- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e2VP-224-869/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11957-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., G. Č.
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Vilija Gražulytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. Č. ir E. J., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Darius Bliznikas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį 2019 m. gegužės 14 d. patikslino, prašydamas G. Č. skirti baudą E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuri pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (toliau – 2018 m. liepos 26 d. Nutartis), nevykdymą. Pareiškime nurodyta, jog ieškovė E. J. pateikė antstoliui prašymą kreiptis į teismą dėl baudos G. Č. skyrimo už teismo nutartimis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą už kiekvieną laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimo dieną (atvejį), t. y., už nustatytos laikinos tėvo bendravimo su dukterimi tvarkos pažeidimą, dalyje kuria nustatyta, kad tėvas G. Č. su dukterimi E. Č. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant psichologei, šiomis dienomis, t. y.: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.; 5) 2019 m. vasario 12 d., 12:30 val.; 6) 2019 m. vasario 13 d., 13:00 val.; 7) 2019 m. vasario 19 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. vasario 21 d., 17:00 val.; 9) 2019 m. vasario 26 d., 12:30 val.; 10) 2019 m. vasario 28 d., 17:00 val.; 11) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 12) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val. Teismui pateiktame prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog nurodytomis valandomis ir datomis G. Č. paskirtuose susitikimuose nedalyvavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjas surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-2019000002. 2019 m. balandžio 3 d. skolininkas elektroniniu paštu informavo antstolį Darių Blizniką, kad 2019 m. vasario 7 d. nutraukė profesinį bendradarbiavimą su psichologe J. Z. Pareiškėjo teigimu, G. Č. noras pakeisti psichologą nesudaro pagrindo stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir nevykti į suderintus susitikimus pas psichologą, todėl antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (tomas 3, e. b. l. 1-2).
Atsiliepimas
2019 m. gegužės 23 d. suinteresuotas asmuo E. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, o išsamūs argumentai išdėstyti 2019 m. kovo 12 d. prašyme antstoliui Dariui Bliznikui vykdomojoje byloje. Pasak suinteresuoto asmens, G. Č. nepateikė antstoliui jokio paaiškinimo dėl jo nedalyvavimo susitikimuose sausio mėnesį numatytomis datomis, t. y.: 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 2019 m. sausio 24 d. 12:30 val. Be to, teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės numato, kad psichologas yra keičiamas tik tuo atveju, jeigu atsisako dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose, tačiau aptariamu atveju psichologė J. Z. dalyvauti susitikimuose neatsisakė. Psichologė E. J. informavo, kad prieš numatytą susitikimą G. Č. skambino psichologei su pretenzijomis, kodėl ši ir toliau priima į susitikimus dukrą su atsakove, o toks elgesys vertintinas kaip daromas spaudimas psichologei nusišalinti. Laikotarpiu, kai tėvas į susitikimus su dukra tarpininkaujant psichologei neatvyko, teismo nustatyta bendravimo tvarka galiojo, todėl privalėjo būti vykdoma, o G. Č. noras pakeisti psichologą nesudaro pagrindo stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir G. Č. nevykti į suderintus susitikimus pas psichologą. Svarbu tai, kad 2018 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu E. J. informavo G. Č., kad jo susitikimų su dukra grafikas bus pateiktas pirmąją sausio savaitę, tačiau gavęs tokį pranešimą jis nesureagavo į jį ir neinformavo, kad jau yra išvykęs į JAV ir neketina dalyvauti sausio mėnesio susitikimuose. 2019 m. sausio 7 d. G. Č. parašė E. J. laišką, kad sausio mėnesio susitikimuose nedalyvaus, kadangi bus išvykęs, maža to, nurodė, kad psichologė toliau dirbs su E., todėl G. Č. vienašališkai, nesuderinęs teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimų, pakeitė teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kartu įpareigodamas E. J. vežioti dukrą pas psichologę; nebendradarbiavo su E. J., sau patogiu metu atsisakė vykdyti teismo nutartį, neatvyko į suplanuotus sausio mėnesio susitikimus ir taip šią nustatytą tvarką pažeidė. E. J., įvertinusi dukros savijautą, priėmė sprendimą, kad psichologo keitimas neatitinka dukros interesų. Iš teismui pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centro pažymos matyti, kad G. Č. elgiasi destruktyviai, nebendradarbiauja su psichologe, nevykdo rekomendacijų, atmeta pagalbą, nededa pastangų, ieškant teigiamo ryšio su dukra, stokoja pagarbos, kantrybės, supratingumo, reiškia pretenzijas dėl „rezultatų nebuvimo“. E. J. pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nėra atkurti tėvų ir vaikų ryšį, jeigu jis yra sutrikęs ar nutrūkęs. 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas pasisakė ir atsakovė su tuo visiškai sutinka, kad svarbiausia šioje situacijoje yra nepilnamečio vaiko interesai, specialisto pagalba reikalinga, kad vaikas patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų, jaustųsi saugus, neįsitempęs bendraudamas su tėvu, kad procesas būtų nuoseklus ir prognozuojamas. E. J. pasisakydama dėl komisijos sprendimo nurodė, jog nustatytos išvados ir argumentai prieštarauja vienas kitam, t. y., viena vertus konstatuojama ir pripažįstama, kad kontakto su vaiku užmezgimas bei pagalba sprendžiant vaiko emocines problemas yra taipogi svarbūs tikslai, kita vertus, nurodoma, kad susitikimai turėjo būti organizuoti nedelsiant. Šiai dienai vaikas su psichologe turi užmezgęs ryšį, psichologe pasitiki, jai pavyksta susitarti su vaiku dėl susitikimų su tėvu, kas lemia mažėjantį vaiko pasipriešinimą, tačiau progreso nėra, kadangi G. Č. neatvyksta į susitikimus. Suinteresuotas asmuo E. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad komisija vertino tik procesinius aspektus, prioritetą teikdama procesiniams G. Č. lūkesčiams, o ne vaiko interesams. Komisija neatsižvelgė į tai, kad G. Č. sutinka su teismo nutarties vykdymu ne taip, kaip įtvirtinta tiesiogiai, o taip, kaip patogu būtent jam. Be to, G. Č. sutiko su psichologės J. Z. rekomendacijomis, savo sutikimą išreikšdamas šios psichologės pasirinkimu. Pasak E. J., teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo pradžioje G. Č. pats pritarė tokiai teismo nutarties vykdymo tvarkai, kai susitikimai bus organizuojami tik su dukra. E. J. taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis komisija vertino psichologės darbo kokybę, kai G. Č. nedalyvauja paskirtuose susitikimuose. E. J. pažymėjo, kad ji ne tik siekė įgyvendinti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau aktyviai siekė, kad susitikimai su tėvu būtų organizuojami du kartus per savaitę, klausė patarimų, kad susitikimai pas psichologę dukrai keltų kuo mažiau streso. Taigi, išdėstyti argumentai patvirtina, kad Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimas be to, kad yra nepagrįstas, neįrodo, kad yra pagrindas abejoti psichologės J. Z. tinkamumu vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (tomas 3, e. b. l. 80-89).
2019 m. birželio 3 d. teisme gautame suinteresuoto asmens G. Č. atsiliepime nurodyta, kad su pareiškimu suinteresuotas asmuo nesutinka, kadangi antstolio pareiškimai (tiek pirminis, tiek ir patikslintas) yra nepagrįsti, todėl atmestini. G. Č. nurodė, jog antstolis E. J. prašymo pagrindu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą esant akivaizdžioms kliūtims, nurodytoms CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis ėmėsi atlikti priverstinio vykdymo priemonių, kai tuo tarpu toje pačioje byloje, turint ryšį su teismo priimtomis nutartimis, antstolis pagal E. J. užsakymą teikė faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kurios yra susiję išimtinai su G. Č., o tokie antstolio veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl antstolio objektyvumo ir šališkumo. Pasak suinteresuoto asmens, antstolis pareiškimą teismui pateikė galimai pažeisdamas imperatyvias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, t. y., 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimas Nr. S-2019000155 teismui yra pateiktas nesurašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo akto, o tai antstolio kreipimąsi į teismą iš esmės daro neteisėtu, o pareiškimą nepagrįstu. Be to, antstolio patikslintame pareiškime dėstomas prašymas baudą skirti E. J. naudai yra nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai (2017 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Įvertinus antstolio 2019 m. gegužės 13 d. neįvykdymo akto turinį, konstatuotina, jog antstolis šį aktą surašė pažeisdamas savo veiklos teisėtumo principą, t. y., surašė nesant objektyvių duomenų dėl teismo sprendimais nustatytos G. Č. ir dukros bendravimo tvarkos nevykdymo, vadovaudamasis išimtinai tik subjektyviais E. J. pateiktais paaiškinimais, interpretacijomis, įrodymais, kurie pateikti tokia apimtimi ir interpretuojami taip, kaip yra naudinga pačiai E. J.; priešingai nei nurodoma, antstolis neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, priežastis lėmusius teismo sprendimo neįvykdymą; antstolis neprašė ir nesudarė G. Č. galimybių pateikti paaiškinimus dėl prašymo skirti baudą. Teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka buvo apskritai neįgyvendinama dėl nuo G. Č. valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. J. bendravimo tvarkos vykdymą organizavo formaliai ir taip, kad bendravimas iš esmės nevyktų. 2018 m. spalio 26 d. G. Č. informavo E. J., jog pasirinko VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichologę J. Z. ir atitinkamai paprašė pateikti jo ir dukros susitikimų grafiką. E. J. tokio grafiko nepateikė ir tokį prašymą ignoravo. Iš E. J. pateikto grafiko buvo absoliučiai neaišku, kada G. Č. turi vykti pas psichologę 2018 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, įskaitant ir kitais laikais. G. Č. ne kartą psichologės J. Z. prašė skirti susitikimus du kartus per savaitę, taip kaip yra nustatyta nutartimi, tačiau psichologė tokį prašymą ignoravo, nurodė, jog poliklinikai tai yra didelė prabanga ir kad ji susitikimus skirs vieną kartą per savaitę. Neaišku, kokia tvarka vadovaujantis, psichologė J. Z. 2018 m. lapkričio 16 d. paskambino ir nurodė, jog jam yra paskirtas susitikimas su psichologe 2018 m. lapkričio 19 d., 12.30 val. G. Č. nurodė, jog jam turi būti pateiktas susitikimų grafikas ir tą turi padaryti E. J. Psichologė paaiškino, jog yra paskirtas jo laikas ir šio laiko niekas nekeis. Į G. Č. klausimą dėl susitikimo su dukra, psichologė J. Z. paaiškino, jog mano, kad toks susitikimas įvyks galimai tik gruodį. Apie 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimą su dukra G. Č. psichologės J. Z. buvo informuotas telefonu tik 2018 m. gruodžio 15 d. Psichologė jokių konsultacijų G. Č. kitais laikais niekada neskyrė, o visi ir visų asmenų susitikimai buvo organizuojami G. Č. ir dukros susitikimų sąskaita. Viso to pasekmė, G. Č. ir dukros susitikimas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. apskritai įvyko tik vieną kartą (2018 m. gruodžio 18 d.), apie kurį buvo informuotas psichologės. Pasak suinteresuoto asmens, nustatyta tvarka E. J. buvo ignoruojama, iškraipoma ir niekada nebuvo tinkamai vykdoma, o G. Č. visada buvo klaidinamas, dėl ko kaltinamas dėl tvarkos nevykdymo. 2018 m. gruodžio antroje pusėje G. Č. atsirado būtinybė išvykti į JAV. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-1346-981/2019 ir teismo posėdžio metu G. Č. viešai informavo, jog 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs, todėl esant galimybei, posėdį prašė skirti sausio mėnesio pabaigoje, kada jau bus grįžęs. Šias aplinkybes girdėjo visos byloje dalyvavusios šalys, įskaitant ir E. J.. 2018 m. gruodžio 18 d. po vykusio susitikimo psichologė dar kartą G. Č. informavo, jog toliau jo ir dukros susitikimus skirs vieną kartą per savaitę, o G. Č. informavo, jog jis 2019 m. sausį bus išvykęs dėl nenumatytų aplinkybių, todėl atvykti į susitikimus negalės. Psichologė su G. Č. 2019 m. gruodžio 18 d. susitikimo metu bendru sutarimu sutarė, kad 2019 m. sausio mėnesį G. Č. su dukra bendraus ryšio priemonių pagalba. Suinteresuoto asmens teigimu, E. J. sąmoningai ribojo jo bendravimą su dukra ir visiškai neatsitiktinai, kai G. Č. išvyko, staiga susitikimai pradėti organizuoti du kartus per savaitę. 2019 m. sausio mėnesį G. Č. teismo nutartimis nustatytą tvarką vykdė taip, kaip buvo suderinęs su psichologe J. Z. - naudojantis ryšio priemonėmis ir tokiu intensyvumu, vieną kartą per savaitę: 1) 2019 m. sausio 8 d. - pokalbio metu psichologė nurodė, jog dukra nenori ir atsisako bendrauti; 2) 2019 m. sausio 15 d. situacija nepasikeitė, pokalbio metu psichologė nurodė, jog dukra verkia, nenori kalbėti, atsisako bendrauti; 3) 2019 m. sausio 22 d. - psichologė nurodė, jog šiandien yra individualus dukros susitikimas, ir kad šis paskambintų vėliau; 4) 2019 m. sausio 29 d. - G. Č. fiziškai atvyko į susitikimą, tačiau susitikimas neįvyko, nes dukra atsisakė bendrauti su tėvu. Išėjus dukrai, psichologė nurodė, jog G. Č. atvyko ne savo laiku. G. Č. yra neaišku, kokiu pagrindu yra prašoma skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą 2019 m. vasario mėnesio nurodytomis dienomis, kai dukros susitikimai su psichologe nurodytomis dienomis nevyko, o vyko tik viena konsultacija ir ta pati E. J. asmeninė. Be to, pradėjus tarpininkauti psichologei J. Z., ėmė aiškėti, jog psichologė yra šališka, veikia išimtinai E. J. interesais, maža to, yra nekompetentinga. G. Č. ne kartą kreipėsi į E. J. su pasiūlymu keisti psichologo kandidatūrą, tačiau E. J. atsisakė bendradarbiauti. Psichologė 2019 m. kovo mėnesį vykdė dukros ir/ar E. J. individualų konsultavimą, ką patvirtina ir dukros asmens sveikatos istorija. Be to, dukros asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, jog situacija 2019 m. kovo mėnesį nepasikeitė - dukra ir toliau kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu. G. Č. nurodė, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama, kadangi dukra atstumdavo tėvą, ir pati atsisakydavo su juo bendrauti (tomas 3, e. b. l. 124-133).
2019 m. gegužės 16 teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarnyba pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį, teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Taigi, pagal įstatymą G. Č. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus (tomas 3, e. b. l. 74-75).
2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas, antstolis Darius Bliznikas, pareikštą patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, jog išieškotoja E. J. kreipėsi į jį dėl 2018 m. liepos 26 d. Nutarties vykdymo. Pareiškėjas patvirtino, jog iki E. J. kreipimosi yra teikęs jai kitas paslaugas, tačiau tai, pareiškėjo manymu, nesudarė kliūčių jam priimti vykdymui pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai – antstolis neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti vykdymui jam išieškotojos pateikiamą teismo nutartį. Antstolis paaiškino, kad pirmiausia buvo užvesta vykdomoji byla ir išieškotojos prašymo pagrindu surašytas pareiškimas teismui. Pareiškėjas nurodė, jog iki kreipimosi į teismą jokių veiksmų neatliko, į skolininką dėl paaiškinimų nesikreipė. Sprendimo nevykdymo akto surašymas yra privalomas bylose dėl įpareigojimo, o kadangi nagrinėjamu atveju buvo pateikta vykdymui nutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šio akto surašymas nėra privalomas. Atsakydamas į klausimus pareiškėjas savo poziciją patikslino, nurodydamas, jog visgi buvo priimta vykdymui nutartis dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Pagal pateiktą E. J. pareiškimą buvo surašytas pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo už du epizodus, tačiau pareiškime įsivėlus techninei klaidai, prašymas buvo patikslintas, prašant skirti baudas už dvylika 2018 m. liepos 26 d. Nutarties nevykdymo epizodų, o tie epizodai, kurių metu skolininkas nuotolinio ryšio priemonėmis bendravo su psichologe bei dukra (t. y., 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 22 d.), buvo iš pareiškimo pašalinti. Atsakydamas į klausimus pareiškėjas patikslino, jog su E. C. medicininės kortelės duomenimis nėra susipažinęs, jam nėra žinoma, kurio asmens (vaiko, tėvo ar motinos) konsultavimas kiekvienu konkrečiu atveju psichologės buvo skiriamas, tačiau teikdamas pareiškimą antstolis D. Bliznikas vadovavosi išimtinai 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi, kurioje nurodomas skolininko G. Č. bendravimas su dukra, atvykimas pas psichologą. Prašymą dėl baudos skyrimo parengė vadovaudamasis išieškotojos E. J. pateiktais duomenimis apie G. Č. nutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu E. J. bei jos atstovė antstolio pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Savo poziciją grindė atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais.
Advokatė Vilija Gražulytė nurodė, jog 2018 m. gruodžio 27 d. skolininkas išvyko į JAV ir žinojo, kad negalės dalyvauti susitikimuose pas psichologę. 2019 m. sausio 4 d. E. J. pateikė G. Č. bendravimo grafiką, o 2019 m. sausio 8 d. suinteresuotas asmuo E. J. informavo, kad susitikimuose nedalyvaus, tačiau psichologė ir toliau dirbs su E. Pasak atstovės, 2019 m. sausio mėnesio pažeidimai skolininko G. Č. buvo sąmoningai suplanuoti ir nevykdomi. 2019 m. vasario 7 d. G. Č. pareiškė psichologei J. Z. nušalinimą ir nuo to laiko su ja bendravimą nutraukė. Toks skolininko situacijos vertinimas yra ydingas, kadangi 2018 m. liepos 26 d. Nutartis yra galiojanti, ji prilyginama įstatymui, kurį skolininkas turėtų vykdyti. Atstovė pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo G. Č. ne kartą kreipėsi į teismą dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau teismas 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. kovo 22 d. nutartimis pareikštų prašymų netenkino, nurodydamas, kad priimtą teismo nutartį G. Č. turi vykdyti. Pasak atstovės, bendravimo tvarkos pažeidimai buvo padaryti sąmoningai, jie padarė žalos vaikui ir iki šiol teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nevykdoma, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. J. nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo G. Č. neatvyko į dvylika paskirtų susitikimų, tačiau yra svarbu nustatyti priežastis, kuriomis tėvas remiasi kaip savo pareigų nevykdymu. 2019 m. sausio mėnesio neatvykimus G. Č. pateisina išvykimu į JAV, o 2019 m. vasario neatvykimus – psichologės nušalinimu. Pasak E. J., antstoliui buvo pateikti įrodymai, kurių jam pakako kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. E. J. paaiškino, kad vykdant 2018 m. liepos 26 d. Nutartį, jos pareiga buvo suderinti susitikimų datas ir laikus ir apie juos informuoti G. Č., po pastarojo – atvykti į suderintus susitikimus. Susitikimai buvo derinami per registratūrą. Psichologę J. Z. pasirinko G. Č.. Suinteresuotiems asmenims buvo išaiškinta, kad pirmi susitikimai vyks su dukra ir tėvas į juos nebus kviečiamas. Vykdant 2018 m. liepos 26 d. Nutartį buvo organizuoti penki susitikimai, po to buvo psichologės atostogos, kurios baigėsi 2018 m. gruodžio 12 d., o 2018 m. gruodžio 18 d. įvyko pirmas tėvo susitikimas su dukra. E. J. el. paštu G. Č. informavo, kad tarp švenčių susitikimai nevyks, o sausio mėnesio pradžioje ji informuos G. Č. apie sausio mėnesio bendravimo grafiką. E. J. nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d., 21 val. suinteresuotas asmuo ją informavo, kad į susitikimus jis neatvyks, o psichologė ir toliau dirbs su E. C.. G. Č. savo pasirinkimu nusprendė, kad galės bendrauti su dukra sausio mėnesį tik 3 dienas iš paskirtų 8 dienų. Tuo metu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-98757-1044/2018 priimtoje nutartyje konstatavo, jog nėra ribojimų tėvui bendrauti su dukra „skype“ pagalba, išieškotoja 2019 m. balandžio 8 d. pranešimu kreipėsi į antstolį, nurodydama, jog pirminių dviejų epizodų, už kuriuos buvo prašoma skirti baudą, metu tėvas bendravo su dukra „skype“ pagalba, todėl už šiuos epizodus nėra prašoma skirti baudą ir šie du epizodai antstolio buvo pašalinti. Netrukus po grįžimo iš JAV, suinteresuotas asmuo G. Č. psichologę informavo, kad nutraukia su ja bendradarbiavimą, tačiau 2018 m. liepos 26 d. Nutartyje teisė nušalinti psichologą nei tėvui, nei motinai nėra numatyta, tik psichologas turi teisę nusišalinti. Tik 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas e2-397-1044/2019 byloje pakeitė psichologo parinkimo tvarką. E. J. nurodė, jog nepaisant tėvo pareikšto psichologės nušalinimo, 2019 m. vasario 12 d. ji su dukra vis tiek vyko pas psichologę. E. J. pažymėjo, kad vėlesni vasario susitikimai iš J. Z. grafiko buvo panaikinti G. Č. pareiškimo pagrindu. Išieškotoja paaiškino, jog jai nėra žinoma, kas šiuos susitikimus panaikino. E. J. nurodė, jog ji galėjo skirti (suderinti) susitikimus su psichologe, tačiau ne anuliuoti. Šiuo laikotarpiu buvo vaikų atostogos, išieškotoja su dukra savaitei buvo išvykusios į užsienį, tačiau tai nebuvo priežastis neatvykti bendravimui pas psichologę, o G. Č. atsisakymo toliau bendradarbiauti su psichologe pasekmė. E. J. nurodė, kad pas psichologę ji su dukra taip pat vyko ir 2019 m. kovo mėnesį, nes tikėjosi, kad G. Č. atvyks. E. J. pažymėjo, jog ji vykdė 2018 m. liepos 26 d. Nutartį bei šioje nutartyje jai numatytą pareigą atvežti vaiką bendravimui pas psichologę, kadangi nenorėjo, kad būtų pradėta dar bylų jos atžvilgius dėl 2018 m. liepos 26 d. Nutarties nevykdymo.
2021 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. J. atstovė, advokatė Vilija Gražulytė, sakydama baigiamąją kalbą prašė teismo antstolio prašymą tenkinti visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, jog skolininko argumentai, jog antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti esant akivaizdžioms kliūtims yra nepagrįsti, nes 2018 m. balandžio 7 d. ir 2018 m. birželio 12 d. E. J. prašymu konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su šalių ginču kitoje byloje. Be to, įstatymas nedraudžia antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vien tik dėl tos priežasties, jeigu jis anksčiau vienos iš vykdymo proceso šalių prašymu yra suteikęs Antstolių įstatyme nustatytas paslaugas (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nepagrįsti yra skolininko argumentai, kad bylos pagal antstolio pareiškimą nagrinėjimas yra negalimas ir pažeidžia jo teises, kadangi antstolis pareiškimą teismui pateikė nesurašęs sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto. Antstolis pateikė teismui 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimo teismui patikslinimą, kuris yra surašytas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-2019000002 pagrindu. Nepagrįsti yra skolininko argumentai, kad bauda nagrinėjamoje byloje priteistina ne išieškotojos, o valstybė naudai. Bauda šiuo atveju skirtina CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindu išieškotojo naudai. Suinteresuoto asmens atstovė prašė teismo vertinti tik tas G. Č. aplinkybes ir įrodymus, kurie atitinka nagrinėjamos civilinės bylos dalyką. Paaiškino, kad į susitikimus su dukra G. Č. neatvyko dėl dviejų priežasčių: 1) be jokios teismo nutarties nevykdymą pateisinančios priežasties išvyko į JAV; 2) pareiškė nušalinimą psichologei ir sąmoningai nevyko į visus paskirtus susitikimus su dukra. Pasisakydama dėl 2019 m. sausio mėnesio susitikimų, atstovė pažymėjo, kad G. Č. apie būtinybę išvykti sužinojo dar gruodžio 18 dieną, tačiau į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kreipėsi tik po trijų savaičių - t. y., tik po to, kai E. J., derindama savo užimtumą darbe ir dukros užsiėmimus mokykloje, suderino ieškovo susitikimus pas psichologę ir pateikė jam sausio mėnesio grafiką ir tik po to, kai jau buvo išvykęs. Svarbu tai, kad G. Č. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių išvykimo į JAV būtinumą ar neišvengiamumą. Pasisakydama dėl nuotolinio bendravimo su dukra, atstovė nurodė, jog G. Č. inicijuotas bendravimo nuotoliniu būdu būdas buvo tik formalus bandymas pridengti vykdomą laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, be to, iš 8 susitikimų su dukra bendrauti planavo vos 2 kartus. Pasak atstovės, G. Č. pateikti garso įrašai su psichologe papildomai patvirtina, kad net ir nuotoliniu būdu buvo sutarta, kad G. Č. dalyvaus visuose susitikimuose. Atstovė pasisakydama dėl 2019 m. vasario ir kovo mėnesių susitikimų pažymėjo, kad G. Č. atsisakius toliau vykdyti teismo nutartį ir neatvykstant pas psichologą, tai žinodama E. J. neturėjo pareigos vežti dukros pas psichologą į susitikimus, kadangi iš anksto buvo žinoma, kad tėvas į susitikimus neatvyks. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad E. J. su dukra 2019 m. vasario 14 d. - 2019 m. vasario 23 d. dienomis buvo išvykusi atostogauti, nekeičia fakto, kad G. Č. teismo nutartį pažeidė ir šiuo laikotarpiu. Teismui 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pakeitus psichologo skyrimo tvarką, psichologė buvo pakeista, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos teisinių santykių kvalifikavimui šioje civilinėje byloje, kadangi nėra ir nebuvo G. Č. jokio teisėto pagrindo nevykdyti teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. E. J. pranešimai apie susitikimus su dukra dalyvaujant psichologui yra aiškūs ir konkretūs, t. y., priešingai nei teigia G. Č. Pasak E. J. atstovės, nepaisant aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, G. Č. nuo pat 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2021 metų nebuvo atvykęs nė į vieną susitikimą su dukra pas psichologą ir tai darė sąmoningai.
Atsiliepimas
2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu G. Č. ir jo atstovė su antstolio pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Savo poziciją grindė atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2018 m. gruodžio 18 d. informavo psichologę apie planuojamą išvykimą į JAV ir sutarė dėl bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis vieną kartą per savaitę ir susitarimo laikėsi, t. y., sausio mėnesį 3 kartus bendravo nuotoliniu būdu per Skype/Wiber programą, o 2019 m. sausio 29 d., atvyko į susitikimą, apie kurio laiko pakeitimą (paankstinimą) nebuvo informuotas. Po šio susitikimo jis J. Z. buvo informuotas, kad atvyko ne savo laiku, nes nebuvo kviestas. Psichologė suinteresuotam asmeniui nurodė, jog į susitikimus jis turi atvykti tuomet, kai yra suplanuotas tėvo ir vaiko susitikimas ir į kurį jį pakviečia J. Z. 2019 m. sausio 29 d. vykusio bendravimo su psichologe metu J. Z. G. Č. informavo, kad jis pats yra kaltas dėl to, kad vaikas ir toliau atsisako bendrauti ir ji niekuo negalinti padėti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog bendravimo su dukra metu jis jokių nurodymų iš psichologės nebuvo gavęs. Jis pats klausdavo, ką turi daryti ir kaip elgtis, kad situacija pasikeistų. G. Č. paaiškino, jog jo apsisprendimą nutraukti bendradarbiavimą su psichologe J. Z. lėmė dvi aplinkybės: psichologės pasisakymas, kad ji niekuo negalinti suinteresuotam asmeniui padėti bei jos išvadoje išdėstytos aplinkybės, kad būtent G. Č. yra nepasiruošęs bendravimui su vaiku. Suinteresuoto asmens vertinimus, psichologė jo atžvilgiu buvo šališka, ką vėliau patvirtino ir 2019 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos psichologų sąjungos sprendimas.
2021 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. Č. atstovė, advokatė Deimantė Drąsutavičienė, baigiamųjų kalbų metu paaiškino, jog antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikė pažeisdamas teisėtumo, įstatymo privalomumo principus, ir tuo kartu šiurkščiai pažeidė G. Č. teises ir interesus, todėl, darytina išvada, jog antstolio kreipimąsi į teismą bendrąja prasme yra neteisėtas, o jo prašymas nepagrįstas ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Atstovė nurodė, jog E. J. prieš pateikdama psichologų kandidatūras, tarp jų ir J. Z., neįsitikino, kad siūlomi psichologai turi realias galimybes vykdyti teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. G. Č. jokio sutikimo, jog konsultacijos vyktų išimtinai vieną kartą per savaitę nedavė ir tai buvo vienašališkas sprendimas. Atstovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad elektroniniai laiškai atskleidžia melagingus psichologės J. Z. teisme duotus paaiškinimus. J. Z. teismo posėdžio metu teigė, jog po G. Č. susitikimo kitas pasimatymas buvo su E. J. ir dukra, taip pat teigė, jog tik 2018 m. lapkričio 7 d. sužinojo, kad dalyvaus ir kad turi būti renkamasi iš trijų kandidatų, tvirtino, jog iki to laiko su E. J. nebendravo ir buvo pirmas jų susitikimas, tačiau iš duomenų matyti, jog psichologė dar 2018 m. spalio 29 d. su E. J. susirašinėjo laiškais dėl laikų ir kt. ir jokio paskyrimo per psichiatrą kaip dėstė J. Z. niekada nebuvo. Matyti, kad E. J. jau turėjo psichologės J. Z. kontaktus ir galimai dar anksčiau komunikavo su J. Z.. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, jog informavimą apie G. Č. vykimą pas psichologą vykdė ne E. J., o J. Z., kuri planavo, kada kieno susitikimai turi vykti. Atstovė pažymėjo, jog pagal teismo nutartį E. J. turėjo pareigą laikus suderinti su psichologu ir apie juos pranešti G. Č., tačiau psichologė laikus skirdavo savo nuožiūra ir kviesdavosi šalis pagal savo grafiką, o E. J. taip pat registruodavo laikus ir siųsdavo juos G. Č., nenurodant, kas, kada turi atvykti. Taigi, nuo pat pradžių E. J. savo pareigų tinkamai nevykdė, t. y., nesupažindino pasirinktos psichologės su teismo nutarties turiniu, o jeigu ir supažindino, toleravo aplinkybę, jog psichologai neturi galimybių susitikimus organizuoti du kartus per savaitę ir negana to netinkamai vykdė susitikimų derinimą su psichologu. Pasak atstovės, J. Z. informavo G. Č. apie tai, kad susitikimai sausį vyks po vieną kartą ir tai yra griežta poliklinikos politika ir kitaip nebus, taip pat dar buvo nurodžiusi, kad šis turintis atsižvelgti į dukters pageidavimus. D. Drąsutavičienė nurodė, jog priešingai nei teigia E. J., ši žinojo, jog G. Č. sausio mėnesį nebus Lietuvoje. Svarbu tai, kad kol G. Č. buvo Lietuvoje, buvo dedamos maksimalios pastangos, jog bendravimas su dukra realiai nevyktų ar vyktų minimaliai, t. y., per du mėnesius 1 kartą, tačiau, kai tik G. Č. išvyko į JAV, E. J. staiga ėmė dėti pastangas, kad susitikimai būtų pradėti organizuoti du kartus per savaitę, ir tuomet atsirado dviųjų kartų per savaitę bendravimas. Pagal esamą situaciją G. Č. teismo nutartį vykdė pagal su psichologe J. Z. iki išvykimo nurodytą grafiką ir jokių piktybiškų veiksmų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad G. Č. nevykdė teismo nutarties, nėra. Priešingai, E. J. sąmoningai siekia G. Č. eliminuoti iš dukros gyvenimo, o nutartis vykdo formaliai. G. Č. psichologe nepasitikėjo ir tai patvirtinta psichologų sąjungos pateiktos išvados apie J. Z. atliktus veiksmus teikiant tarpininkavimo paslaugas. Ekspertizės išvadoje taip pat aiškiai nurodyta, jog tėvas turi rinktis psichologą, jis juo turi pasitikėti, tačiau tokių pagrindų nebuvo. G. Č. atsisakęs J. Z. paslaugų, nedelsiant pateikė kitų psichologų kandidatūras ir toliau siekė, jog vyktų jo ir dukros bendravimas dalyvaujant kitam psichologui. G. Č. atsisakius psichologės, susitikimai toliau vykti negalėjo ir nevyko, o ir pati E. J. su dukra išvyko atostogauti. Pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Skatinimas vykdyti nutartį šiuo nagrinėjamu atveju neaktualus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atstovė prašo teismo antstolio pareiškimą atmesti, o psichologės duotus paaiškinimus teismui vertinti kaip neatitinkančius tikrovės, melagingus bei skirti psichologei baudą. Be to, antstolio patikslintame pareiškime dėstomas prašymas baudą skirti E. J. naudai yra nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, t. y., laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudininkė, psichologė J. Z. nurodė, jog 2018 m. spalio 26 d. bendravo su G. Č. apie tai, kaip gali būti teikiamos paslaugos šioje situacijoje. Buvo susitarta susitikimus organizuoti atskirai tam, kad suprasti problemą. Buvo vykdomi konsultavimai, tačiau į juos įsiterpė liudytojos atostogos, po kurių bendravimas buvo tęsiamas. 2018 m. gruodžio 18 d. suinteresuotas asmuo G. Č. pirmą kartą susitikimo su dukra Elze. Susitikimo pabaigoje G. Č. informavo, kad 2019 m. sausio mėnesį jo nebus, nes išvyksta į JAV, ir pasiūlė bendrauti alternatyviomis priemonėmis (Skype). Kadangi vieno iš skambučių metu liudytojos Skype programa neveikė , G. Č. susisiekė per Wiber programą. Liudytoja paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens nebuvo Lietuvoje, ji skyrė bendravimą vieną kartą per savaitę, o jei ir buvo paskirta daugiau kartų, ji nepamena. E. J. galėjo registruoti susitikimų laikus per registratūrą. 2019 m. sausio mėnesį konsultacijos vyko visaip, taip pat ir su mama. G. Č. skambindavo per Skype, pagal poreikį mama dalyvaudavo konsultacijose. Vaikas dalyvavo visose konsultacijose. 2019 m. sausio 29 d. vykusios konsultacijos metu suinteresuotas asmuo G. Č. atvyko ir apie savo atvykimą pranešė liudytojai SMS žinute. Šią žinutę perskaitė E. ir pasakiusi, kad nenori bendrauti su tėčiu, išėjo. Atsakydama į klausimus dėl 2019 m. sausio mėnesį vykusių konsultacijų J. Z. nurodė, jog 2019 m. sausio 8 d. buvo numatyta individuali vaiko konsultacija, sausio 10 d. - individuali mamos konsultacija (nebuvo aptarta, kad tėtis turi prisijungti), sausio 15 d. buvo numatyta tėčio ir dukters konsultacija, tėtis turėjo paskambinti, sausio 17 d. buvo numatyta vaiko konsultacija (tėtis turėjo dalyvauti, ar dalyvavo, neužrašyta, todėl tikriausiai, ne), sausio 22 d. buvo numatytas šeimos konsultavimas mamai ir vaikui, tėtis turėjo paskambinti (skambino 18 val.); sausio 24 d. buvo numatyta individuali konsultacija, sausio 29 d. – konsultacija mergaitei, kodėl ligos istorijoje nurodė, kad šeimos konsultacija, nepamena. 2019 m. vasario 7 d. vyko tėvo konsultavimas, o vasario 12 d. - mamos. 2019 m. kovo 4 d. buvo atvykusi tik mergaitė, mamos nereikėjo , o tėtis turėjo būti, bet nebuvo; kovo 6 d. konsultacijai atvyko mergaitė su mama, tėtis turėjo būti, bet nebuvo. J. Z. nurodė, jog 2019 m. vasario 7 d. G. Č. atsisakė jos paslaugų, tačiau tai neįtakojo jos darbo. Konsultacijos nebuvo atšauktos, buvo galimybė rezervuoti užsiėmimus 2 kartus per savaitę. E. J. registravo. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, jog G. Č. bandymai bendrauti nuotoliniu būdu buvo teigiamas dalykas, bet pokalbių turinys nepadėjo. Bendravimas „gyvai“ ir per Wiber programą yra skirtingas dalykas, geriau bendrauti gyvai. Bendraujant per Wiber programą, negalima žinoti, kokia ateis mergaitė, ką ji pasakys, kas bus. Gyvai geriau bendrauti, tačiau yra ir kitoks galimybės (Skype/wiber). Atsakydama į klausimus liudytoja paaiškino, kad 2019 m. sausio 29 d. susitikimas buvo paankstintas, kadangi prieš tai užsirašęs pacientas neatvyko. Apie susitikimo laiko pakeitimą G. Č. nebuvo informuotas. Jis atvyko į bendravimą iš anksto nepranešęs. Liudytoja pažymėjo, kad net jai buvo netikėtumas, ką jau kalbėti apie mergaitę. J. Z. nuomone, apie tėčio atvykimą mergaitę reikėjo iš anksto informuoti. Tokiu atveju, ji jaustųsi saugiau, o dabartinis G. Č. atvykimas ją sutrikdė. Ji apsiverkė ir išbėgo pro duris. Liudytoja nurodė, jog G. Č. turėjo teisę pasirinkti specialistą ir jo atsisakyti. Atsakydama į klausimą, ar ji galėjo toliau teikti paslaugas, kai G. Č. paslaugų atsisakė, liudytoja paaiškino, jog jam (G. Č.) paslaugų neteikė. Nuo vasario mėnesio suinteresuotas asmuo neatvyko, tačiau jei būtų atvykęs J. Z. būtų galėjus jį konsultuoti. Psichologė paaiškino, jog ji negalėjo atsisakyti teikti paslaugas, nes tai būtų trikdis kontaktui bei tikslo pasiekimui. Pasisakydama dėl 2019 m. vasario mėnesio susitikimų J. Z. paaiškino, jog tas, kas neateina, tas ir atšaukia susitikimus. Ji šių susitikimų neatšaukė. Tuo atveju, jei susitikimai nėra atšaukiami ir asmenys neatvyksta, kortelėje nurodoma „neatvyko“, o jei susitikimai yra atšaukiami, kortelėje toks susitikimas nežymimas. Atsakydama į klausimą apie tai, ar 2019 m. kovo 4 ir 6 d. atlikti įrašai ligos istorijoje yra savalaikiai, liudytoja nurodė, jog ji konspektuodavo, kai bendraudavo ir viską darė iškart, įrašai atlikti jos ranka. Liudytoja patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vykusio susitikimo metu ji paskyrė G. Č. susitikimus 2019 m. sausio mėnesį vieną kartą per savaitę (iš viso 4 kartus), antradienį, 17 valandą. Tikėtina, kad 2018 m. gruodžio 20 d. informavo E. J. apie tai, jog G. Č. išvyksta. Tikėtina, kad su E. J. aptarė, kaip vyks darbas 2019 m. sausio mėnesį, tėvui išvykus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (vėlesni civilinės bylos Nr. 397-1044/2019 ir Nr. e2-123-1044/2020) pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2018 m. liepos 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši nutartis buvo pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018. Galutinė pakeista ir papildyta 2018 m. liepos 26 d. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatė, tokią tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką:
1. G. Č. su nepilnamete dukra bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant psichologei L. K., o jai atsisakius teikti konsultacijas, kitam G. Č. ir E. J. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus - psichologo kandidatūrą G. Č. pasirenka iš trijų E. J. pasiūlytų psichologų kandidatūrų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų - tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; psichologo kandidatūras E. J. pasiūlo per 10 kalendorinių dienų nuo G. Č. pareikalavimo dienos; apie pasirinktą psichologą G. Č. informuoja E. J. Bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. Bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, taip pat porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio.
2. įpareigoti tėvus bendradarbiauti užtikrinant vaiko dalyvavimą lankant psichologo konsultacijas.
3. ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.
Pareiškėjas, antstolis Darius Bliznikas 2019 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (tomas 1, e. b. l. 1-2), kurį 2019 m. gegužės 14 d. patikslino (tomas 3, e. b. l. 1-2), prašydamas G. Č. skirti baudą E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, t. y., už kiekvieną iš pažeidimų, įvykusių šiomis dienomis, t. y.: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.; 5) 2019 m. vasario 12 d., 12:30 val.; 6) 2019 m. vasario 13 d., 13:00 val.; 7) 2019 m. vasario 19 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. vasario 21 d., 17:00 val.; 9) 2019 m. vasario 26 d., 12:30 val.; 10) 2019 m. vasario 28 d., 17:00 val.; 11) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 12) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val.
Kartu su pareiškimu antstolis teismui pateikė 2019 m. gegužės 13 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-2019000002 (tomas 3, e. b. l. 3-4) bei vykdomosios bylos Nr. 0035/19/01035 kopiją (tomas 1, e. b. l. 3-132, tomas 2, e. b. l. 5-134).
Dėl 2018 m. liepos 26 d. Nutarties priėmimo vykdyti
Teismui pateiktame atsiliepime (tomas 3, e. b. l. 124-133) suinteresuotas asmuo G. Č. ginčijo antstolio veiksmų teisėtumą priimant vykdyti 2018 m. liepos 26 d. Nutartį. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugu teikimo atribojimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju antstolis Darius Bliznikas priėmė vykdymui 2018 m. liepos 26 d. Nutartį, tačiau prieš tai, antstolis teikė išieškotojai E. J. kitas paslaugas, t. y., surašė 2018 m. balandžio 7 d. (tomas 3, e. b. l. 174) ir 2018 m. birželio 12 d. (tomas 3, e. b. l. 179) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose konstatavo su G. Č. susijusias aplinkybes. Dėl šios priežasties, G. Č. manymu, antstolis E. J. prašymo pagrindu priėmė 2018 m. liepos 26 d. Nutartį vykdyti, esant akivaizdžioms kliūtims, nurodytoms CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl antstolio kreipimasis į teismą pripažintinas neteisėtu, todėl paliktinas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl šių suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis Darius Bliznikas prieš priimdamas vykdymui 2018 m. liepos 26 d. Nutartį, teikė išieškotojai E. J. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, t. y., surašė 2018 m. balandžio 7 d. (tomas 3, e. b. l. 174) ir 2018 m. birželio 12 d. (tomas 3, e. b. l. 179) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Teismas sutinka su G. Č. nurodytomis aplinkybėmis, jog minimuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose antstolis konstatavo su G. Č. susijusias aplinkybes, tačiau teismas taip pat pažymi, kad konstatuotos aplinkybės nėra niekaip susiję su nagrinėjamu atveju spręstinais klausimas pagal pateiktą pareiškimą dėl baudos skyrimo už 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą ir šiomis aplinkybėmis nėra vadovaujamasi. Antstolio buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, susiję su suinteresuotų asmenų tarpusavio susirašinėjimu 2018 m. kovo mėnesį (2018 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tomas 3, e. b. l. 174), bei aplinkybės, susiję su 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 vykdymu 2018 m. gegužės 11 d. (2018 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tomas 3, e. b. l. 179).
CPK nedraudžia antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vien tik dėl tos priežasties, jeigu jis anksčiau vienos iš vykdymo proceso šalių prašymu yra suteikęs Antstolių įstatyme nustatytas paslaugas (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vykdymo proceso dalyviams kyla abejonių dėl antstolio šališkumo, jie turi teisę pareikšti antstoliui nušalinimą CPK 636-637 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei skolininkas mano, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, jis turi teisę skųsti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. Č. šiomis CPK numatytomis teisėmis nepasinaudojo (antstoliui nušalinimo nepareiškė, CPK nustatytu terminu neskundė 2019 m. kovo 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), todėl vėlesnėse bylos stadijose jo išdėstytos aplinkybės apie tai, kad antstolis neteisėtai priėmė dokumentą vykdymui, ko pasėkoje pareiškimas dėl baudos skyrimo turėtų būti paliktinas nenagrinėtu, atmestinos kaip nepagrįstos.
Dėl Sprendimų neįvykdymo akto būtinumo ir skolininko teisių pažeidimo
Tuo atveju, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, ir jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, yra nesusijęs su turto ar lėšų perdavimu, šią teismo nutartį antstolis vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) antstolis turi pagrįsti objektyviais duomenimis (įrodymais), kurie patvirtina, kad skolininkas nevykdė teismo procesiniame sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų įpareigojimų (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas priimdamas 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktu konstatavo, jog remiantis teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgiant į nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.
Bylos duomenys patvirtina, jog pateikdamas teismui pirminį pareiškimą dėl baudos skyrimo antstolis nesurašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo akto, tačiau šis trūkumas buvo pašalintas 2019 m. gegužės 14 d. pateikiant teismui patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo (tomas 3, e. b. l. 1-2) bei kartu su juo pateikiant 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-2019000002 (tomas 3, e. b. l. 3). Būtent šio dokumento pagrindu bei teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/19/01035 medžiaga ir yra grindžiamas patikslintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo. Tokiu atveju pripažintina, kad į bylą yra pateikti visi CPK 771 straipsnyje numatyti dokumentai: antstolio kreipimasis ir aktas. Nurodyti dokumentai buvo pateikti teismui ir atitinkamai skolininkui. Skolininkas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su antstolio nustatytomis aplinkybėmis argumentus, pateikė teismui įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad antstoliui surašius 2019 m. gegužės 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir atitinkamai patikslinus pareiškimą teismui būtų pažeistos skolininko teisės.
Dėl baudos už 2019 m. sausio mėnesio pažeidimus skyrimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdant 2018 m. liepos 26 d. Nutartį buvo pasirinkta psichologės J. Z. kandidatūra. Vadovaujantis 2018 m. liepos 26 d. Nutartyje numatyta tvarka, bendravimo per psichologą dienas ir laiką privalėjo suderinti E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. 2018 m. spalio 31 d. E. J. elektroniniu laišku G. Č. buvo persiųsti psichologės J. Z. pasiūlyti visi įmanomi laikai, numatant, kad konsultacijos vaikui E. C. gali būti skiriamos 1 kartą per savaitę; taip pat nurodoma, kad pradžioje konsultacijos vyks tik vaikui, nedalyvaujant tėvams. Tėvams bus paskirtos konsultacijos kitu laiku. G. Č. prašė E. J. pateikti aiškų grafiką kada vyks jo ir dukros bendravimas pas psichologę J. Z. nutartyje nustatyta tvarka (2020 m. gruodžio 1 d. rašytinių paaiškinimų, priedas Nr. 1 el. laiškai, DOK 234452).
Bylos duomenimis, iki 2019 m. sausio mėnesio buvo vykdomos tiek individualios šalių nepilnametės dukters konsultacijos, taip pat 2018 m. lapkričio 19 d. įvyko tėvo konsultavimas, kurio metu „aptarta vaiko lankymosi tvarka psichologo konsultacijose: 1 kartą/savaitėje. Konsultacijos vyks mergaitei atskirai, mamos ir vaiko, tėvo ir vaiko sutartu laiku iš anksto“ (ligos istorijos 2018 m. lapkričio 19 d. įrašo duomenys – tomas 3, e. b. l. 147-148), 2018 m. gruodžio 18 d. įvyko pirmasis vaiko susitikimas su tėčiu, kurio metu „tėtis informuotas apie sekančius mergaitės vizitus sausio mėn., kad konsultacijos vyks 1 kartą/savaitėje. Tėvas pranešė, kad sausį nebus Lietuvoje“ (ligos istorijos 2018 m. gruodžio 18 d. įrašo duomenys – tomas 3, e. b. l. 151-152).
Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, jog jau 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios konsultacijos metu psichologė buvo informuota apie tai, kad suinteresuotas asmuo G. Č. 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs į A. S. asmuo G. Č. teismui ne kartą nurodė, kad apie jo išvykimą į JAV Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio civilinės bylos Nr. 2VP-1346-981/2019 nagrinėjimo metu, derinant sekančio posėdžio datas, iš anksto buvo informuota ir išieškotoja E. J. Pastaroji šią aplinkybę neigė, nurodydama, kad apie G. Č. išvykimą buvo informuota tik jo 2019 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku (tomas 1, e. b. l. 97), tačiau šios E. J. nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtos tiek G. Č. paaiškinimais, tiek rašytine civilinės bylos medžiaga – jau nurodytais ligos istorijos 2018 m. gruodžio 18 d. įrašo duomenimis (tomas 3, e. b. l. 151-152). Aplinkybę, kad apie G. Č. planuojamą išvykimą į JAV E. J. buvo žinoma dar 2018 m. gruodžio mėnesį konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2018, nurodydamas, kad „iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad abiem šalims jau 2018 m. gruodžio antroje pusėje buvo žinoma, kad ieškovas 2019 m. sausio mėnesį bus išvykęs iš Lietuvos“ (vykdomosios bylos lapai 77-79, tomas 1, e. b. l. 85-87).
Akivaizdu, kad ieškovui nesant Lietuvoje, jis fiziškai negalėjo dalyvauti susitikime su dukra pas psichologę, tačiau iš suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių matyti, kad jis ėmėsi priemonių, kaip dalyvauti tokiuose susitikimuose su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (per Skype/Wiber programas) ir šią galimybę aptarė su psichologe. G. Č. teigimu, psichologė dar 2018 m. gruodžio 18 d. pokalbio metu patvirtino, kad tokia galimybė yra reali ir jam būtų sudaryta.
Sprendžiant, ar bendravimas su dukra elektroninių ryšių priemonėmis pripažintinas tinkamu 2018 m. liepos 26 d. Nutarties vykdymu, sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2018, išdėstyta pozicija, kad 2018 m. liepos 26 d. Nutartyje nėra nurodyto draudimo G. Č. bendrauti su dukra per Skype programą, ar kitu būdu, dalyvaujant psichologui (tomas 1, e. b. l. 85-87). Pažymėtina, jog ir išieškotoja E. J. bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko, jog už tas tėvo bendravimo su dukra dienas, kurių metu su vaiku buvo bendraujama elektroninių ryšių priemonėmis, neturėtų būti skiriama bauda ir iš patikslinto antstolio pareiškimo šie epizodai buvo pašalinti.
Išklausius suinteresuotų asmenų bei liudytojos J. Z. paaiškinimų, ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, jog nepaisant to, kad 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi teismas nustatė, jog tėvas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, faktiškai įgyvendindama šią tvarką, psichologė J. Z. 2019 m. sausio mėnesį konsultacijas buvo nusprendusi skirti tik vieną kartą per savaitę, antradieniais 17 valandą.
Siekdamas šią aplinkybę patvirtinti suinteresuotas asmuo 2020 m. rugsėjo 30 d., vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui su psichologe J. Z. vykusių pokalbių garso įrašus.
Teismas, vadovaudamasis 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 suformuota praktika, atsižvelgdamas į bylos kategoriją (šeimos byla) ir ginčo esmę, taip pat įvertinęs, kad suinteresuotas asmuo G. Č. pokalbių garso įrašus padarė bendraudamas su psichologe dukterį E. C. liečiančiais klausimais, siekdamas užfiksuoti su 2018 m. liepos 26 d. Nutarties vykdymu susijusias aplinkybes, bei įvertindamas įrašuose užfiksuotus duomenis, jų apimtį sprendžia, jog yra pagrindas šiuos įrašus pripažinti leistina įrodinėjimo priemone byloje. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 18 d. garso įrašo duomenimis (nuo 25 min.), nustatyta, kad psichologė J. Z. 2019 m. sausio mėnesį konsultacijas buvo nusprendusi skirti tik vieną kartą per savaitę, antradieniais 17 valandą (t. y., 2019 m. sausio 8 d., 15 d., 22 d. ir 29 d. 17 val.). Ir šią tvarką psichologė buvo numačiusi dar iki jos informavimo, kad suinteresuotas asmuo ją informavo, apie savo kelionę į JAV.
2019 m. sausio mėnesį G. Č. 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytą tvarką vykdė taip, kaip 2018 m. gruodžio 18 d. buvo suderinęs su psichologe J. Z. (t. y., naudojantis ryšio priemonėmis) ir tokiu intensyvumu, kaip nurodė psichologė J. Z. (t. y., vieną kartą per savaitę).
Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdydamas psichologės J. Z. nurodymą 2019 m. sausio 8 d. G. Č. bandė susisiekti su psichologe J. Z. per Skype programą, tačiau bendravimas šiuo būdu nepavyko dėl techninių nesklandumų (t. y., J. Z. neįdiegtos Skype programos). G. Č. pasiūlius J. Z. sutiko, kad pastarasis su dukra susisiektų telefonu konsultacijos pabaigoje, ką G. Č. ir padarė, tačiau pokalbis su dukra neįvyko, mergaitei atsisakius bendrauti. Šio telefoninio pokalbio metu J. Z. suinteresuotam asmeniui nurodė, kad E. prašymu sausio mėnesį paskyrusi ne po vieną, o po dvi konsultacijas per savaitę, tačiau paaiškino, jog šių konsultacijų metu laikas bus skirtas bendravimui tik su vaiku (G. Č. pateiktų 2019 m. sausio 8 d. garso įrašų duomenys, ligos istorijos 2019 m. sausio 8 d. įrašo duomenys – tomas 3, e. b. l. 153-154).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo G. Č. bendravo su dukra elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 22 d. vykusių konsultacijų metu, todėl antstoliui patikslinus pareiškimą šios dvi datos buvo pašalintos iš pareiškimo.
2019 m. sausio 29 d. susitikimo metu suinteresuotas asmuo atvyko į teikiamų konsultacijų vietą (kurių laikas buvo paankstintas) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir apie tai trumpąja SMS žinute informavo psichologę J. Z. Bendravimas su dukra neįvyko, mergaitei atsisakius bendrauti su tėvu ir išbėgus iš psichologės kabineto. Išėjus dukrai, psichologė J. Z. nurodė, jog G. Č. neva tai atvyko ne savo laiku, kad tai yra dukros laikas. G. Č. nurodė, jog jis turi atsiųstą E. J. grafiką, kuriame nurodyti jo susitikimai su dukra, jis atvyko nurodytu laiku. Psichologė teigė, jog G. Č. į susitikimą turi atvykti tada kada psichologė J. Z. ji pakviečia (ligos istorijos 2019 m. sausio 29 d. įrašo duomenys – tomas 3, e. b. l. 162-164).
Vadovaujantis suinteresuotų asmenų bei liudytojos J. Z. paaiškinimais, E. C. ligos istorijos duomenimis bei kita bylos medžiaga, nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. Nutartį vykdanti psichologė J. Z. bendravimą su vaiku organizavo skirdama susitikimus kelių rūšių konsultacijas, t. y.,: susitikimus išimtinai tik su vaiku („Individualus užsiėmimas“), taip pat atskirai su kiekvienu iš tėvų („Tėvo konsultavimas“, „Mamos konsultavimas“) bei bendrus susitikimus („Susitikimas su tėčiu“, Šeimos konsultavimas“). Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. sausio mėnesį, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens išvyką į JAV, bendravimo tvarką su tėvu vieną kartą per savaitę (t. y., 2019 m. sausio 8 d., 15 d., 22 d., 29 d.) buvo nutarta organizuoti nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis, o likusius 2019 m. sausio mėnesio susitikimo laikus paskirti išimtinai vaiko konsultavimui. Psichologei J. Z. šią tvarką įgyvendinant, 2019 m. sausio 10 d. buvo vykdomas Mamos konsultavimas (tomas 3, e. b. l. 155), 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. sausio 24 d. Individualūs vaiko užsiėmimai (tomas 3, e. b. l. 158, 161).
Teismui pateiktame patikslintame antstolio D. Blizniko pareiškime yra prašoma skirti G. Č. baudą už teismo nutartimis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą šiomis 2019 m. sausio mėnesio dienomis: 1) 2019 m. sausio 8 d., 17:00 val.; 2) 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val.; 3) 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val.; 4) 2019 m. sausio 24 d., 12:30 val.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (2010 m. spalio 8 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-40/2010 ir kt.). Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) antstolis turi surašyti tuo atveju, jeigu yra pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad skolininkas nevykdo teismo procesiniame sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų įpareigojimų (CPK 178 straipsnis). Priešingu atveju, yra paneigiama baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą paskirtis – paskatinti operatyviai įvykdyti teismo šalims nustatytas pareigas, kadangi tokiu atveju teisme iškyla įrodymų pakankamumo problema: teismo proceso metu suinteresuoti asmenys teikia papildomus jų poziciją patvirtinančius įrodymus, o baudos skyrimo nagrinėjimo procesas nepagrįstai užsitęsia.
Nagrinėjamu atveju ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-2019000002 dalyje dėl 2019 m. sausio mėnesio pažeidimų surašytas nesant objektyvių duomenų dėl teismo 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio skolininko bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo.
Vadovaujantis 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi, numatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka turėjo būti vykdoma „su psichologu suderintu laiku“. Byloje nustačius, jog 2018 m. liepos 26 d. Nutartį vykdanti psichologė J. Z. bendravimo tvarką 2019 m. sausio mėnesį organizavo šiuo būdu: vieną kartą per savaitę, t. y., 2019 m. sausio 8, 15, 22, 29 dienomis, bendravimą su tėvu vykdant nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis, o likusius 2019 m. sausio mėnesio susitikimo laikus skiriant vaiko konsultavimui (2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. sausio 24 d. Individualūs vaiko užsiėmimai (tomas 3, e. b. l. 158, 161)) bei 2019 m. sausio 10 d. organizuojant Mamos konsultavimą (tomas 3, e. b. l. 155); byloje taip pat nustačius, jog suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 8 d., 15 d., 22 dienomis dukters konsultacijų metu elektroninių ryšių priemonėmis susisiekė su psichologe J. Z., o 2019 m. sausio 29 d. į paskirtą susitikimą faktiškai atvyko, antstolio pareiškimas dalyje dėl baudų už 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi numatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo 2019 m. sausio 8 d. 17 val., 2019 m. sausio 10 d., 12:30 val., 2019 m. sausio 17 d., 12:30 val. ir 2019 m. sausio 24 d. 12:30 val. netenkintinas.
Dėl baudos už 2019 m. vasario ir kovo mėnesio pažeidimus skyrimo
Antstolis D. Bliznikas patikslintu pareiškimu prašo G. Č. skirti baudą už 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą šiomis 2019 m. vasario ir kovo mėnesių dienomis: 1) 2019 m. vasario 12 d., 12.30 val.; 2) 2019 m. vasario 13 d., 13.00 val.; 3) 2019 m. vasario 19 d., 12.30 val.; 4) 2019 m. vasario 21 d., 17 val.; 5) 2019 m. vasario 26 d, 12.30 val.; 6) 2019 m. vasario 28 d., 17.00 val.; 7) 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val.; 8) 2019 m. kovo 6 d., 14:30 val.
Teismui pateiktame atsiliepime G. Č. nurodė, jog jo ir dukters bendravime pradėjus tarpininkauti psichologei J. Z., nedelsiant ėmė aiškėti, jog psichologė J. Z. yra šališka ir visais klausimais veikia išimtinai E. J. interesais. Į G. Č. prašymus psichologė J. Z. niekada neatsižvelgė, o išimtinai tenkino tik E. J. prašymus bei pageidavimus. G. Č. nuolatos iš J. Z. sulaukdavo kaltinimų, reikalaudavo prisiimti atsakomybę ir pan. Taip pat psichologės J. Z. veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti prieš G. Č. ir dukros bendravimo intensyvumą, kuris buvo įtvirtintas nutartimi. G. Č. įvertinęs visas aplinkybes, įrodymus dėl psichologės J. Z. neteisėto veikimo - šališkumo, žalos darymo G. Č. ir dukros interesams, kreipėsi į Lietuvos psichologų sąjungą dėl psichologės J. Z. neteisėto veikimo. Vadovaujantis bylos duomenimis, 2019 m. vasario 7 d. vykusio susitikimo metu G. Č. pareiškė nepasitikėjimą psichologei J. Z. ir nurodė, jog jis atsisako jos kaip tarpininkės paslaugų, kadangi tai yra nesuderinama su jo dukros ir jo kaip tėvo interesais. 2019 m. vasario 7 d. atsisakęs psichologės J. Z. paslaugų, G. Č. paskirtuose vėlesniuose 2019 m. vasario ir kovo mėnesio susitikimuose nedalyvavo. Apie savo sprendimą atsisakyti psichologės J. Z. paslaugų 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku informavo E. J., kuriame nurodė, kad psichologė J. Z. kaip specialistė išsakė poziciją, kad kaip tarpininkė negali padėti G. Č., kad jo ir dukters bendravimas vyktų. Pasak suinteresuoto asmens, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – yra realaus G. Č. ir dukters E. C. bendravimas, ryšio palaikymas, tačiau psichologė J. Z. pagal savo kompetenciją šio bendravimo užtikrinti negali, todėl G. Č. yra apsisprendęs nebetęsti bendravimo su psichologe J. Z. ir siūlo E. J. nedelsiant kooperuotis ir bendradarbiauti, vykdant teismo nutartį (tomas 1, e. b. l. 99). Vadovaujantis išieškotojos E. J. paaiškinimais duotais bylos nagrinėjimo teisme metu bei rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. E. J. su dukra į paskirtą konsultaciją atvyko, buvo vykdomas Motinos konsultavimas (tomas 3, e. b. l. 166), o visos kitos 2019 m. vasario mėnesio konsultacijos buvo atšauktos – nei E. J. su dukra, nei G. Č. į konsultacijas 2019 m. vasario mėnesį nevyko (tomas 3, e. b. l. 166-167), o į 2019 m. kovo 4 d., 12:30 val. ir 2019 m. kovo 6 d. 14:30 val. paskirtas konsultacijas neatvyko skolininkas G. Č. (tomas 3, e. b. l. 167-168).
Nepaisant to, kad G. Č. už 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi numatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą grindė jo kaip paciento apsisprendimo laisve ir teise apsispręsti pradėti arba baigti profesinį bendravimą su psichologu, vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodekso 1.3 punktu, tačiau teismas su tokia suinteresuoto asmens pozicija nesutinka. Teismo vertinimu, viena situacija susiklosto pacientui nusprendus pradėti ar nutraukti bendradarbiavimą su vienu ar kitu psichologu dėl individualaus paciento konsultavimo ir visiškai kita situacija susiklosto teismui nutartimi paskyrus vieno iš tėvų bendravimą su vaiku, tarpininkaujant psichologui.
Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų bei nutarčių vykdymo tvarkos. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog teismui nutartimi nustačius bendravimo su vaiku tvarką, tarpininkaujant psichologui, ši tvarka privalo būti vykdoma tol, kol ji teismo nėra pakeičiama ar panaikinama. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. lapkričio 22 d., 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. kovo 5 d. teikė teismui prašymus pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones tačiau 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 jo prašymai nebuvo patenkinti. 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs 2018 m. lapkričio 22 d. G. Č. prašymą pakeisti psichologo parinkimo tvarką, jo netenkino. Prašymas, be kita ko, buvo grindžiamas ir abejonėmis psichologės J. Z. kompetencija, nešališkumu, tuo, kad ieškovas nesutiko su psichologės nurodyta konsultacijų tvarka, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas dalyvaujant J. Z. neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes neužtikrinamas dukros ir tėvo bendravimas dalyvaujant psichologui ir būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Aptariamoje nutartyje teismas pasisakė, kad „vien ta aplinkybė, kad, ieškovo nuomone, jam kyla abejonių dėl jo paties pasirinktos psichologės J. Z. šališkumo ar kompetencijos, kad psichologė, anot ieškovo, siekia surinkti atsakovei duomenis, kuriuos pastaroji naudos prieš ieškovą, neleidžia spręsti, jog teismo nustatyta specialisto parinkimo tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, suteikia kitai šaliai pranašumą parenkant psichologo kandidatūrą“.
Kaip jau buvo minėta, CPK 18 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, mokamą išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y., jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog suinteresuotas asmuo į 2019 m. vasario 12 d. paskirtą susitikimą, tiek ir į vėliau paskirtus 2019 m. vasario – kovo mėnesio susitikimus, už kuriuos prašoma skirti baudą, neatvyko, tiek psichologę (2019 m. vasario 7 d.), tiek ir išieškotoją (2019 m. vasario 12 d.) informavęs, jog nutraukia bendradarbiavimą su psichologe J. Z.. Vadovaujantis E. C. ligos istorijos 2019 m. vasario 12 d. įrašo duomenimis, nustatyta, jog šią dieną vyko Mamos konsultavimas (tomas 3, e. b. l. 166). Atsižvelgiant į liudytojos J. Z. poziciją, jog tais atvejais, kai vyksta vieno iš tėvų konsultavimas, būtent šis tėvas ir yra kviečiamas, antstolio pareiškimas dėl baudos už šį epizodą skyrimo netenkintinas. Byloje nėra ginčo, jog 2019 m. vasario 7 d. suinteresuotam asmeniui G. Č. pareiškus nepasitikėjimą psichologei J. Z. ir bendradarbiavimą nutraukus, vėlesni (t. y., po 2019 m. vasario 12 d. buvę numatyti vasario mėnesio) konsultacijų laikai buvo atšaukti, t. y., po 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo mėnesio konsultacijos nevyko. Šią aplinkybę patvirtina ir šalių nepilnametės dukters ligos istorijos įrašai (tomas 3, e. b. l. 166-167). Nors bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys skirtingai aiškino aplinkybes, susijusias su šio laikotarpio konsultacijų atšaukimu: G. Č. laikėsi pozicijos, jog šios konsultacijos buvo atšauktos E. J., pastaroji teigė, jog galėjo derinti konsultacijų laikus, tačiau negalėjo jų atšaukti, tačiau ginčo, jog šie susitikimai faktiškai nebuvo vykdomi, byloje nėra.
Be to, vadovaujantis tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – asmenų, kirtusių valstybinę sieną, sąrašo duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 23 d. E. C. kartu su motina buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos atostogų į užsienio valstybę, t. y., neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, jei toks būtų buvęs vykdomas (DOK-189074, pateiktas į bylą 2020 m. rugsėjo 30 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes (2019 m. vasario 12 d. vykdytą Motinos konsultavimą, vėlesnių vasario mėnesio konsultacijų nebuvimą bei šalių nepilnametės dukters atostogas užsienio valstybėje 2019 m. vasario 14-23 dienomis), teismas sprendžia, jog antstolio patikslintas pareiškimas dėl baudos G. Č. skyrimo už 2019 m. vasario mėnesio epizodus netenkintinas.
Sprendžiant dėl baudos suinteresuotam asmeniui G. Č. skyrimo už prašomus 2019 m. kovo mėnesio epizodus (2019 m. kovo 4 d., 12:30 val. ir 2019 m. kovo 6 d. 14:30 val.) pažymėtina, jog vadovaujantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku išieškotoja E. J. skolininką G. Č. informavo apie 2019 m. kovo 4 ir 6 d. paskirtus susitikimų su dukra pas psichologą laikus, tačiau vykusių susitikimų metu suinteresuotas asmuo G. Č. nedalyvavo, nors jo dalyvavimas šiuose buvo numatytas (tomas 3, e. b. l. 167-168). Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo neginčijo aplinkybės, kad vadovaujantis 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, antstolio sprendimo neįvykdymo akte nurodytomis dienomis pas psichologę neatvyko ir su vaiku nebendravo.
Esant tokioms aplinkybėms, svarbu nustatyti ar bendravimo tvarkos nevykdymą nulėmė objektyvios ir pateisinamos aplinkybės. Įvertinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo G. Č. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi, pareigą įrodyti, jog vykdo teismo nutartį ar negali jos įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. Č. paaiškino, kad tinkamai teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y., dėl to, jog 2019 m. vasario 7 d. atsisakė psichologės J. Z. paslaugų, o išieškotoja E. J. nesutiko bendradarbiauti, suderinant naują psichologo kandidatūrą. Pasak suinteresuoto asmens G. Č., 2018 m. liepos 26 d. Nutarties nevykdymą 2019 m. kovo mėnesio laikotarpiu taip pat sąlygojo aplinkybė, jog nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo neįgyvendinama, kadangi dukra atstumdavo tėvą, atsisakydavo su juo bendrauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. Č. kreipėsi į Lietuvos psichologų sąjungą dėl psichologės J. Z. neteisėto veikimo, o 2019 m. vasario 7 d. susitikimo metu pareiškė nepasitikėjimą ja ir nurodė, kad atsisako, psichologės, kaip tarpininkės paslaugų. Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 5 d. G. Č. taip pat kreipėsi į teismą, prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. Nutartyje numatytą psichologo pasirinkimo tvarką ir 2018 m. liepos 26 d. Nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant sekančiai: „G. Č. su dukra E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo suderintu laiku, Vilniuje, psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka iš trijų G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; apie pasirinktą psichologą E. J. informuoja atsakovą per 10 dienų nuo G. Č. pateiktų psichologų kandidatūrų. Bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. Bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, taip pat porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio“. Pareikštą prašymą G. Č. grindė tuo, kad galiojančios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal 2018 m. liepos 26 d. Nutartį akivaizdžiai neatlieka joms keliamų funkcijų, t. y., neužtikrinta ieškovo teisės bendrauti su dukra. Be to, esama bendravimo tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, sudaro galimybę atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis siekiant, kad ieškovo ir dukros bendravimas nevyktų. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centro specialistė – psichologė J. Z. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo pasirinkta pagal teismo nutartį ieškovo ir dukros bendravime. Šiai psichologei sutikus kaip tarpininkui dalyvauti dukros ir ieškovo bendravime bei pradėjus teikti paslaugas paaiškėjo, kad ji negalės teismo nustatyta tvarka organizuoti susitikimų. Tokiu būdu buvo sąmoningai apribota ieškovo teisė nustatyta tvarka matytis ir bendrauti su dukra. Į ieškovo prašymus organizuoti susitikimus du kartus per savaitę nei atsakovė, nei psichologė neatsižvelgė. Be to, psichologė ne kartą nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikai yra per didelė prabanga ieškovo ir dukros susitikimus organizuoti du kartus per savaitę. Atsakovė kas mėnesį ėmė teikti ieškovui su psichologe suderintus laikus, pagal kuriuos turėtų vykti susitikimai, tačiau visi laikai buvo formalūs ir tik dėl akių, nes ieškovo ir dukros susitikimai nurodytu laiku ir intensyvumu nevyko. 2018 m. lapkritį į susitikimą su psichologe be dukros ieškovas vyko 2018 m. lapkričio 19 d., 2018 m. gruodį – 2018 m. gruodžio 18 d. ir tai buvo vienintelis jo susitikimas su dukra. Šio susitikimo metu jis informavo psichologę, kad bus išvykęs ir buvo aptarta galimybė ieškovo ir dukros susitikimus organizuoti naudojantis programa Skype. Apie tai, kad jis bus išvykęs buvo žinoma ir atsakovei, nes kitoje byloje derinant posėdžio datą jis apie tai informavo teismą. Nepaisant to, psichologė ir atsakovė suderino susitikimų laikus, o atsakovė 2019 m. sausio 4 d. juos atsiuntė ieškovui. Nors sausio mėnesį buvo numatyti susitikimai du kartus per savaitę, tačiau iš vaiko sveikatos istorijos matyti, kad nurodytais laikais vyko susitikimai ir su pačia atsakove, todėl tie laikai nebuvo ieškovo ir dukros susitikimų laikai. Dėdamas maksimalias pastangas bendrauti su dukra, ieškovas 2019 m. sausio 29 d., 17 val. pagal grafiką atvyko pas psichologę J. Z., tačiau jam buvo nurodyta, kad susitikimas buvo paankstintas ir tai buvo dukros laikas. Ieškovas tvirtino, kad psichologė J. Z. yra šališka ir veikia ne nepilnamečio vaiko, o atsakovės interesais: sutiko tarpininkauti žinodama, kad negalės užtikrinti nutartyje nurodytos tvarkos; organizuojamų ieškovo ir dukros susitikimų skaičius; susitikimų derinimas, žinant, kad jis yra išvykęs; išimtinis atsakovės prašymų tenkinimas (dėl susitikimų du kartus per savaitę paskyrimo); kaltinimai ir jo kaip tėvo menkinimas nepilnametės dukters akivaizdoje; neatlikimas jokių veiksmų, kad vyktų ieškovo ir dukters bendravimas; nedviprasmiškas nurodymas, kad ji niekuo negali padėti dėl jo bendravimo su nepilnamete dukterimi. Vadovaudamasis Psichologų profesinės etikos kodekso 1.3 punkto i papunkčio nuostata, suteikiančia ieškovui teisę apsispręsti baigti profesinį bendravimą su psichologu, ieškovas 201 m. vasario 7 d. atvykęs į susitikimą atsisakė psichologės kaip tarpininko paslaugų jo ir dukros bendravime, 2019 m. vasario 12 d. informavo apie tai atsakovę ir pateikė prašymą pateikti kitų trijų psichologų kandidatūras, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė. Siekdamas bendradarbiauti su atsakove, ieškovas 2019 m. vasario 22 d. pats pateikė psichologų kandidatūras, tačiau atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, todėl 2019 m. vasario 26 d. jis pakartotinai informavo atsakovę. Tačiau atsakovė ignoruodama ieškovo pateiktą informaciją ir toliau organizuoja susitikimus, nebendradarbiauja su ieškovu ir pati veikdama prieš vaiko interesus tuo kaltina ieškovą.
Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 4-6 dienomis šis ieškovo prašymas teismo dar buvo neišnagrinėtas, todėl galiojo ir turėjo būti vykdoma 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo G. Č., neatvykdamas pas psichologę į 2019 m. kovo 4-6 d. paskirtus susitikimus su dukra, sąmoningai prisiėmė ir 2018 m. liepos 26 d. Nutarties nevykdymo pasekmių riziką.
Iš visų nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo G. Č. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Kaip minėta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (2012 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai kreipimosi į teismą dieną. Sprendimo nevykdymo aktas teismui pateiktas 2020 m. gegužės 14 d. Iš suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, sprendimo nevykdymo akto pateikimo teismui dieną sąlygos ir pagrindai skirti G. Č. baudą už 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2019 m. kovo mėnesio 4-6 dienomis, egzistavo.
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (2018 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018). Remiantis teismų praktika (2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (2012 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui G. Č. baudą už 2018 m. liepos 26 d. Nutarties nevykdymą, teismas visų pirma įvertina tai, kad su pareiškimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo yra kreipiamasi pirmą kartą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimu suinteresuoto asmenes G. Č. skundas dėl psichologės J. Z. veiksmų buvo pripažintas pagrįstu, buvo nustatyti psichologės J. Z. atlikti Etikos kodekso pažeidimai, t. y., nustatyta, kad psichologė neteisingai interpretavo teismo nutartimi priskirtas funkcijas ir užuot siekusi deleguoto tikslo - organizuoti tėvui ir vaikui profesionalų konsultavimą du kartus per savaitę, siekiant atstatyti tėvo ir vaiko ryšį, teismo nutartimi skirtą laiką didžiąja dalimi naudojo vaiko psichologiniam konsultavimui; taip pat nustatyta, kad psichologė žinodama, kad dėl didelio darbo krūvio negalės įgyvendinti teismo nutarties, jog pareiškėjas su dukra turi susitikti du kartus per savaitę tarpininkaujant psichologui, kol šis nuspręs, kad ryšys tarp vaiko ir tėvo yra atstatytas ir gali toliau būti plėtojamas savarankiškai, apsiėmė teikti tarpininkavimo paslaugas, tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso Atsakomybės principą; psichologė priėmė Psichologės darbovietės vadovybės priskirtas funkcijas dirbti su skyrybų procese esančiomis šeimomis, nors galėjo numatyti, kad kokybiškai šių funkcijų atlikti negalėtų, tačiau nesiėmė veiksmų, kad padėti savo darbovietės vadovybei suprasti darbo specifiką, reikalavimus kompetencijai bei darbo pobūdžiui, tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso Atsakomybės principą; psichologė neįgyvendindama pareiškėjo lūkesčių pagalbos atstatant jo ir vaiko ryšį atžvilgiu, pademonstravo pagarbos klientui (pareiškėjui) stoką, be to, savo veiksmais leido pareiškėjui suabejoti jos objektyvumu ir nešališkumu (Psichologė labiau palaikė kontaktą su vaiko mama, su kuria lengviau sekėsi megzti bendradarbiavimą), tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso Profesinio garbingumo principą. Skundą išnagrinėjusi komisija priėmė išvadą, kad psichologės J. Z. profesiniai veiksmai pažeidė Etikos kodekse apibrėžtus profesinės etikos principų „Profesinė kompetencija“, Atsakomybė“ bei „Profesinis garbingumas“ aukščiau įvardintus standartus (tomas 1, e. b. l. 8-9, tom,as 3, e. b. l. 175-176). Byloje nėra duomenų, kad šis 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos psichologų sąjungos sprendimu būtų pakeistas ar panaikintas. Be to, iš 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/20109 turinio matyti, jog teismui gavus objektyvius duomenis – ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, jog tėvas turi rinktis psichologą, kuriuo pasitiki, byloje 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, kas patvirtina, jog teismas anksčiau priimdamas sprendimus neturėjo pakankamai objektyvių duomenų įvertinti, kokią esminę reikšmę turi tėvo pasitikėjimas psichologu, kuris turi tarpininkauti, padėti tėvui jo ir dukros bendravime.
Spręsdamas dėl baudos suinteresuotam asmeniui G. Č. skyrimo, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog atsisakęs J. Z. paslaugų, G. Č. nedelsiant pateikė kitų psichologų kandidatūras ir toliau siekė, jog vyktų jo ir dukros bendravimas dalyvaujant kitam psichologui, tačiau E. J. atsisakė bendradarbiauti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad Sprendimo nevykdymo akto pateikimo teismui metu suinteresuotas asmuo G. Č. nevykdė 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas daro išvadą, kad taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui G. Č. skirtina nuobauda už teismo nutarties nevykdymą – įspėjimas. Teismo vertinimu tokios nuobaudos skyrimas bus pakankama priemonė skirta nubausti suinteresuotą asmenį G. Č. už teismo nutarties nevykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. J. byloje patyrė 2080,71 Eur (585,71 Eur + 1065 Eur +430 Eur; tomas 4, e. b. l. 79-80, 183-185, tomas 5, e. b. l. 53-54) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. Č. byloje patyrė 1945 Eur (895 Eur + 280 Eur +770 Eur; tomas 4, e. b. l. 76-77, 173-175, tomas 5 e. b. l. 1-3) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5,58 Eur už kopijas (tomas 3, e. b. l. 173), iš viso 1950,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje tarp suinteresuotų asmenų nebuvo ginčo dėl kiekvieno iš jų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Atsižvelgiant į didelę bylos apimtį bei teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog suinteresuotų asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiestino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali įsakymo redakcija).
Nagrinėjamu atveju antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies, t. y., teismas byloje konstatavo, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo yra iš dalies pagrįstas.
Iš dalies tenkindamas pareiškimą teismas pripažino, kad dalyje prašomų epizodų suinteresuotas asmuo G. Č. nevykdė 2018 m. liepos 26 d. Nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ir už teismo nutarties nevykdymą skyrė jam įspėjimą. Byloje abu suinteresuoti asmenys patyrė iš esmės panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vertinant šios civilinės bylos baigtį, šalių procesinį elgesį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas spendžia, jog kiekvienas iš suinteresuotų asmenų paliktinas prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje, priteistinos iš kiekvieno iš suinteresuotų asmenų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės
Teismui išnagrinėjus bylą ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2021 m. sausio 27 d. byloje gautas suinteresuoto asmens G. Č. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodoma, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo itin reikšmingos naujos bylos aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę priimant sprendimą dėl baudos skyrimo. E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-651-818/2020 pateikė 2020 m. birželio 16 d. garso įrašą - pokalbį su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais. Susipažinus su šiuo garso įrašu paaiškėjo šiai bylai itin reikšmingos aplinkybės, t. y., kad E. J. kalbėdama apie G. Č. teigė, jog „Nu bet jisai psichopatas, kaip šita J. sako, mes negalim rašyt tokio dalyko, nes sako paskui jis mane užtampys per teismus, sako jis yra psichopatas“ (Priedas Nr. 1 Pokalbio garso įrašas. 41 minutė 13 s.). Suinteresuotas asmuo G. Č. nurodė, jog vienas iš nagrinėjamos bylos ginčo klausimų yra psichologės J. Z. atsisakymas dėl jos šališkumo ir neteisėto veikimo teikiant tarpininkavimo paslaugas. Iš teismui teikiamo garso įrašo matyti, kad teikiant tarpininkavimo paslaugas, psichologė J. Z. manė, kad G. Č. yra psichopatas, tik negalėjo to parašyti. Pasak suinteresuoto asmens G. Č., šios aplinkybės tik dar kartą patvirtino, jog jam, kuriam kaip tėvui buvo reikalinga psichologo pagalba bendraujant su dukra, bendradarbiavimas su šia psichologe buvo vienareikšmiškai neįmanomas, o jo atsisakymas nuo psichologės paslaugų vykdant teismo nutartį pagrįstas. Akivaizdu, jog psichologė turėdama nuomonę apie tai, kad G. Č. yra psichopatas, negalėjo veikti geriausiais G. Č. interesais tarpininkaujant jo bendravime su dukra, tačiau viršydama savo kompetenciją ir profesinės veiklos įgaliojimus, išvadas susijusias su G. Č. teikė tretiesiems asmenims. Iš teismui pateikiamo garso įrašo girdima, jog E. J. taip pat pritaria šiai psichologės J. Z. pozicijai. Pasak suinteresuoto asmens G. Č., šios aplinkybės taip pat patvirtina jo išdėstytą poziciją, jog E. J. yra nesuinteresuota tėvo ir dukros bendravimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes suinteresuotas asmuo G. Č. prašo atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2VP-224-869/2021 nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie jos pateikiamą 2020 m. birželio 16 d. graso įrašą.
CPK 256 straipsnis numato, kad baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Visų pirma pažymėtina, iš suinteresuoto asmens prašyme nurodytų aplinkybių bei garso įrašo datos (2020 m. birželio 16 d.) teismas daro išvadą, kad apie šį garso įrašą suinteresuotam asmeniui jau buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo teisme (paskutinio teismo posėdžio) metu. Nepaisant to, jog pateiktame prašyme dėl bylos atnaujinimo suinteresuotas asmuo nenurodo, kada jam tapo žinoma apie pateikiamo garso įrašo egzistavimą, tačiau vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. II-50-818/2021, kurioje „2020-06-16 d. E. J. susitikimo Tarnyboje garso įrašas“ į bylą pateiktas 2021 m. sausio 13 dieną. Tai leidžia teismui spręsti, jog šis garso įrašas bei jame užfiksuoti duomenys nepripažintini naujai paaiškėjusiomis, kadangi jis suinteresuotam asmeniui G. Č. buvo žinomas civilinės bylos Nr. e2-224-869/2021 nagrinėjimo metu ir galėjo būti pateiktas teismui bylos iki išnagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo byloje privalo būti konstatuotas teismo sprendimo ar nutarties vykdymo/nevykdymo faktas bei nustatytos jį sąlygojusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens prašyme nurodyti duomenys apie psichologės J. Z. galimą subjektyvią nuomonę apie skolininką, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl antstolio pareiškimo pagrįstumo, todėl prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui G. Č. tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuri pakeista 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2612-262/2018 ir papildyta 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo priėmimo ir paskelbimo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.