Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-618-943/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-17
Bylos Nr.: e2A-618-943/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02488-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė
Atsakovas: D. Č.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lidora“
Trečiasis asmuo: A. Č., L. Č., M. G. Č., A. B.

Kategorijos

2.6.18.2Vartojimo ranga

Civilinė byla Nr. e2A-618-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02488-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2., 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidora“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl 45 746,47 Eur skolos už statybos rangos darbus priteisimo, tretieji asmenys A. Č., L. Č., M. G. Č., A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lidora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. Č. 45 746,47 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovas 2013 m. pavasarį kreipėsi į ieškovę dėl statybos rangos darbų atlikimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Rašytinė rangos darbų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes ieškovė pasitikėjo atsakovo sąžiningumu, be to, ieškovė ir atsakovas periodiškai bendravo UAB „Palink“ statybos objektuose, kur ieškovė atliko statybos rangos darbus, o atsakovas, kaip UAB „Palink“ statybos projektų vadovas, kontroliavo darbų eigą ir kokybę.

3. Rangos darbus atsakovo gyvenamajame name ieškovė pradėjo 2013 m. birželio mėn. Pirmojo etapo rangos darbai apėmė gyvenamojo namo pagrindinio stogo ir garažo stogo konstrukcijų sustiprinimą/išplatinimą, stogo apšiltinimą ir stogo dangos pakeitimą. Šiuos darbus ieškovė atliko savo medžiagomis. Ieškovė taip pat nuomojo biotualetus, statybinių atliekų konteinerius ir statybinius pastolius. Atlikus gyvenamojo namo stogo ir garažo stogo darbus, atsakovas paprašė atlikti stogo skliautų pakalimo darbus, taip pat apšiltinti ir uždėti erkerio vidaus ir fasado apdailą, sutvarkyti balkonus ir pakeisti vitrininius langus. Šiuos darbus taip pat atliko ieškovė, išskyrus balkonų tvarkymo ir vitrininių langų pakeitimo darbus, kuriuos atliko ieškovės subrangovas UAB „IAG Constructions“. Darbus ieškovė baigė 2013 m. spalio mėn. Ieškovė atsakovo prašymu 2014 m. rugsėjo mėn. taip pat pateikė atsakovui papildomą kiekį plytelių „Oslo“ Caparol.

4. Atsakovas priėmė ieškovės atliktus rangos darbus faktiškai pradėdamas jais naudotis, jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų kokybės nepareiškė. Tačiau atsakovas delsė atsiskaityti su ieškove už rangos darbus, atsisakė priimti ir pasirašyti atliktų darbų aktus, o 2015 m. spalio 30 d. ieškovės advokatas gavo atsakovo advokato pranešimą, kad atsakovas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo pasirašyti atliktų darbų aktus ir tuo prisiimti sau turtines prievoles, dėl kurių tarp šalių nebuvo jokio rašytinio susitarimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas D. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad tarp jo ir ieškovės nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovė atliks statybos rangos darbus atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat neigė, kad ieškovė atliko kokius nors darbus atsakovo gyvenamajame darbe. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nekokybiškai atliko darbus UAB „Palink“, dėl ko buvo nutraukta bendradarbiavimo sutartis, o ieškinys atsakovui vertintinas kaip kerštas. Paaiškino, kad darbus name atliko savarankiškai. Pabrėžė, kad byloje pateiktos sąskaitos faktūros neturi jokio ryšio su atsakovu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas ir lokalinė sąmata yra nepasirašyti ir neaišku, kodėl yra 2015 metų, nors ieškovė teigia, kad darbus atliko 2013 metais. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad kreipėsi į ieškovės vadovus dėl stogo darbų atsakovo gyvenamajame name atlikimo, jam buvo nurodyta privačiai kreiptis į ieškovės darbuotoją A. B.. Atsakovas dėl darbų atlikimo susitarė su A. B. privačiai, kaip su fiziniu asmeniu, A. B. padėjo surasti darbininkus, nupirkti medžiagas. Buvo susitarta, kad darbų kaina bus apie 50 000 Lt. Atsakovas su A. B. už atliktus darbus ir nupirktas medžiagas atsiskaitė grynaisiais pinigais (40 000 Lt). Atsakovas nėra sumokėjęs tik už garažo stogo remontą, kadangi šie darbai nėra baigti. Atsakovas taip pat nurodė, kad dalis darbų yra atlikta nekokybiškai.

6. Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. A. B. nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl rangos darbų atlikimo atsakovo gyvenamajame name. Iš pradžių buvo tartasi dėl stogo darbų atlikimo už maždaug 50 000 Lt kainą, vėliau atsakovas paprašė atlikti kitus darbus – įstiklinti balkonus, sutvarkyti fasadą ir kt. Trečiasis asmuo, kaip ieškovės darbų vadovas, prižiūrėjo atsakovo gyvenamajame name atliekamus darbus. Atsakovas už darbus trečiajam asmeniui nėra mokėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. Č. ieškovės UAB „Lidora“ naudai 30 420,73 Eur už atliktus rangos darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. gruodžio 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 852,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad žodinis susitarimas dėl statybos rangos darbų atlikimo atsakovui priklausančiame gyvenamajame name buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovo, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei statybos rangos darbų kainą. Teismas nustatė, kad dalyje ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų – UAB „RENT4YOU“ sąskaitose už pastolių nuomą ir pastolių montavimo darbus, nurodytas objekto adresas yra būtent (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 22 d. rangos sutarties pagrindu ieškovė užsakė UAB „IAG Constructions“ pagaminti ir sumontuoti vitrinines konstrukcijas su stiklais objekte (duomenys neskelbtini). Taip pat už biotualetų ir įrankių nuomą objekte (duomenys neskelbtini), ieškovė 2014 m. vasario 24 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 2 420 Eur sumai, kurią atsakovas 2014 m. liepos 22 d. apmokėjo.

