Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. S. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Gintautas Puodžiukas, T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Ž. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio Gintauto Puodžiuko 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. S-25-19-8699 bei patenkinti pareiškėjos Ž. S. 2025 m. gegužės 15 d. prašymą grąžinti išieškotojui T. S. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eN2-2950-852/2024 bei sustabdyti visus vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00103, suplanuotus vykdymo veiksmus (CPK 590 str. 5 d., 625 str., 631 str. 1 d. 8 p.) ir klausimą dėl tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo, perduoti kompetentingam antstoliui pagal vykdymo veiksmų atlikimo vietą.

Pareiškėja nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas vienareikšmiškai numato, kad nepiniginio pobūdžio reikalavimas turi būti vykdomas to antstolio, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai. Kaip buvo nurodyta 2025 m. gegužės 15 d. prašyme, antstolio Gintauto Puodžiuko veiklos teritorija apima Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijas, tuo metu, pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo 2025 m. gegužės 14 d. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Antstolis skundžiamu patvarkymu netenkindamas pareiškėjos prašymo, be kita ko, nurodė, kad pagal turimą informaciją, yra žinoma, jog pareiškėja nepilnamečiai vaikai, realiai gyvena Vilniaus mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV arba Sodra), pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, vaikai lanko atitinkamas ugdymo įstaigas, esančias Vilniuje, vaikais lankosi (duomenys neskelbtini), o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistams pareiškėja yra nurodžiusi, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, antstolis sprendė, jog tiek pareiškėjos, tiek nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste.

Nagrinėjamu atveju, kartu su prašymu, antstoliui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad nuo 2025 m. gegužės 14 d. pareiškėjos ir šalių nepilnamečių vaikų faktinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vykdydama įstatyme nustatytą pareigą, apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nedelsiant pranešė antstoliui, tinkamai išviešindama aptariamą aplinkybę, kartu prašant vykdomojoje byloje atlikti atitinkamus veiksmus (priimti sprendimus). Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad sprendimas pakeisti faktinę gyvenamąją vietą buvo nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. blogėjančios vaikų emocinės savijautos (sveikatos), kuomet vykdant antstolio paskirtos psichologės, buvo kalbamasi su vaikais apie tai, kad jie turės grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) be mamos (pareiškėjos). Antstoliui pateiktame prašyme, buvo nurodyta, jog matant prastėjančią vaikų emocinę (psichologinę) būklę, buvo kreiptasi konsultacijos į gydytoją-specialistą ((duomenys neskelbtini)). Vizitas pas gydytoją įvyko 2025-05-13, kurio metu, vyresniajam sūnui buvo diagnozuotas nepatikslintas (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) bei paskirta (duomenys neskelbtini) konsultacija ištyrimui ir gydymui. Būtent atsižvelgiant į nustatytą diagnozę, vertinant tai, jog tuometinė gyvenamoji vieta yra glaudžiai susijusi su vaikų patirtais neigiamais išgyvenimais, kuomet vaikų tėvas 2025 m. kovo 3 d. apsilankymo metu sukėlė konfliktą vaikų akivaizdoje, buvo priimtas sprendimas nedelsiant pakeisti gyvenamąją vietą ir tai buvo padaryta 2025 m. gegužės 14 d., apie tai pranešant kompetentingai valstybės institucijai, ką patvirtina antstoliui pateikta pažymą apie pasikeitusios gyvenamosios vietos deklaravimą. Pirmiau nurodyti, viešame registre esantys duomenys yra galiojantys, nėra nuginčyti, todėl nuo 2025 m. gegužės 14 d. pareiškėjos ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikytina adresas nurodytas pažymoje dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Pareiškėja teigia, jog antstolis išvadą dėl pareiškėjos ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos buvimo Vilniaus mieste padarė dėl pareiškėjos darbo vietos adreso, vaikų lankomų ugdymo įstaigų veiklos vykdymo adreso, informacijos pateiktos vaiko teisių apsaugos institucijai. Dėl šių skundžiamo patvarkymo teiginių pažymėtina, jog joks teisinis reguliavimas nenumato, tokio nenurodė ir antstolis, kuris a priori nustato prezumpciją, jog asmens gyvenamoji vieta yra nustatoma pagal tokio asmens darbovietės adresą. Vien tai, kad pareiškėja pakeitusi gyvenamąją vietą, išlaikė tą pačią darbo vietą, nepaneigia aplinkybės dėl faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Pareiškėja aktyviai deda pastangas susirasti naują darbo vietą, kuri būtų arčiau

jos dabartinės gyvenamosios vietos. Pasisakant dėl vaikų lankomų ugdymo įstaigų (ne)pakeitimo, svarbu pažymėti tai, jog šiuo metu, 2024/2025 mokslo metai yra besibaigiantys, todėl ugdymo įstaigų keitimas neatitiktų protingumo, racionalumo principų, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuosekliai siekia, kad einamus mokslo metus, vaikai užbaigtų šiuo metu lankomose ugdymo įstaigose, todėl laikantis šios nuoseklios pozicijos, net ir pasikeitus faktinei vaikų gyvenamajai vietai, vaikų lankomos ugdymo įstaigos pakeistos nebuvo. Pasisakant dėl vaiko teisių apsaugos institucijai pateiktos informacijos, nurodytina, jog pastarasis bendravimas su institucijos atstovais buvo 2025 m. gegužės 13 d., t. y. iki pasikeičiant gyvenamajai vietai. Po nurodytos datos, jokie vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai nesilankė buvusioje pareiškėjos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos institucija, kaip atitinkamas funkcijas atliekanti valstybės įgaliota institucija dalyvauja vykdymo veiksmuose, pranešus antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, institucijai atskiras pranešimas teikiamas nebuvo. Pasisakant dėl skundžiamo patvarkymo teiginio, jog skolininkės ir vaikų gyvenamosios vietos adresas pakeistas vieną dieną prieš paskirtą vaikų perdavimą tėvui, pabrėžtina tai, jog kaip nurodyta aukščiau, būtent po pokalbio su vaikais apie jų perdavimą tėvui grįžimui į (duomenys neskelbtini), vaikų emocinė būklė iki tol ir taip jau buvusi prasta, dar labiau pablogėjo, po ko, 2025 m. gegužės 13 d. vizito pas gydytoją metu vyresniajam sūnui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), atitinkamai dėl ko, kitą dieną (2025 m. gegužės 14 d.) buvo priimtas sprendimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, apie tai nedelsiant informuojant antstolį. Vien ta aplinkybė, jog 2025 m. gegužės 15 d. buvo suplanuotas vaikų perdavimas išieškotojui, niekaip nepaneigia faktinės aplinkybės dėl pasikeitusios pareiškėjos bei vaikų gyvenamosios vietos pa(si)keitimo.

Antstolis Gintautas Puodžiukas patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotas asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėja kartu su šalių mažamečiais vaikais 2024 m. liepos 11 d. išvyko atostogauti į Lietuvą bei aplankyti giminaičių. Pareiškėja su suinteresuotu asmeniu sutarė, kad į (duomenys neskelbtini) su vaikais grįš 2024 m. rugpjūčio 4 d., tačiau praėjus sutartam laikui pareiškėja atsisakė grąžinti vaikus atgal į (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo sužinojęs, jog pareiškėja su vaikais neketina grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), nedelsdamas (duomenys neskelbtini) teismui pateikė ieškinį dėl vaikų globos. 2025 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo sprendimu byloje Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su suinteresuotu asmeniu, kartu buvo nustatyta pareiškėjos ir vaikų bendravimo tvarka (duomenys neskelbtini), vaikams uždrausta išvykti iš (duomenys neskelbtini) iki pagrindinio teismo sprendimo priėmimo ir kartu pareiškėjai nurodyta perduoti vaikams priklausančius pasus suinteresuotam asmeniui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-44-912/2025 sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje. Negana to, matydamas, kad pareiškėja neteisėtai laiko vaikus Lietuvoje, nedelsdamas, dar 2024 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakingas Lietuvos institucijas dėl vaikų gražinimo į (duomenys neskelbtini) pagal Hagos konvencijos nuostatas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo suinteresuotą asmenį, kad pareiškėja neteismine tvarka atsisako grąžinti sūnus į (duomenys neskelbtini), todėl buvo kreiptasi į teismą su analogišku prašymu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2950-852/2024 nutarė suinteresuoto asmens pareiškimą dėl vaikų grąžinimo tenkinti ir leisti grąžinti vaikus į (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja atsisakė gražiuoju vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir grąžinti vaikus į (duomenys neskelbtini). Dėl ko pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00103, kurios vykdymui per antstolių sistemą buvo paskirtas antstolis Gintautas Puodžiukas dėjo visas pastangas sukliudyti nutarties vykdymui. Pareiškėja ne kartą buvo pateikusi nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos, sustabdyti vykdomąją bylą ar kitaip atidėti vykdymo veiksmus. Kadangi antstolis netenkino pareiškėjos prašymų ir skundų, minėti klausimai buvo perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris civilinėse bylose Nr. e2YT-21507-1019/2025 ir Nr. e2VP-23187-1169/2025, atmetė ir netenkino pareiškėjos prašymų ir/ar skundų. Taip pat pareiškėja kreipėsi dėl civilinės bylos Nr. eN2-2950-852/2024, kurioje ir išduotas vykdomasis raštas, proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2235-392/2025 irgi atmetė pareiškėjos prašymą. Papildomai nurodė, kad Antstolis šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavęs civilinę bylą Nr. e2VP-27399-566/2025 dėl baudos pareiškėjai už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimo neįvykdymą skyrimo. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14740-25 dėl pareiškėjos galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį (vaiko pagrobimas) ir 245 straipsnį (teismo sprendimo nevykdymas). Teigia, kad per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos pradžios buvo organizuota keletas vaikų priverstinių perdavimų suinteresuotam asmeniui (išieškotojui), tačiau pareiškėja (skolininkė) į nustatytą vaikų perdavimo vietą neatvyko ir nuvykus į jos faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja (skolininkė) ir vaikai nebūdavo rasti. Taip pat vaikai nebuvo rasti ir jų lankomose ugdymo įstaigose Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pradinėje mokykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Vėl gi, pareiškėja siekdama išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ir vaikų perdavimo suinteresuotam asmeniui 2025 m. gegužės 15 d. fiktyviai pakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu tą pačią dieną pateikė prašymą antstoliui grąžinti suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Vilniaus apygardos teismo išduotą 2025 m. sausio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eN2-2950-852/2024 bei sustabdyti visus vykdomojoje byloje Nr. 0019/25/00103 suplanuotus vykdymo veiksmus, o klausimą dėl tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo perduoti kompetentingam antstoliui pagal vykdymo veiksmų atlikimo vietą. Antstoliui atsisakius tenkinti minėtą pareiškėjos prašymą buvo pateiktas dar vienas skundas dėl neva antstolio netinkamai atliekamų vykdymo veiksmų.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. buvo suplanuotas vaikų perdavimas suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) pareiškėjos (skolininkės) faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tądien suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) po ilgų derybų antstolio ir policijos pareigūnų įsikišimo buvo perduotas vyresnis sūnus O. S. Tuo tarpu A. S. namuose su motina ir broliu nebuvo, o pareiškėja atsisakė nurodyti berniuko buvimo vietą. 2025 m. birželio 26 d. pareiškėja (skolininkė) galiausiai perdavė suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) ir antrąjį sūnų A. S.. Vaiko perdavimas taip pat vyko Vilniaus mieste, prie prekybos centro „BIG Vilnius“. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja piktybiškai ilgą laiką vengė perduoti suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) vaikus ir formaliai pakeitusi savo ir vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos adresą pateikė dar vieną skundą dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų siekdama sukliudyti nutarties vykdymui.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0019/25/00103 pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eN2-2950-852/2024, kuria nuspręsta leisti grąžinti nepilnamečius vaikus O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-19-1466, kuriuo nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti, priėmė vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovo) pateiktą vykdyti dokumentą Nr. eN2-2950-852/2024. Antstolis 2025 m. sausio 30 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolis 2025 m. sausio 30 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-19-2147, kuriuo įpareigojo skolininkę Ž. S. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. eN2-2950-852/2024 ir perduoti išieškotojui T. S. nepilnamečius vaikus O. S. ir A. S., jog pastarieji būtų grąžinti į (duomenys neskelbtini), ir sumokėti 289,02 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad galiojantis teisinis reguliavimas vienareikšmiškai numato, kad nepiniginio pobūdžio reikalavimas turi būti vykdomas to antstolio, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai. Kaip buvo nurodyta 2025 m. gegužės 15 d. prašyme, antstolio Gintauto Puodžiuko veiklos teritorija apima Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijas, tuo metu, pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo 2025 m. gegužės 14 d. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.

Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo (toliau – Hagos konvencija). Esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl vaikų grąžinimo, jie turėtų būti kuo greičiau grąžinami į pradinę gyvenamosios vietos valstybę (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1277-1187/2024).

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

CPK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimo pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai.

Iš teismui pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą. Antstolis, priimdamas skundžiamą 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. S-25-19-8699, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Iš vykdomojoje byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato rašto matyti, kad tikrinant informaciją dėl O. ir A. S. galimos gyvenamosios vietos, 2025 m. gegužės 20 d. 10 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), namuose niekas nerastas. Kaimynystėje gyvenantys asmenys paaiškino, kad sodyboje gyvena turto savininkė I. P., kuri kas dieną išvyksta į darbą, jos dukra Ž. S. su vaikais sodyboje negyvena, apsilanko savaitgaliais, kartą į dvi savaites. 2025 m. gegužės 26 d. 9 val. 30 min. minėtu adresu buvo nuvykta pakartotinai, namuose niekas nerastas. Kaimynai paaiškino, kad 2025 m. gegužės 24-25 dienomis sodyboje matė mažamečius vaikus, tačiau ar tai buvo būtent O. ir A. nežino. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji faktiškai dažniausiai gyvena. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio vykdymo veiksmai turėjo būti atliekami kitoje nei antstolio Gintauto Puodžiuko veiklos teritorijoje. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens atsiliepimo matyti, jog 2025 m. birželio 11 d. vykęs O. S. perdavimas įvyko pareiškėjos ir vaikų faktinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2025 m. birželio 26 d. vykęs A. S. perdavimas įvyko prie Vilniuje esančio prekybos centro „BIG Vilnius“. Dėl to pareiškėjos argumentai, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą, netinkamai vertino susiklosčiusią ginčo situaciją, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios vietos nustatymo bei vykdymo veiksmų atlikimo vietos klausimus, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad antstolio veiksmai atlikti tinkamai, nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Ž. S. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.