- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-817-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15450-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- I. U.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. U. ir bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties ir pareiškėjos I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2755-886/2016 pagal pareiškėjos I. U. atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Lexuna“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., antstolei G. A., dėl I. U. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi iškelta I. U. bankroto bylą, nustatytas keturių mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“.Administratorės UAB „Lexuna“ įgaliotas asmuo pateikė teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, prašė jį patvirtinti. Nurodė, kad kreditorius D. Ž. nepritarė I. U. mokumo atkūrimo plano patvirtinimui.Bankroto administratorės UAB „Lexuna“ įgaliotas asmuo 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje pateikė prašymą priteisti 700 Eur administratoriaus patirtas išlaidas tuo atveju, jei teismas nuspręstų netvirtinti mokumo atkūrimo plano. Prašomai priteisti sumai pagrįsti bankroto administratorius pateikė atliktų darbų ataskaitą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi bankrutuojančios I. U. bankroto administratorės prašymo netenkino ir netvirtino I. U. mokumo atkūrimo plano, nutraukė fizinio asmens I. U. bankroto procedūrą.Teismas nustatė, kad pagal pateiktą planą bankroto proceso metu iš esmės bus tik planuojamas gauti 400 Eur darbo užmokestis ir parduodamas skolininkei priklausantis automobilis, o gautos lėšos paskirstomos administravimo išlaidoms ir kreditoriniams reikalavimams padengti. Duomenų apie pačios pareiškėjos maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas, iš kurių būtų dengiamos išlaidos pačios pareiškėjos poreikiams tenkinti ir būtų dengiama bent dalis įsiskolinimų kreditoriams bei administravimo išlaidų, byloje nėra. Jokių kitų reikšmingų pajamų nėra numatoma gauti. Toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugą. Vien nedidelio darbo užmokesčio gavimas ir turto (transporto priemonės) pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jau pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d. (2 t., 122-123 b.l.), gauna vidutiniškai 400 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos darbovietę iki kreipimosi į teismą dieną dėl bankroto bylos iškėlimo (2015-08-04), taip pat pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, kvalifikacijai įgyti ar kitoms papildomoms pajamoms gauti. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėja, būdama sveika, darbinga pakankamai ilgą laiką tenkinasi tik tokio dydžio darbo užmokesčiu per mėnesį, rodo pareiškėjos pasyvumą, nerūpestingumą, taip pat tai, kad pareiškėja apskritai nėra suinteresuota dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriumi kuo didesne apimtimi.Teismas įvertino, kad I. U. galimybės per maksimalų trijų metų plano įgyvendinimo terminą, padengti visus įsiskolinimus menkos ir pareiškėja iš esmės siekia skolų nurašymo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nepritarti pateikto plano tvirtinimui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų I. U. ir D. U. gyvenimą skyrium (separaciją) bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl gyvenimo skyrium teisinių pasekmių (2 t. 115-16 b.l.). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos ketinimus išvengti prievolės kreditoriui.Teismas taip pat vertino, kad administravimo išlaidų suma nėra adekvati skolininkės gaunamoms pajamos, kadangi iš pastarųjų atėmus skolininkės būtinąsias išlaidas ir administravimo išlaidas, kreditoriui nelieka lėšų jo reikalavimų tenkinimui. Teismas darė išvadą, kad planas negali būti įgyvendinamas, nes neužtikrina kreditoriaus ir skolininkės teisingos interesų pusiausvyros, nes jame nėra nustatyta realių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, nėra numatyta jokių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, be to plane numatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos.Dėl taikaus ginčo sprendimo būdo teismas nustatė, kad šalys nepasirinko taikaus ir mažiausių kaštų reikalaujančio ginčo sprendimo būdo.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. papildoma nutartimi priteisė iš I. U. bankroto administratorei UAB „Lexuna“ 700 Eur bankroto administravimo išlaidų atlyginimui.Teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma bankroto administratoriaus atlygiui yra pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais ir adekvati, prašymas pagrįstas, įrodytas, už suteiktas bankroto administravimo paslaugas turi būti atlyginta, todėl teismo nutartimi atsisakius patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir nutraukus bankroto bylą, bankroto administratorei priteisė 700 Eur sumą bankroto procese patirtų išlaidų atlyginimui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde bankroto administratorė UAB „Lexuna“ prašo 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui. 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atsiimti atskirojo skundo reikalavimus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, kadangi šis klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildoma nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priimdamas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, netinkamai įvertino civilinėje byloje esančių įrodymų visumą. Nesutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėjo ar ateityje ketina dėti pastangas gauti didesnį darbo užmokestį. Pareiškėja jau nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos savo gaunamą darbo užmokestį padidino apie 27 procentus. Bankroto bylos iškėlimo dienai pareiškėjos darbo užmokestis sudarė 249,51 Eur, o šiuo metu yra 400 Eur. Teismo posėdžio dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu, pareiškėja nurodė, kad pagal vidinę darbdavio atlyginimų skaičiavimo politiką artimoje ateityje jai bus mokami priedai už gerus darbo rezultatus. Pareiškėja, ketindama uždirbti didesnį darbo užmokestį, net pakeitė darbdavį ir pareigas. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėja neketina mokėti įsiskolinimo kreditoriui. Pareiškėja ketina ir siekia maksimaliai patenkinti kreditoriaus finansinius reikalavimus. Kreditoriaus finansiniai reikalavimai bus tenkinami iš trijų šaltinių - kasmėnesinių įmokų kreditoriui (59,45 Eur), lėšų pardavus pareiškėjai priklausantį turtą, bei lėšų likusių bankroto administravimo proceso pabaigoje, kuris bus nepanaudotus faktinėms išlaidoms dengti. Pagal patikslintą pareiškėjos mukumo atkūrimo planą bus atliekami mokėjimai kreditoriui, plane nurodytos sumos yra pagrįstos ir atitinka pareiškėjos bankroto byloje esančią finansinę situaciją. Pareiškėjos prašoma patvirtinti būtinųjų poreikiu suma atitinka minimalios pajamų sumos, reikalingos pragyventi vienam namų ūkio nariui per mėnesį sumai. (Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu- analize?id=1485&status=N). Tarp pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytų būtinųjų poreikių detalizacijos nėra tokių išlaidų, kurių būtų galima atsisakyti siekiant užtikrinti orų ir garbų asmens gyvenimąNegalima sutikti dėl teismo nutartyje nurodytų argumentų dėl pareiškėjos veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nes iškeliant pareiškėjos bankroto bylą, teismas šių aplinkybių nevertino kaip siekiu išvengti bet kokių tai įsipareigojimų kreditoriui D. Ž.. Tuo tarpu iškėlus pareiškėjai bankroto byla tie patys veiksmai jau vertinami kaip siekis išvengti prievolės vykdymą kreditoriui. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėja šiuo metu tiesiogiai pati negali vykdyti jokių prievolių kreditoriui ir mažinti įsiskolinimą, nes visos mokumo atkūrimo priemonės yra numatytos patikslintame mokumo atkūrimo plane ir vykdomos pagal plane numatytus veiksmus. Bankroto administratorės atlygis yra pagrįstas objektyviais rašytiniai įrodymais ir yra adekvatus. Buvo pateikta konkreti bankroto administratorės atliekamų darbų ir veiksmų detalizacija, teikiamų paslaugų kainos. Bankroto administratoriaus atlygis negali būti saistomas kreditorių reikalavimų dydžiu ar asmens pajamų dydžiu. Bankroto administravimo išlaidų sąmata turi būti pagrįsta atliekamiems darbas ir reikalaujamai kompetencija, o bankroto administratoriui teisingai atlyginta už atliekamus darbus bei padengiamos bankroto procese patiriamos išlaidos, kadangi jis yra pelno siekiantis verslo subjektas.Nors šalys intensyviai ieškojo taikaus situacijos sprendimo būdo, tačiau nepriėjus bendro sutarimo bet kokie šalių veiksmai derybose dėl taikos sutarties negali būti vertinami nagrinėjant civilinę bylą. Priešingai nei skundžiamojoje nutartyje teigia teismas, tik šalys yra laisvos pasirinkti tokį savo civilinių teisių gynimo būdą, kuris labiausiai atitinka šalies interesus. Šiuo atveju pareiškėja teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kodėl neketina sudaryti taikos sutarties, ir bankroto administratorės nuomone tai niekaip nėra susiję su pareiškėjos noru išvengti prievolių vykdymo kreditoriui. Juo labiau, teismo išvada, kad nepasirašius tarp šalių taikos sutarties, mokumo atkūrimo planas prieštarauja šalių interesų pusiausvyros principui ir pažeidžia kreditoriaus interesus, yra nieko, nepagrįstas bei neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Atskirajame skunde pareiškėja I. U. prašo 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas nuo 2015 m. sausio mėn. iki gegužės mėn. buvo 249,51 Eur, o nuo 2015 m. birželio mėn. - 285,06 Eur. Pareiškėja pakeitė darbovietę ir šiuo metu gauna didesnį atlyginimą. Pareiškėja neatsisako geriau apmokamo darbo. Dirbdama dabartinį darbą pareiškėja neturi galimybių formuoti teismui įrodymus apie bevaises darbo paieškas, ar bandymus persikvalifikuoti, po ko keleriopai padidėtų jos atlyginimas. Sutuoktinis D. U. be pareiškėjos žinios prisiėmė prievoles kreditoriui D. Ž. ir savo asmeninę prievolę pavertė solidaria sutuoktinių prievole, įstumdamas pareiškėją (sutuoktinę) į žemiau skurdo ribos esamą turtinę padėtį. Kad paneigti teismo nepagrįstus įtarinėjimus, galima teigti, kad kur kas paprasčiau buvo ne nustatyti gyvenimą skyrium, o iš karto kelti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau, jeigu vadovautis teismo logika, tai pareiškimas dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo taip pat yra vengimas vykdyti svetimą prievolę kreditoriui. Ir tai yra tiesa, nes pareiškėja neturi galimybių vykdyti D. U. finansinių prievolių. Nepagrįstai teismas nurodė, kad pareiškėja 2016-12-07 teismo posėdyje pasiūlė kreditoriui per trejus metus sumokėti 2100 Eur sumą, kadangi pareiškėja pasiūlė sumokėti nurodytą sumą ne per trejus metus, o per vienerius metus. Pareiškėja nesutiko su teismo posėdžio metu kreditoriaus pasiūlytomis sąlygomis, dėl tos priežasties, kad sąlygos yra neapibrėžtos įstatymu, o pareiškėja negali būti garantuota dėl ateities. Teismas nenustatė kokias FABĮ 16 straipsnyje nustatytas fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu pažeidė pareiškėja. Teismas nenustatė jokių Įstatymo pažeidimų ar mokumo atkūrimo plano neatitikimo įstatymo reikalavimams ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Bankroto administratorė buvo paskirta kreditoriaus siūlymu. Nesuprantama kaip pareiškėja gali įtakoti bankroto administratorės išlaidų dydį. Teismas nurodė, kad plane numatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidas. Tačiau administravimo išlaidų dydis nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą, nes jį nustatė ne pareiškėja, o bankroto administratorė. Bankroto bylos gali būti nutraukiamos dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio tik tuo atveju, kai yra konkrečių duomenų, kad kitas bankroto administratorius sutiktų atlikti procedūrą pigiau, o fizinis asmuo atitinkamo administratoriaus paslaugomis nesinaudoja be pateisinamų priežasčių. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bankroto bylose pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015.Kreditorius D. Ž. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Skolininkė teismo posėdyje negalėjo įvardinti, kokiomis priemonėmis sieks maksimaliai didesnių pajamų, kreditoriaus reikalavimų tenkinimui. Iš pareiškėjos atsakymų teismo metu ir atskirajame skunde pateiktų argumentų, matyti, kad nėra tikimybių, jog skolininkė sieks didinti savo pajamas. Skolininkė naudojasi bankrotu ne tam, kad atkurtų savo mokumą, o tik tam, kad kaip įmanoma išvengtų skolos grąžinimo. Toks skolininkės elgesys visiškai neatitinka FABĮ paskirties, nes taip elgtis nėra sąžininga, kadangi taip užtikrinama tik administratorės ir skolininkės reikalavimų tenkinimas, tačiau net minimaliai netenkintų kreditoriaus reikalavimų. Skolininkė gyvena su tėvais, vaikų neturi, todėl įsidarbinti papildomuose darbuose tikrai nėra sudėtinga. Skolininkė taip pat gali bandyti susirasti darbą užsienyje. Iš dabartinio atlyginimo ir mokumo atkūrimo plano matyti, kad sumos skirtos administratorei ir kreditoriui beveik vienodos - kreditoriui būtų skiriama 59,45 Eur/mėn, o administratorei 55,55 Eur/mėn. Nutartyje teisingai konstatuota, kad plane numatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos. Jokie taikaus sprendimo variantai skolininkei netiko, nors jų siūlyta ir aptarta buvo keli. Tai tik dar kartą įrodo, kad skolininkė skolos grąžinti neketina. Administratorės vienas iš pagrindinių tikslų, kaip parašyta atskirajame skunde, yra pelno siekimas. Administratorė nurodžiusi savo tikslų atlyginimą - 1900 Eur. Šis atlyginimas visiškai tenkinamas vadovaujantis skolininkės mokumo atkūrimo planu. Vadinasi tikėtis, kad administratorė bus suinteresuota skolininkės pajamų didėjimu neverta, jos pelno poreikiai pilnai būtų patenkinti.Atskirajame skunde pareiškėja I. U. prašo 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo papildomą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, patvirtino 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Kokiu pagrindu administratorė prašo patvirtinti 700 Eur išlaidas iki 2016-04-30, o teismas išlaidas priteisė, papildomoje nutartyje nenurodyta. Netgi nevertinant tos aplinkybės, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi buvo patvirtintos administravimo išlaidos 100 Eur iki mokumo plano atkūrimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaidas privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies norma kadangi iki prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą pateikimo teismui, kreditorius apskritai nepasiūlė jokių nuolaidų, neatvyko į kviečiamą kreditorių susirinkimą ir tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą. Bankroto administratorė prašyme patvirtinti bankroto administravimo išlaidas pateikė atliktų darbų bei faktinių bankroto administravimo iš laidų lentelę, kurioje nurodytas kiekis minutėmis (24 val. 26 min), tačiau prašo patvirtinti bankroto administratorės administravimo išlaidų sąmatą bendroje 700 Eur sumoje nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2016-04-30. Koks yra ryšys tarp administratorės sugaišto laiko ir prašomos patvirtinti sąmatoje pinigų sumos, prašyme nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakė. Nekalbant apie bankroto administratorės veiksmus, kuriuos turėjo atlikti dėl nesąžiningo kreditoriaus elgesio ir bylos vilkinimo, prašymas apmokėti už kai kuriuos administratorės atliktus darbus yra visiškai nepagrįstas: mokumo atkūrimo plano rengimas, tikslinimas, išvados rengimas, administravimo išlaidų sąmatos projektas, prašymas teismui patvirtinti mokumo atkūrimo planą - visi šie darbai pareikalavo trečdalio administratoriaus darbo laiko, bet visi šie darbai turėjo būti atlikti iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo už administratoriaus pasiūlyta ir teismo patvirtintą 100 Eur (įskaitant PVM) sumą; Kauno apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, t.y. iki 2016-05-11. Kaip matyti iš administratorės prašymo, tik 2016-05-01 pradėtas rengti mokumo atkūrimo planas ir išvada. Administratorė praleido Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi nustatytą terminą ir užvilkino bankroto procesą; Administratorė teikė konsultacijas dėl mokumo atkūrimo plano rengimo ir pateikė savo išvadas bei administravimo išlaidų sąmatą, tačiau teismas jų nepatvirtino, todėl prašymas priteisti už atliktą darbą yra nepagrįstas; Administratorė 2016-11-09 pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau už šį darbą taip pat prašo patvirtinti administravimo išlaidas. Tik nesuprantu kodėl šių išlaidų prašo iš pareiškėjos.Bankroto administratorė UAB „Lexuna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: skunde yra netinkamai aiškinamos ir suprantamos administravimo išlaidos tapatinant faktines bankroto administravimo išlaidas su atlygiu bankroto administratorei. Taip pat netinkamai interpretuojant 2015-10-19 nutartimi patvirtintų lėšų paskirtį. 2015-10-19 nutartyje nustatyta 100 Eur suma yra skirta faktinėms išlaidoms patiriamoms bankroto administratorės atliekant fizinio asmens bankroto administravimo procedūras. Bankroto administratorė įvertindama tai, kad teismui nepatvirtinus pareiškėjos mokumo atkūrimo plano atitinkamai nebus patvirtintas ir bankroto administratorės atlygis, pateikė savarankišką prašymą priteisti atlygį bankroto administratorei už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki nutarties nutraukti bankroto bylą dienos. Teismas 2016-12-21 nutartimi priteisė ne faktines išlaidas, o atlygį bankroto administratorei už jos atliktą darbą ir suteiktas paslaugas. FABĮ yra specialusis įstatymas ir būtent jame yra įtvirtintos administravimo išlaidų paskirstymo taisyklės. FABĮ 22 str. 5 d. yra įtvirtinta nuostata, kad visos bankroto administravimo išlaidos, tame tarpe ir atlygis bankroto administratorei yra apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų. Nepriklausomai nuo to dėl kieno veiksmų ar neveikimo bankroto administratorė privalėjo atlikti vienus ar kitus veiksmus, bankroto administravimo išlaidos yra dengiamos iš pareiškėjos gaunamų lėšų. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad nėra nurodytas ryšys tarp administratorės sugaišto laiko ir prašomos sąmatoje pinigų sumos, nes egzistuoja tiesioginis ryšys. Bankroto administratorė teikia specifinio pobūdžio paslaugas, analogiškas advokatų ar kitų laisvųjų profesijų atstovų teikiamoms paslaugoms. Esant šioms aplinkybėms ir teismui sprendžiant klausimą dėl atlygio bankroto administratorei priteisimo yra svarbu įvertinti kokie Bankroto administratorės buvo atlikti veiksmai teikiant paslaugas, kiek buvo sugaišta laiko, ar visi veiksmai buvo būtini ir tik tuomet teismas gali priimti sprendimą priteisti prašomas sumas. Būtent šiuo atveju teismas priimdamas pareiškėjos skundžiamą nutartį tai ir padarė. Pareiškėja savo atskirajame skunde taip pat pasisako dėl faktinių išlaidų, tačiau esant situacijai, kad jos nebuvo priteistos pareiškėjos atskiruoju skundu skundžiama nutartimi, bankroto administratorė dėl to nepasisako. Taip pat nepasisako dėl išsakytų pastabų susijusių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir pan., nes tai nėra šio atskirojo skundo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netvirtintas I. U. mokumo atkūrimo planas, nutraukta fizinio asmens I. U. bankroto procedūra bei pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties, kuria priteista iš I. U. bankroto administratorei UAB „Lexuna“ 700 Eur bankroto administravimo išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 2 p.)
Dėl pareiškėjos I. U. ir bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atskirųjų skundų, kuriais skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėjo ar ateityje ketina dėti pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos savo gaunamą darbo užmokestį pareiškėja padidino apie 27 procentus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus laiko nepakankamai konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumui.Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakydamas tvirtinti I. U. mokumo atkūrimo planą ir nutraukdamas fizinio asmens I. U. bankroto procedūrą darė išvadą, kad planas negali būti įgyvendinamas, nes neužtikrina kreditoriaus ir skolininkės teisingos interesų pusiausvyros, nes jame nėra nustatyta realių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, nėra numatyta jokių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, be to plane numatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (2016-08-04) pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), 2015-05-28 (duomenys neskelbtini) akcininko R. U. sprendimu nuo 2015-06-01 nustatytas mokėti 350 Eur bruto mėnesinis darbo užmokestis (1 tomas b. l. 30). 2016-04-01 sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę (3 tomas b. l. 22). Teismo iniciatyva gautais Sodros duomenimis pareiškėjos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 498,80 Eur., įmokų suma – 209,40 Eur. Kaip matyti apeliantės darbo užmokestis padidėjo apytiksliai 148,80 Eur (neatskaičius mokesčių) suma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ši aplinkybė nepakankama spręsti apie pareiškėjos siekį atsiskaityti su kreditoriumi. Tokias aplinkybes patvirtina iš pačios apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad pareiškėja dirbdama dabartinį darbą neturi galimybių formuoti teismui įrodymus apie bevaises darbo paieškas, ar bandymus persikvalifikuoti, po ko keleriopai padidėtų jos atlyginimas. Be to apeliantė atskirajame skunde pripažino, kad neturi galimybių vykdyti D. U. finansinių prievolių. Priešingai, pareiškėja turi teikti rodymus, kad siekia susirasti geriau apmokamą darbą, o ne teigti, kad tam neturi laiko. Tokie apeliantės veiksmai kelia pagrįstų abejonių jos suinteresuotumu padengti skolas kreditoriui. VĮ Registrų centras duomenimis apeliantė neturi nuosavybės teise priklausančio turto. VĮ Regitra duomenimis apeliantei priklauso viena transporto priemonė. Duomenų apie kitą apeliantei nuosavybės priklausantį turtą nėra. Iš patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad su kreditoriumi planuojama atsikaityti iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio (3 tomas b. l. 20), taip pat numatoma parduoti transporto priemonė (2 tomas b. l. 127). Kitų realių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi patikslintame mokumo atkūrimo plane nėra nurodoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Ž. ir T. Ž. pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-190-706/2015).Nagrinėjamu atveju patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjos gaunamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro 400 Eur, o būtiniesiems poreikiams skirtina išlaidų suma siekia 285 Eur. Sutiktina su bankroto administratorės teiginiu, kad pareiškėjos prašoma patvirtinti būtinųjų poreikiu suma atitinka minimalios pajamų sumos, reikalingos pragyventi vienam namų ūkio nariui per mėnesį sumai. Tačiau svarbu atsižvelgti į nutarties 26 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, o šiuo atveju pajamų ir išlaidų skirtumas sudaro tik 115 Eur. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-102-969/2017). Dėl to pareiškėja, kuriai netaikoma išimtis, turi pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditoriaus interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros, o ne tikėtis, kad jos bankroto procese galima apsiriboti tik gaunamo darbo užmokesčio panaudojimu atsiskaitant su kreditoriumi.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nepritarti pateikto plano tvirtinimui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti.Apeliantai taip nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad plane numatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šias apeliantų argumentais ir administravimo išlaidas vertinti priešingai nei tai darė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašoma patvirtinti 1 900 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata. Nurodoma, kad patvirtinus I. U. mokumo atkūrimo planą dengiama 100 Eur atlyginimo bankroto administratoriui už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos. Patvirtinus planą nuo 2016 metų gegužės mėnesio kas mėnesį dengiama 50 Eur su PVM suma, periodiškai mokant iki plano įgyvendinimo pabaigos. Išlaidos bankroto administravimui tvirtinamos atskirai bankroto administratoriui pateikus išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, tačiau ne daugiau kaip 200 Eur sumai už laikotarpį nuo teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla įsiteisėjimo dienos (2016-01-11) iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos (patikslinto mokumo atkūrimo plano 7 dalis). Iš patikslintos finansinių reikalavimų tenkinimo lentelės (2 tomas b. l. 110) matyti, kad kreditoriui tenkintinų reikalavimų suma sudaro tik 2 140 Eur, per mėnesį kreditoriui tenkanti suma sudaro 59,45 Eur, o bankroto administratoriui kas mėnesį dengiama po 50 Eur. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja debitorių neturi, nekilnojamojo turto neturi, individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo, bankroto administratorė neginčija jokių sandorių, byloje žinomas tik vienas kreditorius, o realizavus vienintelį apeliantei priklausantį turtą (transporto priemonę), bankroto administratorė iš esmės tik administruos pareiškėjos gaunamų lėšų paskirstymą kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslinto mokumo atkūrimo plane nurodytas atlyginimo bankroto administratoriui dydis neatitinka teisingumo principų, nes bankroto administratorės atlyginimas (1 900 Eur) lyginant jį su planuojama patenkinti kreditorių reikalavimų proceso metu suma (2 140,20) sudaro daugiau nei puse kreditoriui grąžintinos sumos (Pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėj byloje Nr.2S-76-278/2017).Nors bankroto administratorė iš dalies teisingai nurodo, kad bankroto administratorės atlygis negali būti saistomas kreditorių reikalavimų dydžiu ar asmens pajamų dydžiu, tačiau atsižvelgiant į skolininkės gaunamas pajamas, kreditoriaus reikalavimui tenkinti bei administravimo išlaidoms skirtinų sumų santykį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia administravimo išlaidų suma nėra adekvati.Apeliantė I. U. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką – Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015.Apeliantės nurodyta konkreti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamoje byloje neturi precedentinės galios, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.Dėl apeliantės bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atskirojo skundo argumentų nurodytų šios nutarties 14.1 ir 14.6 punktuose bei apeliantės I. U. atskirojo skundo argumentų nurodytų šios nutarties 15.3, 15.4 punktuose apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Dėl apeliantės I. U. nurodomų argumentų susijusių su prievolės kreditoriui atsiradimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šios prievolės pagrįstumas yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu (1 tomas b. l. 62 – 69) peržiūrėtu apeliacine tvarka (1 tomas b. l. 89 – 93). Be to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindus, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pareiškėjos I. U. atskirojo skundo, kuriuo skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. papildoma nutartimi priteisti iš I. U. bankroto administratorei UAB „Lexuna“ 700 Eur bankroto administravimo išlaidų atlyginimui.Apeliantė nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, patvirtino 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą, tačiau kokiu pagrindu administratorė prašo patvirtinti 700 Eur išlaidas iki 2016-04-30, o teismas išlaidas priteisė, papildomoje nutartyje nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais argumentais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi iškeldamas fizinio asmens I. U. bankroto bylą nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti, taip pat patvirtino 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti I. U. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 11 d. nutartį peržiūrėjus apeliacine tvarka ((2 tomas b. l. 12 – 16). Terminas mokumo planui pateikti suėjo 2016 m. gegužės 11 d. įskaitytinai. 2016 m. gegužės 11 d. gavus bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui termino pratęsimo, bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija terminas pratęstas 1 mėnesiui (2 tomas b. l. 96). 2016 m. birželio 13 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtino, tačiau bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija klausimo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nagrinėjimas atidėtas po to kai bus išnagrinėtas kreditoriaus D. Ž. atskirasis skundas dėl nutarties, kuria išspręstas šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas (2 tomas b. l. 98 – 100). 2016 m. rugsėjo 28 d, bankroto administratorė pateikė prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2 tomas b. l. 103). 2016 m. spalio 27 d. nutartimi klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 tomas b. l.138). 2016 m. lapkričio 9 d. bylos nagrinėjimas atidėtas (2 tomas b. l. 153 – 154). 2016 m. lapkričio 25 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2016 m. gruodžio 7 d. sudarant šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai (2 tomas b. l. 160 – 161). 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas netvirtino I. U. mokumo atkūrimo plano ir nutraukė fizinio asmens bankroto procedūrą.FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu išsiaiškinti bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį, šiems veiksmams atlikti reikalingas lėšų sąnaudas. Iš bankroto administratorės pateiktos atliktų darbų detalizacijos matyti, kad dalį veiksmų atliko bankroto administratorės padėjėjas (1.1 – 1.5; 1.8 – 1.9; 1.11 – 1.15; 1.17). Teismo vertinimu 1.1 punkte nurodytas veiksmas apskritai nesusijęs su administravimo išlaidomis (prašymas teismui dėl nutarties su įsiteisėjimo žyma siuntimo). 1.3 punkte kvietimas pateikti kreditorinį reikalavimą kreditoriui siųstas elektroniniu paštu (2 tomas b. l. 27 – 28). 1.7 punkte nurodoma, kad buvo rengiamas atskirasis skundas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo rengiamas atsiliepimas į atskirąjį skundą (2 tomas b. l. 82 – 83). Bylos duomenimis kreditoriaus atskirais skundas buvo patenkintas, iš administravimo išlaidų kreditoriui priteistos bylinėjimosi išlaidos (2 tomas b. l. 89 – 93). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorei buvo suteikta prieiga dokumentus pateikti per EPP sistemą, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad administratorė teismui dokumentus teikė būtent per EPP sistemą, kas sąlygojo mažesnes administravimo išlaidų sąnaudas. 1.9 punkte nurodoma, kad mokumo atkūrimo plano rengimui, tikslinimui sugaišta 300 min., tačiau palyginus byloje esančius mokumo atkūrimo planus (2 tomas b. l. 125 – 130, 3 tomas b. l. matyti, kad plano II dalyje tikslinta tik I. U. gaunamo darbo užmokesčio suma; plano II dalyje patikslinti duomenys apie I. U. priklausančią transporto priemonę; V dalyje tik patikslinta darbo užmokesčio suma; VI dalyje tik patikslinta būtiniesiems poreikiams skirtina suma, minimalaus valandinio atlygio dydis; VII dalyje tik patikslinta administravimo išlaidų sumos dydis; X dalyje lentelėje Nr.2 patikslintas kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad įvyko tik vienas 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimas (2 tomas b. l. 104 – 108) kas taip pat sąlygojo mažesnes bankroto administratorės atliekamų veiksmų sąnaudas. Pateiktos detalizacijos 1.10, 1.11, 1.12, 1.13 punktuose atliktų darbų kiekis nurodoma 2 vnt., tačiau susipažinus su šiais byloje pateiktais dokumentais ( 2 tomas b. l. 113 – 114, 116 – 117, 120 – 121, 3 tomas b. l. 4 – 5, 9, 11 – 12) matyti, kad atlikti tik minimalūs pakeitimai.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratorė nepagrindė kai kurių iš nurodytų išlaidų būtinumo, išlaidų dydžio. Be to, bankroto administratorė tik nurodydama atliktų darbų trukmę bei prašydama priteisti konkrečią pinigų sumą nepateikė jokios apskaičiavimo detalizacijos, koeficiento, kurį taikius prašoma priteisti konkreti suma, nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 179 str.). Iš detalizacijoje nurodytų veiksmų pobūdžio taip pat matyti, kad bankroto administratorė neatliko veiksmų, kurie neatitiktų FABĮ 12 straipsnyje nustatytas bankroto administratorės pareigas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos. Duomenų, kad bankroto administratorė būtų naudojusi kitų asmenų paslaugas tinkamam bankroto procesui vykdyti byloje taip pat nenustatyta. Patikslinto mokumo atkūrimo plano VII dalyje dėl bankroto administratorės administravimo išlaidų sumos, nurodoma, kad patvirtinus I. U. mokumo atkūrimo planą dengiama 100 Eur atlyginimo bankroto administratorei dalis už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos. Iš šios sąlygos spręstina, kad bankroto administratorė įvertinusi savo atliktus veiksmus juos įkainojo 100 Eur suma. Tačiau bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorė atliko detalizacijoje nurodytus veiksmus nors ir nepateikė finansines išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsižvelgiant į šioje nutartyje jau nustatytas aplinkybes (pareiškėja debitorių, nekilnojamojo turto neturėjo, individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdė, bankroto administratorė neginčijo jokių sandorių, byloje žinomas tik vienas kreditorius, kitų asmenų paslaugomis bankroto administratorė nesinaudojo), patikslinto mokumo atkūrimo plano VII dalyje aptartą bankroto administratorės atlyginimo dydį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos, spręstina, kad yra pagrindas sumažinti skundžiama nutartimi priteistą administratorei administravimo išlaidų sumą iki 300 Eur (CPK 185 str.).Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismas priteisdamas išlaidas privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies norma kadangi iki prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą pateikimo teismui, kreditorius apskritai nepasiūlė jokių nuolaidų, neatvyko į kviečiamą kreditorių susirinkimą ir tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą.Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų) (FABĮ 22 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalies norma numato su bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju apeliantės nurodoma CPK 93 str. 4 d. norma netaikytina, kadangi nagrinėjamu atveju buvo išspręstas klausimas dėl bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų atlyginimo, o ne dėl proceso metu su bylos nagrinėjimu patirtų išlaidų paskirstymu. Kadangi bylos pateikti trys atskirieji skundai, pašto išlaidos dalintinos iš 3, kas sudaro po 5,21 Eur.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas bankroto administratorei 700 Eur nepagrįstai nurodė, kad bankroto administratorės prašymas pagrįstas, įrodytas, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o skundžiamą 2016 m. gruodžio 21 d. papildomą nutartį pakeisti nurodant, kad administratorei priteistina 300 Eur suma bankroto procese patirtų išlaidų atlyginimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,62 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu. Kadangi bylos pateikti trys atskirieji skundai, pašto išlaidos dalintinos iš 3, kas sudaro po 5,21 Eur.Kadangi apeliantės I. U. ir bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atskirieji skundai dėl 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties netenkintini bei iš dalies tenkintinas (57 proc.) apeliantės I. U. atskirasis skundas dėl 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties, atitinkamai iš apeliantų į valstybės biudžetą proporcingai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: iš apeliantės I. U. – 7,45 Eur ((5,21 Eur + 43 proc. nuo 5,21 (netenkintos dalies)), iš apeliantės UAB „Lexuna“ - 8,18 Eur ((5,21 Eur + 57 proc. nuo 5,21 ) (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės I. U. ir bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovės I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildomą nutartį taip:
Priteisti iš I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratorei UAB „Lexuna“ (juridinio asmens kodas 302618226) 300 Eur (tris šimtus Eur) bankroto administravimo išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš apeliantės I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,45 Eur (septynis Eur ir 45 ct) ir bankroto administratorės UAB „Lexuna“ (juridinio asmens kodas 302618226) 8,18 Eur (aštuonis eurus ir 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.