9. Siekiant nustatyti, ar ieškovės atsakovui pateiktoje sąmatoje 45 746,47 Eur sumai darbų kainos atitinka darbų rinkos vertę, ir ar sąmatoje ir 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 nurodyti darbai nurodytomis medžiagomis buvo atlikti atsakovo gyvenamajame name, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo paskirta statybinė-techninė ekspertizė. 2017 m. gruodžio 30 d. statybos techninės teismo ekspertizės išvadose, atsakant į pirmąjį klausimą, nurodyta, kad skaičiuojamoji kaina statybos darbų, atliktų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), apskaičiuota 2013 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, atsižvelgiant į byloje pateiktus UAB „Lidora“ dokumentus (atliktų darbų aktus, sąmatas, medžiagų įsigijimo dokumentus), yra 30 579,41 Eur. Ieškovei teigiant, kad į ekspertizės išvadą nėra įtraukti paslėpti darbai ir medžiagos, teismas nurodė, jog ieškovės atsakovui pateiktoje sąmatoje 45 746,47 Eur sumai ir 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nėra išskirti paslėpti darbai ir jiems sunaudotos medžiagos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šie darbai ir medžiagos tikrai nėra įtraukti į eksperto sudarytą sąmatą. Pati ieškovė, atlikusi darbus, kurie vėliau turėjo būti uždengti kitomis konstrukcijomis, nesurašė šių darbų akto, neperdavė jų atsakovui, taip sukliudydama be papildomų sąnaudų ir nepatogumų, susijusių su vėliau įrengtų konstrukcijų atidengimu, nustatyti, kokie paslėpti darbai faktiškai yra atlikti ir kokios medžiagos jiems sunaudotos.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos akivaizdžiai nėra susijusios su atsakovo gyvenamajame name atliktais rangos darbais, o tokių aplinkybių teismas nenustatė, tai nenustatyta ir paskirtos statybinės-techninės ekspertizės atlikimo metu. Byloje apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad jie kaip ieškovės darbuotojai atliko rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbus jiems nurodydavo arba ieškovės atstovai, arba atsakovas, medžiagas atveždavo ieškovės darbuotojai. Teismas nenustatė, jog už atliktus rangos darbus atsakovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu A. B. grynaisiais pinigais, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

11. Teismas įvertino UAB „RENT4YOU“ ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nustatė, kad sąskaitose nurodytas didesnis pastolių kiekis, nei nustatytas kaip reikalingas ekspertizės akte ir nurodytas kaip faktiškai panaudotas ieškovės pateiktoje sąmatoje ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, taip pat nesutampa pastolių montavimo/demontavimo kainos, nurodytos 2013 m. birželio 1 d. sutartyje ir jos pagrindu išrašytose sąskaitose, neatitinka sąskaitose nurodytas pastolių nuomos terminas, todėl teismas laikė, kad ekspertas pagrįstai nesivadovavo UAB „RENT4YOU“ ieškovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta pastolių nuomos, montavimo ir demontavimo darbų kaina.

12. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad už darbus/jų dalį yra atsiskaitęs su ieškove, išskyrus 2 420 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei pagal 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą už įrankių ir biotualetų nuomą. Už biotualetų nuomą objekte (duomenys neskelbtini), UAB „TOI-TOI Lietuva“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 872,10 Lt sumai. Kadangi išlaidos už biotualetų nuomą nėra įtrauktos nei į ieškovės, nei į eksperto sudarytas sąmatas, dėl šios sumos pagrįstumo teismas nepasisakė ir ja nesumažino iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos sumos už rangos darbus. Kadangi likusi 547,90 Lt (158,68 Eur) suma už įrankių nuomą įtraukta į eksperto sudarytą sąmatą už įrankių nuomą, šios sumos dydžiu buvo mažinama ieškovo naudai priteistina suma.

Šalies argumentai

13. Aplinkybė, kad ieškovė tik 2015 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl atlyginimo už atliktus rangos darbus priteisimo, nors darbai buvo baigti 2013 m. spalio mėn., pirmosios instancijos teismo vertinimu, savaime nepatvirtina nei to, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl rangos darbų atlikimo, nei to, kad atsakovas už šiuos darbus yra atsiskaitęs, nes šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių apmokėjimo už darbus terminų. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškinys pareikštas kaip „kerštas“ dėl atsakovo buvusių pareigų UAB „Palink“.

Žemesnės instancijos teismas

14. Tenkinęs 66,50 proc. ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 4 903,71 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 1 051,30 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 3 852,41 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovas D. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, pridėti naujus įrodymus, nes būtinybė juos pateikti iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes pateiktas tik kaip kerštas už tai, jog atsakovas yra buvęs UAB „Palink“ darbuotojas, atsakingas už ieškovės atliktų darbų kontrolę. Dėl nuolat netinkamai atliekamų ir nekokybiškų darbų UAB „Palink“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, dėl ko ieškovė neteko didelių užsakymų darbams atlikti. Iš pateiktos taikos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Palink“, matyti, kad ieškovė byloje 32 000 Eur sumažino savo reikalavimą UAB „Palink“, o dabar ieškovė imasi kitų priemonių, kad padengtų savo nuostolius.

15.2. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Dėl darbų atlikimo jis tarėsi su trečiuoju asmeniu A. B., kuris neturėjo teisės ieškovės vardu sudarinėti sandorių, taip pat neatskleidė fakto, jog jis atstovauja ieškovę, t. y. atsakovas laikė, jog tariasi dėl darbų su juo, kaip su fiziniu asmeniu. Atsakovui niekada niekas nenurodė, jog visos medžiagos yra perkamos per ieškovę. Atsakovui samdyti asmenis, o ne firmą, kuri dirba su juridiniais asmenimis, darbų atlikimui, kainuoja žymiai pigiau, todėl sprendimas samdyti ieškovę būtų nelogiškas. Be kita ko, atsakovas pateikė 2017 m. balandžio 18 d. UAB „Sistela“ pateiktą sąmatą, taikant 2013 m. viduryje buvusius įkainius, iš kurios matyti, kad ieškovė nurodė nepagrįstai padidintas kainas, nes pagal profesionalų sąmatininką, darbų vertė siekia 45 763 Lt. Nagrinėjamu atveju tik liudytojai patvirtina, kad jie dirbo pas atsakovą, bet nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo sudaryta darbininkų brigada, kiek laiko truko darbai.

15.3. Tiek ieškovės atstovas L. J., tiek darbuotojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradinė darbų atlikimo kaina buvo numatyta 50 000 Lt, todėl teismas nepagrįstai vadovaujasi 2017 m. gruodžio 30 d. ekspertizės išvada. Atsakovas trečiajam asmeniui A. B. jau yra sumokėjęs 40 000 Lt, kurie buvo perduoti grynaisiais pinigais, o tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų perdavimo faktą, nėra. Likusi suma perduota nebuvo, nes buvo neužbaigti darbai bei nepašalinti atliktų darbų defektai.

15.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Liudytoja apklausta buhalterė N. J. buvo ne tik ieškovės darbuotoja, bet ir ieškovės vadovo sutuoktinė, todėl jos parodymai vertintini kaip subjektyvūs. Be to, ji, kaip buhalterė, nežinojo apie beveik dvejus metus buvusį atsakovo įsiskolinimą. Trečiojo asmens A. B. parodymai taip pat vertinti kritiškai, nes jis siekia išvengti atsakomybės dėl likusių defektų ir neužbaigtų darbų, taip pat jis yra ieškovės darbuotojas ir savo veiklą siekė nuslėpti. Taip pat ieškovė nepateikė nė vieno įrodymų, jog sąskaitose nurodytos medžiagos buvo skirtos būtent atsakovui priklausančio objekto statybos darbams atlikti, nėra ir medžiagų atitikties deklaracijų ir sertifikatų, kuriuose turi būti nurodytas objektas, į kurį yra skirtos patiekti tos medžiagos. Be kita ko, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog ji būtų apmokėjusi sąskaitas, kurias ji pateikė byloje, nors sąskaitos gali būti išrašomos ir vėliau, taip pat išrašytos sąskaitos gali būti vėliau anuliuotos arba išrašytos kreditinės sąskaitos. Atsakovo atsiskaitymas už įrankių ir biotualetų nuomą savaime neįrodo, kad buvo sudaryta rangos sutartis. Ieškovas nepateikė jokio pagrįsto paaiškinimo, kodėl priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą išrašė tik 2015 metais, nors darbai atlikti 2013 metais.

15.5. Teisinis santykis tarp ieškovės ir atsakovo turėtų būti kvalifikuojamas kaip vartojimo ranga, todėl turi būti taikomos normos, reglamentuojančios vartojimo santykius. Ieškovė privalėjo iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą. Tai, kad ieškovė to nepadarė, dar kartą patvirtina, jog sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, atsakovo, kaip vartotojo, interesai buvo pažeisti, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti pagal vidutinius rinkos įkainius, taikomus panašaus pobūdžio sandoriuose tarp verslo subjektų. Be to, atsakovas, kaip vartotojas, neprivalo mokėti už prekes, kurių jis neužsakė.

15.6. Sprendimu ieškovei priteistos 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurios laikytinos nepagrįstai didelėmis. Teismas visiškai neanalizavo, kurios išlaidos už kuriuos konkrečiai darbus, buvo patirtos.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lidora“ prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Darbai buvo atliekami 2013 m. liepos – spalio mėnesiais, o vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d., todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos. Ieškovė niekada neneigė, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir vertintinas kaip vartotojas, tačiau būtina atsižvelgti, jog jis yra atestuotas statybos techninės priežiūros specialistas, todėl tikriausiai apie statybą išmano geriau nei pati ieškovė. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, kad jo neprieštaravimas (tylėjimas) negali būti laikomas sutikimu jo gyvenamajame name atlikti statybos darbus, nes pats atsakovas sudarė sąlygas darbams atlikti, t. y. niekas nebuvo daroma prieš jo valią.

16.2. Nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, kai sutartyje nėra numatyta darbų kaina, todėl tokiu atveju įprasta vadovautis kainomis, kurios paprastai naudojamos statybos rangos sutartyje sutarties sudarymo metu. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas, tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais.

16.3. Atsakovas yra nenuoseklus, nes paruošiamuosiuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad visus darbus atliko jis pats, pasitelkdamas šeimos narius ir kitus pavienius asmenis, tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliantas kardinaliai pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad dėl rangos darbų susitarė su ieškovės darbuotoju A. B.. Toks atsakovo elgesys parodo atsakovo nesąžiningumą. Atsakovo teiginiai, kad jis sumokėjo 40 000 Lt A. B. yra nepagrįsti įrodymais, o taip pat prieštarauja atsakovo pozicijai bylos nagrinėjimo metu, nes jis nurodydavo vis skirtingas tariamai sumokėtas sumas. Be to, atsakovo sutuoktinė A. Č. posėdžio metu negalėjo įvardyti kam ir kiek tiksliai buvo mokami grynieji pinigai. 2016 m. spalio 13 d. posėdžio metu atsakovas pripažino, kad iki darbų atlikimo susitiko su ieškovės atstovais ir prašė atlikti jam priklausančio gyvenamojo namo remontą. Taip pat, pats nurodė, kad jis gavo darbų sąmatą ir po darbų atlikimo atvyko į ieškovės ofisą aiškintis dėl sąmatos dydžio.

16.4. Teismas sudarė šalims galimybę pateikti byloje visus turimus įrodymus, įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, skyrė ekspertizę, apklausė visus liudytojus. Vien tai, kad sprendimo motyvai galėjo būti detalesni, nereiškia, kad teismas neteisingai išsprendė ginčą. Atsakovas nenurodo, ką gali įrodyti jo pateikta šeimos turto deklaracija bei banko išrašai, kuriuose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų buvę atliekami kokie nors mokėjimai ieškovei ar trečiajam asmeniui A. B.. Atsakovo teiginiai dėl medžiagų deklaracijų nepateikimo apskritai nesuprantami, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl darbų atlikimo fakto bei medžiagų specifikacijų.

