Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. J. prašymas dėl paskirtosios bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. J. pateikė teismui prašymą sutrumpinti ar sušvelninti jam paskirtąją bausmę, kadangi 2015 m. įsigaliojo LR BK pakeitimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.

LR BK 190 straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas. Jame nurodyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Taigi asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ar 4 dalyje, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis LR BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę kvalifikuojančiųjų požymių (jos išdėstytos 2 dalyje), nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nuteistajam inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – vagystė, padaryta įsibrovus į patalpą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar ji būtų mažiau negu 3 MGL, ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Taip pat pažymėtina, kad plėšimas (LR BK 180 straipsnis) pripažįstamas nusikaltimu nepriklausomai nuo pagrobtojo turto vertės, todėl, net ir įsigaliojus naujoms LR BK 190 straipsnio nuostatoms dėl turto vertės, nuteistojo teisinė padėtis dėl šios veikos kvalifikavimo keistis negali. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo prašymo netenkino.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. taip pat buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista LR BK 75 straipsnio 1 dalis, naujojoje šio straipsnio redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju LR BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis V. J. nebūtų pasiekta, taip pat nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų. V. J. nuteistas už vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, anksčiau šešis kartus teistas, yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Prieš 2014-09-17 nuosprendžio priėmimą paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką – plėšimą, už kurią jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis ir koreguoti savo elgesio, taigi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai V. J. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. J. skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.