Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-36-651/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-11-29Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-31Klaipėdos apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-12-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
AN2-36-651/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01159-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-36-651/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01159-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. Š. 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu A. M., pasiūlant iki 2021 m. rugsėjo 2 d. savanoriškai sumokėti 250 Eur baudą, už tai, kad jis 2021 m. liepos 5 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas viešojoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo (toliau – VLESVOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas Nr. V-1563) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau - Institucijos) 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. Š. 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4392-2021 A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. II-803-9033/2021 skundą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-4392-2021 dalį, kurioje nurodyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunkčio reikalavimus, nustatant, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčio reikalavimus, kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-4392-2021 dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas apeliantas, teisėtumą, bei prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo apelianto pateikta teismų praktika, tvirtindamas, kad nurodytuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo remtis, nes nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomų bylų esminės aplinkybės iš esmės skiriasi. Teigia, jog teismų procesinių sprendimuose pateiktais išaiškinimais dėl ANK 526 straipsnio turi būti vadovaujamasi ir šioje byloje, kadangi pats ANK 526 straipsniu įtvirtintos teisės normos pobūdis išlieka nepakitęs nepriklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, t. y. teismai išaiškino, kas atsako pagal ANK 526 straipsnį – atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Toks aiškinimas yra pateikiamas ir naujausioje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021.

4.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti įvertintas gyventojams nustatyto įpareigojimo dėvėti kaukes teisėtumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau ir – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau ir – Nutarimas) visoje šalyje dėl Covid-19 ligos plitimo grėsmės paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Vyriausybė minėtą nutarimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (toliau - CSĮ). Teigia, kad CSĮ nėra teisės aktas, reglamentuojantis užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, CSĮ taip pat nėra teisės aktas, reglamentuojantis fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje – užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus. Fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje reguliuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – ŽULPKĮ). Pažymi, kad CSĮ jokie papildomi žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimai nenustatyti.

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ Vyriausybė, vadovaudamasi CSĮ 9 straipsnio 5 punktu, patvirtino valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau ir – VESV planas). Atkreipia dėmesys į tai, kad VESV aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad karantinas Lietuvoje Respublikos teritorijoje panaikintas nuo 2021 m. liepos 1 d. Vyriausybė, 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 panaikindama karantino režimą, de facto ir de jure pripažino, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje nėra poreikio taikyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygų, apribojimų ir tvarkos bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygų, apribojimų ir tvarkos ir taip riboti Covid-19 ligos plitimą.

4.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Apeliantas teigia, jog ši teisės norma nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tuo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris, tuo pačiu, yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas (politikas), neteikė ir neteikia Vyriausybei siūlymo Lietuvos Respublikos teritoriją (ar kurią nors jos dalį) paskelbti užkrėsta teritorija, todėl, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, daryti išvada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės galimybės užsikrėsti Covid-19 ligą sukeliančiu Sars-Cov-2 virusu nėra (ji neegzistuoja).

4.5. Taip pat apeliantas nurodo, jog Vyriausybės Nutarimu šalyje yra paskelbtas tik antras (sustiprintas) civilinės saugos parengties lygis, bet ne trečias (visiškos parengties) lygis, todėl šalyje, kaip tą nustato CSĮ, gali būti taikomos tik standartinės, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, t. y. VESV plane, nustatytos procedūros, kurios nenumato galimybės taikyti tokių priemonių, kokios yra taikomos šiuo metu (Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. papunktis). Vyriausybės Nutarimu šalyje yra paskelbtas tik antras (sustiprintas) civilinės saugos parengties lygis, kuris skelbiamas gresiant ekstremaliajai situacijai, bet ne jai susidarius (susidarius ekstremaliajai situacijai) yra skelbtinas trečias (sustiprintas) civilinės saugos parengties lygtis), todėl ūkinės veiklos ribojimo priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. papunkčiu, negalėjo būti nustatytos, nes CSĮ 8 straipsnis suteikia pagrindą taikyti ūkinės veiklos ribojimo priemones tik susidarius ekstremaliajai situacijai, bet ne jai gresiant susidaryti. CSĮ 8 straipsnis nustato, kad ūkinės veiklos ribojimo priemonės gali būti nustatytos paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, tačiau CSĮ nustato vieną vienintelį atvejį, įtvirtintą CSĮ 30¹ straipsnyje (Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu), kada, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali būti nustatomos ūkinės veiklos apribojimo priemonės ir kokios ūkinės veiklos ribojimo priemonės gali būti nustatomos.

4.6. Pažymima, kad CSĮ įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai privalo vykdyti teisėtus VLESVOV sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Kita vertus toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad kiekvienas VLESVOV sprendimas yra teisėtas, priešingai – toks teisinis reguliavimas reiškia, kad gyventojai neprivalo vykdyti VLESVOV sprendimų ir nurodymų, kurie yra neteisėti. Tai, ar sprendimas yra teisėtas, nustatoma atsižvelgiant į tai, ar CSĮ suteikia teisę VLESVOV priimti atitinkamą sprendimą. Teigiama, kad VLESVOV sprendimas, kuriasi remiamasi šioje byloje, yra neteisėtas, nes sprendimas neatitinka specialiosios teisės normos – CSĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo sprendimą įforminti specialiame blanke elektroniniu būdu ir jį paskelbti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka. CSĮ nesuteikia teisės VLESVOV priimti civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės aktus – VLESVOV yra ne civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės normas kuriantis, o civilinę saugą reglamentuojančius norminius teisės normas vykdantis civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas (politikas).

4.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nėra ūkinės veiklos vykdytojas, jam netaikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčio reikalavimai. CSĮ 8 straipsnis nustato, kad asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, gali būti apriboti tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl ūkinės veiklos apribojimo priemones, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi teisę nustatyti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, o ne jai gresiant.

4.8. Taip pat apeliantas nurodo, kad VLESVOV sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2 - 4 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis VAĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 18 ir 20 dalimis, apeliantas daro išvadą, kad VLESVOV – įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi įgaliojimų (jam negali būti suteikti įgaliojimai) atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje, kuria, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, yra laikoma viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas visapusiškai įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliantas ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigdamas, jog jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, jam nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuotas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.1.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo (toliau – VLESVOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, apelianto skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

8. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

9. Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas numato, jog gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) 3.2.5 papunktyje numatyta, jog viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių - ūkinės veiklos apribojimo priemonė - paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigojami dėvėti kaukes, atleidžiant nuo tokios pareigos tik neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenis, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

10. Apelianto argumentai, kad VLESVOV sprendimai yra neteisėti, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog Pagal CSĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Vyriausybė yra civilinės saugos sistemos subjektas. CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą. Vyriausybė 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo Nr. 1419 paskyrė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. CSĮ 8 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad CSĮ 27 straipsnio 4 dalis 2 punktas numato, jog gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad Vyriausybė, kaip civilinės saugos sistemos objektas, skiria valstybės operacijų vadovą, kuris CSĮ numatytą kompetenciją įgyvendina civilinės saugos uždavinius.

11. Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Tiek minėtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio lygio ekstremalios situacijos, tiek ir nurodytas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimas veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. liepos 5 d., galiojo, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

12. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl A. M. kaltės, įvertindamas administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančius faktinius duomenis ir jų visetą. Apeliantas neginčija fakto, kad būdamas parduotuvėje jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaip matyti iš A. M. pranešimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, jis neneigia, jog 2021 m. liepos 5 d. buvo atvykęs į prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. A. M. nevykdė pardavėjos reikalavimo užsidėti kaukę ir dėl to nebuvo aptarnautas. Be to, apygardos teismas pažymi, kad visuotinės pandemijos metu kaukių nedėvėjimas, didina riziką išplisti COVID-19 ligai, kuri plinta oro lašeliniu būdu, kadangi kiti asmenys būdami tokioje aplinkoje, kvėpuodami ar liesdami aplinkui esančius paviršius, kurie yra galimai užkrėsti ir nedezinfekuoti, gali užsikrėsti ar pernešti užkratą kitiems asmenims.

13. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021, specialiojo subjekto statusą, ANK 526 straipsnio dispozicijos prasme, teismas vertino kitokių faktinių aplinkybių nei aktualiu atveju kontekste, todėl šia apelianto nurodyta nutartimi remtis nėra pagrindo. Kiti apelianto argumentai, jog valstybės operacijų vadovo Sprendimo reikalavimai jam netaikytini, nes toks ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas nėra teisės aktas, kuris sukuria, pakeičia ar nustato asmenims teises ir pareigas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas valstybės operacijų vadovo sprendimus subjektyviai vertina kaip neteisėtus ir nenustatančius jam jokių pareigų, nesudaro pagrindo apelianto veiksmus vertinti kaip teisėtus. Apylinkės teismas išsamiai ir aiškiai atsakė skundžiamoje nutartyje dėl valstybės operacijų vadovo sprendimų teisėtumo, todėl teismo motyvai nekartojami.

14. Apeliantas yra pareiškęs prašymą nagrinėjamą bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas apeliantas, teisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytino minėto sprendimo teisėtumo, todėl teismas sprendžia nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė