Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. byla S. J. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 10 val. 15 min., Palangoje, Vanagupės ir Vytauto gatvėse, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,91 promilių) neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. apeliacinį skundą dėl 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, konstatavęs, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmos instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257 ir 284 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų.

S. J. remdamasis teismų praktika atkreipia teismo dėmesį, kad administracinių teisės apžeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis neginčijamas įrodymas, pažymi, jog šie duomenys turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

S. J. manymu, apelianto skunde minima alkotesterio užblokavimo sistema yra skirta tik grūdinto etilo alkoholio aptikimui, tačiau kvepalų cheminė bei denatūruoto alkoholio sudėtis nėra ta pati ar analogiška alkoholio cheminei sudėčiai, todėl šioje situacijoje ši sistema negali būti laikoma patikima ir veiksminga.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, neblaivumo nustatymo testas buvo atliktas nesilaikant jam keliamų reikalavimų, kadangi prietaiso naudojimo instrukcijoje aiškiai nustatyta, kad prieš atliekant neblaivumo nustatymo testą yra privaloma palaukti bent 15 min. po alkoholio vartojimo ir tik tada atlikti neblaivumo nustatymo testą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje esančios specialistų ir ekspertų išvados, neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados dėl S. J. neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu.

Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad policijos pareigūnai 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 10.23 val., S. J. alkotesteriu nustatė 1,91 promilės girtumą (t.1.,b. l.7), toks neblaivumas atitinka vidutinio girtumo laipsnį.

S. J., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją, kur 2014 m. rugpjūčio 12 d., 11.20 val., jam buvo paimtas kraujas siekiant nustatyti jame etilo alkoholio kiekį. Atlikus tyrimą, buvo pateikta specialisto išvada Nr. T-A 7235/14 (01), kurioje konstatuota, jog S. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1., b.l.31-33). 2014 m. rugpjūčio 12 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.16 nurodoma, jog apžiūros metu S. J. buvo orientuotas laike ir vietoje, stovėsena stabili, judesiai tikslūs. Gavus kraujo tyrimo rezultatus, įrašyta galutinė išvada - blaivus (t 1., b. l. 32).

Pažymėtina, kad S. J. sveikatos priežiūros įstaigoje buvo apžiūrėtas ir kraujas iš jo buvo paimtas 2014 m. rugpjūčio 12 d. 11 val. 20 min., t.y. nepraėjus valandai laiko po

patikrinimo alkotesteriu, t.y. nepažeidus Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkto reikalavimų, todėl gauti duomenys laikytini patikimu įrodymu, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. medicininė apžiūra buvo atlikta ir kraujas paimtas laiku, nepažeidžiant norminiais aktais nustatytų reikalavimų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertų aktu Nr. ES 351/14(01) neabejotinai nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą iš Toksikologijos laboratorijoje saugomo S. J. tirto kraujo gautas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99.999999999999999999 % tikimybe (t.1.,b.l.32).

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistų ir ekspertų pateiktomis išvadomis, byloje nėra objektyvių duomenų galinčių paneigti šias teismui pateiktas išvadas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jas įvertino kaip patikimus įrodymus ir vadovavosi priimdamas nutarimą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad alkotesterio „Drager Alkotest 7510“ naudojimo instrukcijoje yra nustatyta, kad alkotesteris rodo asmens alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis, t.y. rodo alkoholio koncentraciją, matuojant alkoholio kiekį ore, iškvėptame iš plaučių, o ne iš burnos, kad šis prietaisas aptinka burnoje užsilikusius (ne iš plaučių iškvėpto oro) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamos klaidos pranešimu, tačiau pažymėtina, kad paprastai alkotesterių naudojimosi instrukcijoje (šiuo konkrečiu atveju taip pat) yra aiškiai nurodyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15 min. po alkoholio panaudojimo. Toks matavimo prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodytas reikalavimas, yra vienas iš esminių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. kvepalus, savo sudėtyje turinčius alkoholio, galėjo panaudoti betarpiškai prieš atliekant prieš matavimą alkotesteriu, ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta versija byloje nėra paneigta, tuo labiau, kad šią aplinkybę S. J. nurodė nuo pat bylos tyrimo pradžios ir jos nekeitė, kaip ir aplinkybės, kad su kava išgėrė 150 g. degtinės. Sutiktina, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, tačiau plaučiuose esantis oras paprastai iškvepiamas pro burną, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje.

Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu paklaustas specialistas, patvirtinęs, jog alkotesterio rodmenys būtų netikslūs net ir papurškus į burną burnos gaiviklio (t.1.,b.l.51). Taigi darytina pagrįsta išvada, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, burnos ertmėje užsilikę alkoholio garų likučiai turi tiesioginės įtakos tyrimo alkotesteriu rezultatams, kas taip pat nepaneigia S. J. iškeltos versijos dėl kvepalų panaudojimo prieš pat patikrinimą alkotesteriu. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad tyrimo alkotesteriu rezultatai galėjo būti nevisiškai tikslūs, o byloje esančios specialistų ir ekspertų pateiktos išvados, patvirtina faktą, jog praėjus valandai po įvykio S. J. buvo blaivus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad ankščiau aptartų duomenų visuma, neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados dėl S. J. neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Todėl laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta nesant ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo konkrečia atveju tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.