Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-76-278/2017 Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00863-2014-8

2017 m. sausio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9-477/2016 pagal pareiškėjų J. M. ir L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, UAB „General Financing“, AB „Swedbank“, R. N. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

13. Byloje nustatyta, kad 2015-06-01 nutartimi J. M. ir L. M. iškelta fizinių asmenų bankroto byla. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-01-06 kreditorių susirinkimas nepritarė pirminiam pareiškėjų mokumo atkūrimo planui. Panevėžio apygardos teismui 2016-06-28 nutartimi panaikinus Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartį, kuria netenkinti administratoriaus E. M. ir pareiškėjo J. M. skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, o pareiškėjų prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktas nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas vieno mėnesio laikotarpiui pratęsė J. M. ir L. M. terminą pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. 2016-08-09 fizinių asmenų kreditorių susirinkimas nutarė nepatvirtinti 2015-07-15 mokumo atkūrimo plano (4 t., b. l. 37, 51-53). 2016-09-29 nutartimi J. M. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo atmestas, o fizinių asmenų bankroto procedūra nutraukta. Apeliantas su priimta nutartimi nesutinka, prašo panaikinti 2016-09-29 nutartį, pripažinti negaliojančiais 2016-08-09 kreditorių susirinkimo nutarimus 2 ir 3 klausimais bei patvirtinti 2016-07-15 mokumo atkūrimo planą.

14. Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu yra per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas yra vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

15. Siekiant minėtų tikslų, fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Esant minėtiems reikalavimams nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

16. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, šis planas teikiamas teismui patvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

18. Iš pareiškėjų pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas yra 3 metai (4 t., b. l. 85-90). Kaip minėta aukščiau, bankroto byla J. M. ir L. M. iškelta 2015-06-01, t. y. galiojant Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2014-10-07 redakcijai, kuri nustatė, jog mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas negali būti ilgesnis nei 5 metai (2 t., b. l. 113-119). Trijų metų mokumo atkūrimo plano vykdymo terminą nustatytas 2015-12-22 Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymu, kuris nustatė, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis. Įvertinus šią įstatymo nuostatą bei aplinkybę, kad pirminiame mokumo atkūrimo plane buvo nustatytas 4 m. minėto plano įvykdymo terminas ir kreditoriai šiam terminui neprieštaravo, sutiktina, jog sutrumpintas mokumo atkūrimo plano terminas iš esmės pažeidžia kreditorių interesus, nes tuo sumažinama jų galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus didesne suma. Šią išvadą leidžia daryti ta aplinkybė, jog iš mokumo atkūrimo plano matyti, jog per numatytą 36 mėnesių įgyvendinimo laikotarpį kreditoriams grąžintina įsipareigojimų suma sudaro 2 160 Eur (kas sudaro tik kiek daugiau nei 2 procentus nuo bendros kreditorinių reikalavimų sumos), todėl atsižvelgiant į didelę teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą – 88 783,32 Eur, toks grąžintinas įsiskolinimo dydis iš esmės neatitinka skolininkų ir kreditorių teisių ir interesų pusiausvyros, neproporcingai pažeidžia kreditorių teises. Dėl paminėto sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkimo tvirtinimui teiktame mokumo atkūrimo plane nebuvo laikytasi skolininkų ir kreditorių teisių ir interesų pusiausvyros ir kad toks mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų, todėl netvirtintinas.

19. Kreditoriai nesutiko ir su pareiškėjų nurodoma būtinųjų išlaidų suma (450 Eur per mėnesį). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Be to, išlaidų, reikalingų būtiniems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus, o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, J. M. ir L. M. nurodė, jog jų abiejų būtinoms išlaidoms pakankama suma yra 333,06 Eur (1 150 Lt; 1 t., b. l. 78-85). Į minėtą sumą pareiškėjai įtraukė ne tik išlaidas maistui, drabužiams, būsto ir kt. išlaidas, bet nurodė ir išlaidas sveikatos priežiūrai. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjai sutiko, jog jų abiejų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra pakankama 307 Eur suma (MMA minėtu metu buvo patvirtinta 300 Eur, 2 t., b. l. 113-119). Jokių įrodymų, kad mokumo atkūrimo plano rengimo metu iš esmės ženkliai, t. y. iki 450 Eur išaugo pareiškėjų išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti nei kreditoriams, nei teismui nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Apeliantas teigia, jog iškeliant bankroto bylą patvirtinta 307 Eur suma būtinoms išlaidoms nėra pakankama visam bankroto proceso laikotarpiui. Sutiktina, jog minėta suma yra minimali, be to, nustatyta dviejų asmenų pragyvenimui, tačiau siekiant įgyvendinti fizinių asmenų bankroto tikslus, asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, privalo imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, turi pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, iki minimumo riboti savo poreikius. Ta aplinkybė, jog padidėjo minimali mėnesinė alga, nesudaro pakankamo pagrindo net 143 Eur padidinti būtinų išlaidų dydį, patvirtintą 2015-06-01 nutartimi, nes minimali mėnesinė alga nuo 2015-06-01 padidėjo tik 80 Eur. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog mokumo atkūrimo plane nurodytas 450 Eur išlaidų dydis būtiniausiems J. M. ir L. M. poreikiams patenkinti pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus, sumažinama jų galimybė bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus pareiškėjams.

20. 2016-07-15 mokumo atkūrimo plane numatyta, jog administravimo išlaidoms mėnesiui skirtina 47 Eur. Apeliantas nesutinka, jog mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra per didelės, teigia, jog 2016-08-09 kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą – 35 Eur per mėnesi arba 1 680 Eur su PVM visam 4 metu laikotarpiui, o pardavus turtą, nurodytai bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti (jos neviršijant), gali būti skiriami 4 proc. nuo gautos lėšų sumos ar turto vertės; visi turto pardavimo kaštai, kitos išlaidos (tame tarpe – mokesčiai už skelbiamas elektronines varžytines, skelbimus nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų portale) turi būti dengiami iš gautos sumos už parduotą turtą, yra nepagrįstas, siūloma suma administratoriui yra akivaizdžiai maža. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai debitorių neturi, individualios ir/ar ūkinės komercinės veiklos nevykdo, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančių pareiškėjų sandorių, o realizavus vienintelį apeliantams priklausantį turtą žemės sklypus, bankroto administratorius iš esmės tik administruos jų gaunamų lėšų paskirstymą kreditoriams. Esant minėtiems duomenims pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjama bankroto byla nėra sudėtinga, yra pagrįsta. Nors mokumo atkūrimo plane numatytas administravimo išlaidų dydis, lyginant su pirminiu mokumo atkūrimo planu yra sumažintas (mažesnis 3 Eur ), tačiau minėtų išlaidų dydis neatitinka konkrečioje byloje būsimų administratoriaus darbų apimties. Be to, teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plane nurodytų bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui dydis neatitinka teisingumo principų, nes bankroto administravimo išlaidų suma (administravimo išlaidos ir atlyginimas bankroto administratoriui), kurią pagal planą pareiškėjai turės sumokėti bankroto procese, yra 1 692 Eur, o planuojama patenkinti visų kreditorių reikalavimų proceso metu suma yra 2 160 Eur, t.y administravimo išlaidos sudaro daugiau nei puse kreditoriams grąžintinos sumos. Dėl paminėto nėra pagrindo konstatuoti, jog mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos yra pagrįstos. Priimto kreditorių susirinkimo nutarimo minėtu klausimu administratorius neskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog iš esmės jis sutinka teikti administravimo paslaugas už kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą administravimo išlaidų dydį.

21. J. M. ir L. M. mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė du kartus faktiškai nurodydami tas pačias priežastis – kad plane nustatytos per didelės išlaidos būtiniems pareiškėjų poreikiams patenkinti bei administravimui, nenumatytos konkrečios priemonės fizinių asmenų mokumui atkurti. Apeliantas J. M. teigia, kad šiuo metu neturi galimybės grąžinti didesnes pinigų sumas kreditoriams, tačiau tikisi, kad pavyks susirasti darbą, o L. M. – gauti geriau apmokamą darbą, be to, pardavus žemės sklypus, su kreditoriais atsiskaitytų nedelsiant, proporcingai pagal jiems priklausančią sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą dėl 2015-12-21 pareiškėjų parengto mokumo atkūrimo plano, J. M. ir L. M. iš esmės nurodė analogiškus argumentus dėl galimybės padidinti pajamas, tačiau nei patikslinto mokumo atkūrimo plano pateikimo dienai, nei šiuo metu jų turtinė padėtis nepasikeitė, netekto darbingumo pensija bei L. M. gaunamas darbo užmokestis iš esmės nepadidėjo, duomenys apie darbo pasiūlymus nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Nors mokumo atkūrimo plane aiškiai nėra nurodyta iš kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau įvertinus, jog pareiškėjų pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija bei darbo užmokestis, darytina išvada, jog kas mėnesį skiriama bendra 60 Eur suma kreditoriams bus mokama iš minėtų pajamų. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai, kurių darbingumo lygis nėra didelis (J. M. - 20%, L. M. - 45%), galėtų realiai įsidarbinti ir tuo pasididinti gaunamas pajamas bei taip kuo daugiau prisidėti prie kreditorių poreikių tenkinimo. Pareiškėjai yra nurodę, jog bus parduodami jiems priklausantys žemės sklypai ir iš gautų lėšų iš dalies bus atsiskaityta su kreditoriais, tačiau preliminari sklypų rinkos vertė nenurodoma, o įvertinus, jog sklypai iš esmės nėra dideli ir nėra itin paklausiose vietose, gautos jų pardavimo pajamos galimai tik nežymiai padidintų kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatytą bendrą per trejus metus pareiškėjų numatytą 2 160 Eur atsiskaitymo su kreditoriais dydį (4 t., b. l. 118-126). Įvertinus patvirtintą pareiškėjų kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį (88 783,32 Eur) bei numatytą įsiskolinimo grąžinimo dydį net ir įvertinus, jog už žemės sklypus gali būti gauta analogiško dydžio suma (vidutinė bendra visų žemės sklypų vertė pagal NTR skelbiamus duomenis pagal unikalų numerį - 2 951 Eur), neabejotinai pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus (CPK 179 str. 3 d.) .

22. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, todėl teismas, nustatęs, kad tokios pusiausvyros nebuvo laikytasi, teisingai sprendė, kad J. M. ir L. M. mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų. Įvertintina aplinkybė, jog kreditoriams susipažinus su mokumo atkūrimo planu ir pateikus pastabas, minėtas planas nebuvo tikslinamas, kas rodo, jog pareiškėjai nevykdė pareigos rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus (4 t., b. l. 57-66).

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimas gali būti atidėtas tik vienam mėnesiui ir šia teise byloje jau yra pasinaudota bei nenustačius, jog J. M. ir L. M. kreditoriai būtų nepagrįstai atsisakę tvirtinti mokumo planą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens mokumo atkūrimo plano reikalavimus, jo tvirtinimo tvarką ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo (FABĮ 8 str. 5 d., 10 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.