Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-89-498/2015

Teisėjas Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00104-2014-4

2015 m. sausio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirta laisvės atėmimas 3 ( trejiems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams.

Pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ( ketveriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėdant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 ( penkeriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-09-17. LR baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu įskaityta į bausmę sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-05-13 iki 2014-09-16.

Priteista iš nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 114,20 Lt (vieną šimtą keturiolika litų ir 20 centų, kas atitinka 33,08 EUR( trisdešimt tris eurus ir 08 euro centus) turtinei žalai dėl nukentėjusios O. K. gydymo išlaidų atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad padarė slaptą svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpą, tai yra 2014-05-12 vakare, tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė elektrinį virdulį, kurio vertė 120 litų, tefloninę keptuvę su dangčiu, kurių vertė 100 litų, žieminius vyriškus batus, kurių vertė 80 litų, krepšį „Kaufland“, kurio vertė 15 litų, prailgintuvą, kurio vertė 10 litų, tris stiklainius konservuotos mėsos, kurių vertė 30 litų, bei šaldytos mėsos, kurios vertė 50 litų, taip padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 405 litų turtinę žalą.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tai yra 2014-05-13, apie 12.30 val. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į O. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), - priėjęs prie kieme stovinčios O. K., ją suėmė rankomis už sprando, liepė eiti į kambarį, tačiau pastarajai pradėjus šaukti pagalbos ir rankomis įsikibus į tvorą, jai užspaudė rankomis burną ir jėga tempė į gyvenamojo namo vidų, kur ,patraukęs rankas nuo nukentėjusiosios burnos, įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu pritaikyti specialiai sužaloti žmogui, sužalojo O. K. dešinės rankos plaštaką, ją perpjaudamas ir tuo padarydamas dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus plėštines žaizdas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau grasindamas perpjauti gerklę, namo viduje reikalavo pinigų, maisto ir alkoholio, O. K. padavus jam 10 litų, juos pasiėmė ir įsidėjo į rūbų kišenę, liepė nukentėjusiajai sėdėti ir taip atimdamas galimybę priešintis kraustė spinteles, šaldytuvą, spintas, ėmė iš jų daiktus, maisto produktus, juos valgė, o O. K. išbėgus iš namo vidaus, ją vijosi bėgdamas iš paskos, nustūmė į šalikę ir rankomis užspaudė burną, tačiau pamatęs atbėgančius žmones ją paleido ir nubėgo link nukentėjusiosios sodybos, ir tokiu būdu pagrobęs 10 litų, padarė nukentėjusiajai O. K. 10 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, V. J. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės, prašiusios ginamojo skundą tenkinti, prokurorės prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę V. J., teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. J. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas skirdamas bausmę už minėtą nusikaltimą pagrįstai tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau V. J. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagal BK 60 straipsnį laikoma sunkinančia aplinkybe. Be to parinkdamas bausmės rūšį, apylinkės teismas įvertino, kad V. J. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio tokių pačių sunkių nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę bei 2009-06-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu.

Apeliantas dėl nusikalstamos veikos nuatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje kaltę pripažįsta dalinai. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde V. J. teigia, kad nesužalojo O. K. peiliu. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs surinktus įrodymus dėl plėšimo (BK 180 straispnio 2 dalis), sprendžia, kad V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Posėdžio metu nukentėjusioji O. K. parodė, kad V. J. jai perrėžė dešinę ranką, nes ji su ranka laikėsi už durų, kad jos neįtemptų į kambarį ir grasino, kad jeigu neduos pinigų, tai perrėš ne tik ranką, bet ir gerklę (I tomas b.l. 182). Tokius pasakytus V. J. žodžius patvirtina ir posėdžio metu apklausta liudytoja L. B., kuri parodė, kad O. K. jai pasakojo, kad ją užpuolęs vyras sakė, kad jei neduos pinigų, tai perrėš ne tik ranką, bet ir gerklę. Taip pat liudytoja parodė, kad O. K. rankoje esanti žaizda atrodė kaip pjauta, smarkiai bėgo kraujas (I tomas b.l. 183). Analogiškus parodymus, kad O. K. padaryta žaizda rankose atrodė kaip įpjauta, davė ir liudytojais apklausti R.P. B. ir B. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (I tomas b.l. 53) patvirtina faktą, kad dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus plėštinės žaizdos nukentėjusiajai buvo padarytos tiek peiliu, tiek kitais, kietų aštriabriaunių savybių turinčiais, daiktais.

Apeliaciniame skunde V. J. ginčija, kad O. K. sužalojimą padarė jis, panaudodamas būtent peilį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta aplinkybė, kad sužalojimas O. K. padarytas ne peiliu, o specialiai pritaikytu žmogui žaloti aštriu įrankiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad V. J. plėšimo metu siekdamas užvaldyti nukentėjusios O. K. turtą, panaudojo įrankį, kuriuo buvo sužalota O. K. ranka, ir sužalojimo pobūdis bei aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas. Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. J. nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies požymius. Pastebėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalis V. J. inkriminuota ir dėl to, kad jo veiksmuose yra kitas BK 180 straipsnio 2 dalies numatytas požymis – įsibrovimas į gyvenamąją patalpą.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, todėl keisti ar naikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.