16.5. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2018 m. spalio 29 d. pretenziją A. B., tačiau pažymėtina, jog anksčiau jokių pretenzijų atsakovas nereiškė. Be to, tokio pobūdžio įrodymų pridėjimo klausimą jau du kartus sprendė pirmosios instancijos teismas ir jų nepriėmė (2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžių metu), nes tokie įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigė, kad ieškovė apskritai jokių darbų neatliko, tačiau nebuvo reikalaujama sumažinti rangos darbų kainą. Atsakovas poziciją, kad dėl darbų atlikimo kreipėsi į trečiąjį asmenį A. B., išreiškė tik žodžiu bylą nagrinėjant iš esmės. Kai ieškovės darbuotojas A. B. gavo atsakovo pretenziją, ieškovė, nevengdama vykdyti sutartinius įsipareigojimus (jei būtų nustatyti defektai) kreipėsi į atsakovą, jog jis sudarytų galimybę apžiūrėti rangos objektą (atsakovas uždraudė ieškovės atstovams patekti prie objekto, kai buvo atliekama teismo skirta ekspertizė), tačiau atsakovas iki šiol į siūlymą neatsakė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 29 d. atsakovo trečiajam asmeniui A. B. siųstą pretenziją dėl statybos rangos trūkumų (defektų) pašalinimo bei darbų perdavimo užsakovui su priedais. Apeliantas nurodo, kad būtinybė pateikti šį naują įrodymą iškilo tik gavus skundžiamą teismo sprendimą ir teismui sprendime padarius išvadą dėl to, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir apelianto. Reaguodama į apelianto pridedamą pretenziją, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, teismui pateikė taip pat naujus įrodymus – ieškovės ir trečiojo asmens apeliantui pateiktų atsiliepimų į pretenziją kopijas.

19. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

20. Iš bylos elektroninės kortelės matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teisme vyko teismo posėdis, o atsakovo trečiajam asmeniui A. B. pateikta pretenzija yra 2018 m. spalio 29 dienos. Taigi, laikytina, jog apeliantas 2018 m. spalio 29 d. pretenziją galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Apelianto nurodyti motyvai, jog būtinybė pateikti pretenziją atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra nepagrįsti, nes argumentu, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp apelianto ir trečiojo asmens A. B., apeliantas rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, atsikirsdamas nuo ieškovės pareikšto ieškinio.

21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto ir ieškovės naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. 2013 m. vasario 13 d. ir 2013 m. birželio 18 d. tarp ieškovės ir UAB „Palink“ buvo sudarytos statybos rangos sutartys. Statybos darbų atlikimo metu, atsakovas dirbo UAB „Palink“ statybos projektų vadovu. Dėl ieškovės UAB „Palink“ užsakymu atliktų statybos rangos darbų buvo kilęs teisminis ginčas – ieškovė UAB ,,Lidora“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB ,,Palink“ 128 548,83 Eur skolos už atliktus rangos darbus, o UAB „Palink“ priešieškiniu prašė sumažinti statybos rangos darbų kainą įskaitant šalių vienarūšes priešpriešines prievoles ir priteisti iš UAB „Lidora“ 155 730,60 Eur permoką, nes atliktų darbų trūkumų šalinimo vertė viršijo ieškovei nesumokėtą (sulaikytą) sumą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1845-258/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis ir procesas nutrauktas.

23. 2013 m. birželio-spalio mėn. ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už medžiagas ir suteiktas paslaugas. Dalyje ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų – UAB „RENT4YOU“ sąskaitose už pastolių nuomą ir pastolių montavimo darbus, UAB „Ecoservice“ sąskaitose už statybinių atliekų išvežimą, UAB „IAG Constructions“ sąskaitoje už konstrukcijų balkonams montavimą ir stiklus, UAB „TOI-TOI Lietuva“ sąskaitose už biotualetų nuomą, nurodyta, kad medžiagos tiekiamos/darbai atliekami objekte, adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 1 d. pastolių nuomos bei montavimo sutarties Nr. 20013/06/01 pagrindu ieškovė iš UAB „RENT4YOU“ nuomojo pastolius objektui, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 22 d. rangos sutarties Nr. 13-07.22 pagrindu ieškovė užsakė UAB „IAG Constructions“ pagaminti ir sumontuoti vitrinines konstrukcijas su stiklais objekte, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir UAB „IAG Constructions“ pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo patvirtintas aliuminio konstrukcijų balkonams ir rudai tonuotų stiklų perdavimas.

24. 2013 metais tarp ieškovės darbuotojų ir atsakovo, bei kitų, byloje nedalyvaujančių, asmenų vyko elektroninis susirašinėjimas (toliau cituojama susirašinėjimo kalba netaisyta). 2013 m. siuntėjas A. B. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) (toliau – A. B.) adresatui (duomenys neskelbtini) (toliau – D. Č.) išsiuntė internetinio adreso nuorodą www.royalprofilis.lt/medienos-gaminiai/dailylentes/isores-apdailai. 2013 m. birželio 25 d. iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – I. N.) atsakovui išsiuntė laišką su tekstu: „sis variantas, ivertinus bloga situacija (trapeciskumas), butu pigiausias; is principo domintu toks sprendimas ar mastom ka kita?“. 2013 m. birželio 25 d. I. N. el. paštu atsakovui rašė: „Sveiki D., Luktelkite iki rytojaus, siek tiek uzjoninau ir nepadariau namu darbu. Ryt turesime samatas“, į kurį atsakovas atsakė el. laišku „Ok, ilsekis“. 2013 m. birželio 26 d. iš I. N. el. pašto išsiųstas laiškas, kurio tema „stiklas“ atsakovui su tekstu: „Pasiulymas issiustas Linui; jis sake su jumis tuo klausimu pabendraus tiesiogiai“. Gavęs atsakovo atsakymą „Ačiū, bet gal gali ir man atsiūsti“, 2013 m. birželio 27 d. I. N. atsakovui išsiuntė laišką, prie kurio pridėtas failas pavadinimu „Komercinis pasiulymas-lazdyneliai.pdf“ ir kartu parašė: „Prikabinau, Kazkodel L. neleido man jo jums siust – tai neuzsiminkit jam; Apgalvokite – kaina tai medziagos + DU zmoniu“. 2013 m. birželio 27 d. iš ieškovės darbuotojo A. B. išsiųstas el. laiškas, kurio tema „stogas“, adresatu (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Sveikas, primesk kelis variantus cembrit ir eternit“. 2013 m. birželio 28 d. atsakovas, reaguodamas į A. B. iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) persiųstą laišką, atsakė: „Sveikas. Manau, kad Gotika, vyšnia. Kainos skirtumas nėra didelis, o ir atrodys geriau. Nematau latakų, lietvamzdžių, sniego gaudyklių (stogo prieki kampuose ir gale – tarp stoglangių). Būtinai šiandien užsakyk. D.s“. Į minėtą laišką A. B. atsako: „Sniego gaudykliu eternitas nekomplektuoja. Su latakais problemu nera jie yra vietoj. As juos uzsakiau tik turi atsiusti pasiulyma“ – į kurį atsakovas vėl atsako: „Ok, bet gal tada iš panašios skardos reiktų padaryti?“. 2013 m. liepos 10 d. I. N. el. laišku, kurio tema „laiptines stogas“, atsakovui bei pridedama laiško kopija adresatui (duomenys neskelbtini) rašė: „Sveiki, Laiptines langas is silo aliuminio profilio ir stiklo paketo su sel stiklu – 2500lt darom/nedarom?“, į kurį atsakovas atsako: „Sveikas. Gal gali primesti kiek viso projektas gaunasi?ir atssi8sti bendrą sąmatėlę. D.“, taip pat atsakovas, siųsdamas el. laišką, kurio kopija pridedama adresatui (duomenys neskelbtini), rašo: „Labas. Manau jei Linas neprieštarauja – užsakom. Kaip nors išsimokėsiu. D.“. 2013 m. liepos 11 d. atsakovas el. laišku A. B. rašo: „Sveikas Andriau. Išsirinkau „Oslo“ 40x40, tik nežinau ar vadybininkas ko nesumaišė, gal gali pračekinti. Varėnai daugiau kaip 260 nedėkit. Prisegu foto. Gero vakaro“. 2013 m. liepos 18 d. I. N. el. laišku A. B. ir atsakovui rašo: „Tik ka gavau profilius – reikia ardyti esamus balkonus ir matuoti!“, į kurį atsakovas atsako el. laišku „Pirmadienį iš ryto ardom, vakarop matuojam, per savaitę po matavimo sumontuojam. D.“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „IAC Constructions“ darbuotojas I. N. el. laišku atsakovui el. laišku rašo: „Surinks sia savaite balkonu ir šeštadienį negali padirbeti – vienam krikstynos, kitam kitos bedos – vasara / Realiai, 5dieni manau bus tik sonai abudu surinkti, o pirmadieni surirink ir vienas trikampis, tai 2dieni pradesim montaza“, į kurį atsakovas atsako el. laišku: „Ačiū, laukiu. D.“. 2013 m. rugpjūčio 6 d. I. N. el. laišku A. B., kurio kopija pridedama ir atsakovui, rašo: „Sveiki, Rytoj pasirodysiu apie 11-12 val su balkonais, Pradesime nuo desnio sono ziurint i pastata is priekio / Prasau irengti karkasa i kuri tvirtinsiu konstrukcija“. 2013 m. rugsėjo 20 d. atsakovas A. B. ir adresatui (duomenys neskelbtini) išsiuntė el. laišką su tekstu: „pasirodo su siūlėm, taip ir klijuojam“ ir pridedama nuotrauka, kurioje matyti suklijuotos plytelės. 2013 m. gruodžio 27 d. atsakovas el. laišku I. N. rašo: „Labas rytas. Gal gali atsakyti, kada užbaigsi super objektą?“, į kurį I. N. atsako: „nesigavo suderint lango – laimutis uzmuris tarpsvenciu“, 2013 m. gruodžio 27 taip pat rašo „sveiki, is karto po svenciu – ziuriu i kalendoriu, nu nematau racionalios dienos kada cia tarpusvenciu atvykti – manau sausio 2 diena galime startuoti – argi ten tiek daug like nepabaigimu?“.

25. Už biotualetų ir įrankių nuomą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė 2014 m. vasario 24 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 2 420 Eur sumai, kurią atsakovas 2014 m. liepos 22 d. apmokėjo.

26. Ieškovė atsakovui pateikė 2015 m. spalio 21 d. raštą dėl vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, su kuriuo atsakovui buvo pateikta sąmata, atliktų darbų aktas Nr. 1 ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1, kurio atsakovas nepasirašė. 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovės atstovas atsakovo atstovui išsiuntė parengto ieškinio projektą ir 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000318 45 746,47 Eur sumai. 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovo atstovas el. laišku nurodė ieškovės atstovui, kad atsakovas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove, todėl neketina apmokėti atsiųstos sąskaitos faktūros.

27. 2016 m. vasario 12 d. antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2016 m. vasario 5 d. į kontorą atvyko ieškovės direktorius L. J. ir E. K., kurio pateiktame telefone buvo 2013 m. rugsėjo 1 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 2 d., 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 15 d. fiksuotos nuotraukos. Prie 2016 m. vasario 12 d. antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose nuotraukose matyti atsakovui priklausantis namas.

28. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybinė-techninė ekspertizė. 2017 m. gruodžio 30 d. statybos techninės teismo ekspertizės išvadose, atsakantį į pirmąjį klausimą, nurodyta, kad skaičiuojamoji kaina statybos darbų, atliktų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), apskaičiuota 2013 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, atsižvelgiant į byloje pateiktus UAB „Lidora“ dokumentus (atliktų darbų aktus, sąmatas, medžiagų įsigijimo dokumentus), yra 30 579,41 Eur. Atsakydamas į antrąjį klausimą, ekspertas nurodė, jog atliekant tyrimą, nustatyta, kad atliktų statybos darbų pagrindiniai kiekiai iš esmės sutampa su ieškovės byloje pateiktuose dokumentuose (sąmatoje ir 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte) nurodytais darbų kiekiais, tačiau yra netikslumų. Trečiuoju klausimu, išvadoje buvo nurodyta, kad visos tyrimo objekte vizualiai matomos pagrindinės medžiagos panaudotos gyvenamajame name, iš esmės atitinka nurodytas ieškovės pateiktose prie ieškinio sąskaitose faktūrose. Duoti išvadą, ar vėliau atliktais statybos darbais uždengtoms konstrukcijoms įrengti panaudotos medžiagos atitinka nurodytas ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose, ekspertas atsisakė. Atsakydamas į ketvirtąjį klausimą, ekspertas nurodė, jog kiekiai dalies statybos produktų (medžiagų), nurodytų ieškovės prie ieškinio pateiktose medžiagų 2013 metų laikotarpio įsigijimo sąskaitose faktūrose, neatitinka faktiniams kiekiams medžiagų, sunaudotų atliekant stogo remonto, erkerio, garažo stogo, balkono vitrinų ir sienų šiltinimo darbus gyvenamajame darbe, kas detalizuojama ekspertizės akte. Ekspertas atsisakė teikti išvadą į klausimo dalį, ar faktiškai sunaudoti kiekiai statybos produktų (medžiagų) atitinka ieškovės prie ieškinio pateiktame 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 nurodomus kiekius, nes 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 panaudotų produktų statybinių medžiagų kiekiai yra nenurodomi.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, nes nagrinėjamu atveju, teismui, sprendžiant, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir ieškovės, o ne trečiojo asmens A. B., turėjo būti taikomos ir normos, reglamentuojančius vartojimo teisinius santykius. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių buvo susitarta dėl atsakovui priklausančio gyvenamojo namo vidaus bei išorės rekonstrukcijos darbų. Darbai apėmė gyvenamojo namo pagrindinio stogo ir garažo stogo konstrukcijų sustiprinimą/išplatinimą, stogo apšiltinimą ir stogo dangos pakeitimą, stogo skliautų pakalimo darbus, erkerio apšiltinimą ir uždėjimą, fasado apdailą, balkonų sutvarkymą ir vitrininių langų pakeitimą. Taigi, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Aptarta norma nukreipia į CK XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ numatytą teisinį reguliavimą (CK 6.672–6.680 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių:1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

31. Kadangi nagrinėjamu atveju darbai buvo atliekami ieškovės, juridinio asmens, užsiimančio statybos darbais, o rangos darbai atlikti atsakovui – fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. skirti šeimos, namų ūkio poreikiams, nagrinėjamu atveju taikytinos ir vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos.

32. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog teismas privalėjo vadovautis ir CK 6.228¹ – 228¹⁶ straipsnių normomis, tačiau minėtos teisės normos įsigaliojo 2014 m. birželio 13 d., t. y. vėliau nei buvo atliekami ginčo statybos rangos darbai atsakovo gyvenamajame name. Be to, apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog šiuo atveju vartojimo sutarčių normų taikymas ginčo situacijoje eliminuoja galimybę taikyti CK 6.653 straipsnio 1 dalį bei bendrąsias sutarties kainos nuostatas (CK 6.198 straipsnis), tačiau nepagrindžia kaip turėtų būti nustatyta (apskaičiuota) atliktų darbų kaina, net ir pripažinus atsakovą vartotoju, ar kaip tokia kaina vien dėl tokio pripažinimo pasikeistų.

33. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalis siejusių santykių iš dalies netinkamas kvalifikavimas nagrinėjamu atveju savaime negalėjo nulemti neteisingo ginčo išsprendimo, nes vis dėlto pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties sudarymo fakto bei darbų apimties ir kainos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama, ar tam tikros susitarimo sąlygos yra sąžiningos atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu ar panašiai, tokių reikalavimų atsakovas byloje nereiškė. Taip pat akcentuotina, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Dėl rangos teisinių santykių ir jų šalių

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog statybos rangos santykiai sieja apeliantą ir ieškovę. Apeliantas teigia, jog statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens – ieškovės darbuotojo A. B.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad apelianto užsakymu ginčo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbus atliko ieškovė savo ir subrangovo UAB „IAG Constructions“ jėgomis, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas išvadą dėl žodinės formos rangos sutarties sudarymo fakto padarė įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė šį faktą įrodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susirašinėjimai tarp šalių, ginčo objekto nuotraukos, taip pat darbams naudotų medžiagų ir paslaugų įsigijimo sąskaitos faktūros, apklausiami objekte dirbę ieškovės darbuotojai.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį dėl atsakovui priklausančio namo rekonstrukcijos, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

38. Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovas neigė ieškovės argumentus dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių. Nagrinėjant bylą buvo tvirtinama, kad dėl nurodytų darbų buvo tartasi tiesiogiai su ieškovės darbuotoju – trečiuoju asmeniu A. B., o darbus objekte atliko jo pasitelkti asmenys, atsakovas taip pat nurodo atsiskaitęs (sumokėjęs 40 000 Lt grynaisiais pinigais) su trečiuoju asmeniu A. B., tačiau tokia pozicija neparemta bylos duomenimis. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys pavirtina, kad statybos darbus ginčo objekte atliko ieškovė bei jos darbuotojai, taip pat langų ir balkonų keitimui pasitelktas subrangovas UAB „IAG Constructions“. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas susitarimą sudarė su trečiuoju asmeniu A. B., kaip su fiziniu asmeniu. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, atsakovas nepateikė nei 40 000 Lt mokėjimą trečiajam asmeniui pagrindžiančių dokumentų, nei įrodymų, jog darbams atlikti reikalingas statybines medžiagas būtų pirkęs pats apeliantas, nors teigia, kad darbai buvo atliekami jo paties jėgomis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į paties atsakovo pozicijos dėl ginčo objekte atliktų darbų kaitą bylos nagrinėjimo metu – atsiliepimu į ieškinį dar buvo laikomasi pozicijos, jog darbai atlikti tik paties atsakovo ir jo artimųjų jėgomis, o vėliau imta griežtai laikytis pozicijos, jog dėl visų darbų tartasi tik su trečiuoju asmeniu A. B.. Teismo nuomone, vien tokių atsakovo teiginių nepakanka pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės darbuotojų L. J., A. B.ir atsakovo bei UAB „IAG Constructions“ darbuotojo I. N. patvirtina, jog visi šie asmenys bendravo, derino darbų atlikimo laiką, o atsakovas priimdavo sprendimus dėl darbams naudojamų medžiagų. Be kita ko, byloje pateikta ieškovės 2014 m. vasario 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už biotualetų ir įrankių nuomą objekte (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas 2014 m. liepos 22 d. apmokėjo, todėl atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo suvokti statybos rangos darbus užsakantis tiesiogiai iš ieškovės, o ne jos darbuotojo A. B., yra nepagrįsti.

39. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovės pateiktose sąskaitose už statybinių medžiagų įsigijimą nėra nurodyta, kad medžiagos yra perkamos atsakovo namo rekonstravimo darbams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros iš tiesų turi trūkumų, nes daugumoje sąskaitų nėra nurodyta, kokiam objektui perkamos medžiagos bei atliekamos paslaugos, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, dalyje pateiktų sąskaitų – UAB „RENT4YOU“ sąskaitose už pastolių nuomą ir pastolių montavimo darbus, UAB „Ecoservice“ sąskaitose už statybinių atliekų išvežimą, UAB „IAG Constructions“ sąskaitoje už konstrukcijų balkonams montavimą ir stiklus, UAB „TOI-TOI Lietuva“ sąskaitose už biotualetų nuomą, nurodyta, kad medžiagos tiekiamos/darbai atliekami objekte, adresu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo eigoje buvo atlikta teismo ekspertizė. Teismo nutartimi ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: ar būtent tokios medžiagos, kaip nurodyta ieškovės pateiktose prie ieškinio sąskaitose faktūrose, yra panaudotos atsakovo gyvenamajame name; ar atsakovo gyvenamajame name atliekant rangos darbus panaudotų medžiagų faktiniai kiekiai atitinka ieškovės pateiktose prie ieškinio sąskaitose faktūrose nurodytus kiekius. 2017 m. gruodžio 30 d. statybos techninės teismo ekspertizės akto išvadoje, atsakant į antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, nurodyta, kad visos vizualiai matomos pagrindinės medžiagos, panaudotos atsakovo gyvenamajame name, taip pat jų kiekiai iš esmės atitinka nurodytas ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose, išskyrus tam tikrus neatitikimus, kurie pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra esminiai.

40. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais buvo siekiama patvirtinti faktines aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovo sudaryto žodinio susitarimo dėl rangos darbų atlikimo. Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Netikėti liudytojų parodymais tik dėl to, kad liudytojai yra ieškovės darbuotojai, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žodinio susitarimo egzistavimo, vadovavosi ne vien liudytojų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. vertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo kodėl ieškovės darbuotojų, apklaustų liudytojais byloje, parodymai turėtų būti įvertinti kaip nepatikimi, ar kuo šie parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

41. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė ir apeliantas sudarė žodinę rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo apeliantui priklausančiame name, kuriuos atliko ieškovė bei jos pasitelkta subrangovė UAB „IAG Constructions“.

Dėl atliktų darbų apimties ir kainos

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 bei 2017 m. gruodžio 30 d. statybos techninės teismo ekspertizės išvadas, nusprendė, jog atliktų darbų vertė siekia 30 579,41 Eur, tačiau sumažino priteistiną sumą iki 30 420,73 Eur, nes 547,90 Lt (158,68 Eur) suma už įrankių nuomą buvo įtraukta į eksperto sudarytą sąmatą, nors atsakovas už įrankių nuomą yra apmokėjęs. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis šalių sutarta kaina – 50 000 litų, o ne teismo paskirto eksperto nustatyta rinkos kaina.

43. Tiek pagal bendrąsias, tiek pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias normas yra numatytas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 straipsnio 2 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

44. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iš pradžių buvo tartasi dėl stogo darbų atlikimo už maždaug 50 000 Lt kainą, vėliau atsakovas paprašė atlikti kitus papildomus darbus – įstiklinti balkonus, sutvarkyti namo fasadą bei kitus darbus, tačiau rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų kokia darbų kaina iš tiesų buvo sulygta tarp šalių, įvertinus pasikeitusią darbų apimtį, nėra.

45. Pabrėžtina, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato specialiųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, todėl sprendžiant klausimą ar neįvykus darbų priėmimui–perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Faktai, kad darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal CK 6.694 straipsnio reikalavimus darbų priėmimas-perdavimas neįvyko, o atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 atsakovui buvo pateiktas tik 2015 m. spalio 21 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po darbų atlikimo. Atsakovas minėtą aktą atsisakė pasirašyti, nurodydamas, jog jokių darbų ieškovė jam neatliko. Vis dėl to, nors šalys reikalavimo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą neįvykdė, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, jog statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo atlikti, atsakovas darbų rezultatu naudojosi, pretenzijų ieškovo atžvilgiu nereiškė, laikytina, kad atsakovas turi įvykdyti prievolę apmokėti už atliktus darbus.

46. Kadangi nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė skirtingas aplinkybes dėl darbų kainos, siekiant nustatyti, ar ieškovės atsakovui pateiktoje sąmatoje 45 746,47 Eur sumai darbų kainos atitinka darbų rinkos vertę, ir ar sąmatoje ir 2015 m. spalio 21 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 1 nurodyti darbai nurodytomis medžiagomis buvo atlikti atsakovo gyvenamajame name, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo paskirta statybinė-techninė ekspertizė. 2017 m. gruodžio 30 d. statybos techninės teismo ekspertizės išvadose, atsakant į pirmąjį klausimą, nurodyta, kad skaičiuojamoji kaina statybos darbų, atliktų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), apskaičiuota 2013 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, atsižvelgiant į byloje pateiktus UAB „Lidora“ dokumentus (atliktų darbų aktus, sąmatas, medžiagų įsigijimo dokumentus), yra 30 579,41 Eur. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą, matyti, kad teismas išsamiai įvertino teismo eksperto pateiktas išvadas, taip pat ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už įsigytas medžiagas bei suteiktas paslaugas, ir nesant įrodymų apie atsakovo atliktą mokėjimą ieškovei, priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 30 420,73 Eur už atliktus rangos darbus. Apeliantas nurodė, jog jo trečiajam asmeniui A. B. sumokėta suma (40 000 Lt) turėtų būti išskaičiuota iš mokėtinos sumos, tačiau byloje įrodymų, jog būtų atsiskaityta ir su trečiuoju asmeniu A. B. nepateikta, todėl toks atsiskaitymo faktas teismo pagrįstai buvo nevertintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

47. Apeliantas nurodo, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad visgi sutartiniai santykiai buvo tarp ieškovės ir apelianto, o ne tarp apelianto ir trečiojo asmens A. B., ir apeliantas yra skolingas būtent ieškovei, tai bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti tokios, kokias priteisė pirmos instancijos teismas, yra nepagrįstai didelės.

48. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkinti 66,50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisė 4 903,71 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai, žyminis mokestis bei ekspertizės išlaidos, dalį, o atsakovui iš ieškovės priteisė 1 051,30 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį (CPK 93, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei buvo priteistos 3 852,41 Eur bylinėjimosi išlaidos.

49. Sutiktina su apelianto argumentu, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nepateikė detalių tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo motyvų, tačiau, apeliantas klaidingai nurodo, jog ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

50. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ((toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

51. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo atveju yra (buvo) 713,90 Eur 2015 m. IV ketv. (už paslaugas suteiktas pagal 2015 m. lapkričio 2 d. sąskaitą, 735,10 Eur 2016 m. I ketv. (už paslaugas suteiktas pagal 2016 m. sausio 20 d. sąskaitą faktūrą), 748 Eur 2016 m. III ketv. (už paslaugas suteiktas pagal 2016 m. liepos 18 d. sąskaitą faktūrą) ir 771,90 Eur 2016 m. IV ketv. (už paslaugas suteiktas pagal 2016 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą. 2015 m. lapkričio 2 d. sąskaita faktūra išrašyta už ieškinio parengimą, 2016 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra išrašyta už dubliko ir rašytinių paaiškinimų rengimą, 2016 m. liepos 18 d. sąskaita faktūra išrašyta už pasirengimą bei atstovavimą 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, 2016 m. spalio 14 d. sąskaita faktūra išrašyta už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, prašymų skirti ekspertą rengimą. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5, t. y. 1 784,75 Eur (713,90 Eur x 2,5). Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4, taigi ieškovo atstovo rengti rašytiniai paaiškinimai negali viršyti 294,04 Eur (735,10 Eur x 0,4), prašymai skirti ekspertą 598,40 Eur (2 x 748 Eur x 0,4). Rekomendacijų 8.3 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dubliką, tripliką yra 1,5 , t. y. 1 102,65 Eur (735,10 Eur x 1,5). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1, t. y. 77,19 (771,90 Eur x 0,1) už vieną valandą. 2016 m. liepos 18 d. ir 2016 m. spalio 13 d. sąskaitose faktūrose nėra išskirta kiek valandų buvo skirta pasirengimui bei atstovavimui teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdis truko 1 val. 43 min., o 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdis – 1 val. 36 min., tačiau be minėtų teismo posėdžių byloje vyko ir kiti teismo posėdžiai: 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdis, kuris truko 1 val. 21 min., 2018 m. kovo 13 d. teismo posėdis – 1 val. 22 min, 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdis – 1 val. 54 min., 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis – 1 val. 21 min. Įvertinus posėdžių kiekį ir jų trukmę, tai, jog ieškovo atstovui kiekvienam iš posėdžių buvo reikalinga ruoštis, 2016 m. liepos 18 d. ir 2016 m. spalio 13 d. sąskaitose faktūrose nurodyta suma (1 452 Eur), skirta atstovavimui teismo posėdžiuose, laikytina pagrįsta. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, maksimali bylinėjimosi išlaidų sumą, skirta advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios teismas, atsižvelgęs į tai, jog buvo tenkinta 66,50 proc., negalėjo viršyti 3 479,17 Eur (5 231,84 Eur x 66,50 proc.). Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3 299,07 Eur (4 961 Eur x 66,50 proc.) advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, įvertinus, tai, kad ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bei tai, jog byla yra sudėtinga, didelės apimties, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė neprotingai dideles bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

52. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010), todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir dėl, apelianto nuomone, galimo ieškovo sieko pareikštu ieškiniu keršyti apeliantui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė dėl galimo ieškovės teisių gynimo būdo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

54. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

55. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Kadangi teisinės paslaugos suteiktos 2019 m. sausio mėn., remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. I ketv. buvo 935,70 Eur, laikytina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomendacinius dydžius (935,70 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į nurodytas Rekomendacijas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei priteistina 1 216,41 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidora“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 41 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai M. B. Egidija Tamošiūnienė Agnė Tikniūtė