Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-5674-887/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-5674-887/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02068-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
UAB „Finansų bitė“
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5674-887/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02068-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.3.; 2.6.8.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. K. 2 622,00 Eur sumą, kurią sudaro 2 380,65 Eur negrąžinta paskola, 182,85 Eur paskolos palūkanos, 58,50 Eur administravimo mokestis. Taip pat prašo priteisti 18 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolą 2 380,65 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą 2 622,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2018 m. kovo 12 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 12891 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė elektroniniu būdu suteikė atsakovui 2 700,00 Eur paskolą 60 mėnesių terminui. Ieškovė 2 700,00 Eur pervedė į atsakovo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, kad sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą Paskolos sutartį. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, pažeidė Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.3. punktus, todėl ieškovė, vadovaudamasi Paskolos sutarties 8.9 punktu 2018 m. liepos 17 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Atsakovas ieškinio pateikimo dienai neįvykdė piniginių reikalavimų, t. y. nesumokėjo 2 380,65 Eur nepadengto finansavimo sumos, 182,85 Eur palūkanų, 58,50 Eur administravimo mokesčio, iš viso 2 622,00 Eur. Be to, šalys Paskolos sutartyje sutarė, kad atsakovas už naudojimąsi sutartimi ieškovei mokės 18 procentų dydžio metines palūkanas, kurias ieškovė prašo priteisti. Ieškovė taip pat prašo priteisti ir įstatymines 5 procentų palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bei 59,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas G. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas neginčija fakto, kad jis ieškovei skolingas 2 380,65 Eur paskolos, tačiau nesutinka mokėti ieškovei dvigubas kompensacines palūkanas – 18 procentų sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, administravimo mokesčio. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad 18 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už negrąžintą paskolą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, jos yra kompensacinės, todėl ieškovė negali reikalauti priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes jos taip pat atlieka kompensacinę funkciją. Be to, mano, kad ieškovės nustatytos 18 procentu dydžio palūkanos yra per didelės, todėl prašo jas mažinti iki 5 procentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji šalis. Be to, ieškovė nepagrindė, kodėl būtent tokio dydžio palūkanų ieškovė reikalauja iš atsakovo. Taip pat atsakovas nesutinka mokėti administravimo mokesčio, nes mano, kad tai yra netesybos. Atsakovas nurodo, kad dirba, tačiau darbo užmokesčio negauna 6 mėnesius, o ieškovės prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, atsakovui būtų sunku greitai įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 2 metams.

Atsakovas ir jo atstovė advokatė R. J. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. K., kaip vartojimo kredito gavėjas, tarpusavio skolinimo platformoje www.finbee.lt elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką, siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su minėtoje platformoje registruotais skolintojais, iš kurių sąskaitų į atsakovo sąskaitą ieškovė įskaitė atsakovui skolinamas lėšas, t. y., ieškovei veikiant kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, tarp atsakovo ir skolintojų buvo 2018 m. kovo 12 d. sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 12891, kurios pagrindu ieškovė elektroniniu būdu suteikė atsakovui 2 700,00 Eur paskolą už 18 procentų metines palūkanas 60 mėnesių terminui. Ieškovė 2 700,00 Eur pervedė į atsakovo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas, kuris turėjo suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2023 m. kovo 12 d. sumokėdamas 60 nustatyto įmokų po 77,30 Eur – iš viso 4 638,00 Eur, įskaitant palūkanas ir mėnesinį sutarties administravimo mokestį, įmokų nemokėjo ir savo piniginių prievolių nevykdė, todėl ieškovė, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vadovaudamasis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.9–8.11 punktais, 2018 m. liepos 17 d. pranešimu nutraukė Paskolos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti negrąžintą paskolos dalį, nesumokėtas palūkanas ir administravimo mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuos ieškovės reikalavimus būtų visiškai ar iš dalies įvykdęs.

Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovė administruoja informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas, ir yra įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, todėl pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 21 dalį yra laikomas vartojimo kredito sutarties šalimi, o pagal VKĮ 253 straipsnio 1 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme <...> vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos. Taigi ieškovą, kaip vartojimo kredito (paskolos) davėją, ir atsakovą, kaip to kredito (paskolos) gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir VKĮ 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta šalių sudarytos Sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles ir, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų, suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2023 m. kovo 12 d. sumokėdamas 60 įmokų po 77,30 Eur – iš viso 4 638,00 Eur, įskaitant palūkanas ir mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Vartojimo kredito gavėjui nevykdant savo piniginių prievolių ir esant VKĮ 19 straipsnyje nurodytoms sąlygoms vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį. Tokia vartojimo kredito davėjo teisė numatyta ir Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 ir 8.9 punktuose. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, kiek ji taikytina vartojimo kredito teisiniams santykiams, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovei nutraukus Paskolos sutartį, taip pat ir pagal jos bendrųjų bei specialiųjų sąlygų nuostatas atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, priklausančias mokėti palūkanas ir kitus pradelstus mokėjimus ieškovei. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 380,65 Eur negrąžinta paskola, 182,85 Eur nesumokėtos palūkanos, priskaičiuotos už 160 dienų nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., ir 58,50 Eur administravimo mokestis.

Atsakovas nurodo, kad jo nuomone, prašomas priteisti administravimo mokestis yra netesybos, tačiau teismas nesutinka su šiuo teiginiu. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Administravimo mokesčio paskirtis labai aiškiai nurodyta, administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas ne atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, o visą paskolos sutarties grąžinimo laikotarpį dėl ko jis nėra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį neatsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Todėl, kaip jau minėta, ieškovei nutraukus Paskolos sutartį, taip pat ir pagal jos bendrųjų bei specialiųjų sąlygų nuostatas atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, priklausančias mokėti palūkanas ir kitus pradelstus mokėjimus, tarp jų ir administravimo mokestį, ieškovei.

Dėl sutartinių palūkanų, skaičiuotinų nuo ieškinio pateikimo.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be 2 622,00 Eur bendros vartojimo kredito sumos, remdamasi Paskolos sutarties 8.11 punktu, kuriame numatyta, kad Paskolos sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, ieškovė taip pat reikalauja priteisti ir 18 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos. Atsakovas gi mano, kad Paskolos sutarties palūkanos yra per didelės ir prašo jas mažinti. Teismo vertinimu, Paskolos sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Paskolos sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Paskolos sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.

Paskolos sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Paskolos sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Paskolos sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, ieškovė išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldama įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.2284 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovei.

Pažymėtina, jog VKĮ 21 straipsnio 3 dalyje visuomet buvo ir tebėra nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taigi ir palūkanas, kurios pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį yra bendros vartojimo kredito kainos dėmuo. Apeliacinės instancijos teismai formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018).

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius prašo skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į pelnymąsi iš skolininko nemokumo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018).

Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovė už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-459-372/2018 ir Nr. e2A-460-372/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovės reikalaujamas priteisti 18 procentų metines palūkanas, spręstina, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, esančius šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos). Kaip matyti, aptariamu laikotarpiu vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma svyravo apie 11,54 procentų per metus. Net ūkio subjektams pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį šiuo metu taikoma tik 8 procentų metinė palūkanų norma, kurios teismas nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaiko, bet laiko orientaciniu dydžiu. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, vartotojas už piniginių prievolių nevykdymą neturėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje, nei už tai įstatymu numatyta ūkio subjektui. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalyje verslininkams ar privatiems juridiniams asmenims numatyta tik 6 procentų metinė palūkanų norma, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje – apskritai tik 5 procentų metinė palūkanų norma. Įvertinus tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Paskolos sutartį prisijungimo būdų, priimdamas kreditoriaus vienašališkai parengtas Paskolos sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta 60 mėnesių terminui, o joje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį (be to, iš esmės neapibrėžtą) terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartimi išreikšta šalių valia dėl didesnių už įstatymines palūkanų, sutartinių palūkanų, skaičiuotinų nuo ieškinio pateikimo, dydis mažintinas nuo 18 iki 7 procentų per metus.

Dėl procesinių palūkanų.

Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-248/2016).

Iš aukščiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad skolininkui praleidus įvykdyti prievolę sutartyje nustatytu terminu, skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, o ne mokėjimo (pelno) palūkanos. Mokėjimo arba pelno palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki prievolės įvykdymo termino, numatyto sutartyje, pabaigos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1 Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo, 5 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanas ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir administravimo mokestį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi absoliučia išraiška nurodytos sumos priteistinos visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas visas 59,00 Eur žyminis mokestis. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-764/2002, Nr. 3K-3-301/2006).

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Daugų žuvis“, tačiau negavęs darbo užmokesčio už šešis mėnesius, t. y. 3 575,22 Eur. Duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, lėšas sąskaitose, sveikatos būklę, išlaikytinius nepateikta. Atsakovas nurodo, kad skolos suma jam yra didelė ir teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas negauna darbo užmokesčio, tai, kad dėl netinkamo Paskolos sutarties sąlygų vykdymo buvo nutraukta Paskolos sutartis, daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovo padėtį ir tuo pačiu pažeistų ieškovės interesus, nesant galimybės objektyviai iš karto įvykdyti sprendimą. Ieškovė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nuomonė neišsakė. Atsižvelgiant į aplinkybes, įvertinus skolos dydį, atsakovo gaunamas pajamas – 595,87 Eur/mėn. darbo užmokestį, nustatytinas dvidešimties mėnesių laikotarpis teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, toks sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) bei nesukels ieškovei didelių neigiamų turtinių pasekmių, todėl prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįstas ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 622,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 7 procentų dydžio metines palūkanas už 2 380,65 Eur sumą nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo ir 59,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Finansų bitė“, j. a. k. 304051511.

Netenkinti ieškinio dalies dėl likusių nepriteistų 11 procentų metinę normą viršijančių sutartinių palūkanų.

Išdėstyti 2 681,00 Eur sumos (2 622,00 + 59,00) mokėjimą dvidešimties mėnesių laikotarpiui, nustatant atsakovui G. K. mokėti ieškovei UAB „Finansų bitė“ kas mėnesį po 134,05 Eur iki skolos visiško sumokėjimo, 2 681,00 sumą pradėti mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė