo veiksmų prasmės ir reikšmės, nesugebėjus jų valdyti ir kontroliuoti, bei sudarytą pasinaudojant A. B. sveikatos būsena, jos apgaulės įtakoje. O kadangi sudarant šį ginčo sandorį pažeisti paveldėtojo – ieškovo interesai, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, perduodant jį asmeninės nuosavybėn ieškovui (2 t., 27-31 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas R. Š. ir jo atstovas advokatas R. R. teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, nurodydami, kad galutinai 2014 m. spalio 10 d. A. B. sudarytą dovanojimo sandorį ginčija Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindais, t. y., dėl asmens valios trūkumų. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad A. B. yra ieškovo mama, mirusi 2015 m. rugsėjo 16 dieną slaugos ligoninėje. R. Š. prieš sudarant sandorį, iš vakaro, 2014 m. spalio 9 d., atvažiavo pas A. B., su kuria gyveno ieškovas. Jis buvo gavęs taloną pas gydytoją psichiatrę J., patikrinti A. B. sveikatos būklę, nes nuo 2013 m. mamai rodėsi žmonės už langų, spintose, už spintos, per dieną keisdavosi nuomonės po 10 kartų. R. Š. atvažiavęs iš vakaro pasakė, kad jis veš ją pas gydytoją, nes didesnė jo mašina. Atvažiavęs spalio 10 d. jis išvežė B. į Pakruojį, gavo pažymą ir tą pačią dieną nebeliko žemės, atsirado įgaliojimas jam, o jo generalinis įgaliojimas buvo panaikintas. Jis dar prieš tai buvo kreipęsis pas notarę Nijolę Daubarienę, sakė, kad turi priteistą slaugą, paklausė, ką galima padaryti, ji pasakė, kad turint generalinį įgaliojimą gali žemę parduoti. Notarei pasakė, kad 1980 metais seneliai palikimu jam paliko namus ir žemės sklypą, kad padengti pasodybinį sklypą, kuris šiuo metu yra valdiškas, notarė pasakė, kad tokiu atveju turint generalinį įgaliojimą turi teisę parduoti. Tada nusprendė ieškoti žmogaus ir fiktyviai perrašyti. Deja, to reikalo nespėjo padaryti. Po spalio 10 dienos vėl atvažiavo pas notarę Daubarienę, kuri jam pasakė, jog jo įgaliojimas panaikintas, o kad išduotas kitas įgaliojimas R. Š. jam nepasakė. Kreipėsi į Pakruojo rajono policijos viršininką ir iš jo sužinojo, kad žemės nebėra, kad tai didelis sukčiavimas. Apie ginčijamą sandorį, sudarytą 2014 m. spalio 10 dieną, sužinojo iš policijos, kadangi niekas jam nesakė, kad panaikintas jo generalinis įgaliojimas, kad surašytas įgaliojimas R. Š.. Byloje yra diskas (kurį darė antstolis Kudrauskas) su garso įrašu, kuriame jo mama tvirtina, kad nieko nerašė, nieko nepasirašė, kas pasirašė įgaliojimą, tas turi sėsti į kalėjimą. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu 2013 m. birželio 6 dieną buvo nustatyta rūpyba A. B. (mamai buvo 89 metai), nes jie gyveno kartu. Mamos sveikata buvo bloga, nusišnekėjimai, nuomonių keitimai, 2015 m. pavasarį Pakruojis norėjo ją vežti į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nusprendė guldyti į slaugos ligoninę, stebėti sveikatos būklę, skirti vaistus, ten ji ir mirė. Prieš pat mirtį buvo parsivežęs trumpam į namus, mamai buvo didžiulės pragulos, teko operuoti, o po operacijos už savaitės mirė. Iki mirties mama beveik nevaikščiojo, sirgo sąnarių ligomis, iš Klaipėdos buvo pakvietęs gydytoją, kuri mamai nustatė kataraktą, kad visiškas apakimas, nebegalėjo pasirašyti. R. Š. yra jo sūnus, o jo mamai jis buvo anūkas. Anksčiau buvo girdėjęs, kad R. Š. nusipirko trijų kambarių butą, skambindavo jo mamai, retkarčiais girdėdavo pokalbius, jai „plaudavo galvą“, paimdavo pensijas, „išplovė“ visas mamos santaupas, jo mama sukdavo galvą, kaip padėti anūkui, kad visas palikimas, kurį jis buvo gavęs iš senelių, kad gali tekti anūkui. Vieno telefoninio pokalbio metu nugirdo, kad jeigu jis turi įgaliojimą, o kodėl įgaliojimo negali turėti anūkas. Tas sukčiavimas ypač buvo suaktyvėjęs 2013-2014 metais. 2014 m. spalio 10 d. pas notarę sudarant dovanojimo sutartį jis nedalyvavo, viskas vyko jam už akių, nujautė, kad taip gali būti, bet konkrečiai nežinojo, praėjus kelioms dienoms pradėjo lakstyti ir visą teisybę sužinojo iš policijos pareigūnų. Mano, kad sandoris yra panaikintas neteisingai, nes jis aukojo dėl mamos gyvenimą, tapo invalidu, žiūrėjo mamą, rūpinosi, jis turėtų tą turtelį dalinti kažkam, o kai dabar vyko tokios „machinacijos“, nori pabandyti tą turtą „atkariauti“. Sudarant sandorį, mama buvo „pučiama vėjo“, vieną dieną linkdavo į vieną pusę, kitą dieną į kitą pusę, be to mama gyveno jo name, neturėjo kur gyventi, prašė jo leisti gyventi, nes buvo gavęs palikimą, leido mamai gyventi ir po visų tų „machinacijų“ buvo viskas daroma taip, kad jis liktų benamiu, be žemės ir kaltu be kaltės. Jis prižiūrėjo mamą, o atvažiavęs R. „plaudavo senam žmogui galvą“. Dar buvo toks atvejis dėl alimentų, po 8 metų, 2014 m. atsiranda iš (duomenys neskelbtini) 3000 litų skola, kurią jis skolinosi ir sumokėjo. Tiesiog sukčiavimas po sukčiavimo, „nuplauta žemė“, anūkas buvo „įgrūdęs“ jį į kalėjimą 1 parai, kad primušė mamą, kad blogai prižiūri mamą, tiesiog dideli „sukčiavimai, machinacijos“, aplamai viskas buvo padaryta tyčia, kad užvaldyti šitą menkavertį turtelį ir su tikslu pasipelnyti. Nuo 2013 m. rudens mama jau nebematė, nebepasirašydavo, atnešdavo pensiją, žalos atlyginimą, pasirašydavo jis, nes ji negalėjo pasirašyti 2014 metais, jau 2013 m. nebematė. Buvo 2015 m. liepos mėnesį išsikvietęs Radviliškio notarą (kai mama gulėjo (duomenys neskelbtini)), kuris pasakė, kad su neveiksnia mama nieko negali padaryti. 2014 m. daug kartų kreipėsi į gydytoją Beniulį, aiškino padėtį, o jis tik numodavo ranka, kad išsigalvoji, nekreipė dėmesio, sakydavo, kad nepriklauso važinėti į namus, neturi transporto. Mamos sveikata pablogėjo nuo 2013 metų, jai pradėjo rodytis žmonės spintose, už langų, kažkokie nebūti vaizdai, kliedesiai, rytais būdavo baisus agresyvumas. 2007 metais mama buvo konsultuojama gydytojo Ronkaus ir konstatuota išeminė galvos smegenų liga. 2014 m. lapkričio mėnesį gulėjo Šiaulių ligoninėje, kur mamai buvo pripažinta depresija. Po gydytojos Juknienės 2014 m. spalio mėnesio pažymos dar labiau kilo įtarimų, buvo užėjęs pas Juknienę ir sakė, kad jis mamą turėjo atvežti pas ją, nes turi priežiūrą, o atvežė anūkas, bandė paklausinėti dėl mamos protinių galių nustatymo, gydytoja pasakė, kad mamos paklausė, kuriais metais gimusi, mama atsakiusi teisingai savo gimimo metus. Gydytojas Beniulis buvo išrašęs vaistus larofeną, kuris ramindavo, išrašydavo 25 tabletes per mėnesį, neužtekdavo, neišgėrus tų vaistų tapdavo labai agresyvi, pikta, būdavo neįmanoma susišnekėti, tekdavo važiuoti į Pakruojį ir tų vaistų be recepto prašyti vaistinėje. Taip tekdavo kentėti, kadangi gydytojai nevažiuodavo į namus, nekreipdavo dėmesio, sakydavo, kad senas žmogus tegul rėkia, išsirėks. Dėl mamos pripažinimo neveiksnia nesikreipė į teismą, kadangi ne viską žinojo apie slaugą, globą, be to slauga buvo nustatoma už akių nedalyvaujant gydytojams, šeimos gydytojas niekada nevažiuodavo pas ligonį į namus, yra prašęs daug kartų, kad atvažiuotų, sakydavo, kad nepriklauso, kad neturi mašinos, todėl kentėjo, nes nieko negalėjo padaryti, todėl mamos ir nevežė pas psichiatrą, tik kraštutiniu atveju kviesdavosi greitąją. Priėmė tai, kaip objektyvią tiesą, kad su tuo reikia susitaikyti, nes mamai buvo 89 metai. Nuo 2010 m. mama namuose jokia ruoša nebeužsiimdavo. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), kas antrą dieną grįždavo namo, viską aptvarkydavo, atnešdavo malkų, paruošdavo maisto, ryte išvažiuodavo į darbą. (Duomenys neskelbtini) išdirbęs metus laiko, grįžo į namus, nes mamai buvo reikalinga pastovi priežiūra. Nuo 2013 metų rudens mamai prasidėjo kliedesiai, agresijos priepuoliai. 2012 metais mamą privačiai buvo nuvežęs į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją neurologę, kuri išrašė raminančius vaistus tramadolį, kad ją apraminti. 2014 m. spalio 10 d. nebuvo gydytojo vizito į namus, nes R. Š. tą dieną pats išvežė mamą į (duomenys neskelbtini). MMSE tyrimo jam matant psichiatras mamai neatliko, nieko negali paaiškinti dėl tokio įrašo akte. Mano, kad tiek gydytoja, tiek notarė turėjo žinoti, kad jam yra nustatyta rūpyba mamai, nes ant medicininių kortelių buvo užrašyta, buvo toks įrašas. Jis, kaip rūpintojas, turėjo teisę kreiptis pas gydytojus dėl vaistų išrašymo, tą ir darydavo, pati mama nevykdavo. 2008 metų gruodžio mėnesį kreipėsi pas notarę Daubarienę dėl to, kad butų galima padengti 0,25 arus pasodybinio sklypo, tada buvo perrašymas ir jam suteiktas generalinis įgaliojimas. 2014 m. generalinis įgaliojimas jam buvo panaikintas ir atsirado įgaliojimas anūkui. Po to mamai sakė, kad 2013 m. jai buvo nustatyta rūpyba, jis paskirtas rūpintoju, tačiau ji nesuprato, kad veikė prieš savo interesus, tik rėkdavo, kas parašė tą įgaliojimą, tą reikia sodinti į kalėjimą, kad nerašė įgaliojimo, nepasirašė. Dėl ligos istorijoje nurodytos 2014 m. rugpjūčio 26 dienos notarės Daubarienės užklausos gydytojai Juknienei, gali paaiškinti tiek, kad jau 2014 metų pradžioje matė, kad vyksta suaktyvėję anūko kažkokie veiksmai, todėl nuėjo pas notarę Daubarienę draugiškos konsultacijos, klausė, ką gali atlikti, nes jaučia, kad gali likti benamiu, be žemės ir turėdamas mamos rūpybą. Notarė paaiškino, kad turėdamas generalinį įgaliojimą, gali daryti žemės pardavimą, pasakė, kad „pirmyn“, reikėjo dar kažkokią pažymą užsakyti, tačiau atvykus pas notarę už kokių dviejų savaičių, jam ji pareiškė, kad nepasirašys dokumentų. Jį ištiko didžiulis stresas, kam tada reikalingas generalinis įgaliojimas, kurį duoda pats žmogus ir su juo nieko negali padaryti, ir netrukus, po kelių dienų, įgaliojimas buvo panaikintas. Jam notarė nepaaiškino, dėl ko atsisakė atlikti notarinius veiksmus. Nuo 2013 metų A. B. labai pablogėjo sveikatos būsena, atsirado vaizdai, rodydavosi žmonės už langų, sulindę už spintos, rodydavosi vaizdai kurių nebūdavo, būdavo agresijos priepuoliai. Vaistus (trankviliantus) vartodavo kiekvieną dieną, vartodavo lorafeną, lorazepamą, tramadolį, vartodavo po 1 tabletę dienoje, išgerdavo ryte. Agresija pasireikšdavo tuo, kad užeidavo su lazda barškinti į sienas, spintą, kad atseit kažkas yra užlindęs. Jis prašydavo mamos, kad nebarškintų, nes jam reikia pailsėti, rytą reikės važiuoti į darbą, tekdavo kartais išeiti ir nakvoti pirtyje. Kartais net tekdavo kviesti greitąją, atėjus felčerei, mama jai su lazda trenkdavo per petį, atėjus vairuotojui, kuris taip pat gaudavo nuo jos su lazda, pasakė, kad ją reikia vežti į (duomenys neskelbtini) ir po to atsidūrė (duomenys neskelbtini). Tai turėtų būti užfiksuota (duomenys neskelbtini). Mamos pas gydytojus neveždavo, dėl vaistų išrašymo važiuodavo jis pats ir gydytojas Beniulis išrašydavo vaistus net nematęs mamos. Važiuodavo jis ir prašydavo, kad gydytojai išrašytų vaistus, nes gydytojai į namus nevažiuodavo, atseit neturi transporto, kad jiems nepriklauso važiuoti, išrašydavo vaistus net nuo kraujospūdžio, klausdavo apie jos sveikatos būklę, koks spaudimas, nemiga. Ką pasakydavo daktarams, tuo jie tikėdavo ir išrašydavo vaistus, tik vieną kartą buvo nuvežęs (duomenys neskelbtini) pas gydytoją D. S., kuri taip pat išrašė trankviliantus. Tai buvo 2012 metais, o daugiau pasižiūrėdavo į medicininę kortelę ir išrašydavo vaistus. Dėl rūpybos nustatymo į teismą kreipėsi jis ir jam buvo nustatyta rūpyba. Dėl neveiksnumo nustatymo nesikreipė. Pas psichiatrą mamos niekada nebuvo nuvežęs, paskutinis atvejis buvo tada, nes jam trūko kantrybė, nebegalėjo susišnekėti ir 2014 m. pavasarį gavo taloną pas gydytoją Ž. J., tačiau gydytoja atsisakė važiuoti, pasakė, kad nevažiuos, todėl vėliau gavo taloną 2014 m. spalio 10 dieną pas gydytoją. Jis nenuvežė mamos pas gydytoją todėl, kad R. Š. pasakė, kad jo mašina yra didesnė, todėl nuveš pas gydytoją ir spalio 10 dieną jis ją nuvežė. Mama yra gulėjusi (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio mėnesį. Ar gulėjo ligoninėje 2007 m., 2010 metais, nežino, čia yra kažkokios klaidos. Gydytojas Ronkus gydė mamą, nes jis kreipėsi pas jį ir mamą buvo atvežęs pas gydytoją, tai buvo 2007 metais, 2010 metais. 2008 metais atliko notarinius veiksmus ir mama buvo sveika. Nuo 2007 metų mama jau naudojo trankviliantus, kuriuos išrašė gydytojas. Namas, kuriame jis gyvena, priklausė mamai A. B..

Atsiliepimas

Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradinis ieškinys buvo grindžiamas CK 1.91 straipsniu, - sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, tačiau patikslintame ieškinyje nuorodos į šią konkrečią teisės normą nėra, tik abstrakčiai nurodoma, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kadangi A. B. tokio ieškinio nepalaikė, todėl ieškinys turi būti atmestas. Taip pat nurodė, kad nors ieškinyje dėstoma, kad sandoriai sudaryti dėl apgaulės, tačiau nekonkretizuojama, kaip ta apgaulė pasireiškė, dėl ko būtent A. B. buvo suklaidinta, ką ne taip suprato ir pan. Atsakovas pabrėžė, kad jokios apgaulės nebuvo, A. B. atsakovui 2015 m. liepos 2 d. patvirtino, kad pati norėjo sudaryti ginčijamus sandorius ir pati juos sudarė laisva valia, niekas jos nevertė jų sudaryti, ji pati atsakovui pasiūliusi sandorius, jų neatsisako. Be to, A. B. buvo šviesaus proto, logiškai mąstanti, sklandžiai dėstanti mintis, ką patvirtina sandorio sudarymo dienai – 2014 m. spalio 10 d. Psichikos sveikatos centro pažyma, kurioje patvirtinta, jog pas psichiatrą, psichologą ji niekada nesigydė, registre neįrašyta, orientuota pilnai vietoje, laike, situacijoje, atminties sutrikimų nestebima. Esant tokiai medikų išvadai ir turėdama visišką veiksnumą, ji turėjo teisę sudaryti savo turto dovanojimo sandorį ir kitus sandorius, kuriuos manė esant reikalinga sudaryti. Būtent ieškovas R. Š. siekia visais būdais užvaldyti A. B. priklausiusį turtą, jis yra labai konfliktiška asmenybė, nesirūpino vaikais, tik gavęs motinos palikimą likvidavo išlaikymo įsiskolinimą. Jis pats provokuodavo konfliktus, trukdydavo bendrauti su močiute. Be to, jis pats serga psichine liga, yra stacionariai gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, jam paskirta nuolatinė psichiatrų priežiūra bei gydymas, tačiau jis nesilaiko paskirto gydymo režimo. Ieškovas dažnai vartoja alkoholį, mušdavo savo motiną, naudodavo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį, smurtą. Ieškovui nepatinka, jog močiutė paguodą rasdavo bendraudama su anūku, kuris ją užstodavo prieš tėvą, pasirūpindavo ja, todėl siekia atimti močiutės dovanotą turtą. Taip pat atsakovas prašė skirti ieškovui R. Š. 2000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, iš šios baudos 1000 eurų priteisiant atsakovui R. Š., nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai prieš motinos A. B. valią reiškia ieškinius teisme, t. y., Šiaulių apylinkės teisme buvo iškėlęs civilinę bylą Nr. 2-1525-901/2015 ieškovės A. B. vardu, tačiau teismui konstatavus, kad R. Š. nėra įgaliotas ieškovę atstovauti ir nepašalinus trūkumų, bylą nutraukė; šioje byloje ieškovas pateikė ieškinį, kurio A. B., kaip ieškovė, nebuvo pasirašiusi, už ją pasirašė advokatas, tačiau pastarojo A. B. nesamdė, apie jo veikimą nieko nežinojo, advokatas su atstovaujamąja net nebuvo susitikęs, jos valios neišsiaiškino. Be to, R. Š. buvo nurodęs neteisingą ieškovės A. B. adresą, dėl ko pats imdavo jai adresuotą korespondenciją, nuo motinos tai slėpdamas, nes A. B. ilgą laiką gyveno Radviliškio slaugos ligoninėje. Kol R. Š. teikė teismams nepagrįstus ieškinius, bandydamas užvaldyti A. B. turtą, atsakovas buvo įtrauktas į tokių bylų nagrinėjimą, gaišta laiką, patiria išlaidas, išgyvena nepatogumus. Šioje byloje po A. B. mirties 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovas priėmė palikimą, tuo pačiu perėmė teises ir pareigas, 2015 m. gruodžio 18 d., tačiau per tris mėnesius – iki 2016 m. kovo 3 d. nesugebėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, dėl to tos datos teismo posėdis buvo neefektyvus. Todėl už nesąžiningai pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir bylos vilkinimą, yra pagrindas skirti ieškovui pagal CPK 95 straipsnį baudą (2 t., 39-41 b. l.).

Šalies argumentai

Atsakovas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad močiutė pati jo prašė važiuoti, nes jau seniai žemę norėjo palikti jam, jis žinojo apie taloną pas gydytoją, nes kalbant telefonu močiutė pasakė, kad yra talonas pas gydytoją. Močiutė norėjo, kad jis ją nuvežtų pas gydytoją, kadangi R. Š. nepasitikėjo, jo bijodavo, nes pastoviai ją skriausdavo, vos ne kasdien skambindavo jam, kad yra skriaudžiama, neprižiūrima. Daugybę kartų kreipėsi į socialinius darbuotojus, yra jiems skambinęs, nuvažiuodavo pas močiutę, matydavo ją sumuštą, yra ne vieną kartą kvietęs greitąją pagalbą, tėvas išgėrinėdavo. Močiutė jį labai mylėjo ir žemę norėjo palikti jam, jis jos neprašė, tėvas turėjo sugyventinę, močiutė sakydavo, kad jo sugyventinė skverbiasi į turtą. Su tėvu jis nesutaria seniai, tėvas labai daug meluoja. Tą dieną, kai važiavo pas notarę, močiutę įsisodino į mašiną, kadangi ji buvo nevaikštanti (nusinešė ant rankų). Nuvažiavus pas notarę Daubarienę, ji pasakė, kad reikalinga pažyma iš gydytojo. Jis močiutę nuvežė pas gydytoją Žibutę Juknienę (su vežimėliu), kur gydytoja ją išklausė, apklausė, uždavė daug klausimų, gan ilgai ją klausinėjo ir, gavus pažymą, nuvažiavo pas notarę. Nuėjus pas notarę, kuri jau buvo suruošusi dokumentus, pamačiusi pažymą iš gydytojo, išėjo į lauką ir mašinoje apklausė močiutę, bendravo su ja, klausinėjo, įsitikinti jos veiksnumu, paklausė, ar tikrai nori padovanoti žemę anūkui, pasakė, kad nori. Tėvui įgaliojimas buvo panaikintas tam, nes jis labai piktnaudžiavo įgaliojimu, močiutė gaudavo pensiją ir žalos atlyginimą, tėvas labai pavydėdavo, kad močiutė jam, kaip anūkui, „išmesdavo“ vieną, kitą pinigėlį, tada jis su savo sugyventine N. atidarė močiutės vardu sąskaitą ir žalos atlyginimas buvo vedamas į tą sąskaitą, nes jis turėdavo kortelę, paimdavo pinigus, močiutė dėl to labai sielvartavo, verkdavo. Jis neturėdamas įgaliojimo važiavo į SODRĄ ir prašė, kad atstatytų žalos mokėjimo pensiją, todėl dvi SODROS darbuotojos su juo atvažiavo į kaimą, močiutė savo ranka pasirašė, kad atsisako, jog žalos pinigai būtų vedami į jos sąskaitą. Močiutė notarei pasakė, kad nori panaikinti įgaliojimą R. Š., kuris ir buvo panaikintas. Įgaliojimas buvo surašytas jam, tačiau vėliau sužinojus, kad tėvas labai nervuojasi, todėl įgaliojimo atsisakė pats. Su močiute jis bendraudavo labai dažnai, nuvažiuodavo, bendraudavo telefonu praktiškai kiekvieną dieną, močiutė prašydavo atvažiuoti aplankyti, dejuodavo, kad yra skriaudžiama. Dėl vaistų tėvas minėjo gydytoją Sadauską, tiek gydytojai Keršuliai, tiek Sadauskai, yra tėvo geriausi draugai ir tėvas ne vieną kartą yra sakęs, kad gali gauti bet kokius vaistus, kad ir be recepto. Kartais atvažiavus močiutė jam sakydavo, kad mato už lango kažką esant, jis pažiūrėdavo, kokius vaistus ji gerdavo, jo žmona dirba vaistinėje, yra parvežęs vaistus ir parodęs žmonai, kuri sakė, kad tai labai stiprūs vaistai. Močiutei sakė, kad būtent tų vaistų nebegertų, kai jų nebegerdavo, viskas būdavo gerai. Tėvas nepadarydavo valgyti, pati ji užsikurdavo pečių (malkų būdavo prinešta), pati apsiskalbdavo, sunkiai vaikščiodavo, bet viską darydavo pati, prieš močiutę buvo psichologinis smurtas, išgėrinėjimai, o į slaugos ligoninę „įkišo“ tam, kad nuslėptų ligos eigą. Į teismus tėvas kreipdavosi be močiutės sutikimo, parašo. Jeigu močiutei pasidarydavo blogai, jeigu ji kažką matydavo, tai buvo vaistų pasekmė. Žmonai jis rodė tuos vaistus ir ji sakė, kad tokie vaistai duodami tik visiškai beviltiškiems sutrikusios psichikos ligoniams. Močiutė tokia tikrai nebuvo, bendraudavo vos ne kasdien, protas buvo blaivus, rūpindavosi juo, klausdavo kaip sekasi, klausdavo apie jo vaikus, jai labai skaudėdavo sąnarius, tačiau skambindavo jam, domėdavosi kaip sekasi, buvo labai geras žmogus. Tėvas labai išgėrinėdavo, močiutei buvo sudaužęs galvą, po to sudaužymo dejuodavo, kad labai skauda galvą, kokius tris kartus dėl galvos skausmų jis kvietė greitąją. Čia jau buvo po žemės padovanojimo. Tėvas močiutės paklausė, kieno sodyba, močiutė pasakė, kad užrašyta jo vardu, tėvas būdamas išgėręs, susinervinęs apdaužė močiutę. Dėl to įvykio jis buvo iškvietęs policiją. Tėvas savo vaikais niekada nesirūpino, neauklėjo, nemokėjo alimentų. Būdamas mažesnis, jis pas močiutę praleisdavo vasaras (tėvai dar gyveno santuokoje), tėvai išsiskyrę prieš daug metų, jis buvo gal 7 ar 8 metų. Tėvams išsiskyrus, jis gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Tuo laiku močiutė gyveno viena, o kiek laiko, neatsimena. Tėvas turėjo daug teismų, viską prarado, todėl teko grįžti gyventi pas močiutę, nes nebeturėjo iš ko gyventi. Jis turi brolį, tačiau brolis su močiute nekontaktavo. Drąsiai gali tvirtinti, kad, kas liečia psichiką, močiutė buvo sveika. Paskutinį kartą su močiute bendravo, kai ji gulėjo (duomenys neskelbtini), likus trims savaitėms iki jos išleidimo, bendraudavo, matydavo, kad jai sienoje groja radijas, kažkas šnekėdavo iš sienos, bet kiek jam žinoma, tai buvo pasekmė nuo stiprios vaistų dozės. Būdavo, kad atvažiuoja iš ryto, ar pavakary, močiutė bendraudavo labai normaliai, kitą kartą atvažiuoja ir mato, kad močiutė skiriasi, kaip „diena nuo nakties“. Močiutė buvo sveiko proto, galėjo pasikalbėti, ligoninėje buvo padaręs garso įrašą, pasirašė pažymą, kad ieškinio nepalaiko, nesutinka, pasirašė savo ranka. Tyrėjai Jolantai Jokantienei apklausiant močiutę dėl išlaužtų durų, ant penkių apklausos lapų visur pasirašė pati, močiutė matė. Jeigu ji nematė, tai kaip kiekvieną dieną jam skambindavo telefonu, kaip surinkdavo telefono numerį? Savo sūnaus ji labai bijodavo dėl grasinimų, nes nesirūpindavo ja, močiutė dažnai prašydavo atvežti maisto, kartais pati močiutė sūnui išvirdavo maisto. Notarė tikrai įsitikino močiutės veiksnumu. 2014 m. spalio mėnesį, savaitę iki spalio 10 dienos, buvo atvažiavęs pas močiutę (seniai buvo šnekėjusi, kad nori jam palikti žemės sklypą), pasakė, kad nori jam palikti žemę, išsiaiškino, kad reikia psichikos sveikatos centro pažymos, buvo susitaręs su daktarais, tačiau močiutė buvo persigalvojusi, nes iš tėvo gavo stiprų spaudimą, kad jeigu jam paliks žemę, bus išvaryta iš namų, buvo išsigandusi, tačiau po to ji pati jam paskambino ir pasakė, kad jau bus kaip bus, liepė atvažiuoti, kad tėvas nori ją vežti, kad yra talonas pas gydytoją. Pasiskambino į (duomenys neskelbtini) ir pasiklausė, ar gali atvežti jis, pasakė, kad jokio skirtumo nėra, kas atveš. Močiutę ant rankų įsinešė į mašiną ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas notarę, kuri pasakė, kad reikia pažymos iš psichiatro. Nuvažiavus pas gydytoją, gavo pažymą ir pažymą pristatė notarei. Notarė išėjusi močiutę apklausinėjo mašinoje, įsitikino jos veiksnumu ir sudarė sandorį. Ant visų dokumentų lapų močiutė pasirašė pati savo ranka. 2014 m. spalio 10 dienai močiutę pas gydytoją buvo užregistravęs rūpintojas R. Š.. Kokiam tikslui buvo gautas talonas: ar konsultacijai, ar pažymai dėl notaro, jis nesigilino. Jam močiutė pasakė, jog nori važiuoti su juo, močiutę buvo informavęs, kad norint atlikti sandorius pas notarę, reikia pažymos iš psichiatro. Psichiatrė gydytoja rašė kažkokius dokumentus, o ką rašė, jis nežino. Girdėjo pokalbį tarp močiutės ir psichiatrės, kaip močiutė sakė, kad žemę nori palikti jam ir dėl ko nori žemę padovanoti anūkui, įvardijo jo vardą, pavardę, tiksliai visko prisiminti negali. Jo žmona vaistinėje dirba konsultante. Žmona pamačiusi vaistus, kurie buvo duodami močiutei, sakė, kad jie veikia psichiką. Atvažiavęs pas močiutę matydavo, kad kai nutraukdavo tų vaistų vartojimą, viskas būdavo gerai. Jis nematė, ar spalio 10 dienos ryte močiutei buvo sugirdyti tie vaistai. Iki 2014 m. spalio 10 dienos, kai nuvažiuodavo pas močiutę, matydavo, kad močiutei su sveikata tai blogiau, tai geriau su sąmone, tačiau jai pablogėdavo tada, kai pradėdavo gerti tuos vaistus, kai tėvas darydavo psichologinį spaudimą, kai susinervuodavo. Močiutei daug sykių jis siūlė važiuoti gyventi pas jį, bet atsisakydavo, sakydama, kad „tenai gimiau, ten ir numirsiu“. Yra gavęs prokuratūros pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba atsakymus pradėti atlikti ikiteisminį tyrimą. Notarė klausė močiutės, ar nori panaikinti įgaliojimą, močiutė atsakė, kad nori. Ar notarė išaiškino močiutei, kad tuo pačiu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl rūpybos panaikinimo, gerai nepamena, bet atrodo, kad kažkas buvo kalbama dėl rūpybos. Tuo pačiu metu jam buvo išrašytas įgaliojimas, pagal kurį jis galėjo tvarkyti močiutės piniginius reikalus, dar kažką, tačiau vėliau įgaliojimo jis atsisakė, nes tėvas kreipėsi į teismus. Įgaliojimas ir dovanojimo sutartis buvo surašyti tą pačią dieną. Negali pasakyti, kiek laiko užgaišo pas notarą, gal valandą, gal dvi, gal pusė valandos. Notarė močiutei garsiai perskaitė įgaliojimą ir dovanojimo sutartį. Močiutė neperskaitė pati, nes nebuvo pasiėmusi akinių, kur pasirašyti buvo parodyta. Tiksliai nepamena, atrodo, kad ir anksčiau su notare bendravo telefonu, gal buvo anksčiau atvažiavęs pas notarę. Močiutė seniai norėjo žemę padovanoti jam. Atvažiavę pirmiausia užėjo pas notarę ir pasiteiravo, kokių dokumentų reikia tam sandoriui (atrodo, kad ir anksčiau buvo užsukęs pas notarę, gal ir telefonu buvo kalbėjęs), notarė pasakė, kad reikia pažymos iš psichiatro. Tėvas gyvena su sugyventine, kurios močiutė labai nemėgo, nes tėvo sugyventinė sakydavo močiutei, kad išeitų kitur, kad jiems trukdo. Močiutė su tėvo sugyventine nesutardavo, gal močiutei atrodydavo, kad tėvo sugyventinė skverbiasi į močiutės turtą, gal pasakydavo kokį negerą žodį. Močiutė buvo gulinti, bet įsikibusi į kėdutę, pati nueidavo į tualetą, pasikurdavo pečių, sunkiai vaikščiojo, lėtai, vilkdavo koją, skaudėjo sąnarius, bet pati apsiprausdavo, apsiskalbdavo, maistą pasiruošdavo, tik gal prieš pat galą jau nebegalėjo (kai parvežė iš slaugos). Kiek jam sakydavo močiutė, ji pati skalbdavosi, ne vieną kartą yra radęs močiutę apsidergusią, nenukarpytais nagais, todėl jis apiprausdavo, nukarpydavo nagus, todėl skambindavo socialiniams darbuotojams. Viena iš priežasčių dėl žemės dovanojimo jam buvo tai, kad neatitektų tėvo sugyventinei, norėjo padovanoti mylimam anūkui, žinojo, kad jis turi pasiėmęs paskolą, močiutė savo noru padėdavo jam, „įbrukdavo“ kokį pinigėlį. 2014 m. spalio 10 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo pas psichiatrą, kad įvertintų jos psichinę būklę ir tuo tikslu atlikti sandorius, nes taip norėjo močiutė. Pas psichiatrą močiutę užregistravo R. Š.. R. Š. spalio 10 dieną buvo namuose, siūlė ir jam kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis atsisakė, kad nevažiuos su juo.

Trečiasis asmuo notarė Nijolė Daubarienė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė Nijolė Daubarienė teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija buvo nemaloni jau nuo pat pradžių, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės. Pirmiausia pradėjo lankytis R. Š.. 2014 m. dar prieš spalio mėnesį pradėjo bendrauti su R. Š. draugiškoms konsultacijoms. R. Š. atėjęs papasakojo, kad namas faktiškai yra jo, bet priklauso jo motinai, bijodamas, kad mama namo neperleistų kažkam kitam, norėtų, kad mama tą namą jam grąžintų atgal. Jis pateikė jai įgaliojimą, tačiau įgaliojime tokio veiksmo nebuvo numatyto, kad gali dovanoti. Pakalbėjo, kokių reikėtų dokumentų ir tuo pokalbis baigėsi. Konkrečiai nieko, nebuvo pažymų užsakymo, konkrečios datos, tiesiog buvo konsultacija. Po kurio laiko R. Š. vėl buvo užėjęs pas ją, kad lyg norėtų kažką parduoti, bet vėl tik konsultacijai, nieko konkretaus. Buvo gal du ar tris kartus, tačiau tai buvo tik pokalbiai, jokio rezultato. Po kiek laiko apsilankė R. Š., kalbėjo apie tą pačią močiutę, pradėjo jai aiškinti, kad yra blogai, kad tėvas skriaudžia mamą, psichologiškas smurtas, prievarta, kad ji nenori to namo jam atiduoti, kad nori jam padovanoti žemę, bet labai bijo savo sūnaus, bijo jam apie tai prasitarti, nes ji nuo jo yra labai priklausoma, neduoda jai valgyti. Ji sukluso, nes iš abiejų pusių skirtingi pokalbiai. Vėl atėjo R. Š., pasakė, kad nori lyg parduoti ir tada ji pasakė, kad yra vizitai iš jo sūnaus, kad yra priešingai pasakojama, kad jų pasakojimai prieštarauja vienas kitam, mamos valios nežinojo, žinojo tik jų norus. Ir vienai pusei, ir kitai pusei, paaiškino, kad norint sudaryti tokį sandorį, kokį nori močiutė, tokiu atveju prašys iš gydytojo pažymos apie jos psichikos būseną, nes susipažinusi su dokumentais pamatė, kad žmogui yra labai daug metų, o be to buvo prieštaringi vienos ir kitos šalies pasakojimai. Iš anksto nebuvo sutarta sandorio sudarymo dienos. Abiems šalims paaiškino, kad pažyma turi būti būtent tai dienai, kada bus daromas sandoris, kad įrašas ligos istorijoje būtų būtent kai bus atliekamas sandoris su viena ar kita šalimi, turėdama išvadą, - tada galės spręsti. Ji užklausė gydytojos psichiatrės, ar galėtų pateiktį tokią pažymą. Dėl žemės dovanojimo sutarties pradėjo bendrauti su R. Š., jis paaiškino dėl įgaliojimo, nes močiutė norėtų, kad jis perimtų iš sūnaus visus įgaliojimus, kad jis galėtų disponuoti. Ponas R. dėl konkretaus sandorio sudarymo sutaręs nebuvo, buvo tik pokalbiai, kad tai dienai turi pirkėją, kad tai dienai pardavinės, o konkrečiai nieko nebuvo. Tai dienai buvo pasiruošusi projektus dovanojimo sutarties ir įgaliojimo R. Š.. Tai dienai R. Š. pateikė pažymą iš gydytojo, ji ėjo pas močiutę ir mašinoje su ja kalbėjosi, prisistatė, kas ji yra, paklausė, dėl ko kreipėsi pas ją, ko ji norėtų iš notaro. Šiuo atveju stengėsi būti ypatingai atidi, nes matė, kad yra šalių nesutarimas, konfliktas, ginčas, stengėsi, kad tik išsiaiškinti tiesą, nepakenkti nei močiutei, nei vienai, nei kitai šaliai, kad išvengti teismų, kurie vyksta dabar. Močiutė aiškiai pasakė, kad nori padovanoti anūkui žemę, aiškiai atsakė kiek tos žemės, kiek tų hektarų, pasakė, kad taip pat nori, kad jis galėtų paimti jos pensiją, kadangi pati negali nueiti į banką, negali pasiimti, kad jis yra jos anūkas, kad sudaryti įgaliojimą. Tada paklausė dėl įgaliojimo,- ar ji žino, kad jos sūnus turi įgaliojimą, atsakė, kad žino, jog toks įgaliojimas yra. Tada paklausė, ar žino, kad sūnus gali parduoti jos kažkokį turtą, atsakė, kad nenori, jog jis tai padarytų, nori, kad jis to negalėtų padaryti. Ji paaiškino, kad tokiu atveju reikia naikinti įgaliojimą, atsakė, kad reikia naikinti. Advokatas klausė kiek laiko tai užtruko? Gali paaiškinti, kad sutartis pasiruošė iš anksto, sutartims suruošti yra projektai kompiuteryje, išsitrauki, supažindini žmogų, arba taip arba ne, arba išmeti, arba patvirtini, procesas nebūna valandų valandas, viskas vyksta greitai. Sutartį skaitė ji pati, nes tokią praktiką ji turi visiems klientams, sutartis skaito pati garsiai ir parašo sutartyje, kad sutartis yra perskaityta garsiai. Įsitikinusi, kad močiutė yra veiksni, patvirtino sandorius. Gydytojai psichiatrei Ž. J. ji parašė paklausimą 2014 m. rugpjūčio 26 dieną dėl B. A. psichinės sveikatos būklės. Jau iki to laiko pas ją lankėsi ir R. Š., ir R. Š., su klausimais iš abiejų pusių. Ir vienai pusei aiškino ir kitai pusei, kad reikalinga gydytojo psichiatro pažyma būtent tai dienai, kada bus daromas sandoris. Kai spalio 10 dieną R. Š. atvežė močiutę, pateikė pažymą iš gydytojo psichiatro, - gavus tokią pažymą, perskaitė tekstą, kad viskas gerai, įsitikino močiutės veiksnumu, kad supranta, ką šneka, ką daro, ir ji pati pasirašė sandorį, todėl gali šimtu procentų garantuoti, kad pas ją tokių „cirkų“ nebūna, kad kažkas už kažką pasirašytų. Būna, kad žmogus būna aklas, fiziškai neįgalus, tačiau tam yra procedūra, tam yra liudytojas, kuris už jį pasirašo. Pažymos iš gydytojo psichiatro prašė dėl A. B. amžiaus, nes tokio amžiaus žmonės sandorius sudaro labai retai, tų pažymų prašo labai retai, bet šiuo atveju buvo pilietės toks amžius, o be to abiejų šalių skirtingi aiškinimai. Jai šiuo atveju reikėjo didesnio apsidraudimo. Ji nėra specialistė, su žmogumi kalbasi ne penkias minutes, užduoda papildomų klausimų, kad įsitikinti, kaip jis reaguoja situacijoje. Šiuo atveju buvo abiejų šalių skirtingi pareiškimai, todėl ir prašė tokios pažymos iš gydytojos psichiatrės, nes gydytojas kalbasi su klientu, atsako už savo darbą, o ji atsako už savo darbą, tam yra atsakomybė. Nenorėtų sutikti su Š. kaltinimais, kad visi viską daro blogai, neatsakingai, visi nieko nedaro. Sandoris yra teisėtas, pasirašytas veiksnaus žmogaus, suprantančio ką daro. Dovanojimo sutarties, įgaliojimo projektai buvo pasiruošti iš anksto, nes su R. buvo susitarta, kad tai dienai pas gydytoją bus vizitas ir tai dienai bus sudaromas sandoris, todėl būtent tai dienai ji pasiruošė dovanojimo sutarties, įgaliojimo projektus. Pareiškimas dėl įgaliojimo panaikinimo iškilo eigoje. Negali tiksliai pasakyti, ar R. paskambino, ar buvo užėjęs, bet buvo susitarta dėl laiko. Su A. B. dėl šių sandorių bendravo tik spalio 10 dieną. A. B. valios projektui jai niekas nenurodė, dokumentus pristatė klientas R. Š. ir apie sutarties projektą jam papasakojo R. Š.. A. B. jai nenurodė, ką įrašyti į sutarties projektą, prieš sudarant projektą ji jos valios nežinojo. Pas ją tiek R. Š., tiek R. Š. dėl tam tikrų sandorių sudarymo A. B. turto kreipėsi daug kartų. Norėdama išsiaiškinti tikrąją A. B. valią, norus, iki paruošiant projektus, paruošė užklausimą gydytojai, kad ji įsitikintų jos veiksnumu preliminariai sutarties sudarymo dienai. Kokiu pagrindu rugpjūčio 26 dieną kreipėsi pas psichiatrą, - kreipėsi savo iniciatyva, nei kieno prašymu, norėdama būti visiškai tikra žmogaus reagavimu aplinkai, įsitikinti jos psichine būkle. Pažymos iš psichiatro pristatyti neprivalo niekas, net pareikalavus jie to neprivalo. Nors ji užklausė, bet jai neprivalėjo atsakyti. Tokią išvadą gali duoti tik gydytojų komisija, kad gydytoja parašė tokią pažymą,- tai ačiū jai, o jai buvo drąsiau, nes ji yra specialistė, bet ji neprivalėjo jai duoti tokios pažymos. Jeigu tokios pažymos iš gydytojos nebūtų buvusios, šį sandorį būtų tvirtinusi, nes įsitikino B. veiksnumu. Su B. bendravo gal pusvalandį, gal kiek mažiau, kalbėjosi su ja, ar po to nesigailės, visa tai užima laiko. Perskaitė sutartis. Eiliškumo nepamena, ar dovanojimo sutartis buvo sudaryta pirma, ar įgaliojimas. Tarp šių veiksmų kitiems asmenims kiti notariniai veiksmai nebuvo atliekami. Įgaliojimas A. B. R. Š. ir pareiškimas dėl įgaliojimo panaikinimo R. Š. spalio 10 dienos notarinio registro numeriai vienas paskui kitą, o dovanojimo sutarties yra ne vienas registro numeris, nes yra rašomas tikslinimas į registrų žurnalą, čia ne kitas klientas, bet tikslinimas į registrų žurnalą (užklausa registrų centrui duomenų tikslinimui). Pažymą iš psichiatro pateikė R. Š.. 2014 m. R. Š. dar prieš sudarant sandorį buvo pas ją užėjęs keletą kartų konsultacijoms, tačiau apie A. B. psichikos sutrikimus nieko neaiškino, nes jeigu būtų pradėjęs apie tai kalbėti, kad mama yra neadekvati, tai pokalbis būtų buvęs visai kitoks, nes su tokiu žmogumi neatliekami jokie notariniai veiksmai. Gali paaiškinti, kad su R. Š. buvo tokie „tušti“ pokalbiai, pasikalba, jeigu jam nepatinka, ką ji pasako, kad reikia to, reikia ano, jis tiesiog atsistoja ir greitai išeina, nebaigdamas pokalbio ir be jokio konkretaus to pokalbio užbaigimo, kad kažką pradėti ruošti. Iš pradžių su R. Š. nekalbėjo, kad reikės pažymos iš psichiatro, jis sakydavo, kad mama nori jam padovanoti namus, kaip tai padaryti, bet kai atsirado antros pusės pareiškimai, tada ir R. Š. pasakė, kad prieš sudarant sandorį bus reikalinga pažyma iš gydytojo psichiatro, būtent sandorio sudarymo dienai. R. Š. nebuvo užsakęs konkrečios datos dėl sutarties sudarymo, nesakė, kad su mama sutarė, kad tikrai daro, kad ji pradėtų ruošti dokumentus, tokio susitarimo konkrečiam sandoriui nebuvo, todėl jai ir nereikėjo jam net sakyti dėl pažymos iš gydytojo psichiatro. Su R. Š. buvo sutarta diena, nes sakė, kad būtent tai dienai yra vizitas pas gydytoją psichiatrą, kad bus iš gydytojo išvada. Ji nežinojo, kokia bus gydytojo išvada, nežinojo koks pokalbis bus su B., bet diena ir laikas buvo sutarti. Nežinojo, kad A. B. yra nustatyta rūpyba, šimtu procentu negali tvirtinti, ar Š. kalbėjo apie tai, ar nekalbėjo, tačiau jai tai nebuvo esminis reikalas, nes rūpyba nėra globa, nėra veiksnumo apribojimas. Pažymą iš gydytojo pateikė R. Š.. Į užklausą gydytojai psichiatrei (rugpjūčio 26 dienos) atsakymą gavo, tačiau dabar negali pasakyti, neprisimena, kokiu būdu jį gavo, jis yra pridėtas prie dokumentų.

Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismui pateikta išvada yra prielaidinė. Asmens sveikatos istorijoje gydytojo Ronkaus konsultacijos metu konstatuojami susirgimai (2012 m. rugsėjo 19 d.) nebuvo vertinami todėl, kad tai yra neurologinis sindromas, kuris yra ne teismo psichiatro eksperto kompetencijoje. Encefalopatija yra neurologinis sindromas, deja jis yra nepatikslintas, daug kartų įvardintas A. B. medicininėje dokumentacijoje, jisai visiškai nieko negali gydytojams psichiatrams pasakyti konkretaus apie psichikos būklę, jeigu jis yra detalizuotas, tuomet galima daryti išvadas kategoriškas arba prielaidines, bet šiuo atveju gydytojų jis yra nedetalizuotas. Tai yra neurologinis sindromas. Ji yra gydytoja psichiatrė, o ne neurologė, todėl negali atsakyti į tai, kas nėra jos kompetencijoje. Ji, kaip teismo psichiatrijos gydytoja psichiatrė ekspertė, A. B. susirgimų neurologine prasme nevertino, vertino tik tuos sindromus, kurie įtakoja psichikos būklę. Įrašas 2014 m. spalio 6 dienos ekspertizės tiriamojoje dalyje tai yra aprašoma, tačiau konstatuojamojoje išvados dalyje minimi tiktai tie sindromai, kurie turi lemiamą įtaką žmogaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę. Medicininiuose dokumentuose iš psichiatro įrašo nėra, kadangi tiriamoji niekada nebuvo nuvežta pas psichiatrą ir psichiatras niekada nebuvo konsultavęs tiriamosios namuose. Pateikdami išvadą, vadovavosi vertindami įrašus kituose tiriamosios bylos istorijose, tiek liudytojų parodymais. Šiuo atveju liudytojų parodymai yra prieštaringų pusių, kurie nori paneigti vienas kito sandorį ir jie lemiamos įtakos neturi (vertino tai, kas išdėstyta ieškinyje). Ar lėtinis galvos kraujotakos sutrikimas yra pagydomas,- tai jau yra neurologo kompetencijoje. Išvada yra, kad A. B. galėjo suprasti savo veiksmus sandorio sudarymo metu, bet ji yra prielaidinė. Prielaidinė yra, nes kaip minėjo teismo dalyviai, tą pačią dieną yra pateikti prieštaringi duomenys 2014 m. spalio 10 dieną, nes tą dieną gydytoja psichiatrė paminėjo, kad yra konsultavusi tiriamąją, kad yra gebėjimas bendrauti, tačiau tą pačią dieną yra parašyta pažymoje, jog nesilanko psichikos sveikatos centre, jeigu nesilanko, niekada nesilankė, psichikos aprašas byloja, kad ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o dokumentacijoje - tokie prieštaringi. Iki sandorio sudarymo A. B. nebuvo jokių konsultacijų, gydymų pas psichiatrą. Dėl galutinės išvados padarymo, indikacija, kad vis tik buvęs kažkoks psichikos sutrikimas, tačiau objektyvių jokių išvadų gydytojo psichiatro nėra, tiriamoji nebuvo konsultuota. Su psichologe eksperte jos kartu analizavo bylą ir medicininę dokumentaciją. Gali pasakyti, kad psichologinės dokumentacijos visai nėra, pacientė nebuvo pas psichologą. Ar psichologas galėtų kažką pasakyti, nes turi remtis bylos dokumentais, medicininiais dokumentais, tačiau jokių duomenų byloje iš psichologo nėra.

Liudytoja Žibutė Juknienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie asmens apžiūrą daro įrašą asmens ambulatorinėje kortelėje. Fiksuoja tai, dėl ko klientas kreipėsi: jeigu ateina dėl ligos, - fiksuoja kuo skundžiasi, anamnezę, rašo gydymą, skiria vaistus, jeigu reikia nurodo, kad dar po kurio laiko ateitų; jeigu kreipiasi dėl globos, vairavimo, notarinių pažymų, - žiūri, ar nėra įrašytas įskaiton, ar lankėsi, visada būna pokalbis. Jeigu žmogus kreipėsi dėl pažymos pas notarą, tada kalbasi su žmogumi, paklausia dėl ko jis atėjo, kokie nusiskundimai, žiūri iš savo pusės, kokia yra orientacija, ką supranta, kiek supranta, jeigu jai kyla įtarimų, gali nukreipti įvertinti psichologui atminties atlikimo lygį. Žmogui esant virš 80 metų, notarai prašo pažymos, klausia ar gali atlikti notarinius veiksmus. Tačiau ji nėra teismo ekspertas ir į tokius klausimus neatsako, atsako tik tiek, ar šiuo metu yra koks nors sutrikimas, ar nėra, ar lankėsi pas psichiatrą, ar nesilankė, vertina tik šiai dienai, notarui parašo, kad lankėsi ar lankosi, jeigu yra įskaitoje, nurodo, kad yra įskaitoje, kokios nustatytos ligos, žiūri į ambulatorinę kortelę, turėdama visą medžiagą išrašo pažymą, o po to notarui spręsti - atlikti kažkokius notarinius veiksmus ar neatlikti. Šiais laikais įtraukimas į įskaitą yra reliatyvus dalykas: nori trauki, nori netrauki, tai yra, kad žmogus pats gali norėti turėti atskirą kortelę (nes ne visi žmonės nori, kad viską surašytų bendroje kortelėje) ir lankytis pas gydytoją psichiatrą, gali būti ir bendra kortelė. Esant rimtam susirgimui, užsiveda atskiras korteles ir į jas viską rašo, o bendroje kortelėje tik atžymi, kad žmogus pas ją lankėsi. Šiuo metu nėra tokių teisės aktų, įpareigojančių ją vienokias ar kitokias ligas įtraukti į rimtų ligų sąrašą, laukia tokio sąrašo. Kartais vyksta pas pacientus į namus, nes yra vizitai į namus, psichiatrui priklauso, kai ligonis turi slaugą. Būna, kad žmonės prašo atvykti, nes pacientas nevaikšto, negali ateiti, kažkas labai blogai, kad negali atvežti paciento, reikalinga pacientui pagalba, tada važiuoja. Važiuoja tik ypatingais atvejais, o šiaip tai reikėtų paties paciento sutikimo. 2014 m. spalio 10 dienos A. B. sveikatos istorijoje yra jos darytas įrašas, įrašas jos ranka, dar buvo vertinta psichologiniu testu. Spalio 10 dienos įrašo pati pradžia yra įrašyta slaugytojos, kad vizitas į namus, o visa kita (apžiūra) rašyta jos. Kad vizitas į namus, gal slaugytoja automatiškai parašė, registratūra užregistruoja, o paciento kortelę atneša jiems. Kiek atsimena, į namus nevyko, tą įvykį nelabai atsimena, atrodo, kad apžiūra buvo daroma vietoje. Tokiai pažymai išankstinė registracija nereikalinga, o šiuo atveju, ar pacientė turėjo taloną, nepamena. Šis įrašas (už suteiktas paslaugas statistikai, ligonių kasai apmokėjimui) 2014 m. nebuvo apmokamas, o šiuo metu jau yra mokama. Ligonio ambulatorinėje kortelėje yra įklijuota pažyma apie tai, kad pacientas turi rūpybą. Apžiūrint A. B. ambulatorinę kortelę, matė įrašus šeimos gydytojo Beniulio, o ji įvertino paciento sveikatos būklę tai dienai. Išduodant pažymą notariniam sandoriui, bendravo su paciente, ji nurodė, kuo skundžiasi, kalbėjosi buvo atliekamas atminties vertinimo testas. Atlikus atminties vertinimo testą leido daryti išvadą, kad šiuo metu pacientė kažkokių psichikos sutrikimų neturi. Veiksnumo nustatymas yra teismo ekspertų reikalas, ji nėra teismo ekspertė. Atlikus atminties vertinimo testą neatrodė, kad pacientė negalėtų disponuoti savo turtu, pasakojo, ką ji nori padaryti, niekas jai neaiškino, kokios aplinkybės šeimoje, tai buvo jos noras. Spalio 10 dienai įsitikino jos noru, kiek suprato, ji atėjo iš notaro, nes notaras prašė pažymos, ji kalbėjo normaliai, išdėstė savo norus. Ji klausė, ko ji nori, ar žino, ką darys pas notarą. Iš notaro ji atėjo su kažkokiu asmeniu, atėjo ne viena, kažkas ją lydėjo.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. gydė, o nuo kada, nepamena. Pacientės pagrindinė bėda buvo su sąnariais, kad sunku vaikščioti, skauda, o kitų ligų nepamena. Lėtinis galvos smegenų nepakankamumas, tai yra, gali būti sunku vaikščioti, galvos svaigimas, pykinimas. 2014 m. spalio 6 d. apžiūrėjo pacientę, išrašė vaistus: zofenoprilį (nuo kraujo spaudimo), metoprololį (dėl širdies raumens stiprinimo). Dėl įrašo, kad dezorientuota laike, vietoje, reikia žiūrėti į ligos istoriją, nes daug kartų išsirašyti vaistų ateidavo arba socialinis darbuotojas, arba pats sūnus. Jeigu pacientas nebegali apsitarnauti, reikalinga pagalba, tada siunti konsultacijai pas psichiatrą, gal dar galima žmogui padėti, jeigu ligos pati pradžia, galima dar sulaikyti jos vystymąsi, psichiatras gali išrašyti specifinius vaistus, patvirtinti ligą. Jeigu žmogus pasidaro neveiksnus, tai turi nustatyti specialistai. Jeigu jis siunčia pacientą pas psichiatrą vadinasi jam kažkas yra su psichika, nes jis negali patvirtinti tokios diagnozės, gali būti ūmus dalykas, apsvaigti, vos neišgriūti, tačiau tai dar nereiškia, kad sutrikusi psichika, sakykim staiga pajudėjo krešuliukas, žmogui pasidarė negerai ir už kurio laiko gali pagerėti. Eilę metų naudojant trankviliantus gali paveikti žmogaus psichinę būklę, priklausomai kokio stiprumo vaistai, jeigu išgersi tabletę tai nieko nepasikeis, o jeigu geria pastoviai daug metų,- psichika pasikeičia, tai yra blogėja atmintis, orientacija, dėl ko neleidžiama žmonėms vairuoti, o šiuo atveju jau vien nuo amžiaus kraujagyslės apkalkėję. Dėl A. B., jeigu siuntė konsultacijai pas psichiatrą, mano, kad buvo reikalinga psichiatro konsultacija. Kaip vartojami trankviliantai? Pats žmogus orientuojasi, kaip jam gerti: ar išgeria tabletę, gal pusę tabletės, jeigu miega gerai, tą dieną negeria. Trankviliantai slopina žmogų. Pagrindinė A. B. liga buvo sąnariai, judėjimo sutrikimas, o dėl jos atminties jam kažkaip neužsifiksavo. Dėl vaistų išrašymo ateidavo sūnus arba socialinė darbuotoja, ką jie pasakydavo, tą įrašydavo ir tuo vadovavosi. Dėl vizito į namus pas A. B. nepamena, nes praėjo daug laiko, jeigu dokumentuose parašyta, kad buvo, vadinasi buvo. Rašydavo trankviliantus dėl miego: diazepamą, relanium, reikia žiūrėti į kortelę. Nepamena, kieno prašymu siuntė pas psichiatrą, siuntimo gali paprašyti socialinis darbuotojas, ar kas nors iš namiškių. Kai yra užpildomas kompensuojamų vaistų pasas, tada atiduodamas į statistikos skyrių ir išduodamas kitas, o kiek laiko saugomi kompensuojamų vaistų pasai, nežino. Amitriptilinas yra antidepresantas, lorazepamas yra raminatis, nuo miego, diclofenac - nuo skausmo, metoprololis yra širdies raumeniui maitinti, tertensif, zofenopril vaistai nuo kraujo spaudimo. Jeigu mato, kad tam tikri vaistai nepadeda, siunčia pas psichiatrą, kad gydytojas psichiatras pagal savo specifiką skirtų vaistus. Vaistai ligoniui išrašomi pagal tai, kuo žmogus skundžiasi, kas jam skauda. 2014 m. spalio 6 d. kortelėje nurodyta, kad išrašyti vaistai nuo kraujo spaudimo, o diclofenac - nuo sąnarių ir išrašyta psichiatro konsultacijai. Buvo ne pati B., kažkas buvo atėjęs išsirašyti vaistų, o kas buvo atėjęs, nepamena, nes nėra įrašyta, kas buvo atėjęs išsirašyti vaistų. Ambulatorinėje kortelėje nėra įrašyta, kada pati B. buvo atvykusi, kada jis buvo pas ją namuose, kada kas buvo atėjęs išsirašyti vaistų. Kortelėje kartais įrašo, kad aplankyta namuose, bet ne visada lanko, nes neturi tiek daug laiko, yra greitoji, kuri atveža ligonį.

Liudytojas Aleksandras P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. dirbo gydytoju neurologu Šiaulių ligoninėje. Ataksija encefalopatija su TIA atakomis - tai yra tranzitorinės išeminės atakos (kraujotakos), atakuoja eiseną, lygsvarą, veikia galvos smegenis. Ryški ataksija, tai yra sunkus ėjimas, kurį įtakoja galvos smegenys. Tas susirgimas asmens suvokimui, mąstymui, psichikai gali turėti įtakos, tačiau tai priklauso individualiai nuo žmogaus, gali turėti, gali neturėti įtakos. Pacientės A. B. neatsimena, praėjo daug laiko, daug pacientų, konkrečiai apie ją nieko negali pasakyti. Prieš kelis metus dirbo ir (duomenys neskelbtini). Ambulatorinėje kortelėje yra įrašyta Parkinsono liga su kaustinio drebėjimo forma, ryški ataksija (eisena), kraujotakos sutrikimas. Jis skyrė vaistus nuo skausmo, kraujotakos, raminančius. Jis nukreipė ligonę pas traumatologą dėl sąnarių. Jeigu būtų įžvelgęs kažkokių psichinių sutrikimų, būtų nukreipęs psichiatro konsultacijai. Jeigu nepastebėjo tokių sutrikimų, todėl ir nenukreipė. Pacientę gydė nuo Parkinsono ligos, kuri lėtina judesius, vestibiuliarinio aparato sutrikimas, kurį įtakoja, kontroliuoja žmogaus galvos smegenys. Jeigu galvos smegenys yra paveiktos, išsivysto Parkinsono liga, nors dar sunkiai mokslininkų yra nustatyta. Vestibiuliarinį aparatą veikia, kontroliuoja galvos smegenys. Nustačius Parkinsono ligą, bet kuris šeimos gydytojas gali nukreipti ligonį psichiatro konsultacijai.

Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2013 m. pavasario yra (duomenys neskelbtini).. R. Š. prašymu rašė pažymą teismui. Pažymoje surašė tai, ką matė, nes tekdavo lankytis pas B., 2014 m. kovo mėnesį bendruomenė B. sveikino 90-ojo gimtadienio proga. Kai B. buvo stipresnė, su vežimėliu atvažiuodavo į kaimo centrą, buvo bendraujanti, nenusišnekanti, pasikalbėdavo, pabūdavo, o kai gulėjo ant patalo, tada matydavosi rečiau, aplankydavo namuose, visada būdavo švaru, šilta, patalynė švari, močiutė nenusišnekėdavo. Kaimynai sakydavo, kad grįždavo Romualdas su drauge apskalbdavo, aptvarkydavo močiutę. Ji pas močiutę lankydavosi kaip bendruomenės pirmininkė, dažnai nesilankydavo, sveikino su 90-uoju gimtadieniu. Kiek jai teko lankytis pas B., ji nesiskųsdavo, sakydavo, kad R. parvažiuos, R. tą ar aną padarys. Jie nesidomėjo, kas ją prižiūri, nes sūnus gyveno kartu, nebuvo apleista. Kiek dažnai lankydavosi anūkas, negali pasakyti, nes gyvena kitoje gatvėje, apie tai galėtų pasakyti šalia gyvenanti kaimynė B.. R. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) ir motina sakydavo, kad R. grįš padarys tą ar aną. B. niekada nesiskundė, kad jos atžvilgiu būtų naudotas smurtas, kad ją būtų mušę.

Iš 2008 m. gruodžio 3 d. Dovanojimo sutarties matyti, kad R. Š. 2008 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės Nijolės Daubarienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo A. B. valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 8-9 b. l.).

Iš 2008 m. gruodžio 3 d. Įgaliojimo matyti, kad A. B. išdavė Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės Nijolės Daubarienės patvirtintą įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo sūnų R. Š. valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti visomis jai priklausančiomis teisėmis, tvarkant jos pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą, įskaitant jį parduoti, atstovauti ją ir už ją pasirašyti teikiant pareiškimus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant atstovavimą teismuose su visomis procesinėmis teisėmis, nuomoti ar sudaryti panaudos sutartis žemės sklypams ir t.t. Įgaliojimas galioja iki 2028 m. gruodžio 3 d. (1 t., 10-11 b. l.).

Iš 2014 m. spalio 10 d. pareiškimo matyti, kad A. B. 2014 m. spalio 10 d. panaikino notariškai patvirtintą jos 2008 m. gruodžio 3 d. išduotą įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui R. Š., kurį patvirtino Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarė Nijolė Daubarienė (1 t., 12 b. l.).

Iš 2010 m. spalio 10 d. Įgaliojimo matyti, kad A. B. išdavė Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės Nijolės Daubarienės patvirtintą įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo R. Š. tvarkyti, valdyti ir disponuoti visomis jai priklausančiomis teisėmis, tvarkant jos pinigines lėšas, esančias bet kuriame banke ar kitose kredito įstaigose, nuomoti ar sudaryti panaudos sutartis jai priklausantiems žemės sklypams, tam tikslui gaunant visas reikalingas pažymas iš visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, pasirašyti žemės nuomos ir/arba panaudos sutartis ir t.t., atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, už ją padyti pareiškimus ir pasirašyti ir t.t. Įgaliojimas galioja iki 2028 m. gruodžio 3 d. (1 t., 13 b. l.).

Iš 2015 m. vasario 6 d. pareiškimo matyti, kad R. Š. atsisakė A. B. jam 2014 m. spalio 10 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarė Nijolė Daubarienė, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 14 b. l.).

Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. vasario 6 d. pranešimo matyti, kad iš Įgaliojimų registro 2015 m. vasario 6 d. išregistruotas įgaliojimas, kurį 2014 m. spalio 10 d. buvo išdavusi A. B. įgaliotiniui R. Š., nes R. Š. įgaliojimo atsisakė 2015 m. vasario 6 d. pareiškimu, pateiktu Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarei Nijolei Daubarienei (1 t. ,15 b. l.).

Iš 2014 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutarties matyti, kad A. B. 2010 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės Nijolės Daubarienės, registro Nr. 3613, padovanojo R. Š. 1,8200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-20 b. l.).

Iš 2014 m. spalio 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pakruojo PSPC Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Ž. J. 2014 m. spalio 10 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašyta; pas psichiatrą, psichologą niekada nesigydė; orientuota pilnai vietoje, laike, situacijoje. Atminties sutrikimų nestebima (1 t., 21 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-418-284/2013 m., matyti, kad A. B. gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas sūnus R. Š., gyvenantis kartu su ja (1 t., 22-23 b. l.).

Iš neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nuo 2007 m. birželio 15 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis neterminuotai, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (1 t., 26 b. l.).

Iš 2012 m. lapkričio 12 d. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos SPS-1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nuo 2012 m. lapkričio 7 d. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, kaip asmeniui, kuriam sukako senatvės pensijos amžius (1 t., 27 b. l.).

Iš recepto kopijos matyti, kad A. B. 2010 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) gydytoja D. S. išrašė medikamento – Amitriptyllini (1 t.,28 b. l.).

Iš 2015 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su CD disku matyti, kad antstolis Ričardas Kudrauskas 2015 m. vasario 4 d. įvykdė užsakovo Romualdo B. Š. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, t. y., konstatavo, kad antstoliui užsakovo pateiktame kompaktiniame diske yra penki garso įrašai, kuriuose girdisi vyro ir moters pokalbis apie įgaliojimą ir jo pasirašymą (1 t. 29, 31 b. l.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. dovanojimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu žemės ūkio paskirties 1,8200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. Š.. Jis įregistruotas viešame registre jo vardu, o nuosavybės teisės į šį žemės sklypą A. B. išregistruotos sudarius minėtą dovanojimo sutartį (1 t., 38-39 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto su konsultantų lapo kopija matyti, kad 2015 m. liepos 28 d. nurodoma, jog A. B. gydoma (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 12 d. ji buvo nukreipta psichologui ir psichiatrui, 2015 m. birželio 19 d. ir birželio 23 d. konsultuota gydytojo psichiatro (1 t., 82-83 b. l.).

Iš rašto dėl garso įrašo su DVD laikmena, kuris buvo perklausytas teismo posėdžio metu, matyti, kad garso įraše girdisi vyro ir moters pokalbis (1 t., 104-105 b. l.).

Iš mirties liudijimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 16 d. išdavė medicininį mirties liudijimą Nr. 335, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog A. B. (duomenys neskelbtini). šioje ligoninėje mirė dėl ligos, kodas (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 17 d. išduotas A. B. mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) (1 t., 116-117 b. l.).

Iš liudijimo matyti, kad Pakruojo rajono 2-ajame notarų biuro notarė Giedrė Jokubėnienė 2015 m. gruodžio 3 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, jog po A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą pretenduoja sūnus R. Š. (2 t., 2 b. l.).

Iš Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po A. B., mirusios 2015 m. rugsėjo 16 d., mirties jos turtą paveldėjo sūnus R. Š., kuriam 2015 m. gruodžio 18 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (2 t., 17-22 b. l.).

Iš 2016 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pakruojo PSPC Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Ž. J. 2016 m. balandžio 15 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad A. B., mirusi 2015 m. rugsėjo 16 d., psichiatro ir priklausomybės įskaitose nebuvo (2 t., 62 b. l.).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. civilinėje byloje Nr. 2-11-287/2016 atlikta ambulatorinė, kompleksinė, pirminė, pomirtinė ekspertizė, kurios metu į šioje civilinėje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje suformuluotus klausimus padarytos šios išvados: pateikta prielaidinė išvada, kad sandorio sudarymo metu 2014 m. spalio 10 d. A. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti; gydytojo psichiatro iki 2014 m. spalio 10 d. konsultuota nebuvo, šeimos gydytojo konsultacijų metu suformuluotos diagnozės F 51 Neorganinė nemiga, F 32 Depresijos epizodas; psichikos būklės įvertinimo bei kriterijų, atitinkančių diagnozės pagrindimą pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), nepateikta. Po 2014 m. spalio 10 d., gydytojo psichiatro 2015 m. birželio 23 d. diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas; nepakanka duomenų teigti, kad A. B. valios formavimuisi turėjo įtakos kitų asmenų elgesys, veiksmai ar kiti pašaliniai faktoriai sudarant sandorius 2014 m. spalio 10 d. (2 t., 71-74 b. l.).

Iš pažymos matyti, kad 2016 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė A. Z. išdavė teismui adresuotą pažymą apie tai, kad R. Š. yra tvarkingas, ramus žmogus, alkoholiu nepiktnaudžiauja, gyveno su motina A. B. iki jos mirties, ją prižiūrėjo tinkamai (2 t., 100 b. l.).

Iš A. B. medicininių dokumentų (sveikatos istorijos, ambulatorinės kortelės, esančių prie civilinės bylos) matyti, kad A. B. iki 2014 m. spalio 10 d. buvo konstatuoti sveikatos sutrikimai (nustatytos diagnozės), susiję su širdies, sąnarių ligomis, hipertenzija, šlapimo nelaikymas, nemiga, 2012 m. konsultuota gydytojo neurologo, nustatyta parkinsono liga. Nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis pagal kriterijų 1.9. - dėl tetraplegijos ir kitų ryškių įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimų. 2014 m. spalio 10 d. gydytojo psichiatro diagnozė – psichiškai sveika. Po (duomenys neskelbtini) nustatytos diagnozės: lėtinė galvos smegenų išemija su haliucinacijomis, demensija, stuburo ir sąnarių degeneraciniai pakitimai, pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiomiopatija, pragula kryžmens srityje, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, neorganinė nemiga, organinis kliedesinis sutrikimas.

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo R. Š. ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šio asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Taigi, visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y., savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai. Sandoris šiuo teisiniu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu tokiu atveju, kai jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios ir tokį neatitikimą lemia fizinio asmens būsena (liga, didelis susijaudinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-308-248/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo 2014 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartis, kuria A. B. padovanojo savo vaikaičiui atsakovui R. Š. 1,8200 ha ploto žemės sklypą, patvirtinta Pakruojo rajono 1-o notarų biuro notarės Nijolės Daubarienės, sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Ji nebuvo sudariusi testamento, jos įstatyminis įpėdinis – sūnus ieškovas R. Š.. A. B. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis pagal kriterijų 1.9. - dėl tetraplegijos ir kitų ryškių įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimų. (Duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi A. B., esant veiksniai, tačiau dėl sveikatos būklės negalinčiai savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas sūnus ieškovas R. Š. (CK 3.279 str., CPK 509 str.).

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnis). Dovanojimo sandoris - dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y., dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Pagal ginčo sandorio metu galiojusią CK 6.470 straipsnio 1 dalies redakciją, - dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo (šiuo metu galiojančioje redakcijoje – neveiksnus šioje srityje asmuo). To paties straipsnio 7 dalis numato, jog dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Taigi, dovanojimui, kaip ir kitiems sandoriams, yra būtinas asmens valios veiksnys, nes tik sąmoningas veiksmas bei aiškiai suvokiamas teisinis siekis leidžia sandorį vertinti, kaip išskirtinai tikslingą valinį aktą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y., turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012, kt.).).

Nagrinėjamu atveju vertinant A. B. valią sudaryti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį, pažymėtina, jog ši sutartis buvo patvirtinta notarės, notarė su A. B. išsiaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę, jos sudarymo pasekmes. Byloje esantys duomenys liudija, jog notarė išsiaiškino A. B. valią dėl sudaromos dovanojimo sutarties, nes, kaip notarė Nijolė Daubarienė patvirtino teismo posėdžio metu, ji automobilyje prie Pakruojo rajono 1-o notarų biuro, kas, beje, pažymėta ginčo sutartyje, betarpiškai su A. B. pabendravo prieš sudarant ir A. B. pasirašant šią sutartį, t. y., pasikalbėjo apie tai, dėl ko konkrečiai A. B. kreipėsi į notarą, ko ji iš notaro norėtų, išklausė, dėl kokio konkrečiai turto ir kokį sandorį norėtų sudaryti, kam turtą norėtų dovanoti ir pan. A. B. atsakymai, teismo vertinimu, buvo sąmoningi, logiški, aiškiai išreiškus pageidavimą dovanoti būtent šį žemės sklypą savo vaikaičiui atsakovui R. Š.. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti notarės teismo posėdyje nurodytais teiginiais, kad jos pokalbio su A. B. metu notarė itin atidžiai vertino dovanotojos ne tik psichinę būseną, bet ir valią sudaromam sandoriui. Nežiūrint to, kad notarui neprivalu gauti dokumentą apie sandorį sudarančio asmens psichinę būklę, šiuo atveju notarė kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl tokio dokumento gavimo. Tačiau ir šiuo atveju teismas laiko reikšminga tai, kad tokį dokumentą notarė siekė gauti būtent dėl A. B. amžiaus ir šalių apsilankymų pas notarę išvadoje įžvelgtą konfliktą, nes notarei įtarimų sukėlė tiek ieškovo, tiek ir atsakovo, apsilankymai pas ją ir šių šalių skirtingos pozicijos tiek pačios A. B., tiek jos turtinių teisinių, atžvilgiu. Kita vertus, teismo posėdžio metu apklausta notarė Nijolė Daubarienė užtikrino, kad ji pati, prieš dovanojimo sutartį tvirtindama, įsitikino A. B. veiksnumu ir šį sandorį būtų tvirtinusi, net jei pažymos apie dovanotojos psichinę sveikatą ir nebūtų gavusi. Beje, gydytoja psichiatrė Ž. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad su A. B. ginčo sandorio dieną pabendravusi nustatė, jog A. B. suprato, ką nori daryti pas notarą: kad siekiamas sudaryti sandoris - tai jos pačios noras, pati savarankiškai pasakojo, ką ji nori padaryti, kokios aplinkybės yra šeimoje ir pan. Taigi, gydytoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji nenustatė jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. B. negalėtų pati disponuoti savo turtu, ką patvirtina jos 2014 m. spalio 10 d. išduota pažyma notarui, liudijanti, kad ginčo sandorio sudarymo dienai A. B. pilnai orientuota vietoje, laike, situacijoje, jokių atminties sutrikimų nestebima. Teismo vertinimu, šie byloje nustatyti duomenys patvirtina atsakovo R. Š. argumentus, jog A. B. pati suformavo ir išreiškė savo valią dovanojimo sandorį sudaryti, ji pilnai ir adekvačiai suprato sandorio esmę, reikšmę ir pasekmes.

Kita vertus, vertinant ieškovo ir atsakovo nurodytas aplinkybes apie A. B. elgesį ir valią prieš sudarant ginčo sandorį, pažymėtina, jog iš esmės pats ieškovas R. Š. tik patvirtino atsakovo R. Š. nurodomas aplinkybes apie tai, kad A. B. rūpinosi savo vaikaičiu, jie nuolat bendravo tiek telefonu, tiek atsakovui atvykus į A. B. namus, močiutė stengėsi kaip galėdama jam padėti, anot ieškovo, jo mama „sukdavo galvą, kaip padėti anūkui”, tame tarpe ir finansiškai. Taigi, šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog A. B. siekė sudaryti šį žemės sklypo dovanojimo vaikaičiui R. Š. sandorį, jį sudarė laisva valia, sąmoningai siekdama šių teisinių padarinių ir suvokdama savo veiksmų reikšmę.

Byloje esanti pomirtinė A. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, atlikta remiantis medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Nežiūrint į tai, kad joje pateiktos išvados prielaidinės, tačiau ekspertizės išvados nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad A. B. sandorio sudarymo metu 2014 m. spalio 10 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, tiek ekspertizėje nurodyti duomenys bei jos išvados, tiek teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino, kad A. B. iš esmės jokių psichikos sutrikimų iki sandorio sudarymo ir sandorio metu 2014 m. spalio 10 d. konstatuota nebuvo. Nors 2012 rugsėjo 19 d. ir dar kelis kartus medicininiuose A. B. dokumentuose yra nurodomas neurologinis sindromas – Encefalopatija, tačiau jis nepatikslintas, nedetalizuotas, be to, šis sutrikimas ekspertės nevertintas, nes vertinti tik tie sindromai, kurie įtakoja psichikos būklę. Tuo tarpu medicininiuose dokumentuose iš gydytojų psichiatrų konkrečių įrašų apie sutrikusią A. B. psichiką iki sandorio sudarymo nėra, joks gydymas dėl galimai sutrikusios psichikos neskirtas. Pastaruosius ekspertės paaiškinimus, o taip pat ekspertizės akte nurodytus duomenis apie A. B. psichinę būklę teismo posėdžio metu patvirtino ją gydę ar konsultavę šeimos gydytojas A. B. ir neurologas Aleksandras P. R.. A. B. šeimos gydytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. pagrindinės ligos buvo susijusios su sąnariais, lėtinis galvos smegenų nepakankamumas, lemiantis sunkumus vaikščiojant, galvos svaigimą ir pan. Gydytojas patvirtino, kad jo padaryti įrašai medicininėje kortelėje apie tai, kad A. B. sutrikęs miegas, yra reikalingi raminantys vaistai, antidepresantai, yra pasiremiant pacientės sūnaus – ieškovo R. Š. arba socialinės darbuotojos nurodymais, t. y., anot šio gydytojo, ką jie pasakydavo, tą jis įrašydavo ir tuo vadovavosi, pas nevaikštančius pacientus, kaip šiuo atveju, važiuodavo jų tiesiogiai apžiūrėti ir išklausyti itin retai dėl laiko stygiaus ir neturimo transporto. Aplinkybę, kad remiantis būtent ieškovo R. Š. nurodymais buvo A. B. medicininiuose dokumentuose padaromi įrašai ir skiriami vaistai pagal ieškovo nurodytus simptomus ir supratimą, patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad mamos pas gydytojus iš esmės neveždavo, o dėl vaistų išrašymo pas gydytojus nuvažiuodavo jis pats ir ką gydytojams pasakydavo, tą jie užrašydavo ir kokių vaistų norėdavo, tokius ir paskirdavo, tame tarpe ir šis šeimos gydytojas Beniulis, kuris „išrašydavo vaistus net nematęs mamos“. Pastarosios teismo posėdžių metu gydytojo A. B. ir ieškovo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina teismo psichiatrės ekspertės L. A. paminėtas aplinkybes, kurios nurodytos ir ekspertizės akte, jog A. B. medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės dėl jos psichinės būklės ir skirti vaistai be jokių pagrindžiančių duomenų, t. y., nėra psichikos būklės aprašų ar duomenų apie atliktus tyrimus, reikalingus diagnozei pagrįsti, ir pan. Be to, A. B. medicininiai dokumentai patvirtina, jog ji iki sandorio sudarymo 2014 m. spalio 10 d. gydytojo psichiatro net nebuvo konsultuota. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog ieškovo nurodomą aplinkybę apie tai, kad A. B. negalėjo sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų ir jų valdyti paneigia ne tik paminėti byloje nustatyti duomenys, bet ir liudytoju apklausto teismo posėdžio metu gydytojo neurologo Aleksandro P. R. teiginiai. Būtent šis liudytojas nurodė, jog 2012 m. apžiūrėjęs A. B. diagnozavo jai Parkinsono ligą su kaustinio drebėjimo forma, ryškią ataksiją (eisena), kraujotakos sutrikimą ir skyrė vaistus nuo skausmo, kraujotakos, raminančius. Be to, jis nukreipė ligonę pas traumatologą dėl sąnarių, tačiau neįžvelgė jokių psichinių sutrikimų, nes jei tokių būtų matęs, būtų nukreipęs psichiatro konsultacijai, bet jeigu nepastebėjo, todėl ir nenukreipė. Be to, šis gydytojas taip pat nurodė, kad po Parkinsono ligos konstatavimo, šeimos gydytojas, gydęs ligonę ir pastebėjęs kokius nors psichikos sutrikimus, turėjo nukreipti pas psichiatrą. Todėl, įvertinus ir pastarojo gydytojo, o taip pat liudytojo šeimos gydytojo A. B. parodymus ir A. B. medicininius dokumentus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog A. B. būtų sirgusi ligomis, dėl kurių jai pasunkėjo jos realybės suvokimas ar ji dėl savo psichinės būklės negalėjo išreikšti savo valios sudarant ginčo sutartį.

Prie bylos esantys medicininiai dokumentai, kaip nurodyta ir ekspertizės akte, liudija, jog diagnozės, susijusios su A. B. psichine būkle, atsiranda po sandorio sudarymo praėjus 2 mėnesiams, po to, kai ieškovas R. Š. atvykęs pas psichiatrę Ž. J. reikalavo pažymos apie A. B. psichinę sveikatą. Tačiau ir šiuo atveju šeimos gydytojo 2014 m. gruodžio 15 d. ambulatorinėje kortelėje įrašyta diagnozė - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, dėl ko skirti vaistai, kaip nurodyta ekspertizės akte, - be psichikos būklės įvertinimo. Detalesni duomenys apie A. B. psichinę sveikatą randami tik laikotarpiu nuo 2015-05-09 iki 2015-09-04, kai A. B. buvo gydoma (duomenys neskelbtini)..

Teismas laiko reikšminga ir tai, kad iš A. B. medicininių dokumentų taip pat matyti, kad A. B. sistemingai – kartą į mėnesį nuo 2011 metų lankyta namuose slaugytojos. Jokių duomenų apie pablogėjusią A. B. orientaciją laike, erdvėje, situacijoje ar pan., neužfiksuota. Priešingai,- netrukus po sandorio sudarymo, t. y., 2014 m. spalio 28 d. slaugytoja D. J. padarė įrašą kortelėje apie tai, kad A. B. noriai bendrauja, o skundžiasi tik skaudamais sąnariais. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. gyvenamosios vietos bendruomenės pirmininkė A. Z. parodė, kad jai tekdavo lankytis pas A. B. namuose, 2014 m. kovo mėnesį bendruomenė B. sveikino 90-ojo gimtadienio proga, tačiau jokių jos psichikos sutrikimų nepastebėjo, nurodė priešingai, kad kai A. B. dar buvo stipresnė, buvo bendraujanti, nenusišnekanti, pasikalbėdavo, pabūdavo, o kai nebegalėjo judėti, nors matydavosi rečiau, tačiau aplankydavo namuose, ji nenusišnekėdavo.

Teismas pripažįsta, jog byloje esanti ekspertizės išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, o ją įvertinus dar ir visų byloje esančių įrodymų kontekste, būtent, A. B. medicininius dokumentus, ją gydžiusių ar konsultavusių gydytojų, apklaustų teisme liudytojais, parodymus, notarės parodymus, jokių prieštaravimų nenustatyta. Taigi, byloje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, jog A. B. ginčo sandorio metu neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, dovanojimo sandorį inicijavo pati, buvo apsisprendusi padovanoti turtą atsakovui, sandorio esmę, reikšmę ir pasekmes išsiaiškino su notare betarpiškai, notarė įsitikino dovanotojos veiksnumu, kas lemia, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad A. B. sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Kitokių, t. y., priešingų byloje nustatytiems, duomenų, jog A. B. sandorio sudarymo metu būtų sirgusi ligomis, dėl kurių ji negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, byloje ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas R. Š. neįrodė, jog A. B. 2014 m. spalio 10 d. sudarė 1,8200 ha ploto žemės sklypo dovanojimo atsakovui R. Š. sandorį, nors ir būdama veiksni, tačiau būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.).

Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetamas, klausimas dėl restitucijos taikymo nespręstinas.

Atsakovas R. Š. atsiliepime į ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį prašė paskirti ieškovui 2000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, iš kurios 50 procentų – 1000 Eur priteisti jam. Šį prašymą grindė iš esmės tuo, kad ieškovas R. Š. reiškia nepagrįstus ieškinius atsakovui, kurių nepasirašo A. B. ir jų nepalaiko, taip siekdamas užvaldyti savo motinos turtą, be to, jo teikiami ieškiniai nuolat yra su tais pačiais trūkumais, juos tikslina, ko pasekmėje gaištamas laikas, vilkinamas procesas.

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šios straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y., civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y., ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Be to, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-3132015).

Įvertinus atsakovo R. Š. argumentus dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei jis nuoširdžiai mano, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę pasirinkti, kaip ir kokiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises. Ta aplinkybė, kad netinkamai įgyvendinama procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą, t. y., kad asmens pateikiami teismui procesiniai dokumentai yra su trūkumais, nesugebama tinkamai suformuluoti savo pozicijos, susitapatinama ir/ar neatskiriamas savo ir kito asmens teisių apimtis ir interesų gynimo mastas, nesuvokiama turi ar neturi asmuo materialiojo reikalavimo teisę ir pan., kai proceso dalyvis įsitikinęs savo teisių pažeidimu bei savo reikalavimų teisėtumu ir pagrįstumu bei siekia jas apginti, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Kita vertus, ieškovas nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, teismui teikiami procesiniai dokumentai už A. B. buvo pasirašomi būtent valstybės paskirtojo advokato. Todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos ir vienareikšmės išvados, kad ieškovas akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog ieškovui nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją, o atsakovo prašymas atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo R. Š. priteistinos atsakovui R. Š. jo patirtos būtinos ir įrodymais pagrįstos advokatės atstovavimo (bylinėjimosi) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Kadangi atsakovo prašoma suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (nauja redakcija) 8.2. 8.17 ir 8.19 punktuose nustatytų dydžių, atsakovui R. Š. priteistina iš ieškovo R. Š. 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (1 t., 60-63 b. l., 3 t. 6-25 b. l.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi (1 t., 35-36 b. l.), sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) advokatės atstovavimo (bylinėjimosi) išlaidų atsakovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)..

Atmesti atsakovo R. Š. prašymą skirti ieškovui R. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė