- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-118-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00510-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. ( toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-07 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams su automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas, (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015-11-14, 10.45 val. Kupiškio m. (duomenys neskelbtini. vairavo automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 prom. girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytą reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas, prašo panaikinti skundžiamą 2016-01-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažeidėjas nurodo nesutinkantis su skundžiamu teismo nutarimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje administracinis nutarimas buvo paremtas ne visais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų jis tuo metu rūkė, o cigaretę išmetė prieš pučiant į alkotesterį ir tai galėjo turėti įtakos alkotesterio užfiksuotiems parodymams. Be to, nesutikęs su alkotesterio parodymais, pagal kuriuos jam buvo nustatytas 0.48 prom. girtumo laipsnis, jis, pasinaudojęs jam suteikta teise nustatyti blaivumą gydytojų pagalba, nuvyko į Kupiškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kuriam buvo patikrintas girtumas atliekant kraujo tyrimą. Atlikto kraujo tyrimo rezultatai parodė, jog jo kraujyje, nepraėjus valandai nuo patikrinimo alkotesteriu (kraujas paimtas 11:32 val., alkotesterio parodymai užfiksuoti 10:48 val.) rasta 0,16 prom. etilo alkoholio koncentracija. Iškviestas teismo medicinos ekspertas R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakė į teismo posėdžio metu jam užduotą klausimą, koks galėjo būti Pažeidėjo girtumas įvertinus alkotesterio parodymus bei atlikto kraujo tyrimo rezultatus. Ekspertas teigė, jog atlikus skaičiavimus 2015-11-14 10:48 val. Pažeidėjo kraujyje turėjo būti 17,009 g. gryno alkoholio, t.y. 0,27 prom. etilo alkoholio arba ne mažiau kaip 0,23 prom. ir ne daugiau kaip 0,34 prom. etilo alkoholio. Taip nurodyta ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus to paties eksperto R. Ž. surašytame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini )(05) (36 b.l.). Tai reiškia, kad ekspertas patvirtino, jog Pažeidėjo kraujyje, tuo metu kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, alkoholio kiekis neviršijo leistinos 0,4 prom. ribos. Tačiau pirmos instancijos teismas be motyvų pasisakė, kad nesiremia ekspertizės akte Nr. EG 1501/15 (05) pateikta išvada. Apeliantas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kraujas tyrimui būtų paimtas pažeidus jo paėmimo tvarką. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta nuomone, jog gydytojai E. M. du kartus nepatikrinus alkoholio kiekio alkotesteriu tai galėjo turėti įtakos Eksperto pateiktos išvados pagrįstumui. Pažeidėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( toliau – LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, kuriame LAT yra pasisakęs, jog ,, <...> kiekvienas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis laikomas konstatuotu, kai jo buvimą neabejotinai patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.“ Toliau teismas toje pačioje nutartyje teigia: ,, ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t.y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus - turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.“ Remiantis LAT praktika ir visa administracinio teisės pažeidimo esančia bylos medžiaga Pažeidėjas teigia, kad administracinė byla turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, o visos kylančios abejonės dėl jam inkriminuojamos veikos turi būti vertinamos jo naudai, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų nekaltumo prezumpcijos klausimą (ATPK 250 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota, Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė Ž. L. nurodo nesutinkanti su skunde išdėstytu reikalavimu ir teigia, jog teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad Pažeidėjo kraujyje pažeidimo padarymo metu buvo ne mažiau 0,23 prom. etilo alkoholio ir ne daugiau 0,34 prom. etilo alkoholio, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kas galimai turėjo įtakos ekspertizės išvadai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais - tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. lapkričio 14 d. 10 val. 48 min. alkotesteriu ALCOTEST 6810, serijos Nr. ARFM – 0444, D. T. buvo nustatyta 0,48 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamame ore. Tai patvirtina asmens blaivumo testo duomenys (9 b.l.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. T., nesutikdamas su alkoholio matuoklio rezultatais, pasinaudojo savo teise ir kreipėsi į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra ir nustatytas jo blaivumas (45 b.l.). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Metodikos taisyklės) nustato transporto priemonių vairuotojų, iš jų darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo ( girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką. Šių Metodikos taisyklių 2 punkte numatyta medicininės apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje atlikimo tvarka bei nurodyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės įvertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas.
Kupiškio rajono apylinkės teismas savo abejones dėl eksperto išvados pagrįstumo grindžia medicininės apžiūros akto duomenimis. Teismas nutarė, kad atliekant Pažeidėjui medicininę apžiūrą gydytojas nesilaikė Metodikos taisyklių reikalavimų, t.y. neužpildė šio akto 20 punkto - neatžymėjo alkoholio nustatymo gryname ore. Šiame punkte yra išskiriamos dvi dalys: 1) tiriamas alkoholio nustatymas iš uoslės; 2) tiriamas alkoholio nustatymas patikros aparatu, šiuo nustatant yra daromas tiek pirminis, tiek kartotinis tyrimas. Apylinkės teismas savo nutarimą motyvavo tuo, jog tirdama D. T. jį apžiūrinti gydytoja nustatė alkoholį iškvepiamame ore tik iš uoslės ( nurodė, jog jaučiamas alkoholio kvapas), o į grafą, kurioje turėjo būti įrašyti alkotesterio duomenys, įrašė policijos naudoto alkotesterio duomenis. Tačiau Kupiškio rajono apylinkės teismo nuomone, tai yra netinkamas šio punkto interpretavimas. Pažeidėją apžiūrėjusi gydytoja neatliko alkoholio patikrinimo alkotesteriu, dėl to netinkamai užpildė medicininės apžiūros aktą, įrašiusi tik policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu parodymus. Apylinkės teismo teigimu pirminio ir kartotinio tyrimo esmė yra nustatyti, kiek konkrečiam asmeniui per tam tikrą laiką vyksta oksidacija ir turint šiuos duomenis galima tiksliau nustatyti, kiek alkoholio oksiduojama organizme per vieną valandą ar tam tikrą laiką. Tuo labiau, gydytoja, įrašiusi alkotesterio duomenis, nenurodė prietaiso, kuriuo buvo nustatomas kiekis, pavadinimą, jo numerį, metrologijos patikros datą. Todėl 2016-01-07 administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs teismas nusprendė, jog ekspertizės akto išvados apie alkoholio kiekį kraujyje nustatymą yra nepakankamos ir nepaneigiančios alkotesterio duomenų.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Tai patvirtina ir Metodikos taisyklės, iš kurių turinio matyti, kad jos reglamentuoja būtent medicininę apžiūrą, detaliai nurodo kas ją sudaro, kas atlieka, kaip ji yra atliekama. Didžiausias dėmesys Metodikos taisyklėse yra skiriama tiriamųjų medžiagų (kraujo ir/ar šlapimo) paėmimui alkoholio kiekiui nustatyti. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas siekiant patikslinti duomenis, gautus bendro asmens būklės vertinimo ar testavimo alkotesteriu metu. Metodikos taisyklėse nėra nurodyta, kaip ir ar turi būti atliktas asmens tyrimas
alkotesteriu, o tai suponuoja išvadą, jog vadovaujantis pastaruoju teisės aktu prioritetas, kaip jau ir minėta, teikiamas klinikiniam ištyrimui, o visi kiti papildomi metodai yra tik pagalbiniai ( alkoholio kvapas iš burnos, kokybinis ir kiekybinis alkoholio nustatymas organizmo terpėse), kurie turi papildomą diagnostinę vertę. Griežtai numatyto imperatyvo, kuris teigtų jog atliekant medicininę apžiūrą ir neužfiksavus alkotesteriu tikrintų alkoholio kiekio duomenų būtų padaromas esminis Metodikos taisyklių pažeidimas, kuris medicininės apžiūros aktą bei atlikto kraujo tyrimo rezultatą ir specialisto išvadą darytų savaime negaliojančia, nėra. Juolab, buvimas ar nebuvimas duomenų, gautų atliekant alkoholio kiekio patikrinimą alkotesteriu medicinos įstaigoje, nepaneigia kraujo tyrimo rezultatų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Kaip jau ir minėta, remiantis Metodikos taisyklėmis ir bylos duomenimis teismas neįžvelgia jokių esminių medicininės apžiūros akto Nr. 11 pažeidimų, kurie leistų abejoti ir atmesti specialisto išvadą, kaip neatitinkančią teisės aktams keliamų reikalavimų. Todėl Panevėžio miesto apygardos teismas, nagrinėdamas Pažeidėjo apeliacinį skundą, vienu iš įrodymų pripažįsta ir Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Panevėžio skyriaus eksperto R. Ž. pateiktą ekspertizės aktą bei atsižvelgia į jame pateiktą išvadą, jog remiantis policijos pareigūnų atlikto alkotesterio tyrimo ir medicinos įstaigoje atlikto kraujo tyrimo duomenimis, pritaikius formulę ir atlikus skaičiavimus D. T. kraujyje 2015-11-14 10:48 val., tai yra tyrimo alkotesteriu metu, turėjo būti apie 17,009 g. gryno alkoholio, tai yra apie 0,27 promilės etilo alkoholio, arba ne mažiau kaip 0,23 promilės ir ne daugiau kaip 0,34 promilės etilo alkoholio. Taigi, eksperto nurodyta didžiausia etilo alkoholio koncentracijos D. T. kraujyje riba, kuri galėjo būti jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, neviršija teisės aktais nustatytos leistinos 0,4 prom. alkoholio ribos. Esant dviems prieštaringiems, tai yra D. T. kaltę patvirtinantiems ir ją paneigiantiems įrodymams, nesant galimybių pašalinti šį prieštaravimą kitais neginčijamais įrodymais, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje esančias abejones, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, traktuoja kaltinamojo naudai ir daro išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą pripažinti teisėtu bei pagrįstu nėra pagrindo ir D. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą D. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Ši nutartis neskundžiama.