Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvus, nėra pagrindo teigti, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymo vadovavosi visuotinai teismų praktikoje pripažįstamais įrodymų tyrimo ir vertinimo kriterijais. Pažymi, kad nuosprendis yra grindžiamas tik dalimi jį (I. B.) kaltinančių įrodymų, o kiti įrodymai, kurie yra gauti teisėtu būdu, yra susiję su byla, atitinka visus formos ir turinio reikalavimus, yra aiškūs bei paneigiantys kaltinimą ir kartu patvirtinantys jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, teismo logiškai nepagrįstais motyvais buvo atmesti be jokios išsamesnės jų analizės.

2.2. Apeliantas pastebi, kad jis pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo pripažintas kaltu dėl to, jog jam vairuojant automobilį jo kraujyje buvo 1,96 promilių alkoholio kiekis, tačiau toks alkoholio kiekis jo kraujyje niekada nebuvo nustatytas. Nurodo, kad mediciniškai kraujas apibūdinamas kaip cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos (apie 55–60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40–45 proc.) (raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai), taigi bendriausia prasme kraujas yra vidinė biologinė žmogaus terpė. Siekiant objektyviai nustatyti kokius nors pakitimus kraujyje, su krauju atliekamas atitinkamas kraujo tyrimas, taip pat ir tyrimas dėl alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo. Pažymi, kad nuosprendyje nėra niekur parašyta apie kokį nors jo (I. B.) kraujo tyrimą, kurį atlikus būtų nustatytas 1,96 promilių alkoholio kiekis jo kraujyje, nuosprendyje (taip pat ir kaltinamajame akte) tarp duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra minimas tik vienas jo (apelianto) kraujo tyrimas, įformintas VTMTTL specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio tyrimo metu, skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jo kraujyje buvo nustatytas ne 1,96 promilių alkoholio kiekis, o 0,23 promilių alkoholio kiekis. Teigia, kad šį tyrimą ir jo metu gautą rezultatą kaltinimą palaikiusi prokurorė įtraukė į duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, sąrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtu kraujo tyrimu, įformintu VTMTTL specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ir šia specialisto išvada nusprendė nesivadovauti.

2.3. Apeliaciniame skunde pastebima, jog, nors nė vienas įrodymas teismui negali turėti didesnės įrodomosios galios ir visi įrodymai teismo turi būti vertinami, pirmosios instancijos teismo išvada nesivadovauti byloje esančiais kraujo tyrimo rezultatu ir VTMTTL specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad šia išvada nesivadovauja dėl vienintelės priežasties (daugiau priežasčių nenurodoma), esą VTMTTL specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas ir ištirtas kraujo mėginys buvo paimtas ne jo (I. B.) apžiūros metu 2017 m. kovo 18 d. 18 val. 25 min, o po paros nuo jo sulaikymo – 2017 m. kovo 19 d. 18 val. 25 min, tačiau kokie konkretūs įrodymai teismui leido konstatuoti minėtą aplinkybę apie kraujo paėmimo datą ir laiką, teismas nuosprendyje nenurodo. Taigi teismas konstatavo akivaizdžiai nepagrįstą aplinkybę, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

2.4. Nuteistasis pažymi, kad byloje yra nemažai įrodymų, patvirtinančių, kad jam kraujas ištirti buvo paimtas tik vieną kartą ir tik 2017 m. kovo 18 d. 18 val. 25 min. (jį sustabdžiusių policijos pareigūnų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gydytojos J. K. parodymai, kraują ėmusios slaugytojos liudytojos J. parodymai, 2017 m. kovo 18 d. Biologinės terpės siuntimas chemijos laboratorijai, jo paties parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. aktas Nr. 108, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. balandžio 26 d. raštas, įrašai Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti registravimo žurnale G-l, Biologinės terpės registravimo žurnale G-2), tačiau svarbiausia, jog ir pačioje VTMTTL specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečiai jos 5 punkte, yra nurodyta, kad ištirtas jo (I. B.) kraujas paimtas 2017 m. kovo 18 d. 18 val. 25 min. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ant mėgintuvėlio, kuriame buvo 2017 m. kovo 18 d. duotas jo (I. B.) kraujas, etiketės buvo įrašas „2017-03-19 18.25“, nesudarė teismui pagrindo konstatuoti, jog VTMTTL specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ištirtas jo kraujas buvo duotas (paimtas) ne 2017 m. kovo 18 d. 18.25 val., o 2017 m. kovo 19 d. 18.25 val. Pažymi, kad, remiantis jau aptartais įrodymais (gydytojos J. K. parodymais, kraują ėmusios slaugytojos liudytojos J. parodymais, liudytojos R. M. parodymais), po jo kraujo paėmimo 2017 m. kovo 18 d. mėgintuvėlis (vakutaineris) su jo krauju po įrašų atlikimo tą pačią dieną buvo įdėtas į voką, kuris buvo užklijuotas ir užantspauduotas. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo tiriamos aplinkybės, ar slaugytojos J. J. užklijuotas, užantspauduotas ir pasirašytas vokas, kuriame buvo 2017 m. kovo 18 d. paimtas jo (I. B.) kraujo mėginys, vėliau persiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją bei joje gautas, buvo kaip nors pažeistas, tačiau nei voko pažeidimo, nei naujo antspaudo uždėjimo aplinkybės nebuvo nustatytos, tai patvirtino ir kaltinimą palaikiusi prokurorė savo 2019 m. birželio 6 d. rašte, todėl joks kitas jo kraujo mėginys, išskyrus duotą 2017 m. kovo 18 d. 18.25 val., nebuvo perduotas ir negalėjo būti perduotas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją ištirti. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTMTTL specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas ir ištirtas kraujo mėginys buvo paimtas ne jo (I. B.) apžiūros metu 2017 m. kovo 18 d. 18 val. 25 min, o po paros nuo jo sulaikymo – 2017 m. kovo 19 d. 18 val. 25 min. Apeliantas pastebi, kad VTMTTL specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra objektyvus ir šioje byloje nenuginčytas įrodymas, kuris buvo parengtas tiksliausiu alkoholio kiekio nustatymo kraujyje metodu – dujiniu chromotografijos metodu, kurio tikslumą pabrėžė tiek specialistas R. O., tiek dr. R. B. savo 2019 m. liepos 19 d. išvadoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą minėtu įrodymu vadovautis ir vertinti jį kartu su kitais įrodymais.

2.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė jo parodymais dėl išgerto alkoholio kiekio, jo gėrimo intensyvumo ir „išsidėstymo laike“, nes jo parodymų nepaneigė jokie kiti byloje esantys įrodymai, nes byloje nebuvo nustatytas kitoks, nei jis pats buvo nurodęs, išgertas alkoholio kiekis, „išsidėstymas laike“ ir intensyvumas, dėl šių aplinkybių jo parodymai iš esmės nesikeitė. Taip pat I. B. pažymi, kad jis teisme buvo apklausinėjamas praėjus 2 metams po įvykio, todėl visų smulkių detalių apie įvykį pagrįstai galėjo neprisiminti, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti jo parodymų nepatikimais, kai dėl esminių aplinkybių jie nesiskyrė (gertų alkoholinių gėrimų rūšies, kiekio, gėrimo intensyvumo ir „išsidėstymo laike“), juos turėjo vertinti visumoje su kitais įrodymais.

2.6. Skunde I. B. teigia, kad aplinkybę, jog jo kraujyje negalėjo būti 1,96 promilės alkoholio 2017 m. kovo 18 d. jo sustabdymo metu, be VTMTTL specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo parodymų, patvirtina rašysenos eksperto A. B. privačios ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) esanti išvada, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. R. B. 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildyme esantys atsakymai į suformuluotus klausimus. Pastebi, kad A. B. parengtame ekspertizės akte yra konstatuojama, jog jo (I. B.) sulaikymo metu, įtariant jį esant neblaiviu, 2017 m. kovo 18 d. daryti rankraštiniai įrašai neturi neįprastos būsenos požymių, būdingų neblaiviam asmeniui, dr. R. B. savo išvadoje nurodė, kad rašysenos pakitimai stebimi esant ir minimaliam neblaivumui, todėl, apelianto manymu, šios dvi specialistų išvados paneigia vidutinio girtumo būseną, nes medicininiu požiūriu, jei apeliantas sulaikymo metu būtų buvęs vidutinio girtumo būklės, ši aplinkybė objektyviai būtų matoma ir iš jo rašysenos. I. B. teigimu, viena vertus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti abejonę dėl alkotesterių parodymų patikimumo, kita vertus, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo kraujo tyrimą ir VTMTTL specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamais įrodymais, kurių patikimumas nėra paneigtas kitais įrodymais. Suformuluoti motyvai, dėl kurių teismas atsisakė vadovautis minėtų specialistų išvadomis, apelianto nuomone, yra nepagrįsti nei byloje esančiais faktiniais duomenimis, nei tinkamu BPK nuostatų taikymu ir aiškinimu.

2.6.1. Apeliantas nurodo, kad minėtos specialistų išvados niekaip nepaneigia jo paaiškinimų apie tai, kad jis iki sustabdymo 2017 m. kovo 18 d. 17.40 val. buvo išgėręs alkoholio, nes specialistai išvadose kalba apie neblaivumo būseną, bet ne apie būseną, kai žmogus yra išgėręs alkoholio. Pastebi, kad alkoholio išgėrimas savaime nelemia neblaivumo būsenos, kadangi neblaiviu asmuo laikomas tik jei jo išgertas alkoholio kiekis viršija 0,4 promilių alkoholio kiekį, ir atkreipia dėmesį, jog jis nurodė, kad prieš sustabdant jis išgėrė stiklinę alaus, tačiau jautėsi visiškai blaivus. Apelianto nuomone, dėl savo kūno sudėjimo ir svorio (ūgis 186 cm, 97 kg svoris) dėl išgertos stiklinės alaus negalėjo viršyti 0,4 alkoholio promilių kraujyje ribą, todėl po išgertos stiklinės jis netapo neblaivus, o buvo tik išgėręs alkoholio. Nurodo, kad teismas sutapatino neblaivumo sąvoką su bet kokiu išgertu alkoholio kiekiu ir tokie teismo samprotavimai yra visiškai nepagrįsti, nes Lietuvoje tam tikro alkoholio kiekio išgėrimas, kuris neperžengia 0,4 promilių alkoholio kiekio kraujyje, nėra laikomas neblaivumo požymiu.

2.6.2. Aplinkybės, jog dr. R. B. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir šiame procese nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, apelianto nuomone, nėra pagrindas nesivadovauti dr. R. B. išvadomis ir jų nevertinti kartu su kitais įrodymais. Pastebi, kad pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį tam, kad asmuo turėtų specialisto statusą, jis neturi būti įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir neturi būti įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Specialistas turi turėti reikiamų specialių žinių ir įgūdžių ir sugebėti pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Būtent toks ir yra dr. R. B., šio specialisto kompetencija nekelia abejonių, nes informacija apie jo kompetenciją pateikiama viešai internete, taip pat visuotinai žinoma, kad šis specialistas dirba tiek praktinį, tiek mokslinį-pedagoginį darbą medicinos srityje. Nurodo, kad, remiantis BPK 89 straipsnio 2 dalimi, specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Šiuo atveju R. B. nebuvo kviečiamas teismo, todėl nebuvo subjekto, kuris specialistą gali įspėti pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, kita vertus, teismo nurodyta aplinkybė, kad dr. R. B. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, nepaneigia jo kaip specialisto statuso ir teisės duoti išvadą jo kompetencijos klausimais. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje remiasi specialisto R. O. parodymais, kuris taip pat nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus, tačiau šio specialisto atveju minėta aplinkybė teismui kažkodėl nesutrukdė vertinti jo parodymų su kitais įrodymais.

2.7. Apelianto teigimu, alkotesterio parodymai nelaikytini patikimais, nes:

2.7.1. jo (I. B.) parodymai apie išgertą alkoholio kiekį, jo išsidėstymą laike ir intensyvumą (išgerta stiklinė alaus prieš pat sėdant už vairo) nėra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis, todėl yra pagrindas jais remtis. Aiškindamas skirtumus tarp alkotesterių parodymų ir kraujo tyrimo rezultatų, jis (I. B.) nurodė, kad skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad prieš sėsdamas už vairo jis buvo išgėręs stiklinę alaus.

2.7.2. Byloje išvadą pateikęs specialistas dr. R. B. savo 2019 m. liepos 19 d. išvadoje nurodė, kad neatitikimai tarp alkotesterių parodymų ir kraujo tyrimo rezultatų yra galimi ir praktikoje jų yra ne vienas. Remiantis dr. R. B. 2019 m. liepos 19 d. išvada matyti, kad ne visais atvejais alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore yra tiesiogiai proporcingas alkoholio kiekiui kraujyje, neatitikimai galimi, jei asmuo, kuris pučia į alkotesterį, buvo išgėręs alkoholio ar kitaip pavartojęs medžiagų, turinčių savo sudėtyje alkoholio, įprastai prieš 30 ir mažiau minučių.

2.7.3. Apeliantas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo alaus stiklinės išgėrimo momento iki jo pirmojo tikrinimo alkotesteriu, įvertinus ir tai, kad jis (I. B.) už automobilio vairo sėdo tik tuomet, kai kiti nenustatyti asmenys iš to paties gimtadienio grįžo į (duomenys neskelbtini) namą apie 17 val. 37–39 minutės (tai matosi iš BPC informacijos pagal sekimo laiką), jo (I. B.) tikrinimas alkotesteriu pateko į laiko intervalą, kada yra galimi neatitikimai (net ir žymūs) tarp alkotesterių parodymų ir tikrojo alkoholio kiekio kraujyje. I. B. teigimu, galimų netikslumų tarp alkotesterio parodymų ir alkoholio kiekio kraujyje neneigė ir byloje apklaustas specialistas R. O..

2.7.4. Skunde teigiama, jog teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai alkotesterių parodymai neatitiko kraujo tyrimo metu gauto alkoholio kiekio kraujyje ir dėl šios priežasties žmonės nebuvo traukiami atsakomybėn įvertinus kraujo tyrimą kaip patikimesnį įrodymą minėtuose konkrečiose bylose (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. ATP-118-337/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-717-195/2015, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. ATP-279-843/2017, LAT nutartis, priimta byloje 2AT-12-2013 ir kitos).

2.7.5. Apeliantas nurodo, jog dėl to, kad jo antro tikrinimo alkotesteriu metu, net po 42 minučių, gautas tas pats alkoholio kiekis iškvėptame ore, atsižvelgtina į specialisto dr. R. B. išvados papildyme suformuluotą išvadą, kad medicininiu požiūriu, įvertinus žmogaus fiziologines savybes ir alkoholio metabolizmo greitį, alkotesterio parodymai įprastu atveju (žmogui nebevartojant alkoholio po pirmo tikrinimo) negali būti vienodi praėjus 42 minučių laikui tarp pirmo ir antro tikrinimo. Tą patį paliudijo ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja gydytoja J. K., teigusi, kad alkotesterių parodymai po 42 minučių jau turėjo skirtis.

2.7.6. Nurodo, kad specialistas R. O. iškėlė abejonę, ar specialistas dr. R. B., darydamas minėtą išvadą, įvertino rezorbcijos faktorių žmogaus organizme, tačiau, apelianto vertinimu, tokia abejonė šiuo atveju laikytina nepagrįsta, nes dr. R. B. vertino visas faktines aplinkybes, kurios buvo žinomos apie jo (I. B.) išgertą alkoholio kiekį, gėrimo laiką ir intensyvumą, taip pat ir apie išgertą stiklinę alaus prieš pat sėdant už vairo, šių aplinkybių aptarimas matomas ir pačių išvadų turinyje. Pastebi, kad šiuo atveju dr. R. B., įvertinęs tą aplinkybę, kad prieš sėsdamas už vairo jis (I. B.) išgėrė stiklinę alaus, tai nelaikytina dideliu alkoholio kiekiu suaugusiam vyrui, vertino, jog rezorbcijos mastai neprilygo alkoholio metabolizmo sąlygotam koncentracijos mažėjimui, kitokias išvadas būtų galima daryti, jei jis (I. B.) visą alų (jo parodymuose minėtas 2 skardines) būtų išgėręs tiesiog prieš sėsdamas vairuoti, tačiau tokių prielaidų nebuvo pagrindo daryti, nes jo (apelianto) parodymai apie išgertą alkoholio kiekį, jo intensyvumą ir išsidėstymą laike nebuvo ir nėra paneigti.

2.7.7. Apelianto teigimu, jo daromą išvadą dėl techninės klaidos alkotesterių parodymuose pagrindžia ir rašysenos eksperto A. B. bei dr. R. B. išvados, nes šios dvi specialistų išvados paneigia vidutinio girtumo būseną, nes medicininiu požiūriu, jei jis (I. B.) sulaikymo metu būtų buvęs vidutinio girtumo būklės, ši aplinkybė objektyviai būtų matoma ir iš jo rašysenos, tačiau, kaip jau minėjo, jokių pakitimų, būdingų neblaiviam žmogui, jo rašysenoje neužfiksuota.

2.7.8. I. B. atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikiama tik minimali informacija apie alkotesterius „Drager Alcotest“ 6810 ir 7510, kuriais buvo tikrinamas jo blaivumas, nes nėra pateikta jų gamintojo originali instrukcija su oficialiu vertimu į lietuvių kalbą, iš kurios matytųsi bent rekomenduotinas patikros terminas, t. y. ar jis sutampa su Lietuvoje nustatytu 6 mėnesių terminu, taip pat iš kurios matytųsi minėtų alkotesterių galimumas atskirti alkoholį, esantį burnoje po tik ką buvusio vartojimo, nuo alkoholio, esančio iškvepiamame ore. Apie tai savo išvadoje užsiminė ir specialistas dr. R. B.. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės dėl nepakankamos alkotesterių techninės būklės vertinimo tik dar kartą patvirtina, kad minėtais alkotesteriais nustatyti duomenys negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo (I. B.) kraujyje 2017 m. kovo 18 d., tuo metu, kai jis vairavo automobilį, buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio.

2.8. Apelianto vertinimu, liudytojos J. K. parodymai laikytini nenuosekliais, nes, viena vertus, ji teigia, kad pagal įvairius jos nustatytus jo (apelianto) sveikatos būklės ir fiziologinius požymius jis buvo vidutinio girtumo būklės, kita vertus, ši liudytoja, atsakydama į gynybos klausimus, kurie iš jos nustatytų vidutinio girtumo būsenos požymių būdingi visą naktį nemiegojusiam ir pirtyje ilgą laiką buvusiam žmogui, nurodė praktiškai visus tuos pačius požymius – pulsas, akių raudonumas, mieguistumas, sulėtėjimas, vangumas, dėmesio koncentracija, skaičiavimo painiojimas, sutrikusi artikuliacija ir t.t. Pastebima, kad iš esmės tuos pačius požymius, kaip būdingus visą naktį nemiegojusiam ir pirtyje ilgą laiką buvusiam žmogui, paminėjo ir dr. R. B..

2.9. Teigia, kad J. K. parodymai pripažintini ne tik nenuosekliais, bet ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams, nes ši liudytoja akcentavo jo (apelianto) svirduliavimą, tačiau tokie parodymai prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašo protokolui, kuriame aprašomas vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas, kai jis (I. B.) yra pristatomas duoti kraujo ir visa kita įvykių eiga. Pastebi, kad minėtame protokole nėra fiksuojamas koks nors jo svirduliavimas ar kitoks neblaiviam asmeniui būdingas elgesys, kokio nors svirduliavimo ar kitokio neblaiviam asmeniui būdingo elgesio nesimato ir pačiame vaizdo įraše, protokolo gale konstatuojama, kad duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vaizdo įraše neužfiksuota. Taigi, apeliantui neaišku, kuo remiantis J. K. įžvelgė iš jo elgesio ir sveikatos būklės vidutinio girtumo būseną, be to, jam niekas net nepateikė susipažinti akto Nr. 108 ir išreikšti savo nesutikimo su jame J. K. konstatuota klinikine diagnoze.

2.10. Apelianto vertinimu, J. K. parodymai nelaikytini patikimais kartu su aktu Nr. 108 ir dėl jos parodymų apie tariamą jo (I. B.) bandymą susitarti. I. B. pažymi, jog, nors J. K. bandė įrodinėti, kad apie šį jo pasiūlymą girdėjo ir patruliai bei kad ji pati jiems nurodė šią aplinkybę, policijos pareigūnai tai kategoriškai paneigė, todėl pripažintina, kad liudytoja savo parodymus linkusi hiperbolizuoti ir nebuvo objektyvi jo (I. B.) apžiūros metu. Apie tai galima spręsti ir pagal R. M. parodymus, kad gydytoja buvo irzli, o tai reiškia, jog negalėjo objektyviai atlikti savo pareigų dėl jos pačios emocinės būklės, todėl, apelianto nuomone, J. K. parodymai nelaikytini patikimais ir pakankamais jo kaltumui ar nekaltumui įvertinti. Pastebi, kad J. K. savo parodymuose akcentuoja Šultės testo rezultatus, esą jie ir atskyrė jo (I. B.) neblaivumą nuo jo nurodyto nuovargio, teismas Šultės testą taip pat įvardijo kaip galintį atskirti, ar asmuo yra pavargęs, ar neblaivus, tačiau, apelianto vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo samprotavimai nėra pagrįsti išsamia Šultės testo analize, Šultės testas yra skiriamas ne tik tiriant asmens blaivumo/neblaivumo būseną, bet ir nuovargio lygį (žiūrėkite viešai prieinamą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto info: https://repository.lsmuni.1t/handle/l/30344).

2.11. Be to, apeliantas nurodo, kad, nors liudytoja R. M. ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus po jų pagarsinimo, tačiau atsakydama į gynybos klausimą, kodėl paklausė jo (I. B.), ar jis negėrė alkoholio, liudytoja atsakė, kad paklausė dėl to, jog buvo gautas pranešimas. Apeliantas daro išvadą, kad pačiai liudytojai jis (I. B.) akivaizdaus įtarimo nesukėlė dėl savo būklės, kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu patruliai iš esmės akcentavo alkoholio kvapą iš jo burnos ir svirduliavimą, tačiau šie parodymai patys savaime nepagrindžia aplinkybės, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. I. B. pastebi, kad alkoholio kvapas jo burnoje išliko dėl jo išgertos alaus stiklinės prieš sėdant už vairo, o minimas ir jam priskirtas svirduliavimas yra paneigtas minėtu byloje esančiu vaizdo įrašo protokolu. Nurodo, kad jokių kitų KET pažeidimų, kurie įprastai būdingi vidutinio girtumo asmenims, pareigūnai nenustatė, taip pat jie nenurodė, kad jis (I. B.) kaip nors neadekvačiai elgtųsi, nevykdytų jų nurodymų ir pan., o teismas nei esančio vaizdo įrašo protokolo, nei aplinkybės, kad jis (I. B.), jį sustabdžius, nebuvo padaręs jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nevertino ir net neužsiminė.

2.12. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjęs teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartyje atmesti gynėjo prašymą dėl kaltinamojo akto grąžinimo nurodė, jog alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Darydamas šią išankstinę išvadą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018, padaryta išvada. Tačiau apeliantas pastebi, kad šioje byloje, kurioje jis yra kaltinamas, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje padaryta išvada savaime neturėtų būti taikoma, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, kadangi minėtoje byloje nebuvo kraujo tyrimo duomenų, o šioje nagrinėjamoje byloje kraujo tyrimas yra padarytas ir yra gauti konkretūs duomenys. Nurodoma, šis kraujo tyrimas nėra paneigtas kitu kraujo tyrimu, nėra pripažintas kaip netinkamas ar neteisėtas, be to, tai, ar žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija gali būti tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai, yra ne teisinis klausimas, o medicininio pobūdžio klausimas, į kurį šioje byloje yra atsakęs specialistas dr. R. B..

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis I. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.