Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu nagrinėjimo būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10902-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10902-2021 (ROIK 21141737052) (toliau – Skundžiamas nutarimas), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. K., pastarajai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad 2021 m. liepos 31 d., 14.36 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), uždaroje paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, konstatavus, kad A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovo) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė A. K. skundo netenkinti, mano, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Nurodė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

A. K. Skundžiamu nutarimu pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje už tai, kad 2021 m. liepos 31 d., 14.36 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, t. y. ji pažeidė Sprendimo 2 punkto reikalavimus.

Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK 21141737052) medžiagos, skundo turinio nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad A. K. 2021 m. liepos 31 d. parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. A. K. ginčija jos veiksmų teisinį kvalifikavimą pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė A. K. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

ANK 45 straipsnio 1 numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, o 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Siekiant nustatyti, pagal kurį iš anksčiau minėtų straipsnių (ANK 526 straipsnį ar 45 straipsnį) kvalifikuotina veika, būtina nustatyti, kokius teisinius santykius reglamentuoja teisės aktas, kurio pažeidimu, nevykdymu yra kaltinamas asmuo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nustačius ją nevykdant reikalavimų Sprendimo 2 punkto, kuriuo vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigoti dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Kaip matyti iš Sprendimo kurio nevykdymu kaltinama A. K., preambulės, jis, priimtas, siekiant įgyvendinti CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktį, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktą, t. y. Sprendimu siekiama sureguliuoti teisės subjektų veiksmus, elgesį, su tikslu užkirsti kelią Covid-19 ligos plitimui, dėl kurio grėsmės Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija, antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Taigi Sprendimu reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su civiline sauga, todėl jis priskirtinas prie civilinę saugą reglamentuojančių tesės aktų, numatytų ANK 526 straipsnyje, o ne ANK 45 straipsnyje, ir jo pažeidimas, nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 526 straipsnį. Tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesnieji teismai naujausioje teismų praktikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-519/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022, 2022 m. sausio 10 d. – Nr. AN2-12-255/2022, 2022 m. sausio 31 d. – Nr. AN2-27-360/2022, AN2-36-651/2022, ir kt.).

A. K. skunde nurodė, kad ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes neatitinka specialaus subjekto požymių, remiasi teismų praktika (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio nutartis Nr. AN2-194-300/2021). Teismas su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka, nurodyta teismų praktika nesivadovauja, nes nagrinėjamos bylos ir A. K. skunde nurodomų bylų aplinkybės nėra analogiškos, iš esmės skiriasi, t. y. pareiškėjos nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn patrauktos mitingo organizatorė, turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad mitingo dalyviai bei turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama parduotuvės lankytoja už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą. Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, antra, skiriasi šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigą užtikrinti, kad kiti asmenys dėvėtų kaukes, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats). Šiaulių apygardos teismo nagrinėtu atveju, kuriuo rėmėsi pareiškėja, buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo gyventojos atsakomybės pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kuri vykdė savo pareigą tinkamai prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. pastarieji teisiniai santykiai nepatenka į Sprendimu reguliuojamus teisinius santykius: gyvenamojo namo laiptinė nebuvo paslaugų teikimo vieta, namo gyventoja – paslaugas kontaktiniu būdu teikiantis asmuo. Visgi teismas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams.

Teismas taip pat pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus; ar dėl to kilo padarinių, kvalifikacijai reikšmės neturi (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-255/2022).

Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad A. K. veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas) plitimo grėsmės. Tai, kad A. K., uždaroje patalpoje nedėvėdama nosį ir veidą dengiančios kaukės, žinojo apie šalyje paskelbtą ekstremaliąją situaciją, matyti iš skundo turinio. Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad A. K. veika Institucijos Skundžiamu nutarimu tinkamai kvalifikuota pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog veika padaryta ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu, nurodytą neesminį netikslumą kaltinime tikslina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Nagrinėjamu atveju, byloje keliamas klausimas ir dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sprendimo (ne)teisėtumo.

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai). Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Kaip matyti, iš CSĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę valdyti situaciją civilinės saugos srityje, siekiant užtikrinti ekstremaliosios situacijos likvidavimą. Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius: nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą; paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (CSĮ 9 straipsnio 11, 19 punktai).

CSĮ 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Vadovaujantis Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

Sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis, be kita ko, CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, kuriuose numatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo: rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčiu (redakcija galiojanti nuo 2021 m. birželio 28 d.), kuriuo remtasi priimant Sprendimą, buvo nustatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės, be kita ko numatant, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, įstatymo leidėjas nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę ir pareigą paskelbti ekstremaliąją situaciją, detalizuoti konkrečios ekstremaliosios situacijos metu taikomus apribojimus, suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompetenciją ekstremaliųjų situacijų metu skirti operacijų vadovą, kuriam suteikta kompetencija duoti teisėtus nurodymus gyventojams. Operacijų vadovas, priėmęs Sprendimą, paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419.

Operacijų vadovo sprendimai laikytini norminiais administraciniais teisės aktais, kurių teisėtumą turi teisę tirti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į analizuotą teisinį reglamentavimą, teismui nekyla abejonių dėl Sprendimo teisėtumo, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kaip tai numatyta ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, o Pareiškėja turi teisę pati tai padaryti, vadovaudamasi ABTĮ 113 straipsnio nuostatomis.

Teismas, išdėstyto pagrindu, sprendžia, kad Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu, o A. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10902-2021 (ROIK 21141737052) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.