Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo – Ž. S., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju naujų aplinkybių paaiškėjimas yra sietinas su aplinkybėmis nustatytomis gavus 2025-02-27 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketas, 2025-03-04 Vaiko situacijos vertinimo sprendimus, Skyriaus 2025-05-02 raštą, CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas nėra praleistas. Be išvardintų dokumentų pareiškėja pateikė išrašą iš medicininių dokumentų ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurių, pareiškėjos teigimu, matyti, kad dėl būtinybės persikelti gyventi į Norvegijos Karalystę, vyresnysis sunūs O. S., patiria didelę įtampą.

T. S. su prašymu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėja, remdamasi bylos nagrinėjimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis, akivaizdžiai siekia, kad būtų iš naujo išnagrinėta civilinė byla ir būtų nuginčytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu privalomumo ir vykdytinumo savybes, jau konstatuotos faktinės aplinkybės. Todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka aplinkybių naujumo reikalavimo kaip to reikalauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir dėl to nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-2950-852/2024 jos prašomu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su prašymu nesutiko ir nurodė, kad suinteresuoto asmens prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintų pagrindų procesui atnaujinti civilinėje byloje, todėl prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eN2-2950-852/2024 atmesti.

Prašymas netenkintinas

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, 2024-11-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eN2-2950-852/2024, konstatavęs, jog ginčo šalių nepilnamečių vaikų būvimas Lietuvoje pripažintinas neteisėtu pagal 1980-10-25 Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo, pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl vaikų grąžinimo tenkino. Leido grąžinti nepilnamečius vaikus O. S. ir A. S. į Norvegijos Karalystę.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens pateiktą atskirąjį skundą, 2025-01-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-104-553/2025, skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas inter alia konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina vaikų reikšmingo prisitaikymo prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos Lietuvoje, naujų tvirtų socialinių ir emocinių ryšių šioje aplinkoje sukūrimo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybe, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2025-01-14 nutarties priėmimo, yra paaiškėjusios aplinkybės, kurios įgalina teigti, jog ginčo šalių vaikai, ypatingai kalbant apie vyresnįjį sūnų, turi aiškią susiformavusią, nepriklausomą nuomonę dėl to, jog jie nenori būti grąžinti į Norvegiją. Įvertinus tai, jog ši aplinkybė, kuri nebuvo įvertinta bylą nagrinėjusių teismų, turi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. eN2-2950-852/2024, remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1. buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2. pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3. pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4. turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tam, kad atnaujinti procesą, turi egzistuoti išvardintų aplinkybių visuma.

Pareiškėja nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu vaikai buvo sulaukę tokio amžiaus ir brandos, kad teismui būtų tikslinga atsižvelgti į jų nuomonę. Vaikų motinos teigimu, pirmosios ir antrosios instancijų teismai netinkamai įvertino Tarnybos pateiktas vaikų nuomonės išklausymo anketas ir byloje pateiktą išvadą bei netinkamai nustatė, kad vaikai nėra su laukę tokio amžiaus ir brandos, kad teismui būtų tikslinga atsižvelgti į vaikų prieštaravimą būti sugrąžintiems į Norvegiją.

Tačiau, pareiškėjos nurodomas, jos teigimu, netinkamai teismų atliktas įrodymų vertinimas, nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė. Savo išvadas dėl ginčo esmės teismai padarė įvertinę įrodymų visumą. Aplinkybė, kad bylą nagrinėję teismai pareiškėjos nurodytas aplinkybes vertino ne taip, kaip ji to pageidavo, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

Jau bylos nagrinėjimo metu vaikai buvo išreiškę poziciją, kad nori likti Lietuvoje, tačiau į tokią jų nuomonę teismų pagrįstai nebuvo atsižvelgta kaip suformuotą motinos. Dėl to vien tas faktas, jog vaikai ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, galimai išsako nuomonę, kad nenori grįžti į Norvegiją niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Hagos konvencijos išimtis, kurios suteikia teismui, nagrinėjančiam bylą, teisę atsisakyti sugrąžinti vaiką, teismas vertina tik bylos nagrinėjimo metu ir net, jeigu šios aplinkybės pasikeičia po teismo nutarties priėmimo, tai negali būti laikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip jas numato CPK 366 str. 1 d. 2 p.

Pabrėžtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pagrįstas reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Pati pareiškėja nurodo, kad jos sūnūs tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek dabar nepageidavo grįžti gyventi į Norvegiją, tai reiškia, kad ginče neatsirado jokių žymių konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016-10-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pasisakant dėl proceso atnaujinimo santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007-03-15 sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 25 punktas).

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo atnaujinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. T. S. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 1 800 Eur už advokatės atliktą situacijos analizę, dokumentų peržiūrą, konsultacijas, atsiliepimo į prašymą pateikimą.

Prašymas tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl šiuo atveju kitos T. S. patirtos išlaidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą priteisiama suma. Be to teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo prašant bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokato teisinei pagalbai atlyginimo, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą T. S. priteistina 1 000 Eur už atsiliepimo surašymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą atmesti.

Priteisti iš Ž. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.