Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. Š. 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu A. M., pasiūlant iki 2021 m. rugsėjo 2 d. savanoriškai sumokėti 250 Eur baudą, už tai, kad jis 2021 m. liepos 5 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas viešojoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo (toliau – VLESVOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas Nr. V-1563) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau - Institucijos) 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. Š. 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4392-2021 A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nėra ūkinės veiklos vykdytojas, jam netaikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčio reikalavimai. CSĮ 8 straipsnis nustato, kad asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, gali būti apriboti tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl ūkinės veiklos apribojimo priemones, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi teisę nustatyti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, o ne jai gresiant.

4.8. Taip pat apeliantas nurodo, kad VLESVOV sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2 - 4 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis VAĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 18 ir 20 dalimis, apeliantas daro išvadą, kad VLESVOV – įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi įgaliojimų (jam negali būti suteikti įgaliojimai) atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje, kuria, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, yra laikoma viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliantas ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigdamas, jog jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, jam nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuotas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 152) 3.1.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo (toliau – VLESVOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, apelianto skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

8. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

9. Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas numato, jog gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. liepos 19 d.) 3.2.5 papunktyje numatyta, jog viena iš valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių - ūkinės veiklos apribojimo priemonė - paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2 punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigojami dėvėti kaukes, atleidžiant nuo tokios pareigos tik neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenis, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

10. Apelianto argumentai, kad VLESVOV sprendimai yra neteisėti, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog Pagal CSĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Vyriausybė yra civilinės saugos sistemos subjektas. CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą. Vyriausybė 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo Nr. 1419 paskyrė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. CSĮ 8 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad CSĮ 27 straipsnio 4 dalis 2 punktas numato, jog gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad Vyriausybė, kaip civilinės saugos sistemos objektas, skiria valstybės operacijų vadovą, kuris CSĮ numatytą kompetenciją įgyvendina civilinės saugos uždavinius.

11. Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Tiek minėtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio lygio ekstremalios situacijos, tiek ir nurodytas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimas veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. liepos 5 d., galiojo, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

12. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl A. M. kaltės, įvertindamas administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančius faktinius duomenis ir jų visetą. Apeliantas neginčija fakto, kad būdamas parduotuvėje jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaip matyti iš A. M. pranešimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, jis neneigia, jog 2021 m. liepos 5 d. buvo atvykęs į prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. A. M. nevykdė pardavėjos reikalavimo užsidėti kaukę ir dėl to nebuvo aptarnautas. Be to, apygardos teismas pažymi, kad visuotinės pandemijos metu kaukių nedėvėjimas, didina riziką išplisti COVID-19 ligai, kuri plinta oro lašeliniu būdu, kadangi kiti asmenys būdami tokioje aplinkoje, kvėpuodami ar liesdami aplinkui esančius paviršius, kurie yra galimai užkrėsti ir nedezinfekuoti, gali užsikrėsti ar pernešti užkratą kitiems asmenims.

13. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021, specialiojo subjekto statusą, ANK 526 straipsnio dispozicijos prasme, teismas vertino kitokių faktinių aplinkybių nei aktualiu atveju kontekste, todėl šia apelianto nurodyta nutartimi remtis nėra pagrindo. Kiti apelianto argumentai, jog valstybės operacijų vadovo Sprendimo reikalavimai jam netaikytini, nes toks ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas nėra teisės aktas, kuris sukuria, pakeičia ar nustato asmenims teises ir pareigas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas valstybės operacijų vadovo sprendimus subjektyviai vertina kaip neteisėtus ir nenustatančius jam jokių pareigų, nesudaro pagrindo apelianto veiksmus vertinti kaip teisėtus. Apylinkės teismas išsamiai ir aiškiai atsakė skundžiamoje nutartyje dėl valstybės operacijų vadovo sprendimų teisėtumo, todėl teismo motyvai nekartojami.

14. Apeliantas yra pareiškęs prašymą nagrinėjamą bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas apeliantas, teisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytino minėto sprendimo teisėtumo, todėl teismas sprendžia nesikreipti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.