Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal pareiškėjo T. S. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir vaikų bendravimo su motina tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID); suinteresuoti asmenys: Ž. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo T. S. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. laikiną sprendimą, kuriuo vaikų O. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. S. (pareiškėju), taip pat nustatyta vaikų bendravimo su motina Ž. S. (suinteresuotu asmeniui) tvarka (civilinė byla Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

7. Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybių Konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į Konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

9. Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).

10. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

11. Nepažeisdamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).

12. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).

13. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad prašomas pripažinti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. S., nustatyta bendravimo tvarka, yra patvirtintas teismo antspaudu.

14. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Teismas neturi duomenų, kad Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismas neturėjo jurisdikcijos vaikų atžvilgiu (Konvencijos II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis).

15. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu leisti grąžinti nepilnamečius vaikus į Norvegijos Karalystę. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir leido grąžinti vaikus į Norvegijos Karalystę (civilinė byla Nr. eN2-2950-852/2024). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2A-104-553/2025). 2025 m. sausio 20 d. pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas.

16. Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dalyvavo ir suinteresuotas asmuo Ž. S. (atstovaujama advokato Gard Andre Lier), pateikė atsiliepimą į pareiškėjo ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Romerike ir Glamdal apygardos teismo laikinas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas Norvegijos Karalystėje (civilinė byla Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID). Tą patvirtina į bylą pateiktas Romerike ir Glamdal apygardos teismo pranešimas.

17. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad užsienio teismo sprendimas pažeistų viešąją tvarką. Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teisme nepilnamečių vaikų nuomonė išklausyta nebuvo, bet tai padarė Vaiko teisių apsaugos tarnyba, todėl užsienio teismo sprendimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismas byloje, kurioje priėmė laikiną sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nesprendė klausimų, susijusių su vaikų įkurdinimu globėjo šeimoje ar globos institucijoje ar atidavimo kafalos ar analogiškos institucijos globai, todėl nėra pagrindo vertinti, ar priimant prašomą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą buvo pažeista Konvencijos 33 straipsnyje nustatyta procedūra.

18. Dėl pirmiau aptartų priežasčių Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimas pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

19. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka reglamentuota Įstatymo 4 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį straipsnio nuostatos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir tuo atveju, kai užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautines sutartis, jeigu jose nustatyta galimybė du kartus patikrinti teismo sprendimo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Nagrinėjamoje byloje nutartis, kuria Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimas pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, priimta neinformavus suinteresuoto asmens Ž. S. Dėl to suinteresuotas asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, o jeigu suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Ši nutartis įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui (Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 dalys).

21. Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). CPK 282 straipsnio 2 dalyje ir 283 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, sprendžiamas teismo sprendimo skubaus vykdymo klausimas. Jeigu skubaus vykdymo klausimas neišspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti (CPK 283 straipsnio 3 dalis).

22. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas ją įvykdyti gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali tapti negalima ar labai sunku ją įvykdyti.

23. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas, turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi, visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

24. Teismas, atsižvelgdamas į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, siekdamas užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, nukreipia nutartį skubiai vykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. S. prašymą patenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Romerike ir Glamdal apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. laikiną sprendimą (civilinė byla Nr. 24-123222TVI-TROG/TEID), kuriuo nuspręsta, kad:

1. O. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvens su savo tėvu T. S., kol bus priimtas sprendimas po pagrindinio posėdžio;

2. O. S. ir A. S. galės bendrauti su savo motina Ž. S. kas trečią savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, kol bus priimtas sprendimas po pagrindinio posėdžio. Susitikimai turi vykti Norvegijoje;

3. O. S. ir A. S. \uždrausta išvykti iš Norvegijos, kol po pagrindinio posėdžio bus priimtas sprendimas;

4. Ž. S. nurodoma perduoti O. S. ir A. S. priklausančius pasus T. S., kol bus priimtas sprendimas po pagrindinio posėdžio;

5. Priteisti T. S. iš Ž. S. 93 750 (devyniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) Norvegijos kronų bylinėjimosi išlaidų ir delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėjimo termino dienos iki visiško atsiskaitymo.

Ši nutartis vykdoma skubiai.

Prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Nutartis, jeigu prieštaravimas arba skundas dėl jos nebus paduotas, įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui.