- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-527-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00141-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Registravimo skyriaus tyrėja S. Š. 2021 m. birželio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. S. už tai, kad ji 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini) bute, garsiai leido muziką, tuo trikdydama kitų asmenų poilsį ir ramybę, bei karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., P. V., S. J., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 14 d. nutarimu E. S. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant E. S. veiksmuose šio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. S. ir jos įstatyminė atstovė R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, t. y. nusižengimo pavojingumą apibrėžia ne pats įstatymas, o kitas teisės aktas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Tokiu atveju, šis nutarimas yra neatsiejama ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytos sudėties dalis, be kurio negalima nustatyti nei nusižengimo sudėties, nei taikymo ribų. Nustatant veikos pavojingumą ir baudžiamumą, reikalinga nustatyti, kokia nutarimo redakcija galiojo ne tik veikos padarymo metu, bet ir sprendimo priėmimo metu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas švelnesnio įstatymo galiojimą atgal (Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 6 punktas). Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, o atsakomybę už šių ribojimų ar draudimų pažeidimą numatė ANK 45 straipsnio 4 dalis, kuri nėra nei pakeista, nei panaikinta, todėl sutikti su tuo, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinama E. S. nustojo galioti, ir todėl jos atžvilgiu turėtų būti taikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Šis aiškinimas yra neteisingas ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Šiuo metu Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ negalioja, todėl negali būti taikoma atsakomybė už negaliojančio teisės akto pažeidimą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Aiškinant šią normą sistemiškai su Konstitucijos 36 straipsniu, bet kokie žmonių judėjimo, susirinkimų ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, ir tik esant nepaprastajai padėčiai, todėl nagrinėjimu atveju yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.
3.2. Skunde pažymima, kad E. S. kaltinama tuo, jog savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Šiuo atveju yra taikomas principas affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti). Apie žalą įstatymo saugomai vertybei, kaip ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, administracinės atsakomybės taikymo negali lemti vien tik asmenų bendravimas ir iš to kylantis veikos pavojingumo preziumavimas. Įstatymų leidėjas atsakomybę už formalias veikas nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, Nr. 2K-237-2014), todėl remiantis teisės analogija, bet kokios veikos pavojingumas turi būti įrodytas, o atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai buvo kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes, ar dėl tokios veikos buvo padaryta žala ir ar kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar E. S. yra viruso nešiotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones. Esamais faktiniais duomenimis galima teigti, kad nei vienas iš susirinkusių asmenų nebuvo užkrėstas užkrečiama liga bei neužkrėtė kitų asmenų. Todėl veiksmų pavojingumas turėjo būti ne preziumuojamas, o įrodomas. Ir įrodinėti turėjo ne trauktinas atsakomybėn asmuo, o institucija, atsakinga už administracinio nusižengimo bylos pradėjimą, priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad protokole yra įrašyta neteisinga ANK 45 straipsnio dalis, nes nėra nustatyta, kad E. S. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. E. S. padaryto nusižengimo sudėtį apibrėžiantis teisės aktas šiuo metu negalioja, o jai inkriminuojamas teisės pažeidimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.
4. Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
6. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
7. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gegužės 30 d.) 2.1.8.1. papunktyje buvo numatytas draudimas artimų kontaktų daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse. Nagrinėjamu atveju E. S. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje (uždaroje erdvėje – bute) buvo kartu su penkiais draugais – P. J., A. K., N. T., P. V. ir S. J., t. y. iš viso artimai bendravo šešiese. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visetas – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-1614-2021 (b. l. 4-5), vaizdo ir garso įrašas (b. l. 24), 2021 m. gegužės 30 d. tyrėjos S. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), administracinėn atsakomybėn patrauktos E. S. teisme duoti parodymai bei prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą. Vis dėlto, apeliantė teigia, kad nebuvo įrodytas jai inkriminuoto nusižengimo pavojingumas, be to, šiuo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu ji kaltinama, nebegalioja, todėl turėtų būti pritaikyta ANK 3 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.
9. Nepritardamas pirmiau nurodytam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos E. S., tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek šiuo metu nėra pasikeitusios, t. y. nėra pakitusi nei šio straipsnio dispozicija, nei sankcija. Pažymėtina, kad draudimas artimai kontaktuoti daugiau nei dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiam arba daugiau nei 5 asmenims uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse, kaip ir kiti draudimai, susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo uždrausti, nedaro teisėtais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo E. S. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Senato nutarimas yra teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus apibendrinimo rezultatas. Senato nutarimo nuostatos turi ne privalomą, o rekomendacinį pobūdį, tiesiogiai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338-150/2016). Taigi, deklaratyvus bei formalus konkretaus Senato nutarimo nuostatų paminėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje yra pagrįsta taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10. Apeliantė prašo įvertinti, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar ji yra viruso nešiotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones, o to nenustačius, nebuvo galima konstatuotina, kad ji sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, o minėtas tyrimas būtų perteklinis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norimo rezultato (administracinio nusižengimo bylos nutraukimo) nelemtų, nes veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šioje normoje įtvirtini pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimą darantis (padaręs) asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog E. S. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų, šis nusižengimas konstatuojamas nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19 liga ar ne, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-530/2021). E. S. uždaroje erdvėje kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis, kontaktas nebuvo trumpalaikis, todėl buvo reali rizika (pavojus) virusui plisti. Esant šioms aplinkybėms, jos veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo E. S. veikoje, administracinė nuobauda – įspėjimas – jai individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, amžių, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat ši nuobauda atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus, todėl daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. S. ir jos įstatyminės atstovės R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.