- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-279-843/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 23.10 val., Juodšilių k., Baltosios Vokės g., vairavo automobilį „VW CARAVELLE“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,70 promilės neblaivumo laipsnis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16 punktų reikalavimus, taip pat nepateikė patikrinimui vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jį išteisinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog nors 2016 m. rugsėjo 23 d., 23.17 val. policijos pareigūnai alkotesteriu „Alcotest 7510“ pirmojo patikrinimo metu jam nustatė neblaivumą – 0,70 promilės, o antrojo patikrinimo metu, 23.32 val., – 0,62 promilės, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 23.20 val., tai yra nelaukiant antro tikrinimo rezultato. Vilniaus priklausomybės ligų centre neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo 0.40 val., parėjus 1 val. 8 min. nuo paskutinio policijos pareigūnų tikrinimo. Šis laiko tarpas, apelianto teigimu, yra objektyvus, įrodytas bylos duomenimis ir atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtinto Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkto reikalavimams, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūnams yra nurodytas vienos valandos laiko limitas, per kurį jie, esant tam tikromis sąlygomis, transporto priemonės vairuotoją privalo pristatyti į sveiktos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Tai yra minėtose taisyklėse parinktas toks laiko tarpas, kurio riba negali iš esmės įtakoti asmens pakartotinio blaivumo nustatymui.
Apelianto manymu, pareigūnai, išgirdę, kad jis yra vartojęs alkoholio, privalėjo pasitikslinti, prieš kiek laiko buvo vartojamas alkoholis, ir tik tada priimti sprendimą dėl (ne) blaivumo patikrinimo. Teigia, jog policijos pareigūnai iš karto liepė tikrintis (ne) blaivumą ir tik po patikrinimo, kai jis (apeliantas) patikslino, kad alkoholį vartojo prieš 5 min., tuo pačiu alkotesterio antgaliu antrą kartą davė tikrintis (ne) blaivumą. Apelianto vertinimu būtent todėl, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis, alkotesteris parodė 0,62 promilės girtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismo sprendimas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Skundžiame nutarime apylinkės teismas savo sprendimą grindžia prielaida, kad per 1 val. 8 min. iš jo (apelianto) organizmo alkoholio kiekis nuo 0,70 promilių sumažėjo iki 0.00 promilių, ignoruodamas Vilniaus priklausomybės ligų centro specialistės Laimonos Bernotienės paaiškinimus, kad per vieną valandą daugiausia gali skilti (išgaruoti) 0,20 promilės. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai teigė, kad jis (apeliantas) galėjo imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui dirtinai sumažinti, nevertindamas, kad laiko tarpas, per kurį jis nuvyko pakartotinam medicininiam patikrinimui, yra objektyviai pagrįstas – jį sudarė kelionė 15-18 min., tikrinančių specialistų dvejonės dėl jo asmenybės nustatymo ir policijos pareigūnų, kurie patvirtino jo asmenybę, laukimas. Jis beveik visą laiką buvo stebimas Vilniaus priklausomybės ligų centro darbuotojų ir policijos pareigūnų ir negalėjo imtis kažkokių veiksmų, galinčių dirbtinai pagreitinti išblaivėjimą.
Nurodo, jog Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. Pukelevičienės paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo -30 iki +60 proc., todėl, kad pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, kad žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio (imant vidutinį kūno svorį – 70 kg) absoliutaus alkoholio, kad asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nedera pradėti vairuoti bent 15 valandų.
Sutinka su tuo, kad alkotesteris praėjus tik 5 minutėms po alus 0,33 suvartojimo jo iškvėptame ore galėjo rodyti 0,72 promilės girtumą, bet šie rezultatai negalėjo objektyviai atspindėti galimo alkoholio kiekio organizme, nes tarp alaus išgėrimo ir pirmo tikrinimo buvo parėję ne daugiau 5 min., tačiau apylinkės teismas ignoravo specialisto išvadą Nr. T-A 6891/2016(01), kurioje konstatuota, kad 2016 m. rugsėjo 24 – 1 d. 00.45 val., paėmus kraujo mėginį, kraujyje etilo alkoholio nerasta, kurią taip pat patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1084, kuriame nurodoma, kad, 2016 m. rugsėjo 24 d. 00.40 val. jis patikrinimo metu yra blaivus. Apelianto manymu, alkotesteriu atspausdinto kvito duomenys apie matavimo rezultatus parodė ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją burnos ertmėje. Todėl patikimų įrodymų, kad patikrinimo metu alkoholio koncentracija jo organizme buvo didesnė negu 0,41 prom., jeigu jo (ne) blaivumas būtų patikrintas, kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija, nauju dar nenaudotu alkotesterio antgaliu, praėjus 15 minučių po to, kai buvo išgertas 5,2 procento stiprumo butelis alaus, apelianto vertinimu, byloje nėra.
Atkreipia dėmesį, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ vienkartinių antgalių, kurie yra sudėtinė alkotesterio dalis, nėra kaip nors kontroliuojama ar apskaitoma. Taip pat nėra nustatytos tvarkos kiek antgalių turi pareigūnas pradėdamas darbą, kur deda panaudotus antgalius, kaip yra užtikrinama, kad panaudotas antgalis nebus naudojamas antrą kartą. Apklaustas liudytoju pareigūnas D. Masalskis teigė, kad alkotesterio antgalių gali paimti ir 50, jų būna kišenėse, bagažinėje, panaudotus antgalius deda į automobilio dureles. Tai yra antgaliai gali bet kuriuo metu baigtis ir pan. Tai taip pat, apelianto teigimu, patvirtinta jo argumentus, kad alkotesterio antgalis buvo panaudotas antrą kartą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai policijos pareigūnų Deniso Masalskio ir Arūno Stūglio prieštaringais parodymais, nevertindamas, kad kiekvienas iš jų teigė, kad būtent jis išlupo ir padavė naują antgalį A. K., bei ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus. Taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas nepagrįstai plečiamai aiškina 2016 m. rugsėjo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą jo prisipažinimą, ignoruodamas tą aplinkybę, kad protokole esantis įrašas patvirtina, jog jis prisipažino tik dėl policijos pareigūnams nepateikto vairuotojo pažymėjimo, tačiau kategoriškai nesutiko su jam inkriminuotu administracinio teisės pažeidimu, numatytu ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl ir kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl papildomo patikrinimo.
Apelianto vertinimu, apylinkės teismas ignoravo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nustatyto jam neblaivumo laipsnio lygis nepatenka į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas, nes jis nesiekia 0,41 promilės, todėl, remiantis in dubio pro reo principu, visi neaiškumai turėjo būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. K. skundas tenkintinas.
Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės).
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį kyla tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Iš pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo matyti, jog jis prisipažįsta, kad patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pat neginčija to fakto, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę, būdamas išgėręs 0,33 litro alaus, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui.
Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad jog A. K. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Liudytojai Denisas Masalskis ir Arūnas Stūglys apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti. Pareigūnų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiais apylinkės teismo teiginiais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutikti negalima.
Pagal formuojamą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-2013).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl A. K. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. A. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad išgėrė apie 0,33 l „Utenos“ šviesaus alaus ir maždaug po minutės sėdo važiuoti, nes darbe suveikė signalizacija. Išvažiuodamas buvo įsitikinęs, kad nuo tokio kiekio alaus alkotesteris negalėtų parodyti neblaivumo. Už 10 merų nuo vartų stovėjo policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė, paprašė dokumentų, o jiems paklausus jis pasakė, kad išgėrė stiklinę alaus. Kai jis atėjo į tarnybinį automobilį, jam padavė alkotesterį su paruošta „tūtele“, o įpūtus jam pasakė, kad jis yra gėręs. Kažkiek promilių galėtų parodyti, bet ne tokį kiekį. Jis pats antgalio nelukšteno. Jis su policijos pareigūnais išlipo iš tarnybinio automobilio ir surūkė dvi cigaretes, o už 10 min. dar kartą pūtė. Tiek pirmą, tiek antrą kartą jis pūtė į tą pačią „tūtelę“, pareigūnai jam sakė, kad viskas patikrinta, viskas nustatyta. Jis nesutiko su alkotesterio parodymais, nes negėrė, todėl prašė vežti jį į narkologinį centrą. Policijos pareigūnai jam sakė: „važiuok, pasitikrink, mes tavęs tikrai nevešim“. Žmona jį nuvežė į narkologinį centrą, tačiau priėmime jam atsisakė imti kraują, kadangi suabejojo jo asmens tapatybe, galbūt dėl to, kad buvo purvinais drabužiais. Jis 36 minutes laukė atvyksiančių policijos pareigūnų, kurie patvirtino jo asmenybę, ir tik po to moteris paėmė kraują.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Denisas Masalskis parodė, kad tarp 22-23 valandos jie važiavo nuo Juodšilių link Eišiškių plento. Prie pat kaimo pabaigos pastebėjo autobusą, kuris juos pamatęs stabtelėjo, tai jiems sukėlė įtarimų. Jie leido minėtam automobiliui įsukti į pagrindinę gatvę ir tada iš karto sustabdė tą automobilį. Prie vairuotojo nuėjo jo kolega, kuris grįžęs po minutės pasakė, kad juntamas alkoholio kvapas. Vairuotojas jiems sakė, kad dienos bėgyje vartojo alaus. Jie nusprendė jam duoti papūsti į alkotesterį, uždėjo naują antgalį. Jei pažeidėjas būtų norėjęs, galėjo pamatyti, kaip jis, sėdėdamas vairuotojo vietoje, išlupa antgalį. Alkotesteris parodė apie 0,70 prom. girtumą. Vairuotojas minėjo, kad prieš porą minučių gavo skambutį, jog jam suveikė signalizacija Dariaus ir Girėno g., turėjo skubiai važiuoti, o prieš pat išvažiavimą išgėrė dar porą gurkšnių alaus. Tada jie nusprendė palaukti 15 minučių, per kurias asmuo nei rūkė, nei gėrė. Po 15 minučių davė antrą kartą papūsti ir tada keliomis šimtosiomis parodymai buvo mažesni. Po antrojo pūtimo vairuotojas pasakė, kad taip negali būti, teigė, kad serga kažkokia liga, kur kraujas neskaido alkoholio, todėl jis ilgai laikosi organizme. Jie pasiūlė jam kreiptis į priklausomybės ligų centrą. Jis yra praėjęs mokymus ir išklausęs kursus, kaip naudoti alkotesterį. Alkotesterio antgalių apskaitos neveda. Jo praktikoje nėra pasitaikę, kad patruliuojant nebeliktų antgalių, bet jei ir pasitaikytų, tai kitas ekipažas atvežtų juos per 10 minučių. Tuo metu antgalis buvo lagamine. Jis buvo supakuotas, todėl jį išpakavo prie vairuotojo. Tarpas tarp pūtimų buvo apie 15 minučių, kol laukė iki pakartotinio pūtimo, jis rašė protokolą, o pažeidėjas tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Panaudoti antgaliai išmetami. Antgaliai laikomi ir bagažinėje, ir kišenėse, jie nėra griežtai registruojami. Nėra tikslo panaudoti tą patį antgalį dviem žmonėms.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Arūnas Stūglys parodė, kad važiuodami pro Juodšilių kaimą pastebėjo iš parduotuvės išvažiuojantį autobusiuką, kuris, pamatęs juos, staigiai stabtelėjo, paskui tęsė judėjimą. Sustabdžius minėtą autobusiuką, vairuotojas jiems pateikė pasą, bet nepateikė draudimo dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Šalia vairuotojo sėdėjo jo draugas, kuris taip pat buvo neblaivus. Iš mašinos sklido alkoholio kvapas. Kai vairuotojas atsisėdo į tarnybinį automobilį, alkotesterį davė pūsti jis. Antgalį taip pat išlupo ir įdėjo jis, asmuo sėdėjo gale ir matė, kaip išlupamas antgalis. Asmuo įpūtė 0,70 prom. ir paaiškino, kad prieš važiuojant ar dienos bėgyje išgėrė 2 butelius alaus. Suveikus serviso signalizacijai, jis privalėjo skubiai vykti, kad patikrinti, ar nėra įsilaužimo. Jie palaukė 15 minučių nuo pirmojo pūtimo ir davė pūsti antrą kartą, asmuo pripūtė maždaug 0,60 prom. Buvo surašytas protokolas ir jis, pažeidėjui leidus, jo automobilį nuvarė į aikštelę. Pažeidėjui buvo išaiškinta, kad jis gali kreiptis į narkologinį, jei nesutinka su alkotesterio parodymais.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. D. parodė, kad apie 22.30 val. užėjo pas A.. Jie žiūrėdami televizorių išgėrė gal po pusę buteliuko alaus, kai geriant Andrejui paskambino, pasakė, kad darbe suveikė signalizacija. Jie iš karto išvažiavo, praėjus gal 5 min. Už posūkio juos sustabdė policija, kuri patikrino A. blaivumą. Nuo sustabdymo iki blaivumo patikrinimo praėjo labai trumpas laiko tarpas. Jis matė, kai A. K. iš tarnybinio automobilio buvo išlipęs du kartus, taip pat matė, kaip vieną kartą jis rūkė.
Vilniaus apygardos teismas apylinkės teismo argumentus, kad A. K. pasirašytinai sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotais administraciniais teisės pažeidimais, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi protokole esantis įrašas patvirtina, jog A. K. sutinka tik su tuo, kad nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Kad A. K. nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo, patvirtina policijos pareigūnų parodymai bei paties pažeidėjo tolimesni veiksmai – A. K. nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl pakartotino tyrimo neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti.
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti 2016-09-24 akto Nr. 1084 (b.l. 15) matyti, kad A. K. į medicinos įstaigą atvyko 2016-09-24, 0.40 val., kraujas etilo alkoholiui nustatyti paimtas 0.45 val., patikrinimas alkotesteriu atliktas pirmasis – 0.50 val., antrasis – 1.05 val. Patikrinimo išvada – A. K. yra blaivus. Alkotesteris pirmojo ir pakartotinio patikrinimo metu parodė 0,00 prom., etilo alkoholio A. K. kraujyje taip pat nerasta.
Šie įrodymai, viena vertus, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad pirminio patikrinimo metu 2016-09-23, 23.20 val., alkotesteris galėjo parodyti A. K. girtumą, to neneigia ir apeliantas, kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje vertinama, kad žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15% alkoholio, tuomet ir praėjus 1.08 val. kepenys galėjo suardyti tik jo dalį – 0,25-0,3 promiles, todėl ši aplinkybė nepanaikina abejonių dėl pirminio patikrinimo metu nustatytų 0,70 promilių kiekio bei tikrinimo alkotesteriu aplinkybių, praėjus trumpam laiko tarpui po alaus išgėrimo.
Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad, tikrindami A. K. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003“, pareigūnai pažeidė jo naudojimo instrukcijoje skyriaus „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nuostatas, kur nurodyta, jog tikrinamam asmeniui nuo paskutinio alkoholio vartojimo turi praeiti ne trumpesnis, kaip 15 minučių laiko tarpas, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nevertino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis pirminiais iškreiptais alkotesterio parodymais, nesulaukus antrojo patikrinimo. Iš policijos pareigūno Deniso Masalskio parodymų seka, kad tarpas tarp pūtimų buvo apie 15 minučių, kol laukė pakartotinio pūtimo, jis rašė protokolą, o pažeidėjas tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmasis patikrinimas atliktas 23:17:40 val.; administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-72711284-16 policijos pareigūnas Denisas Masalskis surašė nesulaukęs antrojo patikrinimo – 2016-09-23, 23.20 val.; pranešimą dėl A. K. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo D. Masalskis taip pat surašė 2016-09-23, 23.20 val.; antrasis patikrinimas, kurio metu alkotesteris užfiksavo 0,62 prom., atliktas 23:32:59, tačiau šie alkotesterio rodmenys administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuoti.
Apelianto teigimu, iškreiptus alkotesterio parodymus galėjo sąlygoti tai, kad pakartotino tikrinimo metu nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis.
Pagal byloje esančios „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003“ naudojimo instrukcijos „Matavimo sąlygos“ skyriaus nuostatas kiekvienam tikrinamam asmeniui turi būti naudojamas naujas vienkartinis antgalis (b. l. 31).
Policijos pareigūnų Deniso Masalskio ir Arūno Stūglio teigimu, alkotesterio antgalis pakartotino patikrinimo metu buvo pakeistas. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Denisas Masalskis parodė, kad tuo metu antgalis buvo lagamine. Jis buvo supakuotas, todėl jį išpakavo prie vairuotojo. Jei pažeidėjas būtų norėjęs, galėjo pamatyti, kaip jis, sėdėdamas vairuotojo vietoje, išlupa antgalį. Panaudoti antgaliai išmetami. Jie laikomi ir bagažinėje, kišenėse ir nėra griežtai registruojami. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Arūnas Stūglys taip pat parodė, kad, vairuotojui atsisėdus į tarnybinį automobilį, alkotesterį davė pūsti jis. Antgalį taip pat išlupo ir įdėjo jis, asmuo sėdėjo gale ir matė, kaip išlupamas antgalis. Jie palaukė 15 minučių nuo pirmojo pūtimo ir davė pūsti antrą kartą, asmuo pripūtė maždaug 0,60 prom. Buvo surašytas protokolas ir jis, pažeidėjui leidus, jo automobilį nuvarė į aikštelę. Taip pat pažeidėjui buvo išaiškinta, kad jis gali kreiptis į narkologinį, jei nesutinka su alkotesterio parodymais.
Dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patikrinimo metu bei parodymų prieštaringumo, jų parodymai dėl minėtų aplinkybių negali būti pripažinti patikimais, be to, juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai.
Esant tokioms aplinkybėms, remtis vien alkotesteriu nustatytu A. K. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima, juo labiau, kai Vilniaus priklausomybės ligų centre atlikto A. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.
Tai, kad 2016-09-24, 00.45 val. patikrinimo Vilniaus ligų priklausomybės centre metu A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta, patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti 2016-09-24 aktas Nr. 1084 (b. l. 15) ir specialisto išvada Nr. T-A 6891/2016(01) (b. l. 16).
Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi ir praėjus 1.08 val., iš A. K. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio – 0,25-0,3 promilės ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai A. K. organizme nustatyta 0,70 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi neginčijamu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, 1 val. ir 08 min. laikas, įskaitant A. K. sugaištą laiką – pėsčiomis turėjo grįžti į namus (gyvena netoli nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietos), kad sutuoktinė jį nuvežtų į Priklausomybės ligų centrą, vykimo laiką iš Baltosios Vokės g., Juodšilių k., iki Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, ir laukimą policijos pareigūnų, kad šie patvirtintų A. K. tapatybę, laikytinas pagrįstu ir nesuponuoja išvados, jog per šį laiką A. K. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. K. veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, vadovaudamasis išimtinai prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, nepašalinęs šioje byloje esančių prieštaravimų, sprendimą priėmė, vadovaujantis spėlionėmis bei prielaidomis, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu, 250 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukti nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kitą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimo dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas, palